Buhalterinių sąskaitų esmė ir sandara

Skirtingo detalumo informacijai gauti naudojamos dvejopos sąskaitos: sintetinės ir analitinės.

Sintetinėse sąskaitose pateikiami suvestiniai, susumuoti duomenys apie įmonės ekonominius išteklius ir jų naudojimą, t.y. fiksuojami duomenys pagal turto, jo susidarymo šaltinių, pajamų ir sąnaudų grupes. Šiose sąskaitose duomenys išreiškiami tiktai piniginiu matu. Sintetinės sąskaitos dar vad. pagrindinėmis, arba tiesiog sąskaitomis. Apskaita šiose sąskaitose vad. sintetine apskaita.

Analitinės sąskaitos pateikia išsamius duomenis pagal pavienius objektus, t.y. pagal atskiras turto, jo įsigijimo šaltinių, pajamų ir sąnaudų rūšis. Šios sąskaitos detalizuoja sintetines sąskaitas. Apskaita analitinėse sąskaitose vad. analitine apskaita.

Analitinės sąskaitos nustatomos (užvedamos) įmonėje pagal atskiras sintetines sąskaitas, atsižvelgiant į valdymo informacijos poreikius.

Analitinėse sąskaitose debeto ir kredito reikšmės yra tos pačios, kaip ir atitinkamos sintetinės sąskaitos. Tačiau analitinėse sąskaitose, lyginant su sintetinėmis, pateikiama daugiau informacijos. Čia naudojami ne tik piniginiai matai, bet ir kiekiniai (svorio ir kt.) matai, įrašai operacijų datai ir dokumentams nurodyti bei operacijų turiniui apibūdinti. Antai atsargų analitinėse sąskaitose įrašomi gautų bei išleistų materialinių vertybių kiekiai ir vertė, nurodant, iš kur gauta, kam išleista bei suvartota ir kt. Atsiskaitymų už darbo užmokestį analitinėse sąskaitose, be piniginių sumų, pateikiami dirbto laiko duomenys ir kita informacija. Pinigų, atsiskaitymų ir kapitalo analitinėse sąskaitose atitinkami objektai apskaitomi vien tik piniginiais matais, tačiau ir jose yra papildomų žinių apie įvykusias operacijas. Išsamesnis analitinių sąskaitų turinys sąlygoja ir sudėtingesnę formą, tačiau ji nėra visų vienoda ir priklauso nuo apskaitomų objektų. Vienokią formą turi atsargų analitinės sąskaitos, kitokią- atsiskaitymų analitinės sąskaitos, dar kitokią- gamybos sąnaudų analitinės sąskaitos ir t.t.

Nors analitinės sąskaitos pateikia gana detalius ir išsamius duomenis, dėl to neišnyksta sintetinių sąskaitų poreikis. Be pastarųjų sąskaitų būtų sunku laiku sudaryti finansines ataskaitas, o jų reikia įmonės finansinei būklei įvertinti. Taigi abiejų rūšių sąskaitų naudojimas leidžia geriau tenkinti valdymo informacijos poreikius. Be to, sintetinių ir analitinių sąskaitų taikymas padeda kontroliuoti buhalterinės apskaitos teisingumą. Tarp sintetinės ir analitinės apskaitos rodiklių egzistuoja matematiniai ryšiai.

Tam tikros sąskaitos suvestiniai rodikliai, t.y. pradinis likutis, debeto apyvarta, kredito apyvarta ir galutinis likutis, turi sutapti su jos analitinių sąskaitų atitinkamų rodiklių sumomis. Jei lygybių nėra, vadinasi, yra klaidų.

Be sintetinių ir analitinių sąskaitų, gali būti naudojamos ir subsąskaitos. Jos užima tarpinę vietą tarp abiejų rūšių sąskaitų. Subsąskaitose pateikiama detalesnė informacija negu sintetinėse sąskaitose, tačiau ne tokia detali, kaip analitinėse sąskaitose. Subsąskaita yra žemesnio lygio (rango) sąskaita negu sintetinė sąskaita.

Kai kurios subsąskaitos gali būti skirstomos į dar smulkesnes grupines sąskaitas (antros eilės subsąskaitas).

Pasitaiko subsąskaitų, kurios turi po vieną analitinė sąskaitą.

Subsąskaitos pateikia apibendrintą (suvestinę) informaciją piniginiu matu ir todėl yra artimos sintetinėms sąskaitoms. Jos (subsąskaitos) gali būti naudojamos kaip savarankiškos sąskaitos, tuomet atstoja sintetines ir netenka subsąskaitų savybių. Dėl to subsąskaitos iš viso gali būti nenaudojamos. Pasitaiko sintetinių sąskaitų, kurios neturi subsąskaitų.

Taigi suvestinę informaciją teikiančių sąskaitų skirstymas į sintetines sąskaitas ir subsąskaitas yra sąlyginis dalykas.

Konkrečių sintetinių ir subsąskaitų taikymas numatomas sąskaitų plane.

Sintetinė ir analitinė apskaita, teikdamos skirtingo detalumo žinias, nėra visiškai atskirtos viena nuo kitos ir įeina į bendrą sąskaitų sistemą reikiamai informacijai gauti. Abiejų rūšių apskaitai naudojami tie patys duomenų šaltiniai, t.y. apskaitos dokumentai. Tačiau gali skirtis sintetinės ir analitinės apskaitos eiliškumas. Dažnai pirma užpildomos sintetinės sąskaitos, o po to- analitinės. Tačiau pasitaiko ir priešingai. Geriausia, kai abiejų rūšių duomenys pateikiami beveik kartu. Tai galima atlikti esant kompiuterinei apskaitai.

Aktyvinių- pasyvinių atsiskaitymų sąskaitų dvipusiai likučiai gali būti apskaičiuoti tik pagal analitinės apskaitos duomenis. Šiuo atveju pirmiausia apskaičiuojami analitinių sąskaitų galutiniai likučiai ir atskirai susumuojami debeto ir kredito likučiai. Gautos sumos sudaro atitinkamos sintetinės sąskaitos dvipusį likutį.

Ankstesnis straipsnisSąskaitų korespondencija, buhalteriniai įrašai ir jų naudojimas
Kitas straipsnisPridėtinės gamybos sąnaudos