Saulės šviesa - sveikatos šaltinis

Sudarant atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo programas ir projektuojant saulės jėgaines, reikia žinoti tų šaltinių energijos išteklius. Lietuvos vėjo ir upių energijos ištekliai yra gana gerai žinomi, o saulės energijos ištekliai iki 1996 m. buvo mažai tyrinėjami.

Lietuvos mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai paneigė vyraujančią nuomonę,
kad Lietuva yra apniukusi šalis ir saulės jėgainės neturi perspektyvų. Lietuvoje pilnutinė vidutinė metinė saulės ekspozicija horizontalioje plokštumoje yra apie 1000 kWh\m2, o vienas instaliuotas fotoelektrinės jėgainės vatas Lietuvoje per metus pagamina apie 0,8 kWh elektros energijos. Plačiausiai naudojami paprasti plokštieji saulės kolektoriai Lietuvoje per metus pagamina 280–350 kWh\m2 šiluminės energijos, o spalvoto metalo kolektoriai su selektyviuoju absorberiu – 400–500 kWh\m2.

Metinis saulės energijos kiekis įvairiose Lietuvos vietovėse skiriasi ne daugiau kaip 10%. Santykis tarp maksimalaus energijos kiekio birželio – liepos mėnesiais ir minimalaus gruodžio – sausio mėnesiais yra apie 10. Lietuvoje apie 80% metinės saulės energijos tenka balandžio–rugsėjo mėnesiams.

 

Saulės spindulinė energija yra pats galingiausias atsinaujinančios energijos šaltinis Žemėje. Pasaulio šalys, tarp jų ir Lietuva, bando naudoti arba naudoja šią energiją. Kitame skyriuje kalbėsime apie Saulės energijos  panaudojimą šiluminės energijos gamybai ir Saulės energijos potencialą ir jo panaudojimą Lietuvoje.

SAULĖS ENERGIJOS PANAUDOJIMAS ŠILUMINĖS ENERGIJOS GAMYBAI

 

Šiame skyriuje kalbėsime apie Saulės energijos  panaudojimą šiluminės energijos gamybai ir Saulės energijos potencialą ir jo panaudojimą Lietuvoje.

Vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių panau­dojimas yra ir bus aktualus ateityje. Tai mus įparei­goja ne tik įvairios Europos Sąjungos direktyvos, bet ir paprastas taupaus energijos naudojimo supratimas.

Lietuva turi nedaug vietinių energijos išteklių, ta­čiau jų dalis bendrame pirminės energijos balanse 1990-2000 m. padidėjo daugiau kaip 4 kartus ir da­bar sudaro apie 8,5 % šalies energijos poreikių. Atsinaujinančiųjų energijos šaltinių poreikis pastoviai didė­ja. Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo programo­je nurodoma, kad saulės energija šiluminiams tikslams turi būti naudojama plačiau , įrengiant saulės kolektorius vandeniui šildyti, žemės ūkio produkci­jai džiovinti ir įrengiant patalpų šildymo saulės ener­gija sistemas.

Metinis Saulės energijos potencialas Lietuvoje, re­miantis saulės spinduliuotės duomenimis, vertinamas 1 MWh/m2. Galimas, t.y. techniškai ir ekonomiškai pagrįstas energijos gamybos potencialas, naudojant saulės energiją, yra 1,5 TWh/metus (128 ktne).

Lietuvoje saulės kolektorių sistemų, gaminančių karštą vandenį, yra įrengta apie 1000 m2 (daugumą sudaro pas mus pagaminti saulės kolektoriai). Per metus iš 1 m2 saulės kolektoriaus galima gauti vidu­tiniškai 0,5 MWh šilumos.

Saulės energijos naudojimas Europos Sąjungos ša­lyse kasmet sparčiai didėja. Dabar Europos šalyse įrengta per 11 mln. m2 plokščiųjų saulės kolektorių. Vienam Europos Sąjungos gyventojui jų ten­ka apie 0,278 m2, o vienai šeimai apie 0,79 m2. Lie­tuvoje saulės kolektorių vienam gyventojui tenka 0,28×103 m2. Europos Sąjungoje 2004 m. saulės ko­lektorių plotas turėtų siekė jau 15 mln. m2.

 

Ankstesnis straipsnisMOTERS APRANGA
Kitas straipsnisSaulės baterijų sandara, veikimas ir rūšys