Šiuo metu vis dažniau ir dažniau išgirstame nuomos sąvoką. Kas tai yra? Kokios yra nuomos formos ir kokios yra jų tendencijos? Iš turto naudą galima gauti dvejopai: jį parduodant arba išnuomojant. Turto savininkas yra nuomotojas, kuris jį išnuomoja naudotojui arba nuomininkui. Nuomojimasis tai yra nauda, kurios organizacija ar įmonė siekia neturėdama jo nuosavybės teisės. Taigi nuomos sutartis įgalina įmonę nuomininkę naudoti turtą jo neįsigyjant (nuosavybės teisės priklauso nuomotojui). Nuomininkas sudaro sutartį ir už naudojimąsi turtu turi mokėti tam tikrą mokestį. Be teisės naudotis nuosavybe nuomos laikotarpiu , nuomininkas taip pat įgyja ir kitų legalių teisių rinkinį. Nuomininkas turi legalių teisių į nekilnojamąjį turtą, išsinuomotą nuomos sutarties pagrindu. Šios teisės klasifikuojamos atsižvelgiant į nematomą trukmę.
1.FINANSINĖ NUOMA
Finansinė nuoma (angl. to lease = „nuomoti“) – sutartis, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Išperkamoji nuoma tai turto įsigijimo finansavimo metodas, kai lizingo bendrovė nuperka kliento pageidaujamą prekę ir leidžia klientui ja naudotis. Klientas moka mėnesines įmokas lizingo bendrovei už lizingo paslaugą. Sumokėjus visą turto kainą ir apskaičiuotas palūkanas, turto nuosavybė pereina klientui. Perkant Išperkamosios nuomos būdu, nereikalaujama papildomo užstato – užstatas yra lizinguojamas turtas.
2.FINANSINĖS NUOMOS RAIDA. PRIEŽASTYS IR TENDENCIJOS
Pagrindinė priežastis, dėl kurios finansinio lizingo augimas pasiteisino, tai mokslo ir technologijų revoliucija, įvykusi 50siais metais, privertusi įmones atnaujinti pagrindines priemones. O finansinio lizingo mechanizmas leido padaryti tai palankesnėmis sąlygomis, nei banko paskolos pagalba.
Lizingo raidos lygį ir gilumą šalyje apsprendžia:
- teisinė bazė
- valstybinis reguliavimas
- makroekonominės sąlygos, investicijų rinkos būklė
- banko procentinis lygis, ypatingo apmokestinimo, infliacijos lygis ir t.t.
- buhalterinės apskaitos sistemos naudojimas
Kiekvienoje šalyje lizingo veiklos valstybinis reguliavimas turi savo ypatumus. Ten kur lizingas specifinė banko funkcija, valstybės reguliuoja ne tik banko veiklą, bet ir kontroliuoja lizingą. Anglijoje ir Vokietijoje bankus kontroliuoja tik už tas lizingo operacijas, kurios atliekamos pavaldžiomis jiems struktūromis. Prancūzijoje visa lizingo veikla griežtai kontroliuojama iš valstybės pusės lygiomis su bankais. Kitose šalyse lizingo veiklos valdymas yra labai supaprastintas.
Šiuo metu lizingo raidos charakteris pasaulyje apsibrėžia pagrindinėmis tendencijomis- konkurencijos augimu kreditorių tarpe ir pasaulinė ekonominė ir finansinė globalizacija.
Lizingas-tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas.
2.1 LIZINGO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI
Lizingo pranašumai:
- įsigyjant prekę nereikalingas išorinis finansavimo šaltinis;
- prekę galima naudoti dar nesumokėjus visos jos vertės;
- už prekę atsiskaitoma mokant fiksuotas sumas su fiksuotomis palūkanomis (apsisaugoma nuo infliacijos);
- įsigyjant prekę, atidedami mokėjimai, o tai leidžia efektyviau valdyti įmonės išteklius – nusipirkti reikiamų žaliavų, atsargų.
Lizingas, palyginus su bankų teikiamomis paskolomis, – palankesnė verslo finansavimo forma:
- lizingo teikėjas žymiai lanksčiau nei bankai prisitaiko prie kliento poreikių;
- palūkanos paprastai yra mažesnės nei banko kreditų;
- nereikalaujama užstato;
- lizingas nesumažina įmonės galimybių skolintis iš kitų šaltinių.
Lizingo trūkumai.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas apibrėžia lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratą bei reglamentuoja šios sutarties sudarymą. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens (lizingo objekto tiekėjo) kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Lizingo sutarties dalyku gali būti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius.
Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas (nuomotojas), lizingo gavėjas (nuomininkas) ir lizingo objekto tiekėjas. Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka lizingo davėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, nuomotojas perka įrangą, transporto priemones, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir, įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Lizingo davėju gali būti:
- finansinės lizingo bendrovės, kurias lizingo operacijoms vykdyti sukuria bankai;
- specializuotos lizingo kompanijos, kurios be finansinių paslaugų teikimo, prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą, konsultuoja turto eksploatavimo klausimais ir kt., ar palaiko ryšius su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais;
- įmonės, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas. Paprastai tokios įmonės turi finansinių išteklių nesudėtingoms lizingo operacijoms finansuoti.
Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo gavėjas. Lizingo gavėju gali būti juridinis ar fizinis asmuo.
Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto tiekėjas, kuriuo gali būti tik juridinis asmuo: gamybos ar prekybos įmonė.
Lizingo operacijose gali dalyvauti ir brokerinės lizingo įmonės. Jos tiesiogiai nefinansuoja objekto, bet atlieka tarpininko funkcijas tarp lizingo objekto tiekėjo, lizingo davėjo ir lizingo gavėjo.
Lizingo sandoriai yra dviejų tipų:
- finansinis lizingas (išperkamoji nuoma), kai, pasibaigus lizingo sutarčiai, turtas pereina kliento nuosavybėn;
- veiklos lizingas, kai turtu klientas naudojasi tik lizingo sutarties laikotarpiu. Pastaruoju atveju klientui gali būti suteikiama teisė pasibaigus sutarties laikotarpiui nuomojamą turtą nusipirkti.
- FINANSINIS LIZINGAS (IŠPERKAMOJI NUOMA)
Dar vienas netradicinis įmonių finansavimo šaltinis, naudojamas Vakarų finansų rinkoje, yra nuoma. Nuoma suteikia naujų galimybių tiek nuomininkui, tiek nuomotojui: pirmasis gali pradėti gamybą neturėdamas didesnių finansinių šaltinių naujam įrengimui pirkti, o antrajam garantuota produkcijos realizavimą ir galimybę nuolat pasitelkti vis modernesnę techniką gamybai plėtoti. Nuomos operacijos yra pagrįstos operatyvumu bei mokėjimų lankstumu ir greitumu:
- sutarties pasirašymas įrengimą pristačius į vietą užtrunka gerokai trumpiau negu paskolą įforminant banke;
- mokėjimų įvairovė leidžia panaudoti įvairiais atsiskaitymų formas: atsiskaityti pinigais arba prekėmis, pagamintomis naudojant išnuomotas priemones, išmokas daryti lygiomis dalimis, didėjančia ar mažėjančia tvarka per sutarties galiojimo terminą, mokėjimus pradėti tik pardavus pirmąją produkcijos siuntą.
Nuomos objektu gali būti kilnojamas ir nekilnojamas turtas:
- pastatai;
- įrengimai;
- kompiuterinė ir informacinė technika;
- žemės ūkio mašinos;
- automobiliai;
- autobusai
- mikroautobusai
- traktoriai;
- ir kt.
Pagamintą prekę nuomoti gali pats gamintojas. Šiuo atveju bus tiesioginė nuoma(1 pav.) . Tiesioginės nuomos operacijoje įmonė gamintoja, sudariusiu nuomos sutartį, perduoda turtą vartotojui, kuris naudojasi šiuo turtu ir moka sutartyje numatytus mokėjimus. Nuomininkui šis nuomos variantas paprastai būna pigiausias.
Nuomojant turtą gali dalyvauti ir tarpininkai, atliekantys nuomos operacijas:
- bankai;
- kompanijos;
- brokerinės firmos;
- transporto organizacijos;
- ir kt.
Tokia nuoma vadinama netiesiogine. Tradicinė netiesioginė nuoma yra tokia, kai operacijoje dalyvauja vienas tarpininkas. Bet sudėtingame ir dideliame sandoryje gali dalyvauti keli tarpininkai. Tarpininkai gali tik surasti vartotoją, pristatyti jam išnuomotą turtą, o gali ir patys nupirkti iš gamintojo turtą bei išnuomoti jį vartotojui. Pirmuoju atveju nuomotoju lieka gamintojas, o antruoju – nuomotoju tampa tarpininkas.
3.1. NUOMOS RŪŠYS
Pagal aptarnaujamą rinką būtų galima išskirti dvi nuomos rūšis:
- vidaus nuoma;
- tarptautinė nuoma.
Sudarant vidaus nuomos sutartį visi sandorio dalyviai turi atstovauti tai pačiai valstybei, o sudarant tarptautinę nuomos sutartį bent vienas sandorio dalyvis turi būti kitos valstybės atstovas. Savo ruožtu tarptautinė nuoma gali būti importo ir eksporto.
Pagal išnuomoto turto aptarnavimo sąlygas nuomą galima suskirstyti į tris grupes:
- su visišku aptarnavimu;
- su daliniu aptarnavimu;
- be aptarnavimo.
Nuomos su visišku aptarnavimu atveju išnuomotą turtą aptarnauja nuomotojas. Nuomotojo išlaidos turto aptarnavimui įskaičiuojamos į nuomos mokėjimus pagal sutartį. Antruoju atveju nuomotojas tik dalinai aptarnauja išnuomotą turtą, o trečiuoju – išnuomotą turtą visiškai aptarnauja nuomininkas.
Nuomininkai atsiskaito su nuomotojais trejopa forma:
- pinigais;
- kompensavimu;
- mišria forma.
Mokėjimų dydis ir sąlygos aptariamos derybų metu ir patvirtinamos sutartimi.
Pagal nuomojamo turto amortizacijos lygį išskiriama visiškos amortizacijos nuoma ir dalinės amortizacijos nuoma. Pirmoji būna tuomet, kai per visą sandorio laikotarpį nuomininkas sumoka visą nuomojamo turto vertę, o antroji – kai sumoka dalį nuomojamo turto vertės. Šios sąlygos turi būti aptartos nuomos sutartyje.
Suklasifikavus visus šiuos požymius nuomos rūšis galima pavaizduoti schemoje (3 pav.) . Be pateikto nuomos rūšių klasifikavimo, ji dar skirstoma į operatyvinę, finansinę ir grįžtamąją.
Svarbiausios operatyvinės nuomos (angl. operating leases) bruožas yra tas, kad nuomos sutartis paprastai sudaroma trumpesniam terminui nei turto naudojimo laikas, t.y. numatyti nuomos mokėjimai nekompensuoja visos turto vertės. Šiuo atveju nuosavybės teisę į nuomojamą objektą per visą nuomos laikotarpį išsaugo nuomotojas. Už nuomą jis gauna nuomos mokestį, kurį sudaro:
- išnuomoto objekto amortizaciniai atskaitymai;
- išlaidos palūkanoms už banko kreditą (jeigu paslaugos numatytos sutartyje).
Pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas per sutartyje numatytą laiką privalo turtą grąžinti savininkui arba susitarti dėl sutarties pratęsimo. Nuomotojas grąžintą turtą gali pakartotinai išnuomoti arba parduoti, tačiau nebūtinai buvusiam nuomininkui. Esat operatyvinei nuomai išnuomotą turtą nuomotojas parodo savo balanso turto dalyje, o nuomininkas – užbalansinėje apskaitoje.
Operatyvinės nuomos objektai – tai senstantys įrengimai. Ji gali būti tiesioginė (kai sandoryje dalyvauja dvi šalys – nuomotojas ir nuomininkas) ir netiesioginė (kai sandoryje dalyvauja daugiau kaip dvi šalys)
- NUOMOS SUTARTIS
Nuomos sutarties dalykas gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. Civiliniame kodekse nėra išvardyta, kokie daiktai gali būti nuomojami, tačiau iš visų nuomos instituto normų aišku, kad tai gali būti bet koks daiktas, kuris jo naudojimo procese iš esmės nepraranda savo natūralių savybių ir savo vertės (CK 4.5 str. 2 d.). Tai žemės sklypai, gamtos objektai, įmonės, statiniai, įrengimai, transporto priemonės ir kita. CK 6.477 straipsnio 2 dalis Kad įstatymai gali nustatyti daiktų, kurių nuoma draudžiama arba ribojama, rūšis. Prie tokių draudžiančių įstatymo normų galima priskirti CK 4.7 straipsnį. Nuomos sutartyje turi būti nurodomi daiktą individualizuojantys požymiai. Individualizavimo laipsnis priklauso nuo nuomojamo daikto prigimties. Griežtesni reikalavimai keliami tokiems nuomojamiems daiktams kaip transporto priemonės, nekilnojamasis turtas, įmonės. Įstatyme detaliai nurodomi tokių objektų apibūdinimo kriterijai ir nustatoma šių objektų individualizavimo procedūra. Nekilnojamasis turtas turi unikalų numerį kadastro ir registro įmonėje kaip kadastrinės ir techninės apskaitos rezultatą. Nuomojant žemės sklypą, šis sklypas turi būti suprojektuotas. Nuomojamas daiktas pagal savo juridinę prigimtį negali būti pakeičiamas, nes nuomos santykiams pasibaigus, reikia grąžinti tą patį daiktą. Būtina sutarties sąlyga – nuomos sutartyje nurodyti nuomojamą daiktą arba tokius jo požymius, pagal kuriuos galima jį identifikuoti. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalykai negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.6477 str. 3 d.). Lietuvos civilinė teisė numato tik daiktų, o ne turtinių teisių, paslaugų ar darbų nuomą. Ši nuostata svarbi teisiniam santykių kvalifikavimui, atskiriant normas, atlygintinių paslaugų teikimo, rangos santykius.
4.1 SUTARTIES ŠALYS
Nuomos sutarties šalys yra nuomotojas ir nuomininkas. Nuomotojas gali būti daikto savininkas arba asmuo kurio teisę nuomoti svetimą daiktą numato įstatymas, ar atitinkamus įgaliojimus gavęs iš savininko. Šios nuostatos reiškia, kad nuomotojas yra tas asmuo, kuris gali turtą tvarkyti. Šią teisę, be abejo, pirmiausia turi daikto savininkas. Įstatymu tokias teises įgyja visi tos nuosavybės valdytojai, tvarkytojai. Jeigu nuomos teisė įstatymu nenumatyta, tai turtą tvarkantys ar valdantys asmenys tokią teisę gali įgyti savininkui specialiai taip nutarus.
Bendra taisyklė, kad nuomotoju ar nuomininku gali būti bet kuris civilinės teisės subjektas – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – komercinės ir nekomercinės organizacijos, o taip pat valstybės, valstybinės valdžios institucijos. Specialius reikalavimus atskiriems šių santykių subjektams numato atskiras nuomos rūšis nustatančios normos. Daug papildomų reikalavimų keliama subjektams, nuomojant valstybinį ir municipalinį (savivaldybių) turtą, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarime Nr. 1524 “Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos”.
4.2 NUOMOS SUTARTIES FORMA IR SUTARTIES REGISTRAVIMAS
Sandorio forma – tai sandorį sudarančių valios išorinės išraiškos būdas.
CK 6.478 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Šios bendros nuomos teisės normos reikalavimas sandorio formai taikomas ne visiems nuomos atvejams, nes yra susijęs su nuomos santykių trukme. Nuomos sutarties formos ypatumus, atsižvelgiant į nuomos dalyką, subjektus, nustato atskiras nuomos rūšis numatančios teisės normos. Pvz., statinių, pastatų nuomos sutartis turi būti rašytinė, nepriklausomai nuo termino (CK 6.531 str. 1 d.), vartojimo nuomos sutartys gali būti sudaromos ir kitokia forma (kvitas, žetonas ir kt.) (CK 6.506 str.). Tuo atveju, kai nuomos sutartis sudaroma trumpesnei nei vienerių metų trukmei, taikomi CK 1.72 – 1.77 straipsniai, nustatantys reikalavimus sandorių formai. CK 1.77 straipsnis numato, kad sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi paprastos rašytinės formos ar notarinės formos. Sandoriai, kuriems įstatymas nustato paprastą rašytinę formą, gali būti ir notarinės formos. Notarinė sandorio forma privaloma, sudarant ilgalaikės nuomos į nekilnojamąjį daiktą sutartį (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). CK 1.74 str. 1 dalies 1 punkto reikalavimas notarine forma sudaryti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir suvaržymo sandorius plečiamai neaiškinamas ir nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartys, nesančios ilgalaikės nuomos (emphyteusis) sutartimi, sudaromos paprasta rašytine forma, nors ir yra susijusios su valdymo teisių perleidimu . Todėl galima teigti, kad CK 6.478 straipsnio 1 dalies nuostatos numato nuomos sutarties paprastą rašytinę formą. Įstatymu reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymo pasekmes numato CK 1.93 str. 2 dalis. Rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymas nenustato ko kito, nedaro sandorio negaliojančiu, tačiau kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ir jo įvykdymo fakto, negalima remtis liudytojų parodymais. Šie faktai įrodinėjami rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria tokių pasekmių sandorio šalims netaikyti (CK 1.93 str. 6 d.). Teisinė sandorių registracija reikšminga civilinės apyvartos stabilumui. Asmuo, įgijęs daiktą nuosavybės teise, sužino apie kitų asmenų teises į šį daiktą, jeigu tos teisės yra įregistruotos. Privalomos registracijos atveju šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo sandorio įregistravimo, todėl ir sandoris įsigalioja tik įregistruotas atitinkamame registre. Nuomos teisė nenumato privalomo sandorių registravimo. CK 1.75 straipsnyje numatytos bendros teisinės registracijos nuostatos nuomos santykiams taikomos tik galimybei nuomos sutarties faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Taisyklė, kad nuomos sutartys, sudarytos ilgesniam nei vienerių metų terminui, gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis, jeigu įstatymo nustatyta tvarka įregistruotos viešame registre, taikoma nekilnojamųjų daiktų nuomai (CK 6.478 str. 2 d.). Tik registruota sutartis galioja daikto perėjimo kitam savininkui atveju (CK 6.494 str. 1 d.).
Nepriklausomai nuo to, ar nuomos sutartis registruota, ar ne, nuomotojas, parduodamas ar kitaip perduodamas nuomojamą daiktą arba jį įkeisdamas, ar kitaip suvaržydamas nuosavybės teisę, privalo pranešti daikto pirkėjui ar kitokios sutarties šaliai apie nuomos sutartį, o nuomininkui – apie daikto pardavimą ar kitokį perleidimą, ar teisės į jį suvaržymą (CK 6.495 str.). Ši teisės norma yra imperatyvi. Tokią imperatyvinę pareigą – pranešti apie trečiųjų asmenų teisę į išnuomojamą daiktą – nuomotojas būsimajam nuomininkui turi įvykdyti iki sutarties sudarymo (CK 6.496 str.).
IŠVADOS
Finansinė nuoma (lizingas) yra svarbus ilgalaikio ir trumpalaikio įmonių finansavimo šaltinis daugelyje šalių nepriklausomai nuo jų dydžio ir išsivystymo lygio. Lizingo mechanizmas aprūpina gamybos sektorių papildomomis finansavimo įplaukomis, skatindamas vidinės gamybos augimą ir finansinių mechanizmų, kurie yra pasiekiami įmonių, raidą. Vienu iš ekonominio augimo šaltinių yra laikomas smulkus ir vidutinis verslas. Lizingas ─ efektyvus šio sektoriaus mechanizmas. Šiais laikais lizingo kompanijos vis labiau ir labiau orientuojasi į smulkias ir vidutines įmones. Išsivysčiusi lizingo šaka išplės realaus ekonomikos sektoriaus finansavimo galimybes, skatins vidinės gamybos augimus, pagrindinių priemonių realizaciją, o taip pat išplės finansavimo mechanizmų pasirinkimą.
