Siurblio sistema ir jos elementai
Siurblio sistema ir jos elementai

Siurbliais vadinamos hidraulinės mašinos skysčiams transportuoti, pakelti i reikalinga aukštį arba jiems suslėgti. Mechaninė energija paverčia hidrauline skysčio tėkmės energija.

Turiniai siurbliai. Siurblys, kuriame darbo skystis įsiurbiamas i jo darbo kamera, sujungta tuo metu su įtekėjimo anga, ir išstumiamas is jos, sujungtos su ištekėjimo anga, periodiškai kintant kameros tūriui.

Dinaminiai siurbliai. Siurbliai, kuriuose skystis perstumiamas siurbliaračio skysčiui suteikiama energija pastovaus tūrio kameroje, visa laiką sujungtoje su skysčio įtekėjimo ir ištekėjimo angomis.

Siurblio sistema ir jos elementai

Siurblio sistema ir jos elementai
Siurblio sistema ir jos elementai

S-siurblys; 1 ir 2- siurbimo (iš kurio imamas skystis) ir slėgimo (į kuri pumpuojamas skystis) rezervuarai; 3 ir 4 – siurbimo (jungiantis siurblį su siurbimo rezervuaru) ir slėgimo (jungiantis siurblį su slėgimo rezervuaru) vamzdžiai; 5 atgalinis vožtuvas (reikalingas tam, kad pripildant siurblį, is jo korpuso ir siurbimo vamz. neištekėtu skystis); 6-filtras (sulaiko nesvarumus, galinčius patekti i siurblio sistema); 7 čiaupas (įrengiamas slėgimo vamzdyje uz siurblio ir naudojamas jam atjungti nuo slėgimo vamz. ir siurblio tūriniam našumui bei slėgiui reguliuoti); 8-matavimo prietaisu čiaupai (matavimo prietaisams atjungti) ; 9 debitmatis (įmontuojamas slėgimo vamzdyje);

Veikimo principas:

Pripildžius skysčio siurblio korpusą ir siurbimo vamzdį iki atgalinio vožtuvo, paleidžiamas variklis, kuris suka siurbliarati. Jam sukantis, skystis išmetamas iš siurbliaračio i slėgimo vamzdį. Tuo pat metu siurbliaračio centre ir siurbimo vamzdžio gale, išstūmus skystį, susidaro vakuumas-absoliutus slėgis, mažesnis už atm. Veikiant atm. Slėgiui siurbimo rezervuaro skysčio laisvąjį pavirsiu 0_0, skystis užzpildo siurbimo vamz ir pakyla iki siurbliaračio užpildydamas jį. Is siurbliaracio jis perstumiamas toliau I slegimo vamz. Taigi is varančiojo variklio siurbliaračiu mechanine energija perduodama skysciui, del ko jis pradeda judeti-hidraulinis srautas.

Geometrinis siurbimo aukštis-vertikalus atstumas tarp skysčio paviršiaus siurbimo rezervuare ir siurblio asies hs.

Geometrinis slėgimo aukštis atstumas tarp siurblio ašies ir skysčio paviršiaus slėgimo rezervuare.

Siurblio charakteristika pagr. Techniniu siurblio parametru grafine priklausomybe tarp slegio turiniams siurbliams ir turinio nasumo dinaminiams siurbliams.

Siurbliu techniniai (darbo) parametrai:

1.Isvystomas slegis (slegio aukstis) p.

Siurblio slėgis lygus lyginamuju skyscio energiju skirtumui pjuviuose, esanciuose slegimo vamz. pradzioje ir siurbimo vamz. gale.

p = pmn+pvk-ρg(zp– zs)+ρ(v2p– v2s)/2;

jei dp=ds, tai vp=vs.

2.Nasumas Q.

Skyscio debitas, kuris siurbliui tiekiamas sistemai, vad. siurblio turiniu nasumu.l/s

Q=Vs; V-darbo kameros turis; n-sukimosi daznis;

3.Galia P.

Naudinga vadinama ta siurblio galia, kuria jis perduoda skysciui.W

P=pQ;

4.Naudingumo koef.:hidraulinis,turinis,mechaninis.ηt; ηs= ηm* ηH* ηv

Vad. naudingos siurblio galios santykis su siurblio galia:

ηs=Pn/P; ηt=P/Pg (nasumo koef).

ηs lygus hidraulinio, turinio ir mechaninio koef sandagai:

ηs= ηm* ηH* ηv;

ηm-del trinities (guoliai, voztuvai);

ηHdel skyscio trinities I skysti arba I kita pav.

ηvdel skysty istirpusiu duju, del nesandarumu, del veluojanciu voztuvu uzsidarymo ir atidarymo.

5.Darbo kameros turis V;

6.Sukimo momentas Ms;

7.Siurbimo aukstis hs.

TURINIAI SIURBLIAI

Stumokliniai siurbliai (skriejikinis)

Stumokliniai oro kompr našumas (iki100 m3/min). Jie būna:vienlaipsniai(slėgis iki0,7MPa),dvilaipsniai(iki1MPa), daugialaipsniai(virš 1MPa).Šio tipo kompresoriai dirba labai triukšmingai vibrojo, jų masė ir gabaritai dideli, našumas netolygus, suspaustame ore būna alyvos, tačiau jie nėra labai brangus, ekonomiški.

Pagrindines dalys: cilindras su slankiojanciu jame stumokliu.

Veikimo principas: paleidus siurblio varikli, stumoklis per alkunini velena, svaistikli ir kota traukiamas is kairiosios cilindro puses I desine puse. Tada cilindre ir darbo kameroje susidaro vakuumas. Skystis rezervuare, slegiamas patm., siurbimo vamzdziu kyla aukstyn, atidaro siurblini voztuva ir traukiamas stumoklio, pripildo darbo kamera bei cilindra-sis procesas vad. siurbimu.

Kai stumoklis juda priesinga kryptimi, jis slegia skysti esanti darbo kameroje. Slegiamas skystis uzdaro siurbimo voztuva, atidaro slegimo voztuva ir pro pastaraji isstumiamas I slegimo vamzdi-sis procesas vad. slegimas.

Qi=Vsns=Asns. A-stumoklio skerspjuvis; S-stumoklio nueitas kelias; ns –alkuninio veleno sukimosi daznis; Qi= idealus siurblio nasumas.

Turinis siurblio nasumas bus mazesnis uz idealu, nes susidaro skyscio turio nuostoliai:

  1. del paveluoto voztuvu atidarymo ar uzdarymo
  2. del skyscio nutekejimo pro nesandarumus siurbimo linijose, sandarinimuose, cilindre ir kitur;
  3. del oro burbuliuku, itrauktu su skysciu I siurblio korpusa, ir del oro, isiurbiamo pro cilindro arba darbo kameros nesandarumus.Turio nuostoliai apibudinami nasumo koef ηn. Turinis siurblio nasumas bus lygus:

siurbliai

Membraninių kompresorių našumas yra mažas (iki1m3/min)Jie yra naudojami tais atvėjai, kai suspaustam ore neturi būti alyvos.Šie kompresoriai yra pigus ir ekonomiški.Kitoms savybėmis jie yra panašus į stūmoklinius kompr.

Kumšteliniai stūmokliniai siurbliai

Sie stūmokliai nuo skriejikiniu skiriasi tuo,kad juose vietoj stūmoklio yra plunžeris, o vietoj alkuninio veleno su svaistikliu-kumstelis, kurio geometrine asis nesutampa su sukimosi asimi. Kumstelio geometrine asis sukasi apie asi spinduliu,lygiu ekscentricitetui e. Ekscentriskai sukdamasis, kumstelis stumdo plunzeri cilindre. Plunzerio kelias s=2e. Slenkant plunzeriui zemyn, skystis pro lekstini siurbimo voztuva isiurbiamas I cilindra, o slenkant aukstyn isstumiamas pro slegimo voztuva.

Diafragminiai siurbliai

Ji sudaro gumine cilindrine diafragma, darbo kamera su rutuliniais voztuvais-siurbimo ir slegimo. Keliant diafragma traukle, po ja kameroje susidaro vakuumas ir skystis pro siurbimo vamzdi, pakeles voztuva, pripildo kamera. Spaudziant diafragama zemy, slegis kameroje dideja ir uzdaro voztuva. Tuo paciu metu voztuvas atsidaro, ir skystis is kameros isspaudziamas I slegimo vamzdeli.Siurblio vidutinis turinis nasumas:

Qm= ηn Vsns. Vs-siurblio darbo turis.

Rotoriniai siurbliai

Nuo stumokliniu jie skiriasi tuo,kad juose near voztuvu, o skysti siurbia ir slegia siurbliaracio-rotoriaus judrus elementai, besisukantieji kartu su rotoriumi.

Plunžeriniai siurbliai

Plunžeriniai siurbliai skirstomi I spindulinius ir ašinius. Siurbliai naudojami sistemoje, kur reikia didelio slėgio ir mažu debitu.

Spinduliniai plunžeriniai spinduliai

Siurblio rotoriuje yra cilindrai, kuriuose slankioja plunzeris. Ju asys susikerta rotoriaus veleno asyje. Pats rotorius yra pastatytas ekscentriskai cilindrines formos siurblio korpuse. Plunzeriai prie siurblio korpuso vidinio pavirsiaus prispausti spyruoklemis. Rotoriui sukantis virsutineje rotoriaus dalyje esantieji plunzeriai, spyruokliu ir iscentriniu jegu veikiami, tolsta nuo rotoriaus asies. Uz plunzeriu susidaro vakuumas, ir skystis pro veleno nejudancio skirstymo kaklelio virsutine dali pripildo cilindru ertmes, esancius uz plunzeriu. Rotoriui toliau sukantis, plunzeriai pradeda slinkti atgal, rotoriaus asies link, ir isspaudzia skysti is cilindru artmiu I skisrtymo kaklelio apatine dali.

Turinis nasumas:

Qm= Vsns= ηn2zeAns; z-plunzeriu sk.

valdens siurbliai

Asiniai-plunzeriniai siurbliai

Siurblio rotoriuje lygiagreciai jo asiai yra cilindrai, kuriuose gali slankioti plunzeriai. Cilindruose yra spyruokles, kurios laiko prispaudusios plunzerius prie atramos. Sukantis rotoriui, atrama vercia judeti plunzerius cilindruose slenkamuoju-griztamuoju judesiu ir jie pakaitomis arba isiurbia skysti I cilindrus arba isspaudzia is ju.

Krumpliaratoriniai siurbliai

Su isoriniu krumpliu sukabinimu

Sio siurblio korpuse yra 2 krumpliaraciai. Tarp krumpliu ir siurblio korpuso yra nedidelis tarpelis. Apatinis krumpliaratis yra varantysis. Jo velenas sujungiamas su varancio variklio velenu. Virsutini krumpliarati suka apatinis. Krumpliaraciams iseianat is susikabinimo, skystis is siurbimo vamzdzio isiurbiamas I siurbimo kamera. Besisukant krumpliaraciams, krumpliai pastumia skysti, esanti tarpkrumpliuose, pagal korpuso vidini pavirsiu I slegimo kamera. Is jos suslegtas skystis isspaudziamas I slegimo vamzdi. Pro tarpa tarp krumpliu praktiskai skystis atgal I siurbimo kamera patekti negali

Nasumas:

Su vidiniu krumpliu sukabinimu

Sie siurbliai pasizymi kompaktiskumu, nedideliais matmenimis, bet jie sudetingesnes kontrukcijos ir juos sunkiau pagaminti.

Vidinio krumpliu sukabinimo vandens siurbliai veikia panasiai kaip isorinio. Is siurbimo kameros skystis patenka I tarpkrumplius, pernesamas I slegimo kamera, is kurios varanciojio krumpliaracio krumpliai isspaudzia ji I slegimo vamzdi. Siame siurblyje kartu su vidiniu krumpliaraciu sukas ir ziedinis varomasis krumpliaratis, kuriame 2-3 krumpliais daugiau uz vidini. Slegimo kamera nuo siurbimo kameros atskirta pjautuvo formos pertvara. Ja pasukus 180 laipsn kampu, siurblyje galima pakeisti skyscio tekejimo krypti:

Nasumas:

Kumstiniai siurbliai

Jeigu krumpliaratinio siurblio krumpliaraciuose mazinsime krumpliu sk., tai gausime kumstini siurbli.

Kumstiniu siurbliu kumpliaraciuose gali buti 3 kumscio formos mentes arba 2. Pastaruju siurbliu krumpliaraciai panasus is sk. 8, todel daznai vadinami astuonikemis.Kumstiniu siurbliu veikimo principas toks pat kaip ir krumpliaratiniu. Skirtumas tik tas, kad jais skystis I slegimo vamzdi pumpuojamas ne taip tolygiai

Nasumas:

Sraigtiniai siurbliai

Siurblio rotorius-siurbliaratis, kuri sudaro 1 arba daugiau sraigtu, yra siurblio korpuse. Vienas is sraigtu yra varantysis, kitas varomasis. Vienas varomojo sraigto veleno galas yra iskisamas is siurblio korpuso ir sujungiamas su varomojo variklio velenu. Varomieji sraigtai paprastai sukami varomojo, todel ju sriegiai yra skirtingi: vienovieno kairiniai, kitu-desininiai. Prie siurblio korpuso prijungiami siurbimo ir slegimo vamzdziai. Sraigtiniu siurbliu trukumas tas, kad gana sudetinga pagaminti sraigtus todel jie palyginti brangus.

Nasumas

Turiniu siurbliu privalumai ir trukumai

  • Būtinas apsauginis vožtuvas.
  • Mažas leistinasis siurbimo aukštis.
  • Negresia kavitacija (išskyrus stūmoklinius siurblius).
  • Dideli slėgiai, maži našumai.
  • Našumas mažai tepriklauso nuo slėgio.
  • Didinant slėgį, jis šiek tiek mažėja dėl didėjančių skysčio tūrio nuostolių.
  • Našumas netolygus arba šiek tiek pulsuojantis (išskyrus sraigtinius siurblius).
  • Naudojams mechanizmuose, mašinose, tūrinėse hidraulinėse pavarose, dažniausiai klampiems skysčiams tiekti ir suslėgti.

Dinaminiai siurbliai

Išcentriniai siurbliai

Siurbliaratis su lenktomis mentėmis yra pagrindinis išcentrinio siurblio elementas. Siurbliaracio velenas susjungiamas su varančiojo variklio velenu. Išcentrinio siurblio siurbliaratis yra nejudančiame spiralines formos korpuse. Siurbliarati sudaro 2 diskai, tarp disku pritvirtintos lenktos formos mentes. Siurblio korpusas sujungiamas su siurbimo ir slegimo vamzdžiais. Pries siurbliarati, siurbimo vamzdžio gale, prijungiamas vakuumetras, o is siurbliaracio slegimo vamzdžio pradžioje pritvirtinamas apsauginis tinkliukas ir atgalinis vožtuvas, o slegimo vamzdyje istatomas čiaupas, kuriuo reguliuojamas siurblio nasumas.

Pripildzius siurblio korpusa ir siurbimo vamzdi skysčio, paleidžiamas varantysis variklis, kuris suka siurbliarati. Jam sukantis, skystis, esantis tarp siurbliaracio menciu, veikiamas isscentriniu jegu, is siurbliaracio centro mentėmis nubloškiamas i jo pakrascius, is kur pakliuva i spiraline kamera. O is pastarosios i slegimo vamzdi. Tuo paciu metu centrinėje siurblio korpuso dalyje pries siurbliarati ir siurbimo vamzdyje, isstumus is cia skysti, susidaro vakuumas-slegis mazesnis uz patm.Veikiant atmosferos slegiui žemesnio rezervuaro skysčio laisvaji pavirsiu, skystis pripildo siurbimo vamzdi, pakyla iki siurbliaracio ir pripildo ji. Is siurbliaracio jis toliau perstumiamas i slegimo vamzdi.

Nasumas

Pagrindiniai parametrai:siurblio turinis nasumas Q, slegio aukstis H, galia P, naudingumo koef,sukimosi dažnis n, siurbimo aukstis hs.

siurhb

Sūkuriniai siurbliai

Pagrindine sūkurinio siurblio dalis yra siurbliaratis su mentėmis-plokstelemis. Jis tvirtinamas prie veleno, kuri suka varantysis variklis. Siurbliaratis itaisomas siurblio korpuse, prie kurio prijungiami siurbimo vamzdis ir slegimo vamzdis. Tarp siu vamzdžiu siurblio korpuse yra pertvara, taip pat yra plyšio formos žiedinis kanalas.

Sūkuriniai siurbliaiSūkuriniai siurbliai

Sukant siurbliarati skystis is siurbimo vamz patenka i ertme tarp siurbliaracio menciu. Mentes, sukantis siurbliaraciui,stumia skysti pries save ir jis igijes kinetines energijos, veikiamas isscentrines jegos, ismetmaas i plyšio formos ziedini kanala. Siame kanale skysčio kinetine energija virsta potencine. Po to skytis spaudžiamas,padidėjusio slegio, teka is kanalo atgal i ertme tarp siurbliaracio menciu. Is cia veikiamas išcentrines jegos vel išstumiamas i plyšio formos ziedini kanala, kur jo gautoji siurbliaratyje kinetine energija vel virsta potencine.

Vienoms skysčio ciurkslems itekant i ertme tarp siurbliaracio menciu ir tuo paciu metu kitoms ištekant, tarp menciu siurbliaratyje susidaro skysčio sukuriai, del to tokie siurbliai ir vadinami sukuriniais.

Dinaminiu siurbliu privalumai ir trukumai

  • Apsauginio vožtuvo nereikia
  • Sudaro didelį vakuumą, todėl leistinasis siurbimo aukštis yra didelis, gresia kavitacija.
  • Maži slėgiai, dideli našumai.
  • Našumas labai priklauso nuo slėgio. Didinant slėgį, našumas sparčiai mažėja.
  • Tolygus našumas.
  • Naudojami vandentiekyje, šildymo sistemose, melioracijoje, statyboje ir kt. mažai klampiems skysčiams, dažniausiai vandeniui, tiekti.

 

Siurbimo aukštis ir kavitacija

Keliant siurbli aukštyn, didėja geometrinis siurbimo aukstis hs ir mazeja slegis ps. Jeigu slegis ps sumazes iki skysčio sociumu garu slegio pg, tai siurbliaratyje prasides kavitacija.

Kavitacija mazina siurblio naud koef, slegi ir nasuma.

Norint išvengt kavitacijos:

  • parenkant toki siurbimo , vad. leistinuoju, auksti hs, kad slegis ps>pg.
  • Mazinant hidraulinius slegio nuostolius delta ps, sutrumpinant siurbimo vamzdi ir padidinant jo skersmeni.

 

Kad galetume kontroliuoti vakuumetru, prijungtu prie siurblio siurbimo antgaliu, siurblio kavitacini regima, reik zinot kritini,arba leistinaji vakuumo dydi-vakuumetrini siurbimo auksti.

Hidrauliniai aparatai

Skirti skysčio slegiui, debitui, tekejimo krypčiai reguliuoti. Skirstomi:reguliuojančius, nukreipiamuosius.

Hidrauliniai skirstytuvai keicia srauto tekejimo krypti, stabdo arba paskirsto ji i 2 ar daugiau liniju, priklausomai nuo duotos valdymo komandos.Buna dvieigiai, trieigiai,ketureiliai,penkiaeigiai.Pagal judriai elemento forma ir judesio krypti skirstomi i:ciaupinius, plunžerinius, voztuvinius.

Hidrauliniai droseliai- (droselio charakteristika delta p=f(Q))

Skirstomi i: a) reguliuojamuosius ir nereguliuojamuosius; b) linijinius ir nelinijinius. Linijiniai droseliai skirstomi i laminarinius ir turbulentinius.

Droseliai yra aparatai slėgio nuostoliams Δp atskyruose linijų ruožose sudaryti, slėgiui sumažinti ir debitams hidraul.pavaruose pakeisti.Jie būna: kvadratiniai(nelinijiniai)ir linijiniai.

Kvadratiniuose droseliuose skystis verčiamas tekėti pro angą arba plišį, kur susidaro vietiniai hidr.nuostoliai.Tėmės režimas tokiuose droseliuose paprastai būna turbulentinis.Vietiniai nuostoliai proporcingi greičio ir debito kvadratui, todėl jie yra vadinami kvadratiniais.

Reguliojamuose dr. Angos arba plyšio plotą galima keisti. Slėgio nuostoliai Δp droselyje priklauso nuo jo atidarimo laipsnio(angos ploto S) ir skaičiuojami analitiškai.Pavaruose droseliai naudojami hidraulinio variklio greičiui keisti.

Linijiniai dr. veikia kelio hidr.nuost. principu.Juose skystis verčiamas tekėti ilgais sraigtiniais kanalais kamštyje, kuris įsukamas į korpusą. Kanalų skerspjuvis yra mažas,todėl skystis juose teka laminariškai. Kelio nnuostoliai tiesiai proporcingi greičiui, debetui, bei kanalo ilgiui.Jie randami pagal Puazeilio formule:Δp=47,8·ρvlQ/d4; Linijiniai droseliai plačiai naudojami hidropneumo automatikoje.

Be išvardintų elementų naudojama ir daug kitų apparatų: Tėkmės reguliatoriai pastoviam debetui matoti,variklio greičiui palaikyti, slėgio ir laiko rėlės regulioti. Debito ir galios ribotuvai. Tekmės dalytuvai. Nuoseklus įjungimo slėgio skirtumo prieš slėgio vožtuvai ir kt.

Hidrauliniai vožtuvai

Reguliuojantieji-skirti pakeisti darbo skysčio slegi ir debita is dalies atidedant vožtuvu darbo angas.

Nukreipiantieji-skirti skysčio tekejimo krypčiai keisti.

Pagal k-ja skirstomi i:rutuliniai, ploksteliniai, kuginiai,plunžeriniai,difuziniai.

Vožtuvais reguliojami skysčio slėgiai ir debetai pavaruose,daliniai arba visiškai atidarant ar uždarant jų darbo angas. Pagal konstrukcija jie: būna rutuliniai,plokšteliniai,kuginiai,plunžeriniai ir diferenciniai.Šių vožtuvų nominalus parametrai pateikiami žinynuose, jei pro vožtuvą teka nominalus debitas Qnom jo slėgio nuostoliai bus lygus pnom.Jei pro vožtuvą teka kitoks debitas Q, tai faktiškėji nuostoliai nustatomi pagal tokia priklausomybę: Δp= Δpnom(Q/Qnom)2;Jei tekėjimas loninarinis, tai toje formulėje nebus kvadrato.

Hidrauliniu akumuliatoriu tikslas kaupti slegio potencine energija. Jie skirti susvelninti hidraulini smugi, slegio pulsacija, naudojami hidrokompresuose,stampuose.

Hidrobakai naudojami darbo skysčio atsargoms laikyti,skysčiui nusistovėti ir jam atausti.

Siurblio reziminio darbo tasko nustatymas

nustatymas 

Norint nustatyti siurblio darbo regima,reikia kartu su siurblio charakteristika nagrinėti ir sistemos charakteristika. Siurblio darbo regima rodas taskas vadinamas reziminiu siurblio tasku. Ji lengviausia nustatyti grafiskai nagrinėjant kartu siurblio ir sistemos charakteristikas, nubreztas vienodu masteliu.

Sistemos charakteristikos pradžia yra taske, kurio koordinates hg ir Q=0. Juo didesnis sistemos debitas, tuo didesnius hidraulinius nuostolius reikes siurbliui nugaleti, todel sistemos slegio aukstis, didėjant debitui Q, didėja ir kreive Hsist=f(Q) kyla i virsu. Salia sistemos charakteristikos tokiu pat masteliu nubreziame siurblio charakteristika H=f(Q), P=f(Q)….Abi charakteristikas Hsist.=f(Q) ir H=f(Q) taske D susikerta. Sis taskas vadinamas siurblio darbo reziminiu tasku. Taskas D parodo visus siurblio parametrus, nasuma Qd, Slegio auksti Hd, galia Pd ir nauding koefici-ta niu d….

Parenkant siurbli sistemai, reikia ziureti,kad siurblio naud koef butu didžiausias, tai yra kad siurblys dirvtu optimaliausiu rezimu.Nukrypimai nuo max naud koef rekomenduotini ne didesni kaip 5-7%

Lygiagreciai ir nuosekliai sujungtu iscentriniu    siurbliu darbas.

Jeigu reikia padidinti bendra sistemos našumą, tai vandens siurbliai jungiami lygiagrečiai, jei slėgio aukštį – nuosekliai. Kartais galima jungti ir misriai.

Lygiagretus siurbliu jungimas.

Paprastai siurbliai su vienu slegimo vamzdziu statomi arti vienas kito ir turi atskiras siurbimo linijas.

Atjungus viena is lygiagreciai sujungtu siurbliu, kito siurblio nasumas ir galia padideja. Jeigu sistemoje dirbs du lygiagreciai sujungti siurbliai su vienodomis pagr-mis char-mis, tai debitas sistemoje dvigubai nepadides. Tai paaiskinama tuo, kad didejant suminiam abieju siurbliu nasumui, sistemoje tuo paciu padideja hidrauliniai nuostoliai, taigi is abieju siurbliu slegio auksciai, o del to mazeja siurbliu nasumas. Nesunku isitikinti, kad nasumu prieaugis priklauso nuo sistemos ir siurbliu charak-ku formos. Kuo lekstesnes bus siurbliu ir sistemos char-kos, t.y.kuo trumpesni bus slegimo vamzdziai ir mazesni hidrauliniai nuostoliai, tuo didesnis bus nasumu prieaugis.

Nuoseklus siurbliu jungimas.

Kai siurbliai nuosekliai sujungti, tai slegio auksciai sumuojami, esant vienodiems siurbliu nasumams.

Ankstesnis straipsnisŽmogaus gyvenamosios veiklos modelis: Laisvalaikio samprata
Kitas straipsnisInternetinių paieškų sistemų nagrinėjimas

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here