2006 metais įvyko trys saugaus eismo komisijos posėdžiai. Posėdžiuose buvo aptariami Kelių eismo taisyklių ir svarbiausi siūlomi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai. Iš esmės buvo pritarta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektui, kuriuo siūloma sugriežtinti atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti ir didelį (daugiau kaip 50 km/h) leistino greičio viršijimą. Taip pat pritarta kelių eismo taisyklių pakeitimo projektui.
Saugaus eismo komisija tai
p pat svarstė saugaus eismo sistemos įdiegimo Lietuvoje, sukuriant saugaus eismo mokymo centrus bei įgyvendinant ES direktyvą 2003/59/EB, galimybes.
Buvo pritarta saugaus eismo mokymo centrų steigimui, remiantis ES šalių „ geros praktikos“ pavyzdžiais. Švietimo ir mokslo ministerijai kartu su asociacija „ LINAVA“ pavesta išnagrinėti esamą situaciją ir Saugaus eismo komisijai pateikti išvadas dėl esamos mokymo bazės tinkamumo ir jos pritaikymo steigiant saugaus eismo mokymo centrus.
Kelių eismo taisyklėse numatyti pakeitimai, kurie patvirtinti Vyriausybės nutarimu
Leistino greičio viršijimas yra viena didžiausių problemų šalies keliuose. Policijos departamento Eismo priežiūros tarnybos duomenimis, kasmet Lietuvoje dėl saugaus greičio nepasirinkimo įvyksta apie 1200 eismo įvykių, žūsta apie 300 žmonių ir apie 2500sužeidžiama. 2004 m. Nustatyta 85 tūkstančiai leistino greičio pažeidėjų (greitį iki 10 km/h viršijo 5,3 tūkst. vairuotojų , 10-20 km/h-56,4 tūkst. vairuotojų, 20-30 km/h-15,8 tūkst. vairuotojų, 30-50 km/h-6,2 tūkst. vairuotojų, o daugiau kaip 50 km/h-1,4 tūkst. vairuotojų).
Jau keletą metų Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos magistraliniuose ir krašto keliuose diegia stacionarius greičio matavimo prietaisus. Šie prietaisai yra montuojami avaringiausiuose kelių ruožuose, vadinamuosiuose „juoduose dėmėse“. Galima pasidžiaugti, kad vietose, kur tokie prietaisai fiksuoja automobilių greitį, eismo įvykių gerokai sumažėjo. Tokie rezultatai skatina intensyviai dirbti šia linkme ir toliau plėsti modernių greičio fiksavimo prietaisų tinklą.
Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio visuomet buvo didelė problema, tačiau pastaruoju metu ji tampa vis aktualesnė. Blogiausia yra tai, kad neblaivių eismo dalyvių sukeltų eismo įvykių pasekmės būna itin skaudžios, dažnai juose žūsta vienas ar net keli žmonės. Siekdama sugriežtinti atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam , Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 126 ir 127 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame numatomos nuobaudos už pakartotinį transporto priemonės vairavimą, vairuotojui esant apsvaigusiam nuo alkoholio, bei sumažinama leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant profesionalams ir jauniems vairuotojams.
Vairavimas neturint teisės vairuoti , praktinės vairavimo pamokos ir patirties trūkumas taip pat yra nerimą keliančios problemos. Policijos departamento Eismo priežiūros tarnybos duomenimis, pirmaisiais vairavimo metais, vairuotojai sukelia daugiausia eismo įvykių.
Tokia situacija susidaro dėl kelių priežasčių. Visų pirma, ne visiškai tobulas vairuotojų rengimo procesas. Vairavimo mokyklos, rengiančios vairuotojus, nėra atsakingos už kokybišką jų parengimą. Šiuo metu joms aktualu pajamos, bet ne pats mokymo procesas. Jei būtų įgyvendinta sistema, kai mokykloms licencijos 
išduodamos atsižvelgiant į jų buvusių mokinių rezultatus laikant valstybinius egzaminus ar tolimesnį elgesį kely, žinodamos, kad nuo to priklauso jų tolimesnė veikla, pačios mokyklos būtų priverstos gerinti mokymo ir paslaugų kokybę.
Kita didelio pradedančiųjų avaringumo priežastis yra antrinio mokymo sistemos nebuvimas. Tikslinga numatyti, kad asmenims, pirmą kartą gaunantiems vairuotojo pažymėjimus, pažymėjimai būtų išduodami ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Vairuotojo pažymėjimo išdavimas po bandomo laikotarpio turėtų būti griežtai reglamentuotas vairuotojų, pažeidžiančių Kelių eismo taisykles ir saugų eismą, atžvilgiu. Pažeidėjams vairuotojo pažymėjimas turi būti išduotas po atitinkamų egzaminų ir vėl tik 2 metams, o nepadariusiems pažeidimų – be jokių papildomų kliūčių pagal nustatytą tvarką.
Eismo įvykiuose dalyvavusių vairuotojų-kaltininkų vairavimo stažas 2005m.
Nesinaudojimas saugos diržais rodo žemą vairuotojų ir keleivių sąmoningumo lygį arba tiesiog informacijos trūkumą.
Tačiau kol kas tūkst. vairuotojų, Lietuvoje kiekvienais metais eismo įvykių metu automobiliuose žūsta daugiau kaip 350 vairuotojų ir keleivių, dar apie 4200 patiria įvairias traumas. Daugiau kaip 70 procentų nukentėjusiųjų nebuvo prisisegę saugos diržų.
