UAB Nordgain

Dvejybinis įrašas susieja sąskaitas tam tikrų ryšiu, t.y. vienos sąskaitos debetas susiejamas su kitos sąskaitos kreditu. Toks ryšys tarp sąskaitų vad. sąskaitų korespondencija, o viena su kita susijusios sąskaitos- koresponduojančiosiomis sąskaitomis. Kiekviena ūkinė operacija turi tam tikrą sąskaitų korespondenciją. Ji paibūdinama nurodant debetuojamą ir kredituojamą sąskaitas.

Kadangi ūkinių operacijų įvairovė didelė, pasitaiko gana daug sąskaitų korespondencijos atvejų. Aktyvinių ir pasyvinių sąskaitų korespondenciją galima suskirstyti į 4 tipus, atitinkančius ūkinių operacijų tipus.

1.Debetuojama aktyvinė sąskaita ir kredituojama aktyvinė sąskaita. Pvz., D atsiskaitomoji sąskaita, K pirkėjų skolos; tai reiškia, kad į atsiskaitomąją sąskaitą gauti pinigai iš pikėjų, sumokant skolas.

2.Debetuojama pasyvinė sąskaita ir kredituojama pasyvinė sąskaita. Pvz., D rezervai, K įstatinis kapitalas; tai reiškia, kad iš rezervų padidintas įstatinis kapitalas.

3.Debetuojama aktyvinė sąskaita ir kredituojama pasyvinė sąskaita. Pvz., D medžiagos, K skolos tiekėjams; tai rodo, kad iš tiekėjų įsigytos medžiagos, tačiau už jas dar nesumokėta.

4.Debetuojama pasyvinė sąskaita ir kredituojama aktyvinė sąskaita. Pvz., D socialinio draudimo skolos, K atsiskaitomoji sąskaita; tai reiškia, kad iš atsiskaitomosios sąskaitos sumokėta skola už darbuotojų socialinį draudimą.

Nuolatinės ir laikinosios sąskaitos.

Sąskaitos pagal technines savybes skirstomos į nuolatines ir laikinąsias (tranzitines). Tokio skirstymo pagrindas yra likučių buvimas sąskaitose laikotarpio pabaigoje, ir tai susiję su sąskaitų panaudojimu balansui sudaryti.

Nuolatinės sąskaitos yra tokios, kurios turi likučius, pereinančius iš vieno laikotarpio į kitą. Šių sąskaitų likučiai laikotarpio pabaigoje perkeliami į balansą. Kito laikotarpio sąskaitose jie pateikiami kaip pradiniai likučiai. Šiai grupei priklauso dauguma sąskaitų. Tai visos turto, įmonės kapitalo ir skolų sąskaitos. Turto sąskaitų likučiai perkeliami į balanso sąskaitų aktyvą,  kapitalo ir skolų sąskaitų likučiai- į pasyvą.

Laikinosios sąskaitos yra tokios, kurios laikotarpio pabaigoje likučių neturi, t.y. jos būna uždarytos. Šiai grupei priklauso beveik visos pajamų ir sąnaudų sąskaitos. Pajamų sumos, sukauptos atitinkamų sąskaitų kredite, ir sąnaudų sumos, sukauptos sąskaitų debete, laikotarpio pabaigoje iškeliamos į finansinių rezultatų sąskaitą. Po to pajamų ir sąnaudų sąskaitose likučių nebūna.

Nuolatinių sąskaitų grupėje specifišką sąskaitų rūšį sudaro kontrarinės sąskaitos. Jos yra glaudžiai susijusios su tam tikros rūšies turto ar kapitalo sąskaitomis, kurios yra laikomos pagrindinėmis. Kontrarinė sąskaita turi priešingą likutį (priešingoje sąskaitos dąlyje) negu pagrindinė sąskaita. Jeigu pastaroji turi debeto likutį, tai kontrarinė sąskaitą- kredito, ir atvirkščiai. Kontrarinių sąskaitų likučiai parodo atitinkamų apskaitos objektų sumažėjimą. Iš pagrindinės sąskaitos likučio atėmus kontrarinės sąskaitos likutį, sužinomas realus atitinkamo turto ar kapitalo dydis. Taigi kontrarinės sąskaitos yra tarsi pastatomos priešpriešiais pagrindinėms sąskaitoms. Tai atspindi ir aptariamų sąskaitų pavadinimas.

Kontrarinių sąskaitų pvz. gali būti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąskaitos, nustatytos pagal šio turto rūšis, arba viena bendra šio turto nusidėvėjimo sąskaita. Paminėtos sąskaitos yra glaudžiai susijusios su aktyvinėmis ilgalaikio turto sąskaitomis, kurios yra pagrindinės. Jose (pagrindinėse sąskaitose) rodomas turto įsigijimas (debete) ir nurašymas (kredite)- jo pradinė (įsigijimo) vertė. Šių sąskaitų debeto likučiai rodo tam tikru metu turimo turto pradinę vertę. Šio turto nusidėvėjimo duomenys kaupiami specialių sąskaitų kredite. Jų debete fiksuojamos nurašytų objektų sukaupto nusidėvėjimo sumos. Nusidėvėjimo sąskaitos turi kredito likučius, ir jie rodo turimo turto nusidėvėjimo sumas. Atėmus šiuos likučius iš ilgalaikio turto sąskaitų likučių (debete), nustatoma turimo turto likutinė vertė.

Kontrarinės sąskaitos gali būti ir nenaudojamos. Teoriškai ir praktiškai galimas toks apskaitos būdas, kai tų pačių ilgalaikio materialiojo turto sąskaitų kredite pateikiamas šio turto vertės sumažėjimas tiek dėl jo nurašymo, teik ir dėl nusidėvėjimo. Tuomet šių sąskaitų likučiai perteiktų turto likutinę vertę.

Tačiau nepakanka žinoti vien tik ilgalaikio turto likutinę vertę. Aprūpinimo šiuo turtu ir kitiems rodikliams skaičiuoti reikia žinoti ir turto pradinę vertę, taip pat nusidėvėjimo sumą. Visus ilgalaikio turto vertės duomenis lengviausia gauti naudojant šio turto nusidėvėjimo apskaitai kontrarines sąskaitas.

Kontrarinės sąskaitos formaliai (pagal likučio vietą, debeto ir kredito naudojimą apskaitomo objekto padidėjimams bei sumažėjimams registruoti) yra panašios į pasyvines sąskaitas. Tačiau šių sąskaitų turinys iš esmės skiriasi nuo pasyvinių sąskaitų, nes jose apskaitomi ne turto šaltiniai (įmonės kapitalas ir skolos), o turto vertės sumžėjimas. Užpildant balansą minėtų sąskaitų likučiai pasyve nerašomi, o naudojami ilgalaikio materialiojo turto likutinei vertei balanso aktyve apskaičiuoti anksčiau nurodytų būdu. Šie likučiai galėtų būti rašomi balanso aktyve ir atskirais straipsniais, pateikiamais po turto pradinės vertės. Tokiu atveju nusidėvėjimo sumos turėtų būti su minuso ženklu.

Ankstesnis straipsnisSąskaitų planai
Kitas straipsnisSintetinės ir analitinės sąskaitos. Subsąskaitos

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here