Sąskaitų planas– susistemintas sąskaitų sąrašas. Jame išvardijamos visos sintetinės sąskaitos bei subsąskaitos, nurodant jų numerius ir pavadinimus. Analitinės sąskaitos dėl jų gausumo sąskaitų plane paprastai nepateikiamos. Jame sąskaitos suskirstomos į grupes, kurios paprastai vad. klasėmis.
Kad įmonės nusistatytų reikiamą sąskaitų sistemą, daugelyje Vakarų Europos šalių (Vokietijoje, Prancūzijoje ir kt.) nustatomi pavyzdiniai sąskaitų planai pagal ekonomikas šakas (pramonė, prekyba ir kt.) arba ūkininkavimo formas (bendrovės, kooperatyvai ir kt.). Jiems būdinga dešimtainė sandaros sistema. Tai reiškia, kad sąskaitų planą sudaro 10 klasių (nuo 0 iki 9 arba nuo 1 iki 9). Kiekvieną sąskaitų klasę galima suskirstyti į 10 grupinių sąskaitų (antros eilės grupių), o kiekvieną iš pastarųjų- į 10 smulkesnių sąskaitų (trečios eilės grupių), prireikus galima suskirsyti dar detaliau.
Pavyzdiniuose planuose sąskaitos grupuojamos ir išdėstomos pagal gamybos procesų arba atskaitomybės principą. Pagal gamybos procesų principą iš pradžių pateikiamos kapitalo ir gamybos išteklių sąskaitos, po to- gamybos sąskaitos, toliau- pardavimų sąskaitos. Toks sąskaitų planas laiduoja finansinės ir valdymo apskaitos vienovę, tačiau sukelia problemų finansinei ir valdymo (vidaus) atskaitomybei sudaryti. Ypač yra problemiškas gamybos sąnaudų rodiklių formavimas, nes priklausomai nuo atskaitomybės šie rodikliai turi skirtumų. Sąskaitų planai, sudaryti pagal atskaitomybės principą, atitinka finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos ir kt.) pozicijas ir vidaus ataskaitų informaciją. Tokiuose planuose pirmiausia surašomos turto sąskaitos, po to- kapitalo ir kreditinių skolų sąskaitos, toliau- pajamų bei sąnaudų sąskaitos, galiausiai- valdymo apskaitai naudojamos sąskaitos.
Pavyzdiniame sąskaitų plane pateikiama maksimali sąskaitų nomenklatūra, kad juo būtų galima pasinaudoti visose be išimties tam tikros šakos įmonėse. Tačiau dabar išvystytos rinkos šalyse pavyzdiniai sąskaitų planai nėra privalomi. Jie yra tiktai pagalbinė priemonė įmonių saviems sąskaitų planams sudaryti. Tokiame sąskaitų plane, atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką, buhalterių ir kitų administracijos darbuotojų pageidavimus ir kitas aplinkybes, iš pavyzdinio sąskaitų plano surašomos įmonėje naudotinos sąskaitos. Rengiant šį planą, galima atsirinkti įmonei tinkamas sąskaitas ir įsirašyti reikiamas papildomas sąskaitas.
Kai kuriose šalyse (JAV, Kanadoje ir kt.) pavyzdiniai sąskaitų planai nesudaromi. Tuomet yra sudėtingiau sudaryti įmonės sąskaitų planą.
LR buhaltterinės apskaitos įstatyme nurodyta, kad pavyzdinių sąskaitų planą parengia LR apskaitos institutas, o ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Pastarąjį tvirtina ūkio subjekto vadovas.
Įmonių sąskaitų planai turi didesnių ar mažesnių tarpusavio skirtumų. Šie skirtumai egzistuoja ir tos pačios ūkio šakos įmonėse. Daugelyje įmonių priklausomai nuo informacinių poreikių ir buhalterių požiūrio skiriasi materialiojo turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), debetinių ir kreditinių skolų ir kitų objektų apskaitos sąskaitų bei subsąskaitų nomenklatūra.
Sąskaitų suvestinės.
Sąskaitų žiniaraščiai (sąskaitų apyvartos žiniaraščiai) (dar vad. darbinėmis atskaitomybės lentelėmis)- specialios lentelės, kuriose surašytos sąskaitų apyvartos ir likučiai.
Pagal sintetinių sąskaitų duomenis sudaromas suvestinis sintetinių sąskaitų žiniaraštis. Šiame žiniaraštyje surašomi visų sintetinių sąskaitų rodikliai ir išvedamos bendros sumos. Jame turi būti 3 bendrųjų sumų lygybės:
1)pradinių debeto likučių suma lygi pradinių kredito likučių sumai;
2)debeto apyvartų suma lygi kredito apyvartų sumai;
3)galutinių debeto likučių suma lygi galutinių kredito likučių sumai.
Pirmąją ir trečiąją lygybę sąlygoja ryšys tarp turto ir turto šaltinių, o antrąją- dvejybinio įrašo taikymas. Vienos iš šių lygybių nebuvimas rodo, kad sąskaitos arba žiniaraštis užpildytas klaidingai.Tačiau gali būti sąskaitų užpildymo klaidų ir esant visoms nurodytoms lygybėms. Taip, pvz., būna, kai ne visos operacijos pateiktos sąskaitose. Tai nustatoma palyginant sintetinių sąskaitų debeto ir kredito apyvartų sumas su chronologinių įrašų (buhaltterinių įrašų arba dokumentų) bendrąja suma. Visos 3 sumos turi būti lygios. Tikrinamos ir kitos sumos.
