Priešingai nei praėjusių dešimtmečių žmonės, mes turime begalę alternatyvų rinktis, ką dėvėsime. Mus riboja tik finansai. Rengimosi kodeksas galioja tik tam tikroms progoms ir tik labai savitoje aplinkoje. Drabužių paplitimas prekybos centruose madą daro demokratiškesnę. Vakarų pasaulyje madingi drabužiai gali būti perkami už pačias įvairiausias kainas. Tiesą sakant, šiandien išvengti mados tikriausiai neįmanoma: pavyzdžiui, kai madinga kokia nors spalva, prekyboje beveik negalima rasti kitokios spalvos drabužių. Žinoma, visuomet galima dėvėti ką nors iš praėjusio sezono, kad įrodytume, kad nesame visiškos mados aukos. Tačiau bet koks sujudimas prieš madą gali būti suprastas kaip mados ignoravimas. O tai nepadės karjerai, juk sutinka pagal drabužį! Nebeliko nė vienos srities, kurios visiškai neveiktų mada. Yra manekenių, automobilių, interjerų ir jų detalių, šunų ir kitokia mada.
Kintančios formos
XX a. sparčiai plėtojosi visos sritys: mokslas ir technologijos, tarptautiniai ryšiai, keitėsi politikos, prekybinės ir socialinės struktūros, beje, kaip ir menas. Mada buvo ne išimtis: tiesą sakant, XX a. – mados revoliucijos amžius. Kaita yra mados esmė ir per pastaruosius šimtą metų ji gerokai paspartėjo, būtent dėl to praėjęs amžius buvo visiškai kitoks nei ankstesni šimtmečiai.
Sijono ilgis yra akivaizdžiausias tokios kaitos pavyzdys. Per visą Vakarų mados istoriją iki XX a. apatinis drabužio kraštas siekė bent jau kulkšnis. Ispanijos aukso amžiuje karalienė Izabelė aiškiai pasakė: „Ispanijos karalienė neturi kojų.“ Amžių amžius ši sentencija galiojo visoms moterims, kurios manė, kad kojos turi likti nepastebėtos. Kojas dengė ilgos, plačios, labai standžios suknelės ir begaliniai apatiniai sijonai, damos kulkšnis niekada negalėjo matytis.Tačiau XX a. apatinis drabužio kraštas nuolatos keitėsi – kilo aukštyn, leidosi žemyn ir, išskyrus 1970-ųjų maksi madą, apatinis drabužio kraštas nebuvo ilgesni nei iki pusės blauzdų. Po XX a. pradžios mada ėmė pabrėžti natūralias kūno formas, atskleisdama jų kontūrus ir suteikdama judėjimo laisvės. Ankstesniuose amžiuose moters kūnas buvo „įvyniojamas“ į megztinius taip, kad jos figūra būdavo pakeičiama arba paslepiama po didesniais medžiagos sluoksniais. Tačiau ar modernioji mada yra natūralesnė nei buvusios mados? Ar mes nepagražinome to, kas natūralu, ar nesirėmėme tuo, kas mūsų laikais gražu ir socialiai reikalinga? Natūralumo koncepcija yra kintama ir niekas to neatspindi geriau nei mada.
Sveiki, Matai!Vyrams šią žiemą mintis apie šiltą titkoražą turėtų nuolat suktis galvoje, nes gali kilti įvairių pasekmių. Rasti šilumą saugančio titkoražo tikrai nėra sunku. Nedarysiu niekam reklamos, tačiau pakanka į google įvesti „termoapranga“. Tikiuosi rasite, ko norėjote.O kas liečia mane, stengiuosi vadovautis minėtomis taisyklėmis, nes tai patogu ir, mano manymu, gražu bei tvarkinga. Minėti straipsnyje daiktai „natūraliai“ turi atsirasti kiekvieno vyro garderobe. Juk kai šalta, mes patys dairomės šiltų ir kokybišku bei gražiai atrodančių daiktų, o dėl kojinių nereikia persistengti.Savaime suprantama, kad ne visada gaunasi laikytis visų taisyklių juk esu žmogus!Sėkmės!Faustas.