Vertejai

Vertimo istorija Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos kraštų, neatskiriama nuo lietuvių literatūrinės kalbos istorijos bei lietuvių literatūros istorijos. Pirmieji vertimai Lietuvoje, daugiausia religinio turinio kūriniai, siekia XVI a., kai atsiranda pirmieji raštai lietuvių kalba. Ankstyviausias vertimas į lietuvių kalbą – 24 eilutės poterių, užrašytų dzūkų tarme senojoje lotyniškoje knygoje “Tractatus sacerdotalis” (,,Traktatas kunigams“), išleistoje 1503 m. Poteriai įrašyti naudojantis dar ankstesniu, mums nežinomu vertimu, matyt, iš XV a. Šio vertimo autorius nežinomas. Vieni pirmųjų mums žinomų vertėjų į lietuvių kalbą – Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis ir Jurgis Zablockis, gyvenę XVI a. pirmoje pusėje. Kulvietis išvertė kai kurias psalmes ir giesmes, kurios vėliau buvo išspausdintos Martyno Mažvydo “Katekizme” ir “Giesmyne”. Rapolionis ir Zablockis irgi vertė giesmes iš lotynų ir lenkų kalbų. Yra žinių, kad Rapolionis buvo pradėjęs versti į lietuvių kalbą Bibliją. Mažvydo “Katekizme” (1547) yra Biblijos fragmentų, įvairių giesmių vertimų į lietuvių kalbą. Mažvydas taip pat išleido giesmių bei maldų vertimų. Psalmių vertimai yra vaizdingesni ir ekspresyvesni, tuo tarpu giesmėse gausu skolintų, nelietuviškų sintaksinių konstrukcijų.

Visą Bibliją į lietuvių kalbą pirmasis išvertė Jonas Bretkūnas (XVI a. pab.). Jis vertė remdamasis hebrajišku originalu, lygindamas jį su graikišku, lotynišku ir vokišku M. Liuterio vertimu. Bretkūno vertime apstu liaudiškų stilistinių priemonių. Vertimas pasižymi kalbos bei išraiškos grynumu. Būdingas vertimo bruožas – trumpumas ir aiškumas. Nors Bretkūno vertimas buvo pavyzdinis ano meto sąlygomis, jis, deja, nebuvo išleistas. Tik viena jo maža dalis, “Dovydo psalmės”, pasirodė 1625 m. Bretkūno Biblijos rankraštis saugomas Vakarų Vokietijoje, Getingeno universitete. To rankraščio fotokopijos yra Vilniaus Universiteto bibliotekoje.

Dug nuopelnų Lietuvos vertimo istorijoje turi Mikalojus Daukša. 1595 m. Vilniuje buvo išleistas jo išverstas ispanų jėzuito J. Ledesmos “Katekizmas, arba mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus”. Tas vertimas pasižymejo sklandumu ir kalbos turtingumu. Svarbiausias Daukšos darbas “Postilė” – jėzuito J. Vujeko pamokslų rinkinio vertimas, išleistas 1599 m. Vilniuje. Nors Daukša griežtai laikėsi originalo, jo vertimas pasižymi vaizdingumu ir liaudiškumu. Tyrinėtojai pažymi, jog tame vertime daug bruožų, būdingų geriausiems mūsų laikų vertimams: panaudojamos neišsenkamos veiksmažodžio galimybės, nemaža liaudies šnekamosios kalbos elementų, gerai perteiktas originalo stilius ir ritmika. Daukšos vertimuose nedaug svetimybių. Savo vertimais Daukša dėjo pagrindus lietuvių literatūrinei kalbai.

Viena pirmųjų vertimų iš lietuvių kalbos į kitą kalbą turime Konstantino Sirvydo “Punktuose sakymų” (1629-1644), kur greta lietuviško pateikiamas paralelus lenkiškas tekstas.

Vienas pirmųjų įdomesnių poetinių vertimų – Saliamono Savočinskio giesmynas (1646 m.), kuriame iš lotynų ir lenkų kalbų išversta arti 190 giesmių. Vertėjas gan vykusiai atkūrė poetinį originalo tekstą.Vertimai internetu

Kaip ir daugelio Europos kraštų, Lietuvos vertimo istorijoje regėti dvi pagrindinės vertimo funkcijos: 1) vertimais buvo norima praturtinti nacionalinę literatūrą ir kalbą, 2) vertimas turėjo tarnauti šventėjiškiems–didaktiniams tikslams. Ankstyvuoju laikotarpiu Lietuvoje vyravo antroji vertimo funkcija. Greta jos akivaizdžios pastangos turtinti kalbą. XVI – XVII a. greta religinio turinio raštų buvo verčiami įvairūs kanceliariniai raštai, daugiausia iš vokiečių ir lenkų kalbų. Per vertimus mėginama kurti lietuviškų administracinių ir juridinių terminų, ieškoti naujų kalbimės raiškos priemonių, kurių nebuvo liaudies šnekamojoje kalboje.

XVIII a. vertingi Danieliaus Kleino vertimai iš vokiečių kalbos. 1666 m. išėjo jo “Naujų giesmių knygos”, pasižyminčios eiliavimo laisvumu, turtingu žodynu vykusiai perteikta ritmika.

XVIII a. pirmą kartą pasirodė išversta į lietuvių kalbą Biblija. 1701 m. išėjo pirmasis Naujojo Testamento vertimas (vertėjai S. Bitneris, J. Božinovskis, B. Zandenas). 1735 m. išleistas pirmasis visos Biblijos vertimas į lietuvių kalbą (versta iš vokiškojo M.Liuterio leidimo). Antrasis, pataisytas leidimas išėjo 1755 m. Rengiant spausdinti minėtus Biblijos vertimus buvo ieškota tikslesnių, vaizdingesnių lietuviškų atitikmenų. Pilnas Biblijos vertimas turėjo didelę reikšmę lietuvių raštijos raidai. Jo dėka praturtėjo lietuvių literatūrinės kalbos leksika. Vaizdingieji Biblijos tekstai, išversti palyginti gryna kalba, darė teigiamą įtaką lietuvių poetinio stiliaus raidai.

XVIII a. vertimui daugiausia nusipelnė Mažosios Lietuvos šviesuoliai. Priešingai Didžiajai Lietuvai, kur tuo laikotarpiu pastebimas lietuvių kalbos nuosmukis, Mažojoje Lietuvoje kultūrinis gyvenimas buvo palankesnis vertimui. 1706 m. pasirodė pirmasis pasaulietinės literatūros kūrinio vertimas į lietuvių kalbą – 10 Ezopo pasakėčių (išvertė Karaliaučiaus Universiteto auklėtinis Jonas Šulcas). Jo vertimams būdingas kalbos paprastumas, nors svetimybių jis irgi neišvengė. Dėmesio verti K.Donelaičio vertimai.

Ankstesnis straipsnisVertimas ir sakinio struktūra II dalis
Kitas straipsnisXVIII a. vertimų keliami reikalavimai

1 KOMENTARAS

  1. Įdomu tai, kad seniau vertėjus buvo galima rasti tik valdovų kanceliarijose, o šiandien vertimo paslaugos jau yra pasiekiamos kiekvienam. Puiku, kad viskas taip progresuoja! Aš pati beveik kasdien kreipiuosi į Lingvobalt vertimų biurą, kadangi reikia versti daug dokumentų į įvairias kalbas (anglų, rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų…). Be profesionalų tokio kiekio dokumentų net ir su komanda niekada neišversčiau laiku…

Comments are closed.