XX a. moterys pirmą kartą pradėjo dėvėti vyriškus drabužius. Kelnės tapo standartine moterų apranga, tuo tarpu ankstesniuose amžiuose toks apsirengimas buvo laikomas amoraliu. Šiandien moterys gali dėvėti švarkus su praplatintais pečiais, megztinius aukšta apykakle ir batus be pakulnės, jos užsiima tokiomis veiklomis, kurios prieš šimtą metų buvo laikomos tinkamomis tik vyrams. Tačiau tik labai mažai vyrų dėvi sijonus ir tokię avangardininkų kaip Žanas Polis Gotjė ir Vivjen Vestvud bandymai įsiūlyti sijonus vyrams kaip kasdienį drabužį tikrai nebus sėkmingi.
Šiandien nemažai vyrų nešioja ilgus plaukus, tuo tarpu didelė dalis moterų kerpa plaukus trumpai, labai trumpai arba beveik nusiskuta plikai. Egzistuoja dvilypis (Androginy) stilius, kai moterys rengiasi vyriškai, o vyrai – moteriškai, pvz.: Laima Vaikulė mėgstašį įvaizdį scenoje, o Deividas Bovis grimuojasi tarsi moteris ir t.t. Praraja tarp lyčių neišnyko, tačiau mada ir toliau pabrėžia skirtumą, bando atrasti jį iš naujo. Tai ką mes laikome vyriška ar moteriška, kaip rengiamės ar elgiamės, – kinta kartu su mada, tačiau esminiai skirtumai vis tiek išlieka. Mada gyvena iš lyčių skirtumo ir tai jai teikia žavesio ir potencialo keistis. Tačiau reikėtų paminėti ir išimtį – unisex stilių.
Gėda! Šis straipsnis paimtas iš Mariaus Janušausko knygos „MADA“ (2006m)!!! Tekstas nukopijuotas, o apie tikrąjį jo autorių nė neužsiminta! Ištaisykite šią klaidą!
Gėda! Šis straipsnis paimtas iš Mariaus Janušausko knygos „MADA“ (2006m)!!! Tekstas nukopijuotas, o apie tikrąjį jo autorių nė neužsiminta! Ištaisykite šią klaidą!