Vienas esminių verslo tikslų – apsaugoti konkrečios įmonės komercines paslaptis, kuriomis bendrovė stengiasi vykdyti pelningą veiklą ir sąžiningai konkuruoti su panašią veiklą vykdančiomis įmonėmis. Advokatų kontora Kaune teigia, kad komercinės paslaptys garantuoja bendrovės pranašumą nuolatos besikeičiančioje, augančioje ir tobulėjančioje verslo rinkoje – žala, kurią gali padaryti komercinių paslapčių išdavimas, yra sunkiai išmatuojama.
Konkurentų susidomėjimas pelningos bendrovės paslaptimis yra milžiniškas. Praktika rodo, kad dažniausiai minėtoji informacija prarandama tuomet, kai darbuotojai ją atskleidžia tretiesiems asmenims, kuomet darbuotojai yra perviliojami patrauklesnėmis darbo sąlygomis į kitą bendrovę arba darbuotojas, naudodamasis komercinėmis paslaptimis, pradeda vykdyti tą pačią veiklą.
Remiantis LR civilinio kodekso 1.116 straipsniu, komercine paslaptimi yra laikoma tokia veiklos informacija, kuri turi didelę vertę jau vien dėl to, kad šios informacijos neturi tretieji asmenys. Tiesa, advokatų kontora Kaune primena, kad komercine paslaptimi (gamybine paslaptimi) negali būti laikoma informacija, kuri mūsų šalies įstatymais traktuojama kaip vieša informacija, pvz., Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kas visi juridinių asmenų registro duomenys turi būti vieši ir laisvai prieinami.
Siekiant palengvinti komercinės paslapties apibrėžimą ir nustatyti minėtosios sąvokos tikslumą, komercine paslaptimi laikoma informacija, kuri atitinka 3 požymius. Visų pirma, ši informacija yra nevieša – tai informacija, kuri nebuvo skelbta tretiesiems asmenims. Antras požymis – tai saugoma informacija, kurią įmonės savininkas stengiasi išsaugoti, remdamasis techninėmis, fizinėmis, organizacinėmis, teisinėmis ar kitomis priemonėmis. Teisininkai primena, kad labai svarbu, jog gamybinių paslapčių teisinis reglamentavimas atitiktų numatytus Įmonės vidaus teisės aktus. Tai reiškia, kad darbuotojui draudžiama skleisti komercinę paslaptį. Trečiasis požymis nurodo, kad minėtoji informacija privalo turėti komercinę vertę, t. y. šios informacijos praradimas sukeltų bendrovei žalos.
Advokatų kontora Kaune pažymi, kad nesąžiningai rinkoje veikiantis ūkio subjektas pridaro žalos sąžiningai veikiantiems rinkos dalyviams. Asmenys, žinantys komercines paslaptis dėl darbinės veiklos ar kitokio pobūdžio sutartinių santykių su bendrove, žinias ir gautą informaciją gali naudoti ne anksčiau nei praėjus vieneriems metas nuo darbo sutarties ar kitokio pobūdžio sutartinių santykių nutraukimo, jei darbo sutartyje ar įstatymuose nėra numatyta kitaip. Jei minėtasis susitarimas buvo nevykdomas arba vykdomas netinkamai, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas numato, kad sąžiningas ūkio subjektas, nukentėjęs dėl komercinės paslapties atskleidimo, gali kreiptis į teismą, prašydamas patirtos žalos priteisimo iš fizinio ar juridinio asmens, vykdžiusio nesąžiningos konkurencijos veiksmus.
