TRANSPORTO PRIEMONIŲ PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮVERTINIMAS.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra civilinės atsakomybės draudimo rūšis, specialiai skirta apsaugoti nukentėjusiojo teises ir interesus. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nukentėjusiajam garantuojamas žalos kompensavimas, kai dėl nuostolių kaltas neturintis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomosios draudimo liudijimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat nenustatytas transporto priemonės vairuotojas. Žalą tokiais atvejais atlygina Lietuvos motorinis biuras. Biuras moka draudimo išmoką nukentėjusiajam tuo atveju, kai žalą padarė asmuo, neturintis įgaliojimo vairuoti transporto priemonės, vadinasi, ir tais atvejais, kai žala  padaryta  asmens  pavogta  ar  prievarta  pagrobta  transporto priemone.

Civilinės atsakomybės plėtrą pasaulyje skatina ne vien teisiniai veiksniai. Labai svarbus yra ekonominis aspektas. Net prieš privalomąjį transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimą pasisakančiųjų argumentai negali nusverti pagrindinio civilinės atsakomybės draudimo įvedimo ^ tikslo visuomenės narių sveikatos, gyvybės, turto apsaugos. Šis tikslas pateisina draudimo įmokų nustatymą. Asmuo, kurio veikla kelia didesnį pavojų aplinkiniams, turi turėti didesnių išlaidų negu kiti visuomenės nariai. Žmogaus saugos, įvykus avarijai, užtikrinimo principas, visuomenės solidarumas su nukentėjusiuoju tampa pagrindiniu žalos kompensavimo sistemų tobulinimo orientyru daugumoje valstybių.

Beveik visose Europos Šalyse sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas (l lentelė).

l lentelė. Europos šalys, kuriose galioja privalomasis sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas

Iš trijų Baltijos valstybių toliausiai draudimo srityje yra pažengusi Estija. Paskelbusi transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą privalomu, Estija įėjo į tarptautinio galiojimo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sistemą bei tapo tikrąja Biurų tarybos Londone nare. Latvijoje transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas tapo privalomu 1997 m. liepos l dieną.

Pripažinus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo svarbą, ši draudimas buvo pradėtas reguliuoti tarptautiniu mastu. Buvo sukurta žaliosios kortelės sistema, padedanti lengviau judėti šalyse, kurios priklauso žaliosios kortelės sistemai, taip pat sudaranti prielaidas greičiau gauti žalos atlyginimą asmenims, kurie yra valstybių, priklausančių žaliosios kortelės sistemai, gyventojai. Esant galiojančiam transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui ir veikiančiam Lietuvos motoriniam biurui, Lietuvai atsirastų galimybė įstoti į žaliosios kortelės sistemą. Lietuvai tapus Žaliosios kortelės biuro nare, palengvėtų žalų reguliavimo klausimas, kai žala padaroma Lietuvos Respublikos piliečiui užsienyje. Lietuvos įstojimas į žaliosios kortelės sistemą taip pat padėtų Lietuvai kaip tranzito valstybei gerinti įvaizdį tarp užsienio vežėjų. Suprantama, kad be transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo į šalies teritoriją įvažiuojantys vežėjai verčiami atsisakyti saugumo jausmo, prie kurio jie jau įpratę ne tik namuose, bet ir daugumoje kaimyninių šalių, kurios yra prisijungusios prie žaliosios kortelės sistemos ar turi vietinį transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą.

Suprantama, kad transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas blogiausiai vertinamas pačių vairuotojų, tačiau niekas geriau už vairuotojus nesupranta, kiek pavojų slypi kelyje ir kad visada avariją galima numatyti ir jos išvengti. Autoavarijos metu padarytos žalos specifika ta, kad transporto priemonės vairuotojas pagal Civilinį kodeksą pripažįstamas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju ir civilinė atsakomybė vairuotojui gali kilti be kaltės. Juk net ir prityręs vairuotojas gali tapti autoavarijos kaltininku. Pasisakant prieš transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, reikėtų visų pirma pagalvoti apie tai, kad gali įvykti avarija, kurioje nukenčiama, o žalos kaltininkas pabėga iš autoavarijos vietos arba tiesiog piktybiškai žalos neatlygina. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas įvedamas kitose Šalyse siekiant sušvelninti autoavarijų padarinius. Tokio privalomojo draudimo sukūrimas Lietuvoje padėtų paprasčiau reguliuoti problemas, kylančias po autoavarijos.