Fiziniai pagrindai.
Rega ir vaizdo pojutis. Trikomponentė spalvų teorija.
Akies sandara ir savybes.
TV tai informacinė sistema skirta perduoti vaizdams ir garsams per atstumą, panaudojant radiodažninius signalus eteriu ir kabeliais. TV sistemos sudaromos atsižvelgiant į žmogaus akių sandūrą reagos ir vaizdo pojuciu savybes. 1.1 pav. Akies sandara. Akies priekine dalis: ragena-1 yra skaidri, už jos yra priekines akies kamera-2, užpildyta skaidraus pusiau skistos medžioagos. Akį dengia neskaidri odena-3. Už kameros seka rainelė-6, kurios viduje yra anga-virdis. Virdis reguluioja į akį patenkancios sviesos energijos kiekį. Už virdžio yra lesiukas-5, projektuojantis stebimo objekto vaizdą į tinklainæ-4. Lesiuko forma kinta, keiciantis atstumu iki stebimo objekto, kuri pasireiskia kintant atstumui nuo 10cm iki begalybes. Lasiukas sufokusuoja stebimą objekto vaizdo tinklainej. Tinklainė sudaryta iš galiniį kurios pagal formą skirstomi į stebelius ir kugelius. Jie yra sujungti su nervo sistema. Stebialiai prie nervų sistemos prijungti grupėmis. Jie yra jautresni sviesai ir leidžia spresti apie vaizdo skaistį, tolstant nuo centrinės duobelės esančios tinklaineje, ant akies stebelių tankis dideja. Kugelis sujungtas su atskira nervos skaidla. Todel jie įgalina išskirti smulkias vaizdo detales, kugelių jautrumas šviesai yra mažesnis bet jautresnis spalvai ir įgalina spresti apie spalvas. Kugelių tankis didžiausiais centrinėje dobeleje ir aplink jį esancioje geltonoje demeje. Tolstant nuo duobeles, kugeliu tankis mazeja. Smulkios detales geriau skiriamos perefirijoj. Spalvos-centre. Taip lesiuku projektuojamas vaizdas suskaidomas į taškus. Del nevienodo jį apšvietumo skirtingai diginama nervo sitema. Jomis teka į galvos smegenius biosrovės, pernešančios informaciją apie vaizdus. Nervų sistemoje jungiančioje akies tinklainæ ir smegenius nuo pat tinklainės vyksta informacijos analizė, išsirinkimas, perdavimasį smegenis. Smegenų lastelėse lyginant su sena informacija vyksta naujos informacijos dakadavimas- vaizdo atpažinimas Atsiranda regospojutis. žinios apie naujus vaizdus patenka į atmintį. Pire pagrindinių regos ir vaizdo pojučio savybių priskyriamos skyrimo geba, inertija, jautrumas kontrastui , spalvų pojutis. Skyrimo geba- minimalus kampas tarp dvėjų vienodai nutolusių taškų, kuriuos dar galim išskirti akimis. Sumažinus šį kampą taškai nesusilėja. Gritimi taškai nesusilėja jeigu jų vaizdų projekcijos patenka į atskirus kugelius. Didžiausio skyrimo geba pasižymi duobele ir geltonoji demė.
j»1’. ši skiriamoji geba laikoma vienietinė. Tuolstant nuo akies ji ji mažeja. Bendras akies regos kampas yra didelis 120-130°. Tačiau aiškaus regejimo lauko apriboji geltonoji demė. Vaizdas aiškiai matomas plote, kurio erdvinis kampas sudaro 16-20°(horizontaliai) ir 12-15°(vertikaliai). Atitinkamai TV vaizdo kineskopo ekrano kraštinių santikis, TV formatas yra 4:3 ir 16:9.. Stebimas objektas paprastai turi žymiai daugiau detalių negu sugeba atskirti akis. Skirimo geba nustato mažiausią elementų skaičių. Tai gerai, nes apriboja kiekį informacijos, kuria būtina perduoti TV kanalu per laiko vienietą. Inercija- tai akies savybė išnikus vaizdui, matyti jį dar 1/7, 1/10 sekundės. Kugeliuose ir stebialiuose vykstancios fotodinaminės reakcijos nagali staigiai prasideti ir pasibaigti. Nustayta, kad regimas skaisčio didejimas ir mežejimas vyksta jiem staigiai apitikriai kinta exponentiniu dėsniu.
Degejimo inercija panaudojama TV tolyginiam judesio perdavimui. Nuosekliai perduodant nejudančius vaizdus, kai nejudantys vaizdai kaicia vienas kitą f=(15-16)Hz žmogus mato vieną tolygiai kintantį vaizdą. Tačiau akis dar jaučia skaisčio pokitį keičiantiems vaizdams Taip vadinams mirgsejimas. Dažnis, kai akis nepastebia vaizdo mirgsejimo vadinamas kritinis daznis. Jis priklauso skaiscio B=60-100 od/m2žfkr=46-48Hz. Todėl TV priimtas vaizdo laukų kitimo dažnis fl=50;60 Hz. Visai kitas yra fk=0.5, fl=25;30Hz. Yra priimtas tose 6alyse kur naudojamas PALSECAM. Vien1 kadr1 sudaro 2 laukai. Naudojama pakaitinė skleistinė.
Spalvų pojutis. Trikomponentė spalvų teorija.
Matomos šviesos bangos patekusios į akis sukelia įvairių spalvų nuo violetinės lv=380nm ikiraudonos lr=770nm pojučius Pagal trikomponentę toeriją žmogaus akies tinklainej yra trijų nepriklausomų grupių kugeliai. Sukeliamos sodrios raudonos spalvos pojutis, kitus- sodrios žalios spalvos, trečius-sodrios melinos spalvos. Tokiu būdu į akį patenkantis šviesos srautas veikia kartu visas tris grupes. Todėl spalvos maišosi ir gaunamas visas spektras. Kugelių dirginimo intensivumo santikis nulemia spalvų pojutį. Absoliutinės šio intensivumo reikšmės lemia skaisčio pojutį R,G,B spalvos jos yra pagrindinės. Nes ne viena iš jų negaunama , sumaišius kitas dvi. Visos kitos regimo spalvos gaunamos susimaišius pagrindinės spalvas. Tačiau vienodos energijos bet skirtingo bangos ilgio spinduliai stebetojui atrodo nevienodai skaistus. Šios akies savybės nusako jos spektrinė ck-ka, vadinama matomumo kreivė 1.4 pav.. Ji parodo įvairių regimos šviesos spaektro spalvų santikinį matomumą. Didžiausia akies jautruma atitinka bangos l=550nm. Šis jaurumas yra vienietiniu J =1. Akies jautrumas kitom spalvom vertinams santikinai l link lv, tiek didejant l link lr akies jautrumas mažeja.
Išvada: kikvianą matomą šviesos bangos ilgį atitinka tam tkros spalvos ir santikinis skaisčio pojutis. Sapva- kokybinis šviesos rodiklis, o skaistis- kiekybinis.taisingai atkurti TV vaizdą galima tik suderint TV sistemos techninę ck-ką sub akies matomumo kreive. Žmogaus spalvų pojutis priklauso nuo šviesos energijos patenkančios į akį iš stebimo objektų kiekio ir bangos ilgio. Bet kuris šviesos šaltinis objektyviai yra apibudinamas trim pagrindiniais didžiais: 1) skaistis B ,2)spalviniu tonu apibūdina spalvos savybės kuriom jis skiriasi nuo baltos spalvos. Spalvinio tono skaistinė reikšmė atitinka į akį patenkančių šviesos spindulių spektrą vyraujantį dažnį. Tačiau ratp skaisčio ir spalvinio tono susidaro ryšis dėl žmogaus regėjimo savybių Ta pati spalva esant įvairiam skaisčiui gali būti suvokiama skirtingai. Pvzd. Balta spalva esant skirtiniam skaisčiui gali bųti suvokiama ir šviesiai ir tamsiai.
Neapibriežtumų apibudinant spalvą išvengti pagrindinemis sodrioms spektro spalvom laikomi monochromatiniai spinduliai, kurių bangos ilgis yra
lR=700.1nm, lG=546.1nm, lM=435.8nm. Balta spalva yra kelių spalvų mešinis, todel jos ir bet kurios kitos spalvos mešinis yra sudarytas iš daugelio spalvų. Kiekvienas iš objektyvių minetų rodiklių turi savo subjektyvių atitikmenį žmogaus pojučiuose. Sakistį atitinka šviesumas, spalvinį toną atitinka spalvingumas, spalvos grynumas atitinka sodrumas (p=1). Sodrumas- tai baltos spalvos priemaišų procentas narginejimo spalve. Šviesos matavimais ir jos spektro dedamųjų nustatymui užsiima mokslo šaka- kolorometrija. Kolorometrija įgalina kiekibiškai ir kokybiškai įvertinti bet kurį šviesos srautą. Yra kelios kolorometrinės sistemos. Trikomponentės (RGB); XYZ. Ekzistoja ir kitos spalvų jutimo teorijos; keturių ,septynių komponentų kūriama netiesinė teorija.
1)RGB sistema . Šioj sistemoj šviesos srautą F kiekybiškai ir kokybiškai apibūdina kolorimetrinė lygtis: F=r’R+g’G+b’B=mF’. Čia RGB pagrindinemis spektro spalvų RGB yra šviesos srauto vienetai, matuojami “lm”. Koef. r’; g’; b’; parodo , kiek kiekvienos pagrindinės spalvos šviesos srauto vienetai sudaro nagrinėjamą šviesos srautą. Šie koef. vadinami šviesos srauto F komponentais. Sandaugos r’R; g’G; b’B- srauto spalviniais komponentais. F’- srauto F spalvingumas.
(3) yra algebrinė komponentų suma. Ir vadinama spalvos moduliu. Patogiau naudotis santikiniais komponentais: r=r’/m; g=g’/m; b=b’/m. Čia rgb- spalvų koeficijentai nusakantys ssantikinį spalvų pasiskirstymą šviesos sraute. Iš (3) lygties seka, trispalvių komponentų suma r+g+b=1(4). Šviesos srauto F spalvingumas F’
(5) Iš 4os lygties seka, kad TV nebūtina tiesiogiai perduoti visas spalvas.(TV neperduoda spalvų, tik koeficijentus). Pakanka išsiusti informacija apie 3jų pagrindinių santikį. O imtuve atkūrt vaizdą pagal šią informaciją. Vieną iš trispalvių komponentų galimą gaut žinant kitus g=1-r-b (6), tai pakanka informacijos apie 2 spalvas ir skaisčio santykį. Iš 5os lygties seka, kad bet kurią spalvą galima gauti atitinkamomis proporcijomis sudedant 3 pagrindines RGB spalvas. Spalvingumas F’ yra kokybinis spalvos rodiklis nepriklausantis nuo skaisčio. Tačiau RGB sistema turi ir trūkumų , kurių pašalinimui 1931 m įvesta XYZ sistema. XYZ sistema sukūrta metrologiniais tikslais . Ir pagal ją taip pat galima apibudint bet kurią spalvą naudojantis tik 3 pagrindinemis spalvomis. Tai simvolinės sąlyginės spalvos, kurios sudedant tam tikrom proporcijom galima gaut realią spalvą.
Iš šios išraiškos matyt , kad spalvingumą galima nustatyt žinant 2 koordinates. Todel spalvų grafikas “lokusas” braižomas 2 koordinačių XY sistemoj. Z ačis yra koordinačių sistemos pradžioje 1.5 pav. Šiame grafike pasagos formos kreivė yra geometrinė vieta taškų atitinkančių visas monochromatinės regemas spektro spalvas nuo lv=0.4mm iki lR=0.7mm. Spalvos atitinkančios purpurinę liniją jungiančią violetinę ir raudoną spalvas negali būti sukūrtos monochromatiniu spinduliu ir yra sudaromos maišant melinas ir raudonas spalvas. Visas regimo spektro spalvas yra pavaizduotos gautos figuros viduje ir nusakomos koordinatiemis X ir Y, koord Z galima rasti iš 8os išraiškos. Trikampio OXY svorio centre pusiau kraštinė santaką yra taškas W su koordinatem X=Y=Z=1/3 atitinkantis baltą spalvą. Naudojantis spalvų grafiku galima rasti bet kurio šviesos šaltinio spalvinio toną ir sodrumą. Naudojantis spalvų pvzd norint rast šaltinio pavaizduoto tašku A (pav1.5) spalvinį toną ir sodrumą reikia nubriežti tiesę einančią per A ir W. W-spalvų kreivė atitinka balta spalva. Ta tiesė susikerta su kreive A ir A”. Šios tiesės ir spalvų grafiko susikirtimo taškas A’ rodo šaltinio spalvinį toną. Šių atkarpų ilgių santikis AW ir A’W; AW/A’W-šaltinio spalvos sodrūmo matas
. Pratęsus tiesę nuo W į priešingą pusę iki susikirtimo su spalvų grafiku, A’ randama spalva papildanti spalvą atitinkančią tašką A iki baltos spalvos. Bei trijų pagrindinių spalvų dar yra papildomos spalvos. Jos yra tokios, kurios sumaišius, gaunama balta spalva. Bet kurių 2jų spalvų atstojamoji spalva yra tiesės atkarpoj jungiančioje pradinės spalvas. Bet kurių truijų spalvų atsojamoji spalva yra trikampyje, kurio viršunės atitinka pradinės spalvos. TV spalvų suma laikoma optiniu skirtingo bangos ilgio šveisos spinduliu veikiančiu akies tinklainę suma. Kad daugiau spalvų atkurtų sistema iš 3jų pagrindinių spalvų, trikampio plotis- kuo didesnis turi būti. Spalvotoj TV šį plotą apsprendžia pagrindinės spalvos. Mažinant šias tris parenktas pagrindines spalvas, galima gauti visus spektro spalvinio tonus. Tačiau , gautos spalvos nebus grynos. Pvzd. Jei pagrindinės spalvos RGB melsvai žali tonai esantieji trikampyje gali būti nesodriesni kaip 40%.. Kad ir kokias spalvas laikytumet pagrindinemis, t.y. kaip bekeistumet trikampio spalvų grafiką vienų spektro dalių sodrumą tik sumažinus kitų spektrų dalių sodrumą. Ekzistoja 4jų ir 7ių komponentų spalvų jutimo teorijos, pagal kurias stiangama užimti galimai didesnį spalvų grafikų plotą, tačiau TV tai sunkiai realizuojama. Trikampio šviesos šaltinio skaistis spalvinimo grafike nevaizdojamas.
1.2 Monochrominio (j/b) ir spalvoto vaizdų perdavimo ir priemimo principai.
1.2.1 Monochrominio vaizdo perdavimas ir priemimas.
J/B vaizdas perduodamas ir prieimamas etapais:
1) siunciamas vaizdas sąlyginai suskaidomas į aibę kvadratų 1.6 pav. Jų plotas a2 mažinamas kol akis nebesiskyria skaisčio pokičio kvadrate. Toks kvadratas vadinams vaizdo elementu.
2) kiekvieno vaizdo elemento šviesos energija pakeičiama vaizdo signalo keitiklyje (VSK) elektrinių įtampų impulsu 1.7 pav. Kurio amplitude proporcinga elemento sklaidžiamo šviesos srautui. Tai daroma griežtai nustatytą tvarką 1.8 pav. Skleidžiant iš kairės į dešinæ eilutėse ir nuo viršutinės eilutės iki apatinės. VSK išejime gaunamasskaisčio signalas elektrinių impulsų sæka atitinka siunčiamą vaizdą. Taip elementų skaisčio priklausomybė nuo koordinačių B kai B=f(x,y) pakeičiama priklausomube B=f(t).
3) skaisčio signalu moduliuojami AD virpasiai, kurie išspinduliuojami į erdvæ.
4) TV imtuvų priimti moduliuoti virpesiai detektuojami. Išskirtas skaisčio signalas paduodamas į signalo vaizdo keitiklį. Paverčiamas elektriniu impulsą vaizdo elementai, čia vaizdo elmentai atkuriami ta pačia tvarka, kuria jie buvo verčiami elektriniais impulsais VSK. TV imtuvo ekrane iš švitančių elementų atkuriamas vaizdas nuskaitomas VSK ir atkuriamas SVK nuosekliam sklidimo būdu, pastoviu greičiu. Elektronų spinduliui pereinant nuo elemento prie elemento eilutėse elektrono spindulis juda vienodai horozont. ir vertikal. Skleidžiant spinduliusvaldomas pjūkline srove tekančia keitiklio kreipimo sistemų rytese. Horizont. Kreipimo rytemis teka eilučių dažnių fe srovė Ie. Vertikalaus kreipimo rytemis kadrų dažniu fk, Ik pav.1.8(b). Per skleistinės eigos eigą tte veikiant srovems Ie ir Ik vienu metu elementų spindulis juda ekranu horizontaliai ir vertikalai kartu, eilutes yra ne visai horizontalios o pasvyrusios. Tačiau del didelio jų skaičiaus kadre tai nepastebiama. Skleistines atgaline eiga vyksta greičiau 1.8 pav. Punktirinem linijom atgaline eiga. Atgaline eiga vaizdui atkurti nenaudojama, todel jos metu elektronų spindulis gesinamas. Kad elementų spindulių kelias VSK ir SVK atitiktų kreipimo sistemų ryšių sroves valdomos specialiais sinchrosignalais. Kadangi eilutes keičiasi gana greitai tai žmogaus akis mato visą ekrano povirsiu, padengtą iš švyčiančių lygegrečių eilučių. šis tinklelis SVK ekrane be skaisčio signalo vadinams skleistines rastru. Padavus skaisčio signalą į SVK valdymo elektroną pagal šių signalų stiprumą kinta atskirų ekrano taškų skaistis. SVK ekrano šviesos ir tamsios vielos tiksliai atitinka šviesos ir šišelio išdestymui siunčiame vaizde ir atrodo, kad visas signalas švičia iš karto tai yra matomas iš TV išsiustas vaizdas. Skleistinė kurioj visos eilutės praeinamos iš eiles- progresiviaja pav 1.8(a). Kadru vadinams TV vaizdas priimamas per kadro periodą. Kadro periodas- laiko intervalas tarp dvejų gretimų laiko momentų kai vėl skleidžiamas tas pats vaizdas. Norint perduoti tolydžiai judančio objekto vaizdą, būtinas (16-18)Hz kadrų dažnis tačiau jis parenkamas atsižvelgant į pramoninæ elektro tinklą. Dėl išlygintos tinklo įtampos pulsacijų imtuvo ekrane atsiranda tamsios ir šviesios juostos, kurios nejuda ir vaizdo fone praktiškai nepastebiamas, kai kadrų dažnis yra lygus elektro tinklo dažniui.
Tačiau dar pastebimas ekrano skaisčio mirgejimas keičiantis kadramas. fkr=46-48KHz>fk. Dėl mažos ekrano pošvyčio trukmės elektrono spinduliui prabegant paskutines eilutes pirmuju eilučių skaistis sumažejo. Padidinus ekrano pošvyčio trukmę gali susilieti dvu gretimi kanalai. Tačiau didėjant fk iki 50-60 Hz, kad viršytų fkr nepageidautina , nes TV signalo dažnių juostos plotis tiesiog proporcingas fk ,Todel naudojama pakaitine eiluėių skleistinė. Elektronų spindulis pradejo pirmajį puskadrį sudarytą iš eilučių su nelyginiais numeriais (1.3.5…) Po to antrojį puskadrį – sudarytą iš eilučių su lyginiais numeriais. Del enercijos akis mato iškarto abejų laukų arba vieno kadro vaizdą. Vaizdo skaisčio mirgejimo dažnis lygus fl.
Kad eilutes nesutaptų, jų skaięius kadre turi būti nelyginis pav 1.9. Tada laukuose yra sveikas skaičius ir dar po pusę eilutės. Pirmasis laukas prasideda nuo pirmoseilutės pradžios, baidiasi ties paskutinės nelyginės kadro eilutes vidurio pav 1.9(b). Po to elektrono spindulis šoko į viršų ir antrasis laukas prasideda nuo pirmosios lyginės kadro eilutės vidurio ir baigiasi su eilute dešiniajame apatiniame kampe. Iš ten spindulis šoko į viršutinį kairį kampą ir viskas prasidėda iš naujo. Naidojant pakaitinė eilučių sklaistinė būtina griežtai sinchronizuoti kadrų ir eilučių skleistinį dažnį. Skleistiniųgeneratorių sinchronozuojame spec. sinchroimpulsais, sukurimais generatoriuose esančiuiose TV centre. Čia kadro sinchroimpulsai gaunami dažnio dalikliais dalinant vedančiojį generatoriaus dažnį iš eilučių skaičiaus kadre. Stabiliai padidinti dažnius galima nedaugiau kaip 10 kartų. Todėl eilučių skaičius kadre turi būti ne tik nelyginis bet ir sudarytas iš sandaugos kelių dauginamujų kurių kiekvienas yra nedidesnis už 10. Mūsų šalyje nustatytas nelyginis elučių skaičius kadre
ir tai yra 2n+1 (nelyginis)
fk-25Hz. Paskiačiuoti fe=nefk=625*25=15625. Jeigu NTSC tai: ne=525e/k=kmnp=5573; fe=ne*fk=15750.
1.2.2 Spalvoto vaizdo perdavimas ir priėmimas
Spalvotas vaizdas TV perduodamas ir priimamams etapais:
1) spalvotas vaizdas suskaidomas į 3-jų pagrindinių spalvų vaizdus RGB
2) 3-jų spalvų vaizdai keičiami elementriais signalais, kurie moduliuoja AD virpesius siųnčiamus į eterį. Vaizdas patenka I VSK po kurio gaunamas videosignalas. Po to į moduliatorių, o po to į siųstuvą:
3) el-niai signalai patenka į TV imtuvą ir čia keičiami raudonos, žalios ir melynos optiniais vaizdais.
4) Trijų pagrindinių spalvų vaizdai sujungiami į vieną spalvotą vaizdą.
Tai galima atlikti nuosekliai arba lygegrėčiaja sistema. Nuoseklioje sistemoje 3 pagrindiniai spalvų signalai siųnčiami poeiliu, bendru ryšio kanalu. Tokios sistemos privalumas kad joje siunčiančioje pusejegali būti pavaizduotas tik vienas nespalvotas VSK, o imtuve 1 nepalvotas SVK.Nesidetinga šios sistemos spalvinimo sinchronizacija. Bet tek siunčiančiai ir priemimo pusei reikalingi spalvas skirianti besisukantys filtrai. Todėl nuoseklia sistema TV laidoms transliuoti netinka. Labiau paplito lygiagrečioji spalvų skaidinimo (analizes) ir jungimo (sintezes) sistema pav 1.10. Joje trijų spalvų signalai siųnčiami lygegrečiai trim atskirais ryšio kanalais. Daugiaspalvis vaizdas suskaidomas į 3 vienspalvius vaizdus RGB selektyviais dvispalviais veidrodžiais. Dvispalviai veidrodžiai vienų spalvų spindulius atspindi, o kitus praleidžia. Pav 1.10 pirmasis veidrodis V atspindi raudonus, o praleidžia žalius ir melynus spindulius, antrasis V2 atspindi melinus. 3-jų pagrindinių spalvų RGB vaizdo dedamosios atskirai patenka į 3 monochrominius vienodus vaizdo signalo keitiklius analogiškus naudojant j/b TV. Gaunami skaisčio signalai iš 3-jų VSK yra stiprinami, moduliuoja AD signalus ir per 3 siustuvus S trim ryšio kanalais su trim siųntimo SA ir trim priėmimo PA antenom patenka į tris TV imtuvus , su 3im SVK . Jų ekranuose panaudoti eliuminaforai šviečiantys RGB spalvomis, taigi, SCK yra skirtingi. Visų SVK skleistinės sinchroniškos jei jų ekranuose tuo pačiu metu gaunami tris skirtingų spalvų vaizdai. Juos optiškai sutabdina veidrodžiai V viename ekrane E, kuriame susidaro vienas daugiaspalvis vaizdas. Tos sistemos pagrindinis trukumas- reikalingi 3 siųstuvai, 6 antenos, 3 imtuvai su trim SVK ir veidrodžių sistema ir trigubai platesnė, palyginus su nuosekliaja spalvota arba nespalvota TV sistema, dažnių juosta. šiuo metu naudojama racionalesnė lygegreti sistema su vienu trispalviu arba trim keturiais monochrominiais VSK, įėinančiais į vieną TV kamerą, vienas siųstuvas, viena siūntimo, viena priėmimo antena, vienas imtuvas su viena trispalvių sistema. Be to šioj sistemoj siųnčiami skaisčio ir dvėjų spalvų signalai.
1.3 TV sistemos struktūrinė schema.
Supapratinta TV sistemos struktūra yra pav. 1.11. objektyvu O1 į VSK 2 šviesaijautrį paviršį “taikinį” projektuojamas objekto vaizdas .VSK šis vaizdas paverčiamas elektrinių įtampos impulsų seka. Sudarančia pradinį VS. Sustiprintas videostiprintuve-sumatoriuje 3 šis signalas patenka į siųstuvą S4, kuriame moduliuoja AD virpesius, išspinduouiojamus siųntimo antena SA4. Iš priėmimo antenos gauti virpesiai priemimo įrenginyje 5 detektuojami ir išskiriami signalai, kurie SVK6 paverčiami optiniu vaizdu. Lygiagrečiai siųnčiami ir priemami garso signalai GS. Sinchronizacijai palaikyti siųnčiami spec. sinchronizavimo eilučių ir kadrų impulsai. Jie formuojami SG8 . Jis valdo VSK skleistinės bloką- SB7 ir perduoda sinchroimpulsus į video stiprintuvą sumatorių- VSS3. Čia jie sumuojami su vaizdo signalais ir ryšio kanalu siųnčiami į imtuvą. Sinchronizavimo impulsai kartu su vaizdo signalu įeina į pilnutinį TV signalą. Kad nesusikeltų trukdžiai VS, sinchroimpulsai siųnčiami skleistinės atgalinės eigos kriptimi, kai vaizdo signalo nėra. TV signalas patenka į SK 9, kuriame sinchroimpulsai atskiriami nuo vaizdo signalų. Išskirti sinchroimpulsai naudojami SVK6 skleistinės blokui SV10 sinchronizuoti. Blokai 5,6,9,10 sudaro TV imtuvą.
2. TV vaizdo signalo formavimas ir siųntimas
2.1 Vaizdo signalo keitiklis VSK.
VSK skirti optiniam vaizdui keisti el. Signalais. Jų veikimas pagristas fotoelektriniu efektu. VSK skirstomi į panauduojančius vidinį arba išorinį fotoefektą. Pagal konstrikciją būna: TV siųntimo elektroninių vamzdžių arba kieto kūno prietaisu su kruvio ryšiu pavidalo PKR. Naudojami j/b arba daugiaspalviai VSK. Iš TV siųntimo vamzdžių labaiusiai paplito vidikonai ir jų modifikacijos: pliumbikonas, kremnikonas. Naudojami ir specialūs vamzdžiai kadroskopai, monoskopai , grafekonai (vamzdis su atmintimi). Vidikone, kurio konstrukcija pav. 2.1 panaudojamas vidinis fotoefektas- fotolaidumas, siųnčiamas vaizdas projektoujamas į šviesa jautrų taikinį, sudarytą iš plono, skaidraus metalo sliksnio. Au,Pt, alovooksido , kurio skaidrumas>90%. Tas sluoksnis sudaro signalinę laidžią elktrai signalinę pluokštę SP1, kuri padangta iš vidaus 1-3mm storio fotorezistu FR2. Signalinė plokštelė sujungta su apkrovos rezistoriu RA, kuris sujungtas su evj šaltinio E. Prieš fotorezistorių yra tankus metalinis stabdimo tinklelis- ST3. Vidikonas dirba lietų elektronų režimu. Elektronų spinduliui formuojant prožektorius P7 sudarytas iš katodo, valdymo elektrodo ir pirminio anodo A1. Išilgai vamzdžio įtaisytas ilgas antrasis anodas A2-6. Vamzdžio išoryje įrengta kreipimo sistema KP-5 ir ilga perkelimo rytė-4 išilginaim magnetiniam laukui sukurti. Jei į taikinį neprojektuojamas vaizdas šviesai jautraus sluoksnio visų sričių varža vienoda ir judant taikinio plokštumą elektrodų spinduliui įkraunami elemntariai C1 ir t.t. visame fotorezistoriaus poviršiuje susidaro vienodas potencialas artimas katodo potencialui., t.y.0. Katodas įžemintas. Tarp fotorezistoriaus elementų R C kurie sujungti lygegrečiai priešingų pusių atsiranda potencialų skirtumas E. Artimas mait. Šaltinio evj , kai į vidikono taikinį projektuojamas vaizdas įvairiai apšviestos jos rytės pasidaro nevienodai laidžius. Stipriau apšviestos sritys yra laidesnės už tamsias. C pradeda išsikrauti. Taikinio vidiniame poviršiuje susidaro potencialinis reljefas. Elektronų spindulis skleisdamas vel sulygina visų taikinio elementų potencialus, kol dešiniosios taikinio pusės potencialas pasidaro lygus 0. Kiekvieno elemento potencialo skirtumo sukuriama srovė teka iš maitinimo šaltinio teigiamo poliaus rezostorių Ra, signaline plokštele , fotorezistoriumi ir katodu į neigiamas maitinimo šaltinio puolį. Tamsiausiuose taikimo vietose ši srovė lygi 0 , šviesiausiiose maximali. Ra išsiskiria vaizdo signalo įtampa. Vidikonai labai jautrūs ir būna nedidelių matmenų: Æ13.6;26.7 t.t.Pgrindinis vidikonų trukumas- jų inercija. Kadangi tai sąlyguoja vidinis fotoefektas ir lietų elektronų režimas. Mineti vidikonai yra j/b, juos galima panaudoti ne tik j/b bet ir spalvoto vaizdo TV kamerose, tik reikalingi 3 ar 4 vamzdžiai su labai vienodas parametrais . Todėl yra sukurti ir daugiasignaliniai vidikonai. Paprastai naudojami 3-jų spalvų vidikonai, tačiau gali būti ir 2 ,4 signalų ir kitokie VSK. Panagrinesime 3-jų signalų vidikoną su spalvų signalų kodinių išskirimu pav.2.2. Šviesos srautas praeina per koduojntį šviesos filtrą 1 sudarytą iš vertikalių RGB spalvų juostelių, išdestytų statmenai eilučių sklidimo kripčiai. Ant šviesai jautraus poviršiaus -3 iš elektronų spindulio pusės formuojasi potencinis reljefas atspindintis trijų skirtingų spalvų vaizdus. Nuskaičius potencinį reljefą įpratiniu budu susidaro vaizdo signalas, kuriame šviesos filtro strukturos nustatytu nuoseklumu kaitaliuojasi signalo reikšmes atitinkančias RGB. Tokio signalo išskirimo į 3 signalus naudojamas sinchroninis detektavimas. Skirtingų spalvų sinchroninių detektorių valdymui į vaizdo signalą turi buti įvesti atraminiai impulsai. Tam signalinė plokštelė-2 sudaroma iš dvejų pusiau skaidrų juostelių šukų pavidalo elektrodų grupių, kurių kiekviena turi išvada paduoti teigiamo arba neigiamo poliarumo priešįtampį U1 U2 perjungiamu eilučių skleistinės dažnį . Perjungimą atlieka elektroninis komutatorius-4 Per šį perjungeją į signalinę plokštelę ateina ir maitinimo įtampa. Suformuotas signalas priklauso nuo perduodamo vaizdo juostelinio šviesos filtro strukturos, taip pat jame gaunami atraminiai teigiamo ir neigiamo poliaringumo impulsai signalo vidutinės dedamosios atžvilgiu , kuriu faze kinta nuo eilutes prie eilutes į taktą su komutatoriuas darbu. Panaudojant velinimo vaizdo eilutes velinimo trukme galima sumuojant gretimų eilučių signalus gauti vaizdo signalą be atraminių impulsų o atimant šiuos signalus, suformuoti atraminius impulsus be vaizdo signalo sinchroniniio dtektoriaus valdymu. Kieto kūno VSK prietaisų su kruvių ryšiu PKR pagrindu yra mažesnių matmenų , ekonomiškesni ir mažiau inertiški turi platesnį dinaminį diapazoną, lyginant su elektroniniais TV perdavimo vamzdžiais. Pagrindinis PKR elementas MOP struktūros kondensatorius pav 2.3. Jeigu prie elektrodo pridėti teigiamą potencialą +U, tai skilutes atsitrauks gylin ir po elektrodu puslaidininkyje atsiras nuskurdinta skilutemis sritis- potencine duobė. Elektronai atvirksčiai, kaupsis po elektrodo pav 2.3 (a). Išdestykime 2 kondensatorių grieta pav 2.4 (a) ir pridekim prie kairio elektrodo teigiamą potencialą +U1, kurio deka potencinej duobej -Q. Prie dešinio elektrodo pridekim nedidelį +U2 arba nulinį potencialą. Sukeiskime potencialus vietomis pav 2.4 (b) del atsiradusios po dešiniu elektrodu potencines duobes, kruvis Q pertekes iš kairio į dešinį kondensatorių pav 2.4(c). Vel sukeitus potencialus vietom Q vel pertekies į kairį kondensatorių pav. 2.4 (d) Taigi q kaupiasi MDP kondensatoriuj ir gali buti pernešamas iš vieno arti esančio kondensatoriaus į kitą. Norint gaut kreptingą kruvių pernešimą MDP condensatorių grandinej naudojami PKR poslinkių registari pav.2.5 Kiekvienas registro elementas pav 2.5 (a) sudarytas iš trijų elektronų visų elementų tie patys elektronai sujungti šinomis, sudarančios trifazes elektronų sistemas. Kruvio kaupymo ir pernešimo procesas pav 2.5(bcde) Tegul aukštas teigiamas potencialas paduotas į šiną 2, šinų 1 ir 3 potencialas žemas pav 2.5 (b). Kada po šinos 2 elektrodai susikaupia kruviais, aukštas jų potencialas nuimamas ir paduodamas į šiną 3 pav 2.5(c) Tada kruviai pertekies į dešinej esančias potencines duobes, į kairę jie netekies, kadangi šinos 1 potencialas žemas. Iš pav 2.5 (d) matyt,. Kad kruviai persikels į dešinę vienu metu visuose poslinkio registro elementuose. Po to aukštas potencialas nuo šinos 3 perjungiamas į šiną 1 pav.2.5(e) ir visi kruviai pasisleenkia į dešinę dar vienu žingsniu. Taip PKR panaudojamas naujas skleistines principas, savajamis skanavimas. Kaip informacija perduodama į įšejimą betarpiškai kruvių ryšių deka, keičiant potencinių duobių gylį taktinių impulsų deka. Jeigu plokštumoj išdestytiMDP kondensatorių kiekį ir suprojektuot į jį perduoda,ą vaizdą dėl šviesos poveikio atsiras nauji nepageidautiniai nešejai. Sukauptas MDP kondensatoriuose kruvis bus proporcingas krintančiai šviesos srauto energijai ir kaupymo laikui. Pasibaigus kruvio kaupymo periodui, kruviai paslenkiami link registro išejimo ir paverčiami TV signalais. Vaizdo kokybes pagerinimui sukurti matriciniai PKR su atskiromis informacijos laupymo ir saugojimo sekcijomis pav.2.6. kaupymo sekcijoj veikiant šviesai formuojasi kruvis. Po to kadrų skleistinės atbulinės eigos metu visas kruvių laukas lygegrečiai pasislenkia į informacijos saugojimo sekciją, apsaugotą nuo šviesos. Kito kaupymo periodo metu kruviai iš saugojimo sekcijos eilutemis pernešami į išejimo registrą. Iš kur elementais išvedami į išejimo įrenginį.
2.2 Pinlnutinio TV signalo (PTVS) sudetis. Dažnių spektras. Diapazonai.
2.2.1 PTVS signalo sudietis.
PTVS sudarytas iš pirminio skaisčio signalo, skleistinės atgalines eigos slopinimo signalo ir sinchronizavimo signalo. Pirminis skaisčio signalas- tai U impulsų seka susiformuojanti VSK išejime skleistinės tiesioginės eigos metu VSK išejime gaunamas pozityvus signalas, kai didžiausią skaistį atitinka didžiausio signalo amplitudė pav. 2.11. šių atveju šviesiausias vaizdo srityje VSK taikinio išmušiama daugiausia elektronų. Tačiau signalamas siųsti tolimams atstumams nešantysis dažnis moduliuojamas negatyviojiu signalu. Kai didžiausią skaistį atitinka mažiausią signalo amplitude, tada padidejus signalo amplitudej SVK ekrane gaunamas juodas taškas, juosta, mažiau pastebimas už baltą tašką, juostą gaunama naudojant pozityvam signalui. Negatyviosio moduliacijos atveju vidutinė siųstuvo spinduluiojama galia yra daug mažesnė už minimalią, nes vyrauja šviesūs frontai. Be to lengvai įgyvendinamas automatinis stiprinimo reguliavimas imtuvuuose. Negativusis PTVS parodytas pav. 2.10 tačiau bet kuriu atveju pirminiam skaisčio signalo amplitudė kinta tarp juodos spalvos lygio, kuriam esant VSK taikinis neapšviestas, o SVK ekranas nešviti ir baltos spalvos lygio atitinkančio max. vaizdo skaistį VSK taikinyje ir SVK ekrane į vaizdo signalą įvedami slopinimo impulsai. Nuslopinantys siuntimo ir priemimo elektroninius spindulius, jų atgalinės eigos eilutese ir laukuose metu. Eilučių ir laukų sklestinių atgalinės eigos trukmes skyriasi Todel slopinimo impulsai turi sudaryti myšinį iš siaurų impulsų, sekančių eilučių dažnį ir plačių impulsų sekančių laukų dažnį. Siuntimo vamzdžių gesinimo impulsų trukmės turi buti mažesnis už priemimo vamzdžius slopinimo impulso trukmes. Dirbant pakaitomis su įvairiom TV kamerom, turinčiomis skirtingą kabelio ilgį, gali atsirasti nenumatyti vaizdo signalo poslinkiai. Kad vamzdis būtų uždarytas gesinimo impulsų amplitudė turi atitikti tamsjujų vaizdo vietų signalo lygį(juodos spalvos lygis). Tv sistemos skleistines įrenginiai turi veikti sinchroniškai ir simfaziškai. Tai pasiekiama priverstinės sinchronizacijos budu. Paduodant į visus skleistinės įrenginius kiekvienos eilutes ir lauko gale spec. sinchroimpulsus. Perduodančių ir priemimo įrenginių sinchronizacijos budai skirtingi. TV centre VSK įrenginiai sujungti su sinchroimpulsų generatoriais kabeliais. TV imtuvų skleistinio sinchronizavimui TV centre formuojami specialus eilučių ir laukų sinchroimpulsai, kurie perduodami vienu kanalu su vaizdo ir gesinimo signalais, gesinimo impulsų viršunės sudaro pjedestalą ant kurio uždedami sinchronizacijos impulsai. Todel sinchronizacijos impulsai randasi juodesneje už juodą spalvą srityje. Gesinimo impulsotrukmė yra didesnė už sinxchronizavimo impulso trukmę. Sinchroimpulso priekinis frontas yra suvelintas gesinimo signalo fronto atžvilgiu. Tuo momentu, kai į įimtuvą patenka sinchroimpulsas prasideda skleistinės spindulio atgalinė eiga. Jai pasibaigus atlenkimo sistemų rytese atsiranda parazitiniai vyrpesiai, iškraipiantys vaizdą kiekvienos eilutes pradžioje. Todel pasibaigus sinchroimpulsui priemimo vamzdis turi but dar uždarytas. Norint atskirti sinchroimpulsus, eilučių sinchroimpulsų trukmė daroma žymiai mažesne niegu laukų sinchroimpulsų trukme, o jų amplitudės yra vienodos. Tarus, kad pilno TV signalo max. amplitude yra 100% santikinis juodos spalvos ir slopinimo impulsų lygis bus 75% pav 2.10. Skaisčio signalo lygis svyruoja tarp 75% ir 12.5% nuo maximaliio lygio. Eilute vadinama pilno PTVS dalis tarp dvejų gretimų sinchroimpulsų priekinių frontų, kai eilučių f lygus fl=156215Hz eilučių skleistinės periodas H=64ms pav2.11. kitų PTVS impulsų trukmės išreiškiamos eilučių skleistinės periodo dalimis.Eilučių sinchroimpulsų trukmė lygi 0.073H arba 4.7ms. Eilučių atgalinės eigos slopinimo impulsas 0.19H arba 12ms. Kiekvieno lauko pabaigoje perduodamas lauko sinchronizavimo impulsas, jo trukmė , pav 2.11. Atgalinės eigos kadrų skleistinės, slopinimo impulso trukmė f=25H=1600ms. Per šį laiką (j) eilučių generatorius turi suformuot 25 impulsus ir į jį turi patekti eilučių skleistinės sinchroimpulsai. Todel veikiant lauko atgalinės eigos slopinimo impulsui prieš lauko sinchroimpulsą ir po jo ant slopinimo impulso uždedami eilučių sinchroimpulsai, o lauko sinchroimuplsai suformuoja penkias stačiakampias išiamas pav 2.11, atitinkančias eilučių sinchroimpulsus. Reikalingas tam, kad lauko skleistinės atgalinės eigos metu nebutų prarasta eilučių skleistinė sinchronizacija. Kai naudojama pakaitinė eilučių skleistinė, lyginislaukas baigiasi kartu su eilute, o nelyginis ties eilutes vidurio. Todel šių laukų eilučių sinchroipulsai yra pasislinkę vienas kito atžvilgi per ½ eilutes , del to sutrinka pakatine eilučių skleistinė laukų rastrai gali pasislinkti vertikaliai ne visai tiksliai ½ atstumu tarp gretimų eilučių ir eilutės bus suporinamos. Tam išvengti lauko slopinimo impulso metu eilučių sinchroimpulsas kartojamas kas pusę eilutes periodą. Dvigubu dažniu besikartojantys impulsai- išlygiantys impulsai. Jie netruko normaliam eilučių skleistinės darbui. Skleistinės generatorius nereaguoja į sinchroimpulsus periodo viduryje. Išlyginimo impulsai skiriasi nuo eilučių sinchroimpulsų ne tik dvigubu dažniu bet ir dvigubai mazesne trukme -2.35ms. Iš pav 2.11 matyt kad lauko atgalines eigos slopinimo impulso metu del dideles jos trukmes nesuformuojamas ekrane 623-22 eilutes ir 311-335. Ir informacijos apie vaizdą šios eilutes neperneša. Mūsuose nominalus eilučių skaičius -625 eilutės, o faktinis -575. 50 eilučių tenka laukų atgalinej skleistinej. Dalis tų eilučių gali buti panaudota teletekstui, (16-21, 329-334).
2.2.2 PTVS dažnio spektras . TV signalų diapazonai.
Norint nustatyt PTVS dažnių spektrą reikia rasti žymiausia ir auksčiausia spektro dažnius. PTVS- nuolatinė dedamoji kuri nusako vidutinį vaizdo skaistį. Jai perduoti TV kanalu neįmanoma, todel nuolatine dedamoji dirbtinai atkuriama siustuve ir imtuve. žemiausias siunciamas dažnis- per vieną lauką išsiunčiamas vieno signalo periodas. Vaizdas sudarytas iš juodos ir baltų juostų užimančių visą lauką. Pav. 2.13. Mūsuose žemiausias PTVS spektro dažnis yra fl=50Hz. Auksčiausias dažnis atsiranda kai vaizdassudarytas iš smulkių el-tų kurių matmenys lygūs elektrono spindulio skerspjuviui. Šių atveju vaizdą sudaro vertikalios j/b linijos kurių plotis d=spindulio skersmenij. Pav 2.13(b) Kad būtų įmanoma atkurtitokią vaizdą signalas gali būti sinusinės formos . O jo dažnis turi atitikti juodų ir baltų elementų kaito eilutej pav. 2.13 (c) Jei kadro kraštinių santikis yra a su b ir vertikaliai išdestytų vaizdo elementų skaičius yra m eilučių , tai elementų skaičius TV eilutej Ne , bus lygus: tada elementų skaičius kadre
per 1 sek. Turi buti išsiusta n elementų kurių skaičius bus:. Vieno elemento išsiuntimo trukme iš paskurines išraiškos gausim:. Aukštinant fK didinant ne bei didinant kadro kraštinių santikį plečiasi ir skaisčio signalo dažio juosta. PTVS spektras yra labai platus todel vaizdą siusti galima tik UTB diapazone. Vaizdui siusti naudojama AM su išdalės nuslopinta viena šoninė juosta pav. 2.13(d) Del TV skirtame dažnių diapazone lengviausutalpint TV stočių signalų spektrus, Naudojant AM siųstuvo nešančiojo signalo dažnis turi būt kelis kartus didesnis už aukščiausią signalo spektro dažnį . Tai fn³(40-45)MHz . Mūsų šalyje TV programoms transliuoti išskirti dažnio diapazonai P1-P5 (48.5-100)MHz; P6-P12(173.5-230)MHz. MB l@(6.2-13.4)m. 21-81 kanalams skirtas dažnių diapazonas (470-950)MHz. DMB l@(0.64-0.31)m čia K standartas . Pagal šiuos standartus vieno TV kanalo užimama dažnių juosta yra 8MHz pav 2.13(d). Garso signalo nešantisis dažnis yra didesnis už vaizdo signalo nešantyjį daznį 6.5 MHz. Garsui siųsti naudojama dažninė moduliacija- DM. Vaizdu ir garsui naudjamos skirtingos moduliacojos- išvengiama trukdžių. Stipriausia garsa atitinka ±50KHz deviacija garso nešančioje dažnio atžvilgiu. Tam reikalinga 0.25MHz pločio dažnio juosta. Garso nešantisis dažnis yra gretavaizdo signalo dažnių juostos, todel vaizdą ir garsą galima priimti tą pačią antena, o stiprint bendruose AD stiprinimopakopose. DM pasižymi gana aukšta kokybė. Todel TV garso siustuvų siunčiama garso dažnio juosta yra .Vaizdo ir garso signalams siusti TV naudojami atskiri siustuvai.
2.3 Spalvotosios TV signalo formavimas. Dažnio spektras.
2.3.1 Spalvotosios TV signalo formavimo principai.
Norint suderint spalvotos ir nespalvotos TV sistemas ir spalvotus vaizdus matyt kaip nespalvotus monochrominio imtuvo ekrane, siustuvas be spalvų signalų turi išsiusti signalą atitinkantį naspalvota t.y. skaisčio signalą. Skaisčio signalas gaunamas sudejus atitinkamomis proporcijomis RGB signalus pagal lygtį:. Skaisčio signalui iš spalvotų signalų formuoti naudojamos rezisorių matricos pav 2.16. Keičiant pirminių stiprintuvų stiprinimo koef. vienodos vsų spalvų dedamosios matricos įejime ER =EG=EB. Matricos įtampos daliklaias schemos išejime suformuojamos skaisčio signalas. R4 sukuria įtampą :
Tam atitinkamai parenkami matricos daliklio rezistoriai. Del didelio žalios spalvos signalo nereiketų papildomai išplestyti siunčiamo signalo spektrą, signalas EG nesiunčiamas. Jį galima atkurt TV imtuve iš signalo Ey; ER; EB panaudojant matricą: . Minusas prieš EB ir ER rodo, kad prieš sudedant šiuos signalus, kuri gali tik sudeti, reikia pakeist jų poliaringumą. Šiolaikiniose TV sistemose ER ir EB pakeičiami spalvų skirtumo signalais:
Spalvų skirtumų signalų ypatybė yra kad baltoms ir pilkoms vietoms jie yra artimi 0. TV siustuvų kanalai derinami taip, kad siunčiant nespalvotus vaizdo vietas, signalai butų lygūs:, tada parinkus , EY gausis 1V. Todel nespalvoto balto vaizdo spalvų skirtumų signalai bus lygus 0. Nesodrių spalvų skirtumo signalai irgi yra silpni ir nesukuria trukdžių perduodant arba priimant nespalvotą vaizdą spalvotoj sistemoj TV. Spalvų skirtumų signalai moduliuoja vieno arba dvejų dažnių priklausomai nuo TV sistemos, nešančius signalus, kurie siunčiami kartu su skaisčio signalu, neišplečiant TV kanalo dažnių juostos, tam panaudojamas TV signalo spektro sutankinimas:
, čia yra spalvų skirtumo signalai.
2.3.2 Spalvotosios TV signalų dažnių spektras.
Rasime priklausomybe tarp butino TV vaizdui perduoti auksčiausio lyginio dažnio ir jo detalių matmenų. Tam pasinaudosime fA išraiška:
b- ekrano modulis, d-vaizdo detales matmuo. Tai reiškia, kad smulkiasniems vaizdo detalems išsiusti reikia Ad ir kuo d yra mažesnis tuo f yra didesnis. Tai pavaizduota pav 2.17. Ekrane atkuriamo vaizdo detales matmenys galima apibudinti ne mm, o MHz. Kadangi žmogaus akis sunkiai skiria smulkių vaizdo detalių spalvas, spalvotuose TV sistemose susiaurinamos spalvų signalų dažnių juostos. Regimo spalvos sodrumo M,% priklausomybe nuo matmenų ir spalvos pav 2.17(b). Melinos spalvos regimasis sodrumas sparčiai krinta kai f=0.4-0.6MHz. Esant tokiam dažniui smulkios melynos detales matomos kaip šviesai pilkos. Todel melynos spalvos vaizdo signalui perduoti pakanka 0.5MHz dažnio juostos. Raudonos spalvos TV signalui reikia apie 1.5MHz. Žalios spalvos signalas nesiunčiamas. Spalvų signalus galima siusti kartu su skaisčio signalais neišplečiant dažnių juostos, nes skaisčio signalo dažnių spektras sudarytas iš diskretinių linijų, kurias galima sutankinti. Statinio vaizdo signalas kartojasi kadrų dažniu fk=25Hz, kaip periodinis, jis išraiškomas kaip harmonikų suma. Pav. 2.18 (a). Eilučių dažnis- kadrų dažnio harmonika.
Eilučių slopinimo ir sinchroimpulsai pasikartojantys eilučių dažniu, tik padidina eilučių ir kadrų harmonikų amplitudę. Judančio vaizdo signalo spektras nera grinai linijinis, nes kiekviena harmonika moduliuojama ir aplink ją susidaro apatinės ir viršutinės šoninės dažnių juostos pav. 2.18(b). Bet tarp skaisčio signalo EY spektro harmonikų lieka pakankamai vietos spalvų signalų dažnių sektrui. Spalva signalų harmonikos išdestomos skaisčio signalo harmonikų tarpo vidurije. Jų dažniai lygūs gretimų skaisčių signalų harmonikų dažnio aritmetiniam vidurkiui.
. Kad skaisčio ir signalo spektrai butų taisingai išsidestę spalvų signalų nešantieji dažniai turi buti nelyginės kadro dažnio pusharmonikes, pav. 2.18(c). Pav 2.19 parodyta TV siganalo dedamujų spektrų išdestymas spalvų signalo spektras randasi skaisčio signalo spektro viduje, arčiau dešinio krašto, tam kad geriau atkurti smulkias spalvotas detales, kurių perdavimo dažnis turi but aukštas. Spalvų nešančiujų signalų gali buti: arba vieno arba dvejų dažnių pav. 2.19 NTSC arba Pal sistemų signalų spektrai su vienu nešančioju dažniu.
2.4 Spalvotosios TV sistemos ir standaratai.
Spav. TV sistemos skiriasi tuo, kaip spalvų nešantieji dažniai moduliuojami spalvų skirtumo signalais. Dabar naudojamos 3 sistemos. JAV-NTSC, VFR- patobulintas NTSC- PAL ir Prancuzijoj – SECAM.
2.4.1 NTSC sistema
Joje dviems spalvų skirtumo signalams siusti naudojamas vienos spalvų nešantysis dažnis, panaudojant kvadraturine moduliacija. Spalvų skirtumo signalai ER-Y ir EB-Y atitinkamuose moduliatoriuose MdR-Y ir MdB-Y pav 2.20, moduliuoja amplitudę savo nešančius signalus, gaunamas iš bendro vedančio kvarcinio generatoriaus VG. Tačiau vieno moduliatoriaus nešančiojo signalo fazė pasukta 90° fazės keitikliu f. Nešančių signalų vektoriai yra tarpusavyje statmeni pav 2.20 (b) o tokia jų padietis- kvadratūra. Moduliuojant išlaikomas tiesioginis proporcingumas tarp moduliuojančio ir nešančio signalų amplitudžių. Jei modul įtampos nera nešantysis signalas nuslopinimas tai atliekama moduliatoriuje, kuris vadinamas – balansiniu. Tuomet spalvų nešantysis signalas nesukelia trukdžių skaisčio signalams . Abu moduliuoti spalvų nešanteji signalai sumaišomi (sumuojami geometriškai) maišiklyje M1. Atstojamojo spalvingumo signalo amplitudė ir fazė priklauso nuo maišomo signalo amplitudės pav 2.20 (b). Spalvingumo signalas- sudarytas iš vieno ar kelių nešančioujų virpesių moduliuotų spalvų skirtumo signalais.
Po to signalas Usp sumaišomas su skaisčio signalu Ey mašiklyje M2 ir gaunamas spalv. TV vaizdo signalas. . Spalvingumo signalus patogu vaizdoti grafiškai, polinių kordiančių sistemoj, Baltai spalvai abu spalvų skirtumo signalai ER-Y ir EB-Y lygus 0. Balta spalva polinyje koordinačių sistemoj pav.2.21 atitinka ttaškas esantis koordinačių pradžiai. Galima apskaičiuot spalvingumo signalų vektorinę diagramą pav.2.21. Spalvingumo signalo vektoriaus ilgis nurodo spalvos sodrumą, o jo kriptis-j- spalvų toną. Usp yra moduliuota ir amplitude ir faze. Kad pakaktų siauriasnes juostos perduoti signalą, NTSC sistemoj vietoj ER-Y ir EB-Y naudojami spalvų skirtumo signalai J ir Q. Jie parinkti įvertinant kad mažejant detalių matnemins subjektyvus pojutis neatitinka realių spalvų. Mažos raudonos ir geltonos detales matomos kaip orandžines, o melynos ir žalios, kaip židros. Bandant nustatyta, kad vektorius J skirtas mažų detalių orandžinių ir židriems spalviniams tonams perduoti, turi praeiti tarp raudonos-geltonos ir melynos-žalios spalvų ir praleisti vektorių ER-Y 33° kampu. Jam statmenas Q skirtas stambesnių detalių violetinės ir gelsvai žaliems tonams perduoti turi pralenkti vektorių EB-Y 33° kampu. Siunčiant signalus J ir Q spalvingumo signalo amplitude mažesnė niiegu siunčiant signalus ER-Y ir EB-Y . NTSC sistemoj kiekviena spalva atitinka tam tikra spalvų nešančioji faze. Todel neleistina kad del siuntimo ir priemimo įrenginių netiesinių fazinių el-kų susidarytų nešančio signalo fazes pkitis viršiantis ±5°, nes tuomet bus pastebiami spalvų iškraipymai. Yra NTSC 3.85 ir NTSC 4.43. Pirmas: fe-15750 Hz; pa-0.5(2n+1)=227.27269; fspn=pfe=3.58MHz. Antras: fe=15625Hz; pE=283.49996; fspn=4.43MHz.
2.4.2 PAL sistema.
Joje irgi naudojama kvadraturine moduliacija ir J Q spalvų skirtumo signalai. PAL skiriasi nuo NTSC tuo: PALe gretimų eilučių J arba ER-Y spalvos nešančio signalo faze skiriasi 180° pav. 2.23(ab). Del to sistema tampa nejautri faziniams iškraipymams . Tegul vektorius Ua atitinkantis n-tosios eilutes spalvą ir susidedantis iš vektorių ER-Y (vertikalus) ir EB-Y (horiz.) del fazinių iškraipymų pasisuko kampu +j. Siunčiant gretimą n+1 eilutę ER-Y nešantisis signalas keičia fazę 180° ir vektoriai išsidesto kaip pav.2.23 (b). Imtuve n-tosios eilutes signalas praejęs velinimo liniją yra velinimas vienu eilutes periodu ir sudedamas su gretimos n+1 eilutes signalu. Kurio vektorius ER-Y faze prieš tai vel pasukama 180°. T.Y vektorius U-a+j pakeičiamas vektoriu Ua-j. Sudejus vektorius Ua+j+ Ua-j gaunamas vektorius su teisinga fazeir dviguba amplitude pav. 2.23(c). Taip fezespaklaida atstojamojo vektoriaus amplitude, kuri veliau koreguojama. Taigi spalvinis tonas del fazinių iškraipymų nepakinta .Bet atstojamasis vektorius nera ;ygus dvigubai Ua nes lygus lygegretainiai ištrežainei, be to jo didis kinta priklausant nuo fazinių iškraipymų didžio, todel pakinta spalvų sodrumai.
2.4.3 SEKAM sistema.
Jį pagrista spalvingumo signalų pokaitiniu siuntimu panaudojant DM. čia su vienaeilute siunčiamas signalas ER-Y o su n+1 siunčiamas EB-Y , taigi informacija apie spalvą siunčiama tik kas antrą eilutæ, kad būtų galima poeiliui siusti spalvų skirtumo signalus siustuvo kodavimo įtaise sukuriamas elektroninis komutatorius pav 2.24(a) “K”. Jis turi du įejimus a ir b ir vieną išejimą c. į įejimus paduodami EB-Y ER-Y perjunginejant komutatorių jo išejime gaunami poeiliui skirtingi spalvų skirtumo signalai. Elektr. Komutatorius perjugiamas atgaline eiga fe dažniu. Dažnių moduliatoriuje- DM, komutatoriaus išejimo signalu moduliuojamas atitinkama 1 iš 2jų spalvų nešantysis signalas, kurį maišiklyje M sumaišus su signalu EY gaunamas spalvoto vaizdo signalas. Spalvingumo signalams siusti naudojami du nešantieji signalai, kurių dažnis skiriasi 150 KHz. Spalvų nešančiojo signalo dažnis yra moduliuojamas, tai visiškai atskirti skaisčio ir spalvų signalus pasinaudojant pilno TV signalo diskretiškumu neįmanoma. Todel spalvos nešančiojo signalo dažnis, kai spalvos nera, parenkamas kartotinis eilučių skleistines lyginiai harmonikai. Signalui ER-Y siusti naudojamas dažnis
Signalams EB-Y siusti:
Del to siunčiant baltą spalvą nešantisis signalas ekrane sudaro nejudantį viazdą iš vertiklaių linijų kad to nebūtų nešančiojo signalo fazė siunčiant gratimus laukus keičiama 180°. Be to šio signalo faze keičiama 180 siunčiant kiekvieną triačią lauko eilutæ. PVZ. Jeigu siunčiant dvi gretimas lauko eilutes signalo faze lygi 0 , ati siunčiant trečią- 180°. Siunčiant dvitolesnes eilutes j=0, siunčiant šeštą vel 180°. Taip komutojant nešančio signalo fazes gretimų laukų atitinkamose eilutese yra priešingos ir kompensuojasi. Nespalvoto imtuvo ekrane pagrindinių spalvų signalu sukeliami trukdžiai kompensuojami ne visiškai, tam pasiekti gretimų laukų signalo dažniai turi buti vienodi, SEKAM sistemoj šį sąlyga neišpildyta, nes spalvų skirtumo signalai keičiasi kas eilutæ. Ir jei su 1jiu lauku prirma eilute siunčiama ER-Y , tai antrojo- EB-Y , tai yra pagrindinis trukumas, kad būtų geriau kompensuojamas spalvų nešantisis signalas, dažniausiai pasitaikančias spalvas atitinkančias signalo dažnis turi buti vienodi. Max. signalo ER-Y reikšmė yra siunčiant raudoną spalvą +0.7 ir žydrą spalvą-0.7 pav.2.21(a). Max. signalo EB-Y reikšmė gaunama siunčiant geltoną spalvą -0.89 ir melyną +0.89. Naudojant DM teigiamas signalas aukština o neigiamas žemina nešančio signalo dažnį ; tos pačios vaizdo srities gretimuose laukuose spalvų nešančiuose signalo dažniai skirtingi ir šio signalo trukdžiai nekompensuojami. Todel į dažnių moduliatorių DM pav 2.24 vietoj signalo EB-Y ER-Y paduodami pakeisti signalai:
Pilna šiuolaikinio spalvoto vaizdo TVI konfiguracija (3.3pav).
šioje schemoje yra jau aptarti anksčiau pagrindiniai mazgai ir dar neminėti blokai, kurių paskirtis ir ryšius su nagrinėtais blokais ir aptariamas. TV stoties signalas, patenkantis į TV kanalų selektoriaus TKS (CK) įėjimą, išskiriamas, stiprinamas ir paverčiamas vaizdo ir garso tarpinio dažnio TD signalais. TV kanalų selektorių valdo ir TV diapazoną išrenka valdymo blokas. Stiprinimo lygį nustato ASR sistema (APУ), kurios sukurta valdymo įtampa UASR paduodama į TKS ir vaizdo tarpino dažnio stiprintivą TDS. TD signalus išskiria TDSSF (ФССПЧ), ir jie patenka į vadinamąradiokanalą RK. (ÊÏ×Ç) – garsinio TD kanalas. (ÊÏ×Г) – DADR ir standartinis komutatorius. Kai kuriuse TVI garso kanalas GK įjungiamas lygiagrečiai vaizdo kanalui, pagal vadinamą kvaziparalelinę schemą, kai TD signalai patenka į GK, iki TDSSF (puktyru parodyta grandinė). Taip geriau nuslopinamas garso pirmojo TD signalas, kuris nepatenka į vaizdo TDS ir sumažinami trukdžiai vaizdo kanale dėl garso signalo, o garso kanale dėl video signalo įtakos. Iš vaizdo TDS išėjimo TD signalai patenka į video detektorių VD (BД) ir automatinio heterodino dažnio paderinimo sistemą AHDP (АÏ×Г). AHDDP sistema – dažninis detektorius, kurio išėjime gaunama išderinimo įtampa (UAHDP) proporcinga TD nuokrypai nuo normalios reikšmės – vaizdo fhVTD=38MHz (38,9MHz) ir garso fh GTD= -6,5MHz (5,5MHz). ši išderinimo įtampa sumuojama su heterodino valdymo įtampa UAHDP+UHValddymo (UHACTP) tokiu poliaringumu, kad TV kanalų selektoriaus heterodino dažnio pokytis sumažintų TD nuokrypą. VD, AM virpesių detektorius, išskiriantis iš TD signalų PSTVS, kuris po to patenka į audio video /TV (AV/TV) video komutatorių. Kai yra režimas AV, paduodamas išorinis signalas, kai kom. TV, dirbama su video signalu. Jungiklinė ASR sistema matuja eilučių sinchro impulsų SI lygį gesinimo impulso metu, nes realus video signalas nuolat kinta, ir negali būti panaudotas ASR sistemos darbui. Didėjant šiam lygiui, ar mažėjant nuo nustatytos reikšmės, ASR sist. pradžioje keičia vaizdo TDS stiprinimo koeficientą, ir tik kai šio pokyčio nepakanka, keičia KS ADS stiprinimą. ASR sistemos darbo pradžios taškasADS paprastai būna perderinamas, o VTDS dažniausiai pastovus. Garso TD kanalas (КПЧЗ) sudarytas iš filtro praleidžiančio tik garso antrojo TD signalą. Garso TDS’o (УПЧЗ), dažninio (arba amplitudinio standarte L) detektoriaus pradinio garso dažnių stiprintuvo (ПУЗЧ). Esant daugiakartinei schemai garso TDS turi kelis atraminius konyūrus suderintus keliems TD. Iš nereguliuojamo pradinio stiprintuvo išėjimo garso dažnio signalas patenka į linijinį išėjimą, t.y. jungtį, kuri paprastai būna galinėja TV sienelėje. Iš reguliuojamo išėjimo, kurio signalo lygis nustatomas iš valdymo bloko, garso signalas patenka į AV/TV komutatorių, kuris reikalingas perjungti TV išėjimo įrenginiui (video kanalą ir garso kanalą arba savą vaizdo ir garso atkūrimui arba išor. V ir G, ganamų iš videomagn., teletiunerio ir kitų įrenginių, atkūrimui). RK valdo jo blokavimo įtampa, kuri sukuriama pereinabt iš vieno kanalo įkitą. URK Bl (Uвлок) ši įtampa patenka į VTDS ir GTDK. Tai leidžia išvegti gretimų stočių “užkabinimą” persiderinant AHDP sistemai, taip pat triukšmų garsiakalbyje ir trukdžių RK dirbant su išor. videosigalais ar RGB signalais. Standartų komutavimo įtampa, patenkanti į RK iš valdymo bloko UST kom. (Uком станд) perjungia atitinkamą standartą, tačiau ne kiekvienas daugiastandartinis TV valdymo bllokas šią funkciją atlieka. Kai kuriuose TV, šios grandys nekomutuojamos. Garso dažnio signalas po komutatoriaus patenka į GDS po jų į garsiakalbį. Tuo tarpu PSTVS po AV/TV komutatoriauspatenka į videokanalą ir į skleistinės sinchronizacijos įrenginį. (УСР). Esant teleteksto dekoderiui, PSTVS patenka ir į jo įėjimą, siekiant išskirti ir dekoduoti iš jo teleteksto signalas. Video kanale PSTVS yra iškirianas į skaisčio iš spalvingumo signalus, panaudojant režekcinius juostinius filtrus , esančius jų komutatoriuje (Комм РФ и ПФ). Toliau skaisčio ir spalvų signalai apdorojami atskirai kanaluose. Skaisčio sig. po komutatoriaus patenka į skaisčio sign. vėlinimo liniją SVL (ЛЗЯ), o koduoti spalvingumo sign. patenka į spalvingumo kanalą, kuriame yra spalvų dekoderiai. Skaisčio kanale esantys režekciniai filtrai išpjauna spalvų panešančiuosius dažnius. Skaisčio kanale esantys režekciniai filtrai išpjauna spalvų panešančiuosius dažnius. Spalvingumo kanale naudojami juostiniai filtrai, praleidžiantys tik koduotus spalvų skirtumo signalus, ir atliekantys AD kontraiškraipymų korekciją, priklausomai nuo spalvotos TV sistemos. Filtrų suderinimo dažnis keičiamas pagal sistemą PAL, SECAM, NYSC panaudojant iš valdymo bloko VB gaunamą sistemos komutacijos įtampą Uком сис. Kartais perjungimo įtampa komutatorių gali būti paduota ne iš valdymo bloko, o iš multisisteminio spalvų detektoriaus, kuris automatiškai nustato spalvos sistemą pagal spalvų sinchro signalą. Spalvų dekoderis apdoroja koduotus spalvųų skirtumo signalus, su tikslu gauti informaciją vienu metu tiek apie R-y ir B-y signalus. Galutinis dekoderio darbo rezultatas, nepriklausomas nuo jo schemos, tipo ir signalo sistemos yra “ŽD” spalvų skirtumo signalai ER-y, EB-y, kurių spektras yra nuo 0 iki 1,5MHz. Kadangi šiuose signaluose yra inf. apie R,B,Y signalus, o jų santykis su skaisčio ir G signalu nustatytas, panaudojant rezistyvinę matricą S, o iš spalvų skirtumo signalo ER-y, EB-y, EG-y. Kiekvienas spalvų skirtumo signalas sumuojamas su skaisčio signalu savo matricoje, RGB signalų formavimo komutacijos ir pradinio stiprinimo bloke. Kadangi spalvų kanalo juosta siauresnė nei skaisčio kanalo, spalvų skirtumo signalai vėlinami daugiau už skaisčio signalus. tai sukeltų spalvoto vaizdo poslinkį į dešinę nuo J/B vaizdo. Taip gaunami. Taip ganami spalvų konyūrai. Todėl skaisčiooo signalas praleidžimas per skaisčio vėlinimo liniją VLS (ЛЗЯ) su pastoviu 0,27; 0,33; 0,47; ir 0,7-0,8(senesniuose)ms ar reguliuojamu suvėlinimu. Suformuoti RGB signalai patenka į komutatorių , kuris pagall Ukom RGB paduoda į išėjimo video stiprintuvus, VSRGB (ВУ) vidinius, išorinius, indikacijios ekrane (OSD), teleteksto ar kadro kadre PIP signalus. Prradiniuese S atliekamas pradinis RGB signalo stiprinimas, sodrumo, skaisčio,, kontrastingumo reguliavimas, panaudojant iš VB gaunamą įtampą Uvald (Uупр). Galiniai VS RGB signalus sukuria reikalingo dydžio RGB signalus irrr nuolatinės įtampas ant kineskopo katodų. Nuolatinės dedamosios nustato trijų spinduliuojamų srovių balansą, t.y. J/B vaizdo, atspalvį ekrane. Nesant spalvų signalui ekranas turi būti nespalvotas, taigi parenkant nuolatines dedamąsias užtikrinamas “balto” balansas, kurį automatiškai nustato ABB sistema (Automatinis “Balto” balansas AББ). Skleistinės sinchronizacijos įrenginys išskkiria iš PSTVS sinchronius kadrų ir eilučių impulsus suformuoja atitinkamos skleistinės įrenginių paleidimo impulsus, kurie paleidžia kadrų ir eilučių skleistinių vedančiuosius generatorius. Be to, sinchronizacijos įrenginys gali suformuoti dviejų ar trijų lygių strobuojančius impulsus SSC. Specialūs impulsai, sinchronizuojantys skleistinę pagal jų lygį ASR ir kiti įtaisai. Naudojant spalvų sinchronizaciją, spindulių gesinimui atgalinės eigos metu, “juodo” ir “balto” lygių nustatymui. Sinchronizacijos įrenginys formuoja ir stoties atpažinimo bei valdymo bloko sinchronizacijos signalą SAS (COC – сигнал опозначения стации и синхр.). Nesant PSTVS, SAS įtampa keičiasi, ir tai naudojama išjungti garsui ir TV imtuvi išjungimo taimeriui paleisti. Į kadrų skleistinės kanalą patenka paleidžiantys kadrų impulsai KI pal (КИ зап). Kanale suformuojama pjūklinė – impulsinė įtampa, sukurianti pjūklines, tiesioginės ir atgalinės eigos sroves ik atl (iК откл) vertikalaus atlenkimo ritėse. Be to, būtinai suformuojamas GR pagal srovę ik signalas. Tam į kadrų ričių grandinę įjungiamas 1-2W rezistorius, nuo kurio nuimama pjūklinė įtampa paduodama į kadrų paleidimo impulsų formuotuvą, esantį sinchronizacijos įrenginyje. Be to, kadrų skleistinės kanale sukuriamas kadrų gesinimo impulsas, sutampantys laike su kadrų skleistinės atgalinės eigos impulsu. Gesinimoo impulsas reikalingas ir spalvų sinchronizacijos schemai valdyti. Taip pat patikimai uždaryti kineskopui. Kadrų skleistinės atgalinės eigos metu,, nepriklausomai nuo PSTVS gesinimo impulso lygio ar visiško jo nebuvimo. Kadrų skeistinės kanale, esant reikalui, suformuojamas signalas, reikalingas rastro matmenims pagal vertikalę koreguoti. Eilučių skleistinės kanale, į kurį patenka eilučių impulsai EIpal (СИзап), suformuojama pjūklinė impulsinė įtampa, sukurianti pjūklines tiesioginės ir atgalinės eigos sroves ieil atl (iстр откл) horizontalaus atlenkimo ritėse. Dėl didelio Uiš dažnio ir amplitudės (apie 1KV), pavyksta atgalinės eigos impulsą specialiame formuotuve išlyginti ir gauti aukštas 800V – 25kV nuolatines įtampas kineskopo greitinančiam, fokusuojančiam elektrodams ir antrąjam anodui maitinti. Be to, čia sukuriamos ir kineskopo kaitinimo 6,3V ir galinių video stiprintuvų maitinimo įtampa apie 200V įtampa. Eilyčių skleistinės kanale formuojami atgalinės eigos SI, reikalingi automatinei eilučių dažnio ir fazės paderinimo sistemai, kuri paderina paleidimo impulsų fazę pagal atgalinės eigos impulsų fazę, sudarydama GR grandinę. Be to eilučių skleistinės kanale sukuriami rastro geometriniai matmenys, korekcijos signalai rrastro matmenims pagal horizontalękoreguoti. Eilučių arba rastro korekcijos kanale gaunamas signalas, proporcingas kineskopo sp. srovei, kuris naudojamas jos ribojimo spindulio srovės ribojimo SSR (ОТЛ)schemos darbe. Šis signalas paduodamas videokanalą, pridaryti kineskopo patrankoms, kai jų suminė srovė viršija 0,9-1mA. Neteisingai nustačius max leistiną srovę, gali suutrikti eilučių skleistinės darbas ir žymiai sutrumpėti kineskopo eksplotacijos laikas iki 1-2 metų. Teleteksto TXT bloke iš PSTVS išskiriami skaitmeniniai teleteksto inf. signalai, kurie pagal komandą, gaunamą iš VB yra dekoduojami ir TXT bloko išėjime gaunami RGB signalai. Jie patenka į RGB komutatorių, o iš jo į videokanalo RGB įėjimą. RGB komutatoriaus perjungimui TXT blokas sukuria vadinamus blokuojačius impulsus FB. PIP (kadras kadre) blokas pagal VB komandą apdoroja vieną iš video signalų – nuosavą ar išorinio šaltinio iėjime formuoja įstatomo vaizdo signaląir gauna spalvų skirtumo signalus R-y ir B-y. Šiuos analoginius signalus verčia skaitmeniniais ir išretina skaitmenių signalų duomenis 3 ar 4 kartus, tikslu atitinkamai sumažinti inf. kiekį. Iš praretinyų skaitmeninių signalų formuoja analoginius RGB signalus, kurie panaudojami mažų matmenų kadrui pagrindiniame vaizge įterpti. Sinchronizacija su pagrindiniu vaizdu ir nustatymo momento, kai paduodami įterpiamo kadro signalai bei blokuojantys impulsai FB taip pat formuojami PIP bloke, naudojami sinchronizacijos signalai, kuriuos savo ruožtu suformuojaskleistinės sinchronizacijos įrenginys. VB sukuria daug valdančių įtampų ir signalų: 1)Kanalų selektoriaus suderinimo TV stočiai įtampą 0,5 – 28V, keičia varikapų talpą selektoriuje; 2)Diapazonų (MB I-II, III, DMB, KTV (kabelinės)) perjungimo įtampą, kuri būna nuo 0 iki 12V, perjungia atitinkamus kontūrus jungikliniais diodais KS; 3) TV įjungimo į darbo režimą ir perjungimo į budintį režimą įtampą; 4) AV/TV, standartų, spalvų sistemos, RGB komutacijos , radio kanalo blokavimo signalus; 5)Sodrumo skaisčio, kontrastingumo reguliavimo signalus; 6)Skaitmeninius valdymo komandų signalus PIP ir TXT blokams, perduodamus per I2C šyną. 7) RGB indikacijos ekrane (OSD On Screen Display) indikacijos mazgo signalus. Į valdymo bloką ateina: 1)Valdymo signalai infraraudonų spalvų pagalba (IFR) iš distancinio valdymo pulto DVP (ПДУ); 2)Stoties atpažinimo ir skleistinės sinchronizacijos signalai (SAS); 3)AHDP įtampa; 4)Maitinimo įtampa iš maitinimo bloko MB. MB dažniausiai – impulsinis keitiklis, kuriame tinklo kintama 220V, 50Hz dažnio įtampa išlyginama, verčiama 10-50kHz dažnio impulsine įtampa panaudojant transformatorius (bloking generatorius) lygintuvais išlyginama filtruojama ir suformuojama maitinimo įtampos: 100-150V (eilučių skleistinės išėjimo pakopai); 22-28V (kadrų skleistinės išėjimo pakopai); 15V garso dažnio stiprinimo stiprinimui; 8-12V radio ir videokanalų integrinėms schemoms; 5V skaitmeninio signalo apdorojimo schemoms. Garsiakalbis verčia garso dažnio stiprintuvo išėjimo signalą akustiniais virpesiais. TVI skirti garsiakalbiai turi būti gerai magnetiškai ekranuoti, nes parazitiniai magnetiniai laukai veikia kineskopą ir vaizdo kokybę (spindulių suvedimą, spalvos grynumą, geometrinius iškraipymus). Tas pats pasakytina ir apie TVI imtuve naudojamus transformatorius.
3.2.1 TV Kanalų selekcija, programų perjungimas. TV kanalų selektorius KS turi suderinti TVI norimo kanalo signalui, sustiprinti AD virpesius ir pakeisti juos į tarpinio dažnio TD signalus. fTV=38MHz, fTG=31,5MHz. KS skirstomi į skirtus MB KS (I-II;III) nešantieji dažniai (48,5-230)MHz; DMB KS(21-69) nešantieji dažniai(470-790)MHz; visabangiai KS; hiperbaginis KS su KTV (kabelinės) diapazono selektoriumi(plačiajuostis).Iš esmės MB ir DMB KS struktūrinės schemos sutampa ir pateiktos 3.1pav. Galima sutikti ir sudėtingesnæ apibendrintą strukyūrinæ schemą.
Kartais DK funkcijos apjungtos viename laipsnyje. Vieno iš CK-M selektorių principinė schema pateikta 3.4 paveiksle. įėjimo grandys išskiria signalus reikiamame dažnių diapazone, nuslopina trukdžius, visų pirma tuos, kurių dažnis lygus tarpiniams vaizdo ir garso dažniams, suderina anteną su ADS iėjimu. Selektoriams įėjimo varža turi būti lygi antenos kabelio banginei varžai (75W). Išvardintiems tikslams pasiekti selektoriaus įėjime sumontuuuotas įėjimo įrenginys – ADF. (C1-C3, L1-L4), kurio ribinis dažnis yra apie 40MHz. ADS įėjimo grandinæ sudaro Lin, C4, C5 ir tranz. T1 įėjimo talpa EB (Cin eb). ADF varžai suderinti su T1 įėjimo varža panaudotas talpinis daliklis C4, Cc5 ir autotransformatorinis indukcinis ričių Lin ryšys. ADS apkrovą sudaro juostinis filtras JF. Vienas jo kontūras C10 Lk, C11 įjungtas T1 kolektoriaus grandinėje, o antras C13, Lm, C14 – maišiklio tranzistoriaus T2bazės grandinėje. JF užtikrina pakankamą selektyvumą veidrodinio kanalo atžvilgiu ir didelį, beveik pastovų pralaidumo koeficientą visame priimamų dažnių diapazone. ASR įtampa patenka į ADS per R3C8. Heterodine H panaudotas T3. H dažnis priklauso nuo kontūro Lh, C16, C19, C18 ir varikapo D1 parametrų. Jis apytiksliai nustatomas perjungiant Lh, o tiksliai paderinamas varikapu D1. į varikapą per R6 patenka ir AHDP įtampa. Maišiklyje panaudotas tranz. T2, į jo bazæ iš kontūro Lm, C13, C14 induktyviuoju ryšiu, susietu su kontūru Lk, C10,C11 patenka priimamas signalas, o C18 iš kontūro Lh, C16, C19 patenka heterodino įtampa. Susidaræ maišiklio išėjime TD signalai kontūru C27, L6, C28 patenka į CK-M TD išėjime. Didinant TVI jatrį DM diapazone, DMB selektorius TD signalo išėjimas sujungiamas su MB KSmaišiklio įėjimu. šiuo atveju maišiklis veikia kaip TDS. DMB diapazone naudojamas KS, kurio principinė elktrinė schema pateikta 3.4 b pav. Selektorius sudarytas iš įėjimo įrenginio, kurį sudaro ryšio kilpa L1, suderinanti mažą antenos varžą su įėjimo kontūro L2, C2,C1 varža. Iš šio kontūro AD signalas per ryšio kilpą L3 patenka į T1 emiterio grandinæ. T1 pagrindu sudarytas ADS. Jo kolektoriaus apkrova JF iš dviejų l/4 ilgio ilgų linijų atkarpų L4, L5 ir kintamos talpos kond. C7, C8, C9, C10. Ryšys tarp L4 ir L5 palaikomas per ryšį ekranuojančioje pertvaroje. ASR įtampa patenka į T1 bazæ rezistoriumi R3 ir pereinamuoju C5. Auto virpesių maišiklis (heterodininis keitiklis) sudarytas T2 pagrindu. Jame heterodinas H ir maišiklis M sutapdinti. M sujungtas su JF ryšio linija L6. Tranz. T2 kolektoriuje AD apkrova yra heterodino kontūras L7, C14, C15, o TD apkrova P tipo kontūras C19, L8,C20. Blokas derinamas C1, C8, C9, C14. Kontūrai į kuriuos jie įjungti susiejami lanksčiomis metalinėmis plokštelėmis – paderinimo kond. C2, C7, C10, C15. Filtras ir droselio DR1 ir C19 neleidžia heterodino virpesiams patekti į selektoriaus TD signalo išėjimą. Nuo vieno kanalo prie kito pereinama perderinant ADS įėjimo ir išėjimo kontūrų bei heterodino kotūro talpas. Priklausomai nuo perjungimo reikalingam kanalui būdo, sk. selektoriai su mechaniniu (būgniniu, diskiniu) ar elektroniniu perjungimu. ? su elektriniu derinimu panaudojami komutuojantys diodai MB TV KS kontūrų ritėms perjungti. Tikslus kanalo suderinimas atliekamas tiek MB tiek DMB KS paduodant selektorių varikapus reguliuojamo dydžio nuolatinæ įtampą. šiuolaikiniuose TVI naudojami tik selektoriai su elektroniniu valdymu. Kai yra atskiri MB ir DMB KS, paprastai TVI turi du: MB ir DMB anteninius įėjimus, prie kurių jungiamos askiros antenos. Visabangiai TKS gali turėti 2 anteninius įėjimus MB ir DMB antenas arba 1 anteninį įėjimą visabangei antenai ar kabelinės TV kabeliui prijungti. Galima jungti ir vieną ir kitą antenas atskirai. Tada bangų diapazono selektoriumi atrenkami automatiškai, panaudojant atitinkamiems dažniams suderinimo kontūrus. Jungti 2 antenas pakaitomis prie vieno įėjimo nepatogu, tada naudojamas sumatorius. MB ir DMB signalams susumuoti ir paduoti į visabangio selektoriaus įėjimą. Tas pats sumatorius yra apsukamas įrenginys, ir gali būti panaudotas signalui iš visabangės antenos į MB ir DMB TV KS paduoti. Kanalų selektorius petarpiškai valdo kanalų perjungikliai, kurie skirstomi į sensorinius, pseudo (kvazi)sensorinius ir mygtukinius. Vieno tipo sensoriniai kanalų perjungikliai reaguoja kai pirštu paliečiami vienu metu du kontaktai. Jie reaguoja į odos varžą. Kito tipo sensoriniai perjungikliai reguoja palietus tik vieną kontaktą, į žmogaus kūno talpą žemės t.y. TVI korpuso atžvilgiu. 3.5pav. pateikta sensorinio kanalų perjungiklio struktūrinė schema. Liečiant vieną iš sensorių (1) valdymo įtaisas (2), sudarytas iš trigerių , suformuojareikalingą kanalams perjungti signalą. Kiekvienas iš sensorių, kurių paprastai būna 6 (8) veikia sąvąjį trigerį ir palietus jį pirštu, įjungia atitinkantį šį sensorių TV kanalą bei išjungia prieš tai veikusį kanalą.. Pirminio derinimo bloke (3) yra padiapazonių jungikliai ir kintamos varžos rezistiriai, iš kurių paduodamas valdymo įtampos į kanalų selektoriaus varikapus. Vykdymo įrenginys (4) paskirtis – perduoti valdymo įtampas į KS diodus, komtuojančius MB selektoriaus kontūrų rites.
3.2.2 Spalvingumo blokai SB turi išskirti spalvų signalų dedamąsias iš PSTVS. Po to jie dekoduoja tas gegamąsias, stiprina ir formuoja I gautų skirtuminių spalvų signalųR-Y ir B-Y trečią spalvų skirtumo signalą G-Y. TVI su D tipo kineskopu iš šių ir skaisčio signalų RGB signalus gauna pats kineskopas. TVI su planariniu kineskopu iš spalvų skirtumų signalų ir skaisčio signalų, panaudojant matricas gaunami RGB signalai,kurie paduodami į kineskopo katodus. į spalvų bloką įeinaskaisčio ir spalvingumo kanalai. Skaisčio kanalas praktiškai vienodas skirtingų sistemų (SECAM, PAL, NTSC), tuo tarpu spalvų kanalai įvairių sistemų TVI iš esmės skiriasi. Skaisčio kanalo struktūra nagrinėjama pagal 3.6pav. pateiktą spalvingumo bloko struktūrinæ schemą SECAM sistemai. Skaisčio kanalą sudaro kelios video stiprintuvo pakopos, vėlinimo linija ir režekcinis filtras. VS įėjime suderina vėlinimo liniją (VLSkaisčiui) su prieš einančiu traktu. RF nuslopina spalvingumo signalus skaisčio signale, siekiant išvengti trukdančios jų įtakos. Po jo sekantis VS suderina prieš ir po einančias grandis ir nustato “juodo” signalo lygį.
3.2.2.1 SECAM spalvingumo kanalas SK struktūra SECAM sistemos spalvų bloke nagrinėjama pagal 3.6pav. struktūrinæ schemą. Spalvingumo signalai, t.y. spalvų nešančiųjų signalų virpesiai, kurie yra du, moduliuoti spalvų skirtumo signaliais R-Y ir B-Y iš tarpinės video stiprintuvo VS pakopos patenka į spalvingumo kanalo įėjimą. čia spalvų signalai išskiriami juostiniame filtre JF, kurio fukcijas atlieka rezonasinis kontūras. Jo ADCH pateiktas greta. JF nuslopina skaisčio sinalo spektro dedamąsias, esančias spalvų nešančių signalų dažnių deviacijos ribose bei kompensuoja siųstuve įvestus AD kontraiškraipymus. Po jo seka dvipusis amplitudinis ribotuvas AR, panaikinantis spalvų signalų parazitinæ amplitudinæ moduliaciją, atsirandačią dėl JF ADCH netolygumo ir ta pačia dažnių juosta siunčiamų skaisčio signalų. Po to spalvų signalai stiprinami. Sustiprinti signalai patenka į elektroninį komutatorių EK ir kartu į vėlinimo kanalą, kurį sudaro ultragarsinė vėlinimo linija UVL stiprintuvas nuostoliams joje kompensuoti. Signalų vėlinimo trukmė linijoje lygi pirmos eilutės trukmei tvėl =teilutės =64ms. Todėl abiejuose EK įėjimuose visuomet yra spalvų sigalai pasislinkæ vienas kito atžvilgiu laiku lygiu vienos eilutės trukmei. SECAM sistemoje spalvų skirtumo signalai R-Y ir B-Y siunčiami pakaitomis, kas antra eilutė, o dėl UVL komutatoriaus įėjimuose yra gretimų eilučių spalvų signalai. EK iš tiesoiginio ir vėlinimo kanalų įėjimų, R-Y nešantysis signalas nukreipiamas į R, o B-Y nešatysis signals į B kanalą. Iš komutatoriaus išėjimų patekæ ir R ir B spalvų kanalus spalvų (sp.) nešantieji signalaiapribojami amplitudiniais ribotuvais, pašalinančiais parazitinæ amplitudinæ moduliaciją, kurią sukelia UVL ir EK ADCH netolygumai. Po to signalai patenka į dažninį detektorių DDet, kuriuse spalvų nešantieji signalai detektuojami, t.y. paverčiami sp. skirtumo signalais. šiuse detektoriuose diodai įjunti priešingais poliškumais, todėl kanalų R-Y ir B-Y DDet char-kų U(f) polinkiai yra priešingi. Todėl žemėjant įėjimo signalo dažniui kanalo R-Y detektoriaus išėjime gaunama neigiama, o B-Y teigiama įtampa. Kanalo R-Y signalo poliškumas pakita ir susilygina su kanalo B-Y signalo poliškumu. Be to, detektoriai suderinti skirtingiems sp. nešantiems dažniams fOR=4,406MHz, fOB=4,25MHz. Taigi detektoriaus schemos kiek skiriasi. Iš DDet sp. skirtumo signalai patenka į videostiprintuvus, kuriuosekoreguojami žD kotraiškraipymai. (K(f)netiesinės!). Signalas G-Y formuojamas matricoje, kurioje reikiamomis proporcijomis sudedami R-Y ir B-Y signalai. Gautas matricoje signalas toliau stiprinamas G kanalo VS. VS išėjimuose gauti 3-jų sp. skirtumų signalai nukreipiami į atitinkamus kineskopo su D pavidalo prožektorių išdėstymo moduliatorius. į katodus, kurie yra apjungti, paduodamas skaisčio signalas, todėl kineskopas atlieka RGB matricos vaidmenį ir jo spinduliai valdomi RGB signalais. Kineskopams su planariniu el. prožektorių išdėstymu reikalingi sp. skirtumo signalai suformuojami papildomoje RGB matricoje, į kurios įėjimus paduodami sp. skirtumo signalai R-Y, B-Y, G-Y ir skaisčio signalas Y, o matricos išėjime gaunami sp. RGB signalai. šiuo atveju šie signalai paduodami į planarinio kineskopo katodus. EK valdo stačiakampiai impulsai, kurių poliškumas kinta eilučių dažniu. Juos formuoja simetrinis trigeris, esantis komutuojančių impulsų generatoriuje. Komutuojančio signalo fazė trigerio išėjime tiri būti tokia, kad R ir B komutatoriaus išėjimuose visada būtų atitinkamos sp. signalai.Komutatoriaus signalo fazæ nustato sp. sinchronizacijos schema, sudaryta iš šmito trigerio ir integratoriaus. Signalams atpažinti, siųstuvas per kadrų skleistinės atgalinæ eigąišsiunčiap. atpažinimo signalus. Imtuve jie detektuojami kartu su signalais ER-y ir EB-y DDetektoriuose. Iš kanalų R-Y ir B-Y išėjimų per integr. grandį sp. atpažinimo signalai patenka į šmito trigerį, į kurį paduodami ir kadrų skleistinės sinchro impulsai. Pastarieji reikalingi sp. kanalo įtaisams išjungtikai priimamos nespalvotos TV laidos, kad dėl atsitiktinių trukdžių ekrane neatsirastų spalvoti brūkšniai, taip pat naudojami kontroliuoti ar teisingai komutuojami sp. skirtumo signalai priimant sp. laidas. Jei spalvų komutatoriaus fazė teisinga, kanalų R-Y ir B-Y išėjimuose sp. atpažinimo impulsai yra neigiami nes šių kanalų DDet diodai sujungti priešingomis kryptimis. Jei komutatoriaus darbo fazė neteisinga, abiejų kanalų išėjimuose gaunami sp. atpažinimo impulsaiyra teigiami. Tuomet šmito trigeris perjunginėja komut. imp. gen. esantį simetrinį trigerį tol, kol atsistato teisinga komutavimo fazė.
3.2.2.2 PAL spalvingumo kanalas SK. PAL sistemoje naudojama kvadratūrinė moduliacija 2.20pav. šiuo atveju spalvų (sp.) nešančiojo dažnio signalas perduodamas 2 kanalais, kurių viename įvestas 900 fazės posūkis. Amplitude moduliouja signalai Eu’=0,493 E’B-y (su štichais Gama korekcija) ir Ev =0,877 ER-y. Eu signalo poliaringumas išlaikomas pastovus, o Ev – keičiasi 1800 kas eilutæ. Geometriškai sudėjus atit. įtampas Uv ir Uu gaunamas amplitude ir faze moduliuotas sp. signalas Usp. (2.23; 3,7pav.) Komponentė Uu faze sutampa su B-Y ašimi, nuo kurios atskaitomas fazės kampas. Vektorius Uu sudaro kampą j=0. Komponentė Uv yra statmena Uu ir sutampa su R-Y ašii ir keičia poliaringumąkiekvienoje eilutėje. Uv fazinis kampinis kampas sudaro pvz. lyginėse eilutėse 900 (2n, 2n+2), arba nelyginėse 2700. Sp. signalo vektoriaus amplitudė proporcinga vaizdo spalvos sodrumui, o fazė nusako spalvinį toną. Siunčiant sp. signalą, sp. nešantis signalas siųstuve nuslopinamas, todėl jo atstatymui imtuve į siunčiamą signalą įvedamas sp. sinchronizacijos signalas, taip vadinamas pliūpsnis. Tai sin. signalas sovo faze ir dažniu griežtai surištas su sp. nešančiuoju signalu. pliūpsnis perduodamas gesinimo intervalo gale (2.22pav; 3.8a)pav.). Pliūpsnio fazė perstumta ±450 B-Y ašies neigiamos krypties atžvilgiu keičiama kas eilutæ. Jei lyg. eil. ši fazė sudaro 1350, tai nelyg. 2250. 13.7pav. Pagal pliūpsnio fazæ imtuve nustatomas komponentės Uv ženklas. Perduodant vertikalias sp. juostas PAL sstemoje gaunamas PSTVS, Uv, Uu, Usp, ER-y, EB-y signalų oscilogramos parodytos 3.8pav. Iš jo matyti, kad spalvingumo signalas 2) gaunasi sudėjus Uv ir Uu signalus, o jų forma gaunama sukant pav. g ir e aplink laiko ašį. PAL spalvingumo signalo dekodavimui paprastai naudojamas spalvingumo kanalas su ultragarsine vėlinimo linija UVL, kurio funkcinė schema parodyta 3.9pav. Juostinis filtras JF (ПФ) išskiria iš PSTVS spektro dalį kurioje perduodamas spalvingumo signalas. ASR sistema (АРУ) palaiko pastovią šio signalo amplitudę, kompensuodama ryšio kanalo ADCH netolygumą. ASR valdantis signalas formuojamas iš spalvų sinchronizacijos signalo pliūpsnio (2.22pav.), kurio dažnis ir fazė tiksliai atitinka spalvų nešančiojo signalo dažnį ir fazę. Sp. sinchronizacijos signalą išskiria raktas RK1 (Кл1), valdomas strobuojančiu sinchro impulsu SI. Praėjęs ASR sistemą, sp. signalas Uv patenka į vėlinmo bloką (Б3). Jo pagrindą sudaro jau minėta UVL (УЛЗ). normalus vėlinimo laikas sudaro tvėl =63,94325ms»teil. Leistina vėlinimo laiko nuokrypa nuo nominalo dėl gamybos netikslumų ir temp. pokyčių neturi višyti ±5ns, kas atitinka nešančio dažnio signalo fazės poslinkį ± (УЛЗ-64 – 8). Suvėlintas spalvų signalas U1 UVL išėjime yra perstumtas laike1-a eilute ir faze per 0,5 nešančiojo dažnio signalo periodo, t.y. 1800 tiesioginio signalo Uo atžvilgiu. Tiesioginio signalo vektorinė diagrama parodyta 3.10a)pav., osuvėlinto 3.10b)pav. 2n eilutės vektoriai Usp ir -Usp yra vienodo dydžio, bet priešingų krypčių. Šie vektoriai išskaidomi į horizontalias dedamąsias Uu ir vertikalias dedamąsias Uv lygiagrečias atitinkamai E’B-y ir E’R-y ašims. Sumatorius (SM-1) vėlinimo bloke sudeda tiesioginį ir suvėlitus signalus. Tada dedamosios Uu kompensuojasi, o Uv išskiriamas su kintančiu nuo eilutės prie eilutės ženklu ir dviguba amplitude (3.10 v pav.). Sumatorius (SM-2) sudeda suvėlintą signalą U1 su tiesioginiu signalu perstumtu 1800 faze (signalu -U0), t. y. atliekamas signalų atėmimas. Taip nuslopinamos Uv ir išskiriamos 2 kartus didenė amplitudės Uu dedamosios su pastoviu ženklu (3.10 g pav.). Vėlinimo bloko išėjime gaunamos išsirtos signalo Uo dedamosios Uu ir Uv, kurios savo laiku buvo sudėtos atliekant kvadratūrinę moduliaciją siunčiant signalą (3.7pav.). Jei įėjimo signale Uo yra būdingi PAL sistemai diferenciniai – faziniai iškraipymai, tai nagrinėtos vektorinės diaframos pasisuka kampu j. (3.11pav.). Bet ir šiuo atveju vėlinimo blokas VėlB išskiria Uu ir Uv dedamąsias, tik signalai VėlB išėjime yra pasukti sp. skaisčio signalų ašių ER-y ir EB-y atžvilgiu kampu j. Norint gauti išėjime deadmųjų Uu ir Uv sp. skirtumų signalus, (ER-y ir EB-y ) naudojamas sinchroninis detektavimas. Sinchroninis dedektorius SDet – tai AM virpesių detektorius, kurio laidumas keičiasi sinchroniškai su detektoriaus virpesių nešančiojo signalo dažniu. ŽD dedamoji po SDet yra proprcinga det. virp. amplitudei ir cos fazių skirtumo tarp nešančiojo dažnio virpesių ir SDet laidumo virpesių. Pastaroji priklausomybė suteikia SDet fazinę priklausomybę tarp išėjimo signalųlygio ir nešančiojo dažnio signalo fazės. SDet naud. padidinti apsaugą nuo triukšmų. Išskirti Uu ir Uv signalai iš vėlinimo bloko pat. į SDet (CD) įėjimus. Detektavimui reikalingi nešančiojo dažnio signalai, kurie formuojami iš spalvų sinchrosignalo pliūpsnio, išskirto raktu RK1. Tam sp. sinchrosignalas paduodamas į atraminį nešančiojo dažnio signalų generatorių G. Generatorius daromas kaip fazinė dažnio automatinio paderinimo sistema FDAP, sudaryta iš įtampa valdomo generatoriaus ĮVG (ГУН), fazinio det. FDet (ФД) ir ŽDF (ФНЧ). Jei ĮVG pradinis dažnis artimas sp. nešančiojo dažnio signalo dažniui, tai ĮVG priverčiamas generuoti to paties dažnio ir fazės signalus. FDet išėjime signalas lygus 0, kai įėjimo signalai yra ortogonalūs (vekt. statmeni (fazių sk. 900)). Todėl nusistovėjusiame režime atraminis signalas ĮVG išėjime artimas faze signalui Uu. Likęs fazių skirtumas tarp atraminio signalo ir B-Y ašies vadinamas statine paklaida. Ji tuo mažesnė, kuo artimesnis pradinis ĮVG dažnis sp. nešančiojo signalo dažniui. Siekiant sumažinti pradinįišderinimąir padidinti FDAP atsparumą trukdžiams ĮVG daromas kvarciniu. Į B-Y kanalo SDet atraminis signalas paduodamas per 900 fazės pastūmėją. Tuo sutapdinama atraminio signalo fazė su B-Y ašimi. Kad demoduliuotas ER-y signalas gautųsi su vienodu ženklu visose eilutėse atraminis signalas į R-Y SDet paduodamas per elektroninį komutatorių, valdomą pusės eilučių dažnio įtampos, gaunamos iš sp. sinchronizacijos bloko SSB (БЦС). Įpirmąjį komutatoriaus įėjimą atraminis signalas paduodamas betarpiškai iš FDAP išėjimo. To signalo fazė 900, o į antrąjį per 1800 fazoinvertorių (faze lygi 2700). Kad demoduliuotas ER-y signalas visada būtų to paties poliaringumo kaip EB-y, elektronino komutatoriaus darbo fazė turi būti standžiai surišta su komutacijos faze siunčiančioje pusėje. Tam ir reikalingi SSB. Jį sudaro skaičiavimo trigeris ST (CT) valdomas eilučių sinchro impulsais SI. Į SSB įėjimą paduodamas signalas FDAP FD išėjimą. Kadangi sp. sinchronizacijos signalo fazė keičiasi ±45° kampu pereinamos krypties atžvilgiu, tai nusistovėjusiame režime FDet išėjime išskiriami pakaitomis besikeičiančio poliaringumo impulsai, atitinkantys pagal laiką sinchronizacijos signalus. Šie impulsai sulyginami su 0,5 eilučių dažnio stačiakampiu signalu, gaunamu iš skaičiavimo trigeri išėjimo panaudojant pusės eil. DDet. PDD (ДПЧ). Priklausomybė nuo šių signalų fazių santykio PDD išėjime išskiriami teigiamo arba neigiamo poliarumo impulsai. Jie integruojami kaupiančio kondensatoriaus C ir gaunama nuolatinė teig. ar neig. ženklo įtampa. Esant neteisingai skaičiavimo trigeri fazei jį blokuoja išskirta nuolatinė įtampa rakto RK2 (Кл2) dėka. Išsikrovus kaupiančiąjam kond. C trigeris vėl pradeda dirbti ir procesas kartojasi tol, kol negaunama teisinga skaič. trigerio fazė. Po to keičiasi imp. poliaringumas PDD išėjime. Įtampa gaunama integruojant šiuos impulsus naudojama spalvingumo kanalui įjungti ir ASR sistemos valdymui. Valdymo įtampos reikšmė proporcinga spalvų sinchro impulso SI amplitudei. Diodas B1 praleidžia įtampą iš kond. C į ASR sistemą esant teisigai trigeri fazei, o B2 užtikrina trigeri fazės korekciją, kai ji yra neteisinga. Šios plačiausiai paplitusios sp. kanalo schemos trūkumai – sudėtinga UVL gamyba ir mažas jos mechaninis atsparumas. Pastaruoju metu vietoj UVL naudojami vėlinimo įrenginiai integrinių schemų pavidalo – t.y. saitmeniniai atminties įrenginiai, vėlinimo schemos su komutuojamais kondensatoriais ir prietaisai su krūvininkų ryšiu PKR. TVI iki 3 kartos imtinai PAL dekoderiai pramoniniu būdu nebuvo montuojami, nors 3 kartos imtuvuose išskirta tam vieta ir montuojamos kiaurymės jau buvo numatytos. Todėl labai paplito mažai patikimi PAL dekoderiai. TVI nuo 4 iki 6 kartos dauguma atveju buvo statomi dviejų sistemų (SECAM ir PAL) dekoderiai. 4 kartos “Banga” ir “Tauras” turėjo sumontuotas NTSC sistemos schemas, bet tai buvo tik kai kuriuose modeliuose.
3.2.3 Radijo kanalų RK sudėtis ir veikimas. TVI radijo kanalas naud. tarpinio dažnio TD vaizdoir garso signalą stipr. ir dekodavimui, pradiniam PSTVS ir garso signalo stiprinimui. Be to RK automatiškai reguliuojamas kanalų selektorius KS aukšto dažnio AD ir vaizdo TD stiprintuvų stiprinimas bei formuojamas signalas autom. heterodino dažnio paderinimui AHDP. RK sudaro vaizdo TD stipr. VTDS; video det. VD; garso TD stipr. GTDS; dažnių det. DD; autom. stiprinimo reguliavimo ASR; AHDP schemos. PVZ nagr 5 kartos TVI RK modulio funkcinė schema. į modulį ateina TD sign. iš KS. Jie stiprinami pradinaime vaizdo TD stipr. PVTDS, taip pat mažatriukšmiame stipr. MS (D1). MS jie detektuojami ir gautas PSTVS per režekcinius filtrus Z4 ir Z5, slopinančius garso TD signalus II bei suderinantį stipr. kartotuvą VT2 yra paduodamas į modulio išėjimą. Garso antrojo TD signalas (GTDS II) praeina per juostinį filtrus Z2 ir Z3, atitinkančius BG arba DK standartus. Stiprinamas GTDS D2, dedektuojamas DDet ir gautas garso dažnio signalas per garsumo ir tembro reguliatorių laipsnius paduodamas į išėjimą. MS D2 turi ir nereguliuojamąą garso danių signalui į AUDIOn ir VIDEO magnetofoną paduoti. Taip RK modulio išėjime gaunamas PSTVS video signalas, kuris toliau apdorojamas spalvų modulyje ir garso dažnio signalas patenkantis į galinį garso dažnio signalo stiprintuvą. Dirbant su RGB signalais, videomagnetofonas su videoįėjimu ir perjungiant kanalus selektoriuje, RK blokuojamas blokavimo įtampa. MS D1 (KP 1021YP1) struktūrinė schena yra parodyta 3.17pav., o D2 (K174YP11)- 3.21pav. TVI signalai daugiausiai stiprinami VTDS pakopose, kurios ir nulemia imtuvo jautrį, selektyvumą bei nuslopina trudančius gretimų kanalų signalus. TVI heterodino dažnis parenkamas aukštesnis už TV kanalo aukščiausią spektro dažnį (3.12a)pav.). TV TD kanalo dažnių spektras pavaizduotas (3.12b)pav.) Kai heterodino dažnis aukštesnis už aukščiausią spektro dažnį, vaizdo nešančiojo signalo TD yra spektro AD srutyje. Dėl to ampl. det. (VD) lengviau askiriamas nuo PSTVS, kurio fmax=6,5MHz. Garso signalo, užimančio siaurą dažnių juostą, TD gali būti žemesnis. Reali VTDS ADCH pavaiduota 3.13pav. garso tarpinis nešantysis sig. ftg=31,5MHz (D/K); 33,4MHz (B/G); 41,21MHz (M). VTDS yra nuslopinamas ne visiškai, tačiau čia ADCH lygis sudaro vos 3-5% nuo max ADCH lygio. Toliau panaudojama mūša tarp ftg ir ftv , kurios dažnis yra 6,5MHz (D/K); 5,5MHz (B/G); 4,5MHz (M). VTDS turi vienodai stiprinti viasa garso signalų spektro dedamąsias. Jei garso nešančio signalo dažnio ftg srityje ADCH turės nuolydį, dažniu moduliuoto signalo dažnio pokytis Df sukeltų šio signalo amplitudės pokytį DU (3.13 b)pav.) ir atsiranda parazitinė AM. Tuomet moduolioto dažnio signalas tokiame VTDS būtų ne tik stiprinamas, bet ir moduliuojama jo amplitudė, VD išėjime kartu su vaizdo signalu būtų gauta ir parazitinė AM dedamoji, kuri patektų į kineskopą ir ekrane sukeltų horizontalias juostas, kurių skaistis kinta garso signalo taktu. Horizontali ADCH dalis garso signalų spektre prie ftg turi apimti ne mažiau kaip 0,5NHz. Ji formuoja ma kiekplatesnė už garso signalo spektrą, kad pakitus fh, garso signalo nešantysis dažnis nepatektų į VTDS ADHC šlaitą. Vaizdo radiodažnio signalas perduodamas su iš dalies nuslopinta apatine šonine juosta (3.12a); 3.14pav.). Taigi, dažnių juostos aukštesni dažniai (3.14pav. neužbrūkšniuota sritis), perduodama tik viršutinė šoninė dažnių juosta. Jų amplitudė videodet. apkrovoje yra tik 50% tos reikšmės, kuri būtų perduodant abi šonines juostas pilnai. Žemesniųjų dažnių signalai (užbrūkšniuota sritis 3.14pav.) perduodami ir apatine šonine juosta, todėl jų amplitudė videodet. įėjime dvigubai didesnė. Taigi, įvairaus dažnio sign. ampl. santykis radijo dažnių signale neatitinka šio santykio pradiniame TV signale. Šiam neatitikimuikompensuoti VTDS dažninė char-ka formuojama taip, kad vaizdo nešantysis signalo dažnis ftv patektų į char-kos šlaitą ir šio dažnio signalo stiprinimo koeficientas būtų per pusę mažesnis už max. Taip iš dalies kompensuojamas dažnių artimų ftv energijos perteklius. Jei ftv- pasislenka ADCH šlaitu į dešinę nuo reikšmės, atitinkančios 50% stiprinimą, sumažėja signalo ŽD dedamųjų lygis ir sant. padidėja AD dedamųjų lygis. Dėl to padidėja vaizdo ryžkumas ir sumažėja kontrastiškumas. Jei ftv pasislenka į kairę, kontrastingumas padidėja, o ryškumas sumažėja. Kad imtuve būtų galima nust. geriausią ryškumą, kartais YTDS numatoma galimybė keisti ftv padėtį ADCH šlaite. VTDS dažninė char-ka galima suformuoti sutelktos selekcijos filtras SSF, kurie dažniausiai jungiami VTDS įėjime. Kaip SSF naudojami filtrai su nuosekliais ir lygiagrečiais virpamaisiais kontūrais (3.15pav.) arba filtrai su PAB (3.16pav.) PAB filtras gaminamas iš stačiakampės pjezoelektrinio kristalo plokštelės, ant kurios paviršiaus vakuume užgarinamos 2 sunertų šukų pavidalo aliuminio elektrodų sistemos. Kuo daugiau elektrodų, tuo siauresnė ir statesnė PAB filtro ADCH. Panaudojant kintančio ilgio elektrodus galima gauti artimą stačiakampei ADCH pavidalą. Vienas PAB filtras ekvivalentiškas 9-13 virpamųjų kontūrų, be to jam nereikalingas paderinimas. VTDS naudojami tranzistoriai (3.15pav.) ir mikro schemos (3.17 ir 3.20pav.). Kadngi tranzistoriai pasižymi palyginti nedidelėmis įėjimo varžomis ir didelėmis talpomis, reikia neutralizuoti parazitinius grįžtamus ryšius. VTDS tam naudojamos grįžtamo ryšio grandinės tarp kolektoriaus ir bazės arba kaskodinės stiprintuvų schemos (3.15pav.). VTDS su mikroschemomis panaudojami diferenciniai stipr. TD signalas iš VTDS išėjimo patenka į amplitudinį vaizdo detektorių, kuris dažnai būna paprasčiausias diodinis detektorius ir privalo turėti plačią pralaidumo juostą. Jei TVI vaizdo ir mūšos signalų išskyrimui naud. bendras detektorius, tai mūšos signalai slopinami papildomais filtrais, esnčiais vaizdo stiprintuve. tačiau dažniausiai jungiami 2 detektoriai. Iš vieno jų ir skaisčio ir sp. skirtumo signalai patenka į skaisčio ir sp. skirtumų kanalus. Iš antro – mūšos virpesiai, dažniu moduliuoti garso signalu patenka į garso kanalą. 3.15pav. parodytas VTDS surištas su ASR sistema, kuri turi palaikyti pastovų signalų lygį imtuvo išėjime, kai jis kinta imtuvo įėjime. ASR veikimas pagrįstas ADS ir VTDS stiprinimo koef. keitimu. Tam į stiprintuvo įėjimus paduodamas prorcingas įėjimo signalo lygiui priešįtampis. ASR valdymui TVI panaudojami sinchro impulsai. Juos reikia išskirti iš video signalų , detektuoti sustiprinti ir nuolatinę dedamąją paduoti į valdomas ADS ir VTDS pakopas. Tam naudojama jungiklinė (impulsinė) ASR. Kad impulsinė ASR sist. veiktų be sutrikimų, TVI būtina AHDP schema. Jei jos nebūtų, atsitiktinai nesutapus eilučių ir atbulinės eigos slopinimo sinchroimpulsui, ASR nebūtų gaunama valdymo įtampa išėjime. AHDP schemos veikimo principą paaiškina struktūrinė schema pateikta 3.22.1pav.
3.18.1pav. – jungiklinės ASR sistemos struktūrinė schema:
SP – sutapdinimo pakopa; PD – pikinis detektorius; NSS- nuolatinės srovės stiprintuvas.
TVI ASR sistema kaip minėta dirba naudojant eilučių sinchro impulsus SI, kurie yra praleidžiami į schemą tik eilučių agalinės eigos gesinimo impulso metu. Taip į ASR nepatenka realus video signalas, kurio lygisnuolat kinta. AHDPsistemos struktūrinė schema pateikta 3.18.2pav.
H- heterodinas; VE- valdymo elementai; FD-fazinis detektorius.
AHDP sudaro FD, NSS, VE (varikapai) įeinantys į H kontūrus. FDdažninė charakteristika pateikta 3.18.3pav.
Esant vaizdo signalo tarpinio dažnio nominaliai reikšmei fVTD=38MHz įtampa det. išėjime lygi 0 ir ADCH neveiks į fH. Nukrypus fH nuo nominalios reiškšmės dydžiu DfH tuo pačiu dydžiu pasikeis ir vaizdo TD, nes fVTD= fH-fneš.vaizdo, o fneš.vaizdo palaikomas pastoviu siųstuve dideliu tikslumu. Dėl to det. išėjime atsiras valdanti įtampa (±DU), kurios lygį ir ženklą nulemia heterodino dažnio pokyčio DfH dydis ir kryptis. Keičiantis valdančiai įtampai keisis signalo lygis NSS įėjime ir išėjime, tuo pačiu – varikapo talpa ir heterodino dažnis. Reguliavimo kryptis parenkama tokia, kad vaizdo TD artėtų prie nominalaus dažnio. TVI kartais numatomas perjungimas iš ADCH į rankinį. H dažnio rankinio reguliavimo atveju į varikapus paduodama nuolatinė valdymo įtampa, nuimama nuo kintamo R.
TVI dažnai visas aptartas funkcijas atlieka specializuotos inegrinės schemos, kuriose kuriose yra visos minėtos schemos, pradedant VTDS ir baigiant AHDP sistema. Pvz.: apibendrinant šio poskyrio medžiagą galima nustatyti kaip vystėsi vaizdo ir garso signalų apdorojimo schemos: 1)visuose 3-4 kartų TVI naud. PAB SSF; 2)nuo 4 kartos TVI naud. 5.5 ir 6.5MHz garso antrieji TD, atit. skirtumą tarp garso ir vaizdo nešančiųjų signalų dažnių pagal B/G ir D/G standartus atitinkamai. 3)nuo 4,5 kartos TVI naud. kvaziparalelinis vaizdo ir garso TD signalų apdorojimo būdas; 5) 4,5 kartos TVI buvo plačiai paplitusios IS: KP1021 YP1 (3.17pav.); K174YP (3.20pav.); KP174YP11 (3.21pav.). 5,6 kartoje jas pakeitė vietinės gamybos ir užsieninės daugiafunkcinės IS. Pvz. 3.19pav. TDA8305 (K174XA38) (1039XA2). Tai daugiafunkcinės IS. 6) 4-6,7 kartos TVI garso kanaluose plačiai naudojama IS K174YH14(3.22pav), atliekanti garso dažnių signalų dvitakčio galios stiprintuvo vaidmenį, prie jungiamos akustinės sitemos.
4.1 Palydovinės TV sistemos PTVS klasifikavimas ir ypatybės PTVS perduodančios TV programas gali būti suskirstytos į 2 rūšis: fiksuotoji TVS ir transliacinė TVS. FTVS per dirbtinius žemės palydovus paduodami TV signalai priimami spec. antžeminėse stotyse esančiose t.t. fiksuotose vietose. TTVS perduodami signalai skirti betarpiškam priėmimui individualaus ir kolektyvinio naudojimo palyginti paprastais ir pigiais įrenginiais su prastesnia “abonentine” kokybe. FTVS sirta perduoti įvairių rūšių inf., tame tarpe it TV programų platinimui. Tarp kolektyvinių abonentų, paprastai organizacijų , kabelinės TV tinklų už atitinkamą mokestį. Tuo jie iš esmės skiriasi nuo TTVS, kurios laidos skirtos betarpiškai gyventojams ir dauguma neapmokamos. FTVS ir TTVS paskirtos skirtingos dažnių juostos. FTVS dirba plačiame dažnių diapazone, tačiau TV programos transliuojamos 10,95-11,7 ir 12,5-12,75GHz diapazonuose. TTVS transliuoja TV programas 11,7-12,5GHz diapazone. Europoje prie šių dažnių dirba FTVS priklausantys ir transliuojantys TV programas tarptautinės palydovinio ryšio organizacijos palydovai Intel Sat, Europinės palydovinio ryšio org. palydovai OiTel Sat, nacionaliniai palydovai arba palydovai priklausantys komercinėms asociacijoms: TeleCom (Pranc.), Kopernikus (Vok.), Astra (Liux.). Iš TTVS palydovų pirmieji buvo paleisti 1984m. TDF-1;2(Pranc.); SAT-2 (Vok.), Olympus (Europos kosminė agentūra); Tele-X (Skand.), BSB-1 (Didž.Brit.) ir pan. FTVS palydovų siųstuvaiyra mažos galios. P=n10W; TTVS – P=n100W. Tačiau FTVS palydovų siųstuvai išspinduliuoja signalą siauru pluoštu, kas žymiai palengvina signalų priėmimą12GHz diapazone. Dėl to FTVS reikalingi antžeminiai priėmimo įrenginiai ir didesnės antenos lyginant su TTVS sistemomis. šiuo sukurti ir plačiai naudojami palyginti paprast ir nebrangūs universalūs TV įrenginiai, pakankamai jautrūs, kad būtų galima naud. priimtinų matmenų antenas, įgalinančias priimti abiejų TV sistemų transliuojamas programas. Todėl kai kurių populiarių programų programų transliuojamų per FTVS palydovus savininkai koduoja programas ir jų priėmimas galimas tik nusipirkus prie TVI dekoderį, kurį perkant apmokestinama ir transliacijos kaina.
PTS skiriasi nuo antžeminių visų pirma tuo, kad dirba cm bangų diapazone, nuo ko priklauso ir priėmimo įrenginio parametrai bei schemos. PTVS naud. elementai su paskirstytais parametrais. TTVS 11,7-12,7GHz diapazone išskirta 40TV kanalų ir paskirstytos vietos palydovo geostacionarioje orbitoje (tai apskritiminė dirbt. žemės palydovo orbita aplink žemæ ekvatoriaus plokštumoje 35786 km aukštyje apie 36000), palydovo apsisukimo apie žemæ periodas tokiame aukštyje lygus 24h. Jo sukimosi aplink žemæ kryptis sutampa su žemės sukimosi apie savo ašį kryptimi. Todėl palydovas “pakimba” virš žemės tam tikro taško. Tai žymiai supaprastina jo signalo priėmimą, nes antenai reikalinga spec. palydovo sekimo sistema. Be to palydovo padėtis koreguojama iš žemės dideliu tikslumu. Antra PTVS ypatybė – vaizdo perdavimui naud. dažninė moduliacija. Be standartinių TV sistemų PAL, SECAM, NTSC, kurios naud. tiek PTV, tiek antžeminėje TV, PTV specialai sukurtos sistemos pagerinančios vaizdo kokybæ MAC; B-MAC; D2-MAC; HD-MAC). Jos skirasi garso perdavimo būdu ir kanalų skaičiumi. Garsas šiose sistemose perduodamas skaitmeniniu būdu, kas žymiai pagerina jo kokybæ.
Siekiant padidinti perduodamų iš palydovo TV programų skaičių, signalas perduodamas su skirtinga EM bangų poliarizacija: pvz. su tiesine, vertikalia ir horizontalia poliarizacija FTVS palydovams IntelSat, Astra ir su apskritimine poliarizacija su kairiniu arba dešininiu elektrinio lauko stiprumo vektoriaus sukimu TTVS palydovams TDF, SAT-2. Kiekvienas FTVS palydovas turi iki 10 ir daugiau retransliatorių. Kiekvienas TTVS palydovas turi po kelis retransliatorius, todėl jie gali vienu metu perduoti keliolika ar kelias programas. Dauguma palydovų aptarnauja jribotą žemės paviršiaus sritį, kuri apima kelių gretimų šalių teritoriją. Priimama iš palydovo energija nusakoma galia ploto vienetui (mW/m2). Tačiau tas galingumas labai nedidelis ir yra kosminių ir šiluminių triukšmų lygio. Todėl naud. TV signalą būtina priimti tokio ploto ir tokio erdvės taško, kuriame jis viršys išorinių trikšmų ir paties imtuvo triukšmų lygį. Palydovo aptarnaujamos srities plotas priklauso nuo priimančios signalą antenos ploto ir plečiasi didėjant antenos skersmeniui. Priėmimo sritis taip pat didėja mažėjant reikiamo vaizdo kokybei.
PTV bėda ta, kad cm bangų diapazone bangų slopinimas prikauso nuo atmosferinės būklės. Sniegas , lietus , rūkas žymiai susilpnina signalą. Paprastai užduodamas procentas laiko , kurio bėgyje gaunamms patikimas priėmimas, sumažinus šį laiką nuo 99,9 iki 99 ar net 90% prėmimo srities plotas žymiai padidėja. , tačiau tai tinka tik individuoliam priėmimui ir neleistina FTVS organizacijoms, kurios naudoja priimtą signalą tolimesniai retransliacijai.
4.2 PTVS priėmimo įrenginiai Visi PTV priėjimo įrenginiai sudaryti pagal superheterodino SH schemą. Jie skirstoi į 2 grupes: 1)Vienkartinis dažnio pakeitimas; pvz.:”EKRAN”, kur programos transliuojamos rytų ir vakarų sibirui ir Kazachstanui. šiuo atveju fTD=70MHz, pralaidumo juosta DF=(25¸34)MHz.. 2)Plačiau paplitusios PTVS su dukartiniu dažnio pakeitimu t.y. TV sistemos, kurios dirba dažnių diapazone: 3,4¸4,2; 4,5¸4,8GHz ir 10,9¸12,75GHz diapazone. šiuo atveju yra du tarpiniai dažniai TD: fTD1=(0,95¸1,75)GHz; DF1=800MHz; fTD2=(70¸850)MHz; DF2=(25¸34)MHz. PTVS priėmimo įrenginius sudaro anteninė sistema, išorinis ir vidinis blokai. Vidinis blokas vadinamas tiuneriu ir yra patalpose. Išorinis blokas paprastai tvirtinamas prie antenos ir yra pastato išorėje. Nagrinėjamas tipinio įrenginio, dirbančio 11-13GHz dažnių diapazone struktūrinæ schemą, kuri pateikta 4.1pav. įrenginį sudaro: (1) Parabolinė antena (A), kurios skersmuo priklausomai nuo priėmimo vietos būna 0,6-2 m ribose ir poliarizavimo bei tvirtinimo elementai, visumoje sudarantys kartu su A anteninæ sistemą. A turi priimti dviejų ortogonalų poliarizacijų (vertikalios V ir horizontalios H) signalus su tiesine poliarizacija, kurios naudojamos FTVS arba kairinio ir dešininio sukimo apskritiminės poliarizacijos signalus, kurie naudojami dažnių diapazonuose (10,9¸11,7;12,5¸12,7)GHz. FTVS signalai ir (11,7¸12,5)GHz TTVS patenka į spinduolį. (2) Spinduolis S gali būti tiesioginės poliarizacijos atveju ruporo formos arba apskritiminės poliarizacijos spiralės pavidalo. (3) Signalas iš spinduolio patenka į bangolaidį, o iš jo į poliarizatorių, kurio paskirtis – išskirti atitinkamos poliarizacijos tipo bangas ir nukreipti jas toliau į konverterį su minimaliais nuostoliais. Poliarizatorių gali sudaryti apvalaus skerspjūvio aliumininis vamzdelis ant kurio užvyniota ritė. Rite paleidžiama nuolatinė srovė, kuri sukuria magnetinį lauką, patenkantį į aliumininį bangolaidžio vidų. Bangolaodžio centre ant laikiklių įtvirtinamas nusmailintas abiejuose galuose ferito strypelis, kurį įmagnetina ritės sukurtas magnetinis laukas. įmagnetintas feritas suka poliarizatoriuje sklindančios elmagn. bangos poliarizacijos plokštumą. Sukimo kampo dydis priklauso nuo ferito ilgio ir įmagnetinimo (įmagnetinančios nuolatinės srovės dydžio). Taigi, reguliuuojant nuolatinės srovės dydį galima daugiau ar mažiau pasukti poliarizacijos plokštumą apvaliame bangolaidyje. Apvaliame bangolaidyje banga pasukama tiek, kad į stačiakampį bangolaidį patektų statmena banga. Poliarizacijos plokštuma keičiasi sklindant bangai nuo palydovo, be to gali būti neteisingai išdėstyta galvutė. Išėjimas iš poliarizatoriaus ovalinis, kad būtų galima pereiti prie stačiakampio bangolaidžio. Poliarizatoriuje apvalaus skerspjūvio bangolaidis pereina į ovalinio skerspjūvio bangolaidį siekiant max sumažinti nuostolius dėl atspindžių ųdėl to paties nusmailinti ferito galai). (4) Po poliarizatoriaus seka konverteris. Konverteryje sumontuoti 1) Plačiajuostis mažatriukšmis stiprintuvas (MTS), pasižymintis mažais nuosavais triukšmais; 2) Juostinis filtras, apsaugantis imtuvą nuo veidrodinio kanalo trukdžių; 3) Maišiklis (Mš-1) – dažniausiai balansinis; 4)Heterodinas (H1), kurio dažnis stabilizuotas dielektriniu rezonatoriumi.
Visi šie įrenginiai yra sudaryti iš elementų su paskirstytais parametrais pagrindu, nes išorinis blokas dirba SAD (3cm ilgio bangų diapazone). Koverteryje vyksta pirmasis dažnio pakeitimas ir jo išėjime gaunama (0,95¸1,75)GHz dažnio virpesiai. Po pirmojo dažnio pakeitimo signalas koaksialiniu nuleidimo kabeliu paduodamas iš išorinio bloko į vidinį bloką – tiunerį. Konverteryje po dažnio pakeitimo signalas dar sustiprinamas pradiniame TDS (PTDS). Maitinimo įtampa į išorinį bloką paduodama tuo pačiukabeliu iš vidinio bloko. Poliarizatorius maitinamas ir valdomas nuolatine įtampa, paduodama atskiru laidininku iš valdymo bloko, esančio vidiniame bloke. SAD signalas labai slopinamas perduodant didesniu atstumu. Vidiniame bloke pagrindinis stiprinimas atliekamas pirmame TDS (TDS1). Po to maišiklyje (M2) įvyksta antrasis dažnio pakeitimas panaudojus heterodiną H2. Tai jau perderinamas generatorius, valdomas įtampos, kuri paduodama į įjungtą į rezonansinį kontūrą varikapą iš valdymo bloko VB. Perderinant heterodiną parenkamas reikalingas kanalas. Toliau panaudojant sutelktos selekcijos filtrą SSF suformuojama reikiama pralaidumo juosta. Toliau išskirtas signalas stiprinamasantrame TDS (TDS2) panaudojant efektyvią ASR sistemą su plačiu (25¸30)dB stiprinimo reguliavimo diapazonu. Toks didelis diapazonas reikaligas, kad priėmimo įrenginys galėtų dirbti įvairiomis sąlygomis, charakterizuojamomis skirtingomis atmosferinėmis sąlygomis, įvairaus skersmens antenomis, skirtingų ilgių kabeliais jungiant išorinius ir vidinius blokus, įvairių lygių signalais iš sirtingų palydovų konkrečiose priėmimo vietose. Po TDS2 signalas patenka į sinchroninį fazinį detektorių (SFD). Jame demoduliuojami dažniu moduliuoti signalai. Jį sudaro (4.1b)pav.) FD (fazinis detektorius); DMG (dažniu moduliuojamas generatorius); Vį (valdymo įrenginys) turintis savyje specialų filtrą ir video stiprintuvą; išėjimo videostiprintuvas VS1. Po SFD seka filtras F, išskirantis vaizdo ir garso signalus. į vaizdo traktą įena videostipr. (VS2) ir signalo lygiopririšimo įrenginys bei išėjimo signalo lygio reguliavimo įrenginys. Jie yra video stiprintuve. Garso traktą sudaro maišiklis su heterodinu, TDS ir garso dažnių detektorus (GDD). Panešančiam garso dažniui suderinama keičiant heterodino dažnį. Garso trakto apsaugai nuo triukšmų pagerinti, jis paprastai turi sinchroninį fazinį detektorių (SFDGarso). Taip tiunerio išėjime gaunami: vaizdo sig. ir garso dažnių sig., kurie gali būti padupti į TVI video ir audio įėjimus. Nesant tokiems turi būti suformuojamas standartinis TV radiosignalas. Tai atliekama tiunerio remoduliatoriuje. Vaizdo signalas patenka į amplitudinį moduliatorių ir moduliuojamas amplitude gen. H3 vaizdo nešančiojo dažnio signalu. Garso signalas patenka į dažnio moduliatorių ir moduliuoja dažniu gen. H3 garso nešančiojo dažnio signalą. Moduliuoti vaizdo ir garso nešantys signalai patenka į sumatorių (S), o iš jo į tiunerio radijo dažnių išėjimą. Tiek tautiniuse tiek užsienio priėmimo įrenginiuse plačiai naudojami specialūs modeliai, realizuojantys atskiras išorinio ir vidinio blokų funkcijas, tokias kaip: 1)Spinduolis; 2)Poliarizatorius; 3)Konverteris; 4)Kanalų selektorius; 5)Sinchroninis fazinis detektorius; 6)Radio dažnių moduliatorius; 7)Garso traktas ir pan.
šiuo metu didelis dėmesys skiriamas serfisinėms funkcijoms: 1) automatiniam poliarizatoriaus ir reikiamo kanalo parinkimui; 2) antenos krypties į norimą palydovą nustatymas; 3)distansinio tiunerio valdymui.
Yra TVI modeliai, kuriuose PTV tiuneris su imtuvu sumontuotas viename bloke.
5.1 Informacinės TV sistemos ITVS rūšys ITVS – tai masinio informacinio aptarnavimo (telematikos) sistemos. Jos skirstomos į suderinamas su transliacine standartine TVS ir nesuderinamas. Suderinamos ITVS yra: Antiope (Pranc.); Teletext (TXT) Vok., Austr., Belgija, Ital. ir pan., bei TXT sistemos variantai: CEEFAX; ORACLE Anglijoje, Telidon Kanadoje. Panašios sistemos veikia JAV, Jap. ir pan. Antiope ir TXT sistemos turi daug bendro. Jos sukuria binarinius (be pustonių) sintetinius vaizdus (foną ir ženklus)- juodai baltą ir dar 6 spalvų (R,G,B, purpurinius, žydrus, geltonus). Pagrindinis skirtumas tarp jų – Antiope – nesinchroninė sistema, kurioje inf. išvedimo taktinis dažnis nėra griežtai surištas su TV eilučių dažniu. TXT – sinchroninė sistema, kurioje inf. išvedimo taktinis dažnis yra TV eilučių dažnio harmonika. Visose šiose sistemose transliuojant TV programą perduodami ir papildomos informacijos (PI) signalai, suformuojantys ekrane atsakymų į žiūronų pateiktus klausimus. šios sistemos yra pasyvios. Jose yra įvesta informacija, ir ją galima gauti. Tai ne interaktyvi sistema. Papildomos inf. signalai sistemose perduodami kadrų gesinimo impulsų eigoje, vienoje ar keliose TVI eilutėse, kuriose nėra kitos (vaizdo ar garso) informacijos. Pagrindinė ir papildoma informacija išskiriamos laike. Lietuvoje veikiančiame standarte papildoma informacija gali būti perduodama 16-21 ir 323-334 eilutėse. Kaip papildoma informacija perduodami nejudantys tekstai, paprasčiausi piešiniai, inf. apie orą, renginius, transporto eismą, pateikiamos naujausios žinios, mokymo medžiaga, anegdotai ir pan. Galima atkurti ir kintančio skaisčio ženklusdėmesiui atkreipti, išvesti į ekraną svarbias naujienas TV transliacijos metu. Sistemoje kiekvienam klausimui priskiriamas spec. kodas. Surinkdamas TVI klavišo kodą (psl. Nr)žiųrovas gauna atsakymą vaizdo psl. ekrane pavidalu. Klausimų skaičius ribotas (100-200) perduodami paeiliui ciklais. Perdavus atsakumus į visus klausimus procesas kartojasi.
Prie nesuderinamų ITVS priskiriamos greitaeigės ITVS, kuriose perdavimo kanalas naudojamas tik atsakymams paeiliui perduoti viso kadro metu netransliuojant TV programos. Lėtaeigės ITVS, kai atsakymas į individualų klausimą formuojamas duomenų banke ir perduodamas abonentui telefono kodais, mažų greičių teksto ar vaizdo psl. pavidalo (videoText)
5.2 Signalų perdavimas teleteksto TXT sistemoje 5.1pav. parodya diagrama impulsų, išsiunčiamų perduodant papildomos inf. paketą kadrų gesinimo impulso metu 16 eilutėje. Nagr. papildomos inf. paketas. Raides, skaičius, piešinių elementus: vadina ženklais arba simboliais. Kiekvienas ženklas perduodamas skaitmeniniu būdu, 8 bitų (1 baito) pavidalu. Bitas šiuo atveju yra binarinis impulsas su 0-ne arba 1-ne amplitude, kur log. 0 atitinka videosignalo juodo lygį, log. 1- 0,06 videosignalo balto lygį. 1 bito trukmė tb=0,16ms. 5.2pav. parodyti impulsai turintys 9 bitus. čia bitai 2,5,7,8 turi 0-næ reikšmæ, o 1,3,4,6,9 – 1-o reikšmæ. 5.2pav. parodytas 1,2 bitų derinys. čia 1 yra 1 lygio, o 2 yra 0 lygio reikalauja plačios perd. kanalo dažnių juostos. šių bitų derinio T1=2tB=2*0,16=0,32ms periodas. Pirmoji tokio derinio harmonika turi dažnį f1=1/T1=1/0,32ms= 3,13MHz. Perduodant papildomą inf. dažnių spektras neviršija f1. Didesniu dažniu inf. perduoti negalima. TXT sistemoje momentinis bitų perdavimo greitis vmom=444*fe=6,9575 MB/s=6,9375MHz. Viename baite vieną bitą būtina panaudoti tarnybiniams tikslams (lyginumo kontrolė). ženklų perdavimui išnaudojami 7 bitai, kas leidžia dvejetainæ sistemą užkoduoti N’=an=27=128 ženklus. Tekstui anglų kalba perduoti pakanka turėti 96 baitus, elementariems piešiniams perduoti 64 baitų. 5.3pav. parodyta raidės A bato struktūra. ši raidė dvejetainėje skaičių sistemoje atitinka 00010010. Paskutinis bitas =0 ir yra tarnybinis 1-o baito trukmė TB=8Tb=8*0,16=1,28ms. TXT sistemoje papildomos inf. paketas turi 40 baitų. Puslapio ilgis MPI=40B, o bitų skaičius QPI=MPI*8= 320. Max bitų skaičius TXT sistemoje Mmax=45 ir Qmax=360. Pirmieji 3 baitai naud. sinchronizacijai pagal bitus ir baitus. P=32 baitai naudojami ženklų perdavimui. S=8B turi tarnybinæ paskirtį. Vidutinis bitų perdavimo greitis vvid=Qmax/tlauko=350/(20*10-2)=18000b/s. TVI ekrane vienas papildomas inf. paketassukuria vienos eilės iš P=32 ženklų vaizdą. ši eilė užima skleistinės eilučių skaičių Z1=10viename rastro lauke, arba visose Z2=2*Z2=20 eilučių kadre (ženklo aukštis). Jei aktyvių eilučių skaičius ZA=575 (Zmax=625), tai aktyvioje kadro dalyje gali tilpti ženklų eilučių eilučių skaičius R, kur Rmax=Za/Zo=28,7 ženklų eilučių. TXT sistemoje naud. R=24 ženklų eilės. Jos sudaro TVI ekrane 1-ą papildomos inf. puslapį. TXT sistemos viename lauke perduodami 2 papildomos inf. paketai. Taigi, kadre K1=4 paketai. Vieno puslapio perdavimui reikalingi W=R/R1=24/4=6 kadrai. Todėl pirmojo psl. perdavimui reikalingas laikas Tpsl=WTk, kur Tk=40ms. Tpsl=6*40ms=240ms arba apie 0,25s. Taigi, per 1s perduodami 4psl., o per 1min Nmin=60/Tp=60/0,25=240psl/min. Laukimo laikui sutrumpinti dažniausiai užklausiami psl. kartojami kelis kartus cikle. Pagrindiniai TXT duomenys pateikti 5.1 lentelėje.
5.3 TXT priėmimo ir perdavimo įrenginiai Perduodančioje pusėje naud. įrenginiai parodyti 5.4pav. čia pateikta papild. inf. įvedimo į standartinio įrenginio TV signalą įrenginio struktūrinė schema. Joje yra koderis su klaviatūra, kurioje kiekvienam TXT ženklui išskirtas savas klavišas. Paspaudus atit. klavišą atminties įrenginyje įsimenamas reikalingą ženklą atitinkantis baitas. 7 – koderis, 8 – atminties renginys, 6 – klaviatūra. Surinkus viso puslapio ženklus, įsimenami visi jį atitinkantys baitai. Puslapio visuma sudaro žurnalą. Perduodant puslapiais papildomą inf. paketai iš atminties įrenginio 8 patenka į sumatirių 2 , kur įrašomi nuosekliai vienas po kito į jiems skirtas standartinės TV programos video signalo eilutes su atitinkamais laiko intervalai, kuriuose perduodami įprastos TV programos signalai. Atitinkamas eilutes išrenka eilučių skaitiklis 5. Jis valdo atminties įrenginį 8, perduodantį papildomos inf. paketus į atit. TV eilutes reikiamu laiko momentu. Perdavus visus žurnalo psl. perdavimas kartojasi daug kartų. Vyksta ciklinis perdavimas. Visų žurnalo puslapių ciklo trukmė Tž=ATp, čia A- psl. skaičius žurnale. Jei A=100, tai Tž=100*240=24000ms=24s»0,3min. Tada max pasirinkto puslapio laukimo laikas sudaro Tž, nes šio psl. perdavimo laikas kartojasi viso žurnalo perdavimo ciklu. Papildomos inf. paketai sudaromi vaizdo nešančiosios amplitudinės moduliacijos binarinio kodo metodu. Be to į paketą įeina tik perkelta į žD sritį apatinė šoninė juosta, kurios plotis apie 3,1MHz. TVI papildomos inf. paketo demoduliavimui naud. sinchroninis detektavimas. į TVI dist. valdymo pultą įeina klaviatūra 2. (5.6pav.) arba5.7pav (19), turinti klavišus su skaičiais. kiekvienas psl. kodinį Nr įrašytą TXT turinyje. žiūrovas klaviatūroje surenka reikalingi psl. Nr ir po to imt. automatiškai persijungia jo vaizdo priėmimui. Priėmimo įrenginio struktūrinėje schemoje 5.6pav. uš papildomos inf. paketų. ateinančių iš imtuvo 1 terminalas 3 sudaro signalus Ey, ER, EG, EB paduodamas vėl į imtuvą. Tam terminale, kurio str. schema 5.7pav. yra atminties įrenginys Aį kiek norima ilgam įsimenatis pasirinkto psl. signalus, Aį sudaro 14 blokas (f-jų atmintis), 15 blokas (psl. atmintis), 16 blokas (atminties adreso skaitiklis). Terminale yra sinch. detektorius 6, baitų signalu moduliuotam vaizdo nešančiąjam virpesiui dekoduoti ir suderinimo įrenginys – interfeisas. šis detektorius gauna nešančiojo dažnio virp. iš vietinio taktinio generatoriaus 5, o papildomos inf. paketų signalai ant nešančiojo dažnio patenka į detektorių iš TVI videodetektoriaus (blokas 1). Kvarcuotas taktinis generatorius 5 , valdo 2 baitus iš papildomos inf. paketo. Dettektoriaus išėjime susidaro baitų videosignalai. Jei perduoto puslapio numeris sutampa su užsakytu numeriu, tai baitai praeina toliau. Aį papildomos inf. paketų signalai išdėstyti nuosekliai vienas po kito ir išvedami iš jo į imtuvo ekraną be pertraukų laike. Terminale taip pat yra jau minėtas f-jų Aį 14 ir ženklų generatorius 17, sukuriantis TVI ekrane ženklų eilutes skaisčio ir spalvų signalo dėka. Terminalas yra sudarytas DIS pagrindu. Tipiniame Aį viena ląstelė įsimenama 1 bitą. Kadangi 1-ą TXT puslapį sudaro L=R*M= 24*40 =960B. arba F= n*L=n*R*M=8*24*40=7680 bitų, tai būtina tirįti F skaičių atminties gardelių. TVI ekrane skleistinės eilutės aktyvioji dalis dalinama į M=40 lyguų intervalų pagal max inf. baitų skaičių TXT eilutėje, t.y. po vieną intervalą kiekvienam ženklui eilėje. Kiekvienas toks intervalas dalinamas į 6 vienodus plotelius (taškus sudarančius ženklą). ženklų generatorius sukuria impulsus 0 arba 1, kurie dešimtyje vieno rastro eilučių moduliuoja kineskopo spindulį, sukurdami baltus , juodus arba spalvotus taškus, kai parodyta 5.8pav. šie tškai sudaro 1-o ženklo vaizdą. Sekančiame etape šis pieš. pasikarttoja.
6 Transliacinės TV sistemos TTVS klasifikacija. šiuolaikines TTVS galima suskirstyti 6.1pav. :1) pagal akuriamo vaizdo ir garso kokybæ; 2) apdorojamų signalų pobūdį; 3)vaizdo skleistinės standartus; 4) spalvų signalo kodavimo ir perdavimo būdus; 5) signalų sklidimo aplinkas ir pan. TV perduodamas vaizdas galiū būti J/B, spalvotas, plokščias, stereoskopinis, tūrinis vaizdas, palydimas mono arba stereo garso. Dažniausiai kol kas naudojami J/B ir sp. plokščius vaizdus ir mono garsą. Kai kur transliuojamas stereo garsas ir bandomosios spalvoto stereo vaizdo laidos. Stereo vaizdas leidžia skirti daiktų reljefą ir erdvės gylį, matomus žiūrint 2 akimis (binokuliarinis regėjimas). Stereo TV sistemos STVS perduodančioje pusėje dalinai atkuria žmogaus akis (filmuojama 2 kameromis). Priimančioje pusėje skirt. akių matomi vevienodi vaizdai išskiriami panaudojant akinius ((spalvotus poliaroidinius) į kiekvieną akį turi patekti tik tos akies matomas vaizdas) ar opturatorinius (perjungiamu). Taip vadinamas rastrinis vaizdų išskyrimo ekrane cbūdas kol kas TV nenaudojamas, nors yra perspektyvesnis. Bet STVS perduoda tik vieną rakursą (daiktą galima stebėti ir atkurti matomą viena kryptimi). Pvz.: negalima matyti užstoto vaizdo iš kitų pusių. Reikalingi akiniai arba fiksuota žiųrovo padėtis ekrano atžvilgiu minėto rastrinio vaizdų išskyrimo būdo ekrane atveju. čia gelbsti tūrinė TV. Ji gali būti daugiarakursinė arba olografinė. Daugiarakursinėje TV vaizdas filmuojamas dešimtimis telekamerų daugelių rakursų, ir atkuriami daugelyje ekranų. Tūrinio vaizdo atkūrimas paremtas šviesos bangų interferencija (holografija) kol kas TV transliacijoje taip pat nenaudojama. Tūrinė TV matyt vystosi palaipsniui pereinant nuo stereo TV per daugiarakursines prie holografinių sistemų. šiuo metu daugumoje TV studijų formuoujami ir perduodami analoginiai TV signalai. Juose skaisčio ir sp. signalo spektras lyginant su skaisčio signalu siauresnis apie 4 kartus. Toks bendras taip vadinamas kompozicinis skaisčio ir sp. signalų būdingas visoms plačiai paplitusioms spalvotos TV sist. PAL, SECAM, NTSC. Tai sąlygoja žymus šių TVS trūkumas: jautr. išor. trukdžiams, kryžm. trukdžius tarp skaisčio ir sp. signalų, mažą sp. skiriamąją gebą 4 kartus mažesnæ už skaisčio. Kol kas TV plačiausiai naudojami 2 pagr. vaizdo skl. standartai:525/60/2:1/4:3 ir 625/50/2:1/4:3. Už tai vaizdo TV ekrane skiriamoji geba 2,3 kartus mažesnė nei kinoteatre, nes pasireiškia pakaitinės eilučių skleistinės trūkumai: skaisčio mirgėjimas kadrų ir laukų dažniu; pastebima eilučių struktūra; 20-30% mažesnė skiriamoji geba vertikali kruptimi, lyginant su progresyviąją skl, kai visos eilutės skledžiamos paeiliui.
Šiuo metu minimiems trūkumams pašalinti diegiama pagerintos kokybės TV PKT. Siekiant iš esmės pagerinti atkuriamo vaizdo kokybę, kad nesiskrtų nuo pradinio vaizdo, kuriamos didelės raiškos TV sistemos DRT. Tiek PKT naudojami plačiajuosčiai komponentiniai signalai – skaisčio ir spalvų signalai nuo pat pradžių formuojami, perd. ir priimami atskirai. Pagerintos ir didelės raiškos TV naudojami specialūs skleistinių std., analog. skaitm. ir skaitm. komponentiniai signalai ir spec. spalvų kodavimo sistemos. Pagal TV signalų skl. aplinkas plačiausiai paplitusios TV radijo sistemos, kuriose sign. perduodami eteriu nekryptingomis ir ir kryptingomis antenomis, RRL ir per dirbt. žemės palydovus. Palydovinė TV vystosi PAL/ SECAM, D2 MAC analoginių sistemų pagrindu. Pastarojoje naud. skaitmeninis garso perdavimas. Japonai kuria palydovinę didelės raiškos TV. Šiuo metu pasaulyje plačiai paplitusi kab. TV, kuri diegiama ir mūsų respublikoje. Čia sig. perduodami panaudojant koax kabelius ir šviesolaidžius. Taip pat egzistuoja hibridinė eterinė – kabelinė TV. Šiuo metu eilėje šalių yra skaitmeniniai telecentrai. TV ateitis siejama su TV signalų perdavimu skaitmeniniu pavidalu iš skaitmeninio telecentro paskirstymo tinklais su pluoštiniu optiniu kabeliu prie abonentinių skaitmeninių TV. Tam pagrindas jau yra : sukurtos skaitmeninės TV kameros, su PKR matricomis , skaitmeniniai video magnetofonai, kompiuterizuotos vaizdo grafikos stotys, vaizdo įrašų montavimo sistemos, kurios sudaro pagr. sakitmeniniai TV. Šiuo metu LTV ruošiasi pereiti prie PAL, transl. teletekstą, įsigijo kopiuterizuotas vauzdo grafikos stotis, kopiuterizuotas vaizdo įrašų montažo sistemas, turi palyd. TV ryšio sistemas, įgalinančias didelio skersmens antena priimti ir perduoti TV programas. Lietuvoje kuriami ir gaminami eksportuojami TVI komponentai( kreip. sist., eilučių Trans., įtampų daugintuvai). Iš užsakovų komponentų ir gaminami J/B ir spalvoti iki 61cm įstr. dydžio “Šilelis”, sapalvoti TVI eksportui.
7.1 Pagerintos kokybės TV sistemos PKTS. PKTS gali remtis jau minėtais skl. standartais su to paties 4:3 arba padidinto 16:9 formato. Su padidintos skiriamosios gebos vaizdu ekrane. Vaizdo kokybė gerinama studijoje, siuntimo ir priėmimo įrenginiuose. Studijose naud. padid. skiriamos gebos TV signalų šaltiniai, kameros, videomagnetofonai, videoefektų, komp. grafikos, skaitm – analog. ir skaitm. įrenginiai formuojantys ir perduodantys ne kompozitinius, o komponentinius signalus, pvz: pagal MAC sistemą. Perd. įrenginiuose naud. komponentinis signalų perdavimas su tai vadinamu dažniniu ir laikiniu skaisčio ir sp. signalų sutankinimu. Pvz.: Europoje šiuo metu labiausiai paplitusi MAC sistema, išplečiant skaisčio sign. juostą iki 5,6MHz (sutankinto signalo), o sp. signalą iki 2,8MHz, komp. sutank. laike būdu. žinomos 6 MAC sistemos rūšys: A, B, C, D, D2, E – MAC. MAC sistema yra komponentinė ir nesuderinma su kompozitinėmis PAL ir SECAM sistemomis. Tai suteikia jai papildomų problemų, tačiau ir privalumų. MAC sistema perspektyvi perėjimo prie didelės raiškos TV sistemos HD-MAC. Pranc. ir Vok. parduodami TVI su 90cm ekranu pagal įstrižainæ ir kadro formatu16:9 bei transliuojamos laidos MAC sist. 16:9 formato 4-iais TDF1kanalais. Japon antžeminėje antenije TV naud. suderinama su NTSC dadidintos raiškos TVS: EDTV. Pagr. kryptimi Jap. laikomas laipsniškas perėjimas prie 16:9 formato ir vaizdo kokybės pagerinimo 6 MHz juostos , naud NTSC sistemoje . Prie pagerintos kok. TV priskiriami įvairūs NTSC, PAL ie SECAM sist. variantai. PVz.: Super NTSC, PAL -plius. PAL plius sistema sud. su įprasta PAL ir užtikrina vaizdo perdavimą 16:9 formate.
7.2 Pgerintos kokybės TV sist. PTS imtuvo struktūra PKT imtuvo strukūrinė schema parodyta 6.2pav. Jo pagr. mazgai: priėmimo kanalas antžeminių MB ir DMB diapazonų programų priėmimui. Iš antenų W2 ir W3 arba KTV kabelio . Sudarytas iš pagr. radijo kanalo, multisisteminio dekoderio (PAL, SECAM, NTSC) ir teleteksto TXT dekoderio. Papildomos programos PIP priėmimo kanalas turintis PIP radio kanalą, multisisteminį dekoderį PAL/ SECAM/NTSC ir PIP bloką. PTV priėmimo kanalas su paraboline antena A1, kurį sudaro išorinis blokas ir pozicionierius, vidinis blokas savo ruožtu sudaryteas iš sist. dekoderio, MAC dekoderio, mokomų koduotų programų dekoderio (pastarojoje sistemoje neparodytas). Bendras garso kanalas su stereo dekod., garso procesoriumi, stereo stiprintuvu, kairiojo ir dešiniojo kanalų akust. sistemomis. Video sign. apd. kanalas, kurį sudaro frontų korektorius, kokybės pagerinimo blokas videoprocesorius ir RGB sig. stiprintuvas. Sinch. ir atlenkimo kanalas su tam skirtu procesoriumi, kadrų ir eilučių skleistinės mazgais. Kineskopo mazgas, valdymo blokas su dist. valdymo pultu infraraudonų spind. pagalba. Infraraudonų sp. imtuvu, centriniu procesoriumi energetiškai nepriklausomu perprogramuojamu atminties įrenginiu, klaviatūra pagr. f-jų vald. iš TVI priekinės sienelės ir indik. sistema. šioje schemoje yra 6 analoginiai komut. kuriais per skaitmeninæ vald. šyną parenkami TVI darbo režimai. 1 ir 3 komutatoriai prie bendro garso kanalo pagr. programos, videomagnetofono ar kito šaltinio PTV programos garso signalus. 2 ir 4 komutatoriai prij. reikaligą TV sign. šaltinį. Norint gauti PIP ir TXT. K5 prijungia prie multisiteminio dekoderio S-VHS videomagnetofoną jungtį SCART VM, aplenkiant sakisčio Y ir sp. signalusC išskyrimo bloką. K6 leidžia išrinkti TV signalų šaltinį pagr. kanalui. Išor įreng. prijungiami per SCART jungtis. SCART VM įrašyti ir atkurti kaip minėta S-HS formato video magnetof. VM įrašomi S-VHS koderyjeiš komponentinių MAC signalų. Iš esmės S-VHS koderis yra sp. signale C-S formuotuvas. 2-oji SCART jungtis yra unikali, naud. išor. įrenginiams prijungti prie TVI Video arba R,G,B įėjimų bei AUDIO įėjimų. Kadangi apdorojami Y bei Uir V (PAL spalvigumo vektoriai ) signalai, tai R,G,B signalai matricoje per formuojami į Y,U,V signalus U ir V – sp. signalai R-Y ir B-Y. Skaisčio ir sp. skirtumo sign. išskirti kom. 6 apd. frontų korektoriuje, kuris paprastame variante pagerina skaisčio ir sp. raišką pagal horizontalæ – sudėtingesnės kor. schemos atlieka dvimatį apdorojimą. Kokybės pagerinimo bloke pakait. skl. pakeičiama pakaitine su didesniu laukų dažniu arba progresyviąja su dideliu kadrų dažniu. /100/2:1/pakaitinėskl.,120/2:1/, 50/1:1/ progresyvi skleistinė. čia gali būti padidintas sign./Tr. santykis ir 2 kartus padidintas eil. skaičius. 625®1250 ir 525®1050. Pakartojant eilutes su interpoliacija. Video procesorius operatyviai reguliouja sign. parametrus tame tarpe automat balto balansą ABB. Panaudojant valdymo šyną dematricuoja Y, U, V sign. į RGB ir apjungia juos arba pakeičia su PIP,TXT ir indikacijos ekrane signalais. Ind. ekrane signali formuoja kineskopo ekrane stilizuotus ženklus – piktogramas, kurie informuoja žiūrovos. Iš videoproc. išėjimo RGB signalai paduodami į palčiajuosčius viseostiprintuvus po to į sp. lineskopo katodus. Eil. ir kadrų skl. bei viso imtuo darbą sinch. sinchronizacijos ir atlenkimo procesorius, panaudodamas video signalo sinch. impulsus.
8 Didelės raiškos TV DRT. Siekiant iš esmės pagerinti vaizdo kokybæ, kad jis visai ar nežymiai skirtūsi nuo pradinio vaizdo, kuriamos DRT sistemos (HDTV). DRT – tai ir didelis ir platus 16:9 formato ekranas, kuriame vaizdas turi būti stebimas iš 3 ekrano aukščių atstumo, norint išgauti žiūrovo “dalyvavimo” scenoje efektą.
DRT sistemose naud. 3 komponentiniai (skaisčio ir sp. skirtumo) plačiajuosčiai analoginiai signalai, kurie studijose apdorojami skaitmeniniu būdu. DRT sist. pagerinta raiška pagal vert. ir horiz. apie 2kartus, padidina ekrano atkuriamų detalių skaičius 4-5 kartus, pagerina sp. perderinimą išplečiant analoginio skaisčio ir sp. sirtumo signalų dažnių juostas iki 30, 15 ir 15 MHz atitinkamai. Perduoda aukštos kokybės daugiakanalį garsą (DOLBY Surround). Dėl to DRT vaizdo kokybė beveik nesiskiria nuo 35mm filmo projekcijos kokybės. Jap. DRT sistema dėl to vad.Hi-Vi. Tačiau plačiajuostinių komponemtinių sign. panaud. sąlygoja didelį bendrą virš 1,2 Gb/s skaitm. srauto greitį. Betarpiškas tokių sign. perdavimas std. transl. ir ryšio kanaluose labai sudėtinas. Juos būtina atitinkamai apdoroti iki perdavimo. Todėl pradžioje numatoma naud. siaurajuostæ DRT sist., įgalinančią supaprastinti perdavimo bei vaizdo atkūrimo bei įrašymo įreng. Dėl šių prižasčių kuriamos kelios DRT std. grupės, besiskiriančios reik. vaizdo kokybei įvairiuose jos sign. formavimo etapuose. Tai yra 6.1pav. studijų std. perdavimo ir paskirstymo išspind. eteryje ir atkuriamo std. Aukščiausia DRT prad. vaizdo kok. pasiekiama studijose. Todėl tikslinga priimti vieningą visame pasaulyje skaitm. DTR studijų standartą užt. laisvą apsikeitimą programomis tarpt. mastu. Tačiau 1987m buvo pasiųlyti skaitm. stud. DRT std. ir paruoštos rekon. stud. std.: 1125/60/2:1/16:9 JAV, Jap. Kan. 1250/50/2:1/16:9 Did. Brit., Vok., Ital., Belg., Oland. Tuo pat metu buvo pasiūlytos ir skait. super std.: 1250/50/1:1/16:9 su progresyviąja skleistine bei 60 (Y), 30(U), 30 (V) MHz. pločio skaisčio ir sp. skirtumo signalų juostomis. Tačiau super std. kelia ribinius ir viršribinius reik. TV technologijai, praktiškai nepas. serijinėje aparatūroje. JAV atlikti daugkartiniai DRT transliacijų bandymai pan. antžeminiu ryšio kan. Jap. nuo 1991m vedamos kasdieninės bandomosios 8h trukmės DRT laidos palydoviniams ryšio kan., panaud. MUSE (kodavimo su daugkartine subdiskretizacija). spektro suspaudimo sistemą. Laidos priimamos pramoninės gamybos TVI su 40 SDIS. DRT pagal MUSE sist. buvo naud. transluojant TV liadas iš olimpinių žaidynių Seule.
Europoje projektuojama DRT su pakaitine skleistine, panaudojant HD – MAC (analoginė komponenčių sutankinimo laike sistema). ši sistema buvo naudojama transl. olimp. žaid. iš sist. buvo naud. transl. olimp. žaid. iš Pranc. ir Isp. 1992m. Antrame etape įsisavinus naujus SAD diapazonus >20GHz PTV planuojama pereeiti prie progresyviosios skleistinės pagal “Super” std., kur vien skaisčio sign. užima 60MHz juostą. Pranc. jau sukurta DRT kamera, pat. šio std. reikalavimus. Std. cshemos iki 8 blokų (iki7 imtinai).
