Lietuvoje 2006 m. Yra nustatytos 267 „juodosios dėmės“. Nuo 1994 m. Pagal specialią metodiką, kuri keičiama ir tobulinama ( naujausia patvirtinta Susisiekimo ministro 2004 m. Liepos 22d. Įsakymu Nr. 3-390), nustatomi avaringi kelių ruožai – „ juodosios dėmės“ („ juodoji dėmė“ – yra vieta, kurioje 500m kelio ruože per praėjusius ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose žuvo arba sužeisti žmonės). Šiuos ruožus nustato valstybės įmonė „Transporto ir kelių tyrimo institutas“. Atsižvelgiant į nustatytąsias  „juodąsias dėmes“ ar avaringus ruožus, 2006 m. Valstybinės reikšmės keliuose buvo atlikti tokie inžineriniai eismo saugą gerinantys darbai:

1)       Magistraliniuose keliuose 7km ruože įrengtas apšvietimas. Dar 2,26 km ruože apšvietimo įrengimo darbai pradėti, užbaigti bus 207 m.

2)       Vadovaujantis ilgamete užsienio šalių eismo saugos gerinimo praktika, 5 avaringos sankryžos rekonstruojamos pertvarkant jas į žiedines, dar 4 sankryžos pertvarkomos įrengiant kitas eismo saugą gerinančias priemones (transporto srautų atskyrimo saleles, technines greičio mažinimo priemones, teikiant papildomą informaciją eismo dalyviams).

3)       Pėsčiųjų ir dviratininkų eismo sąlygomis ir saugai pagerinti įrengta 3,2 km pėsčiųjų ir dviračių takų bei šaligatvių.

4)       Siekiant išvengti priešpriešinio transporto priemonių susidūrimo, atsitrenkimo į kliūtis (pvz., į medžius kelkraščiuose, viadukų atramas ir kt.) ar nuvažiavimo nuo kelio, 5,724 km ruože įrengti metaliniai apsauginiai atitvarai, jau pasirašyta sutartis įrengti tokius atitvarus dar 2,5 km kelio ruože.

5)       Prie vaikų ugdymo įstaigų visuose valstybinės reikšmės keliuose (prieš naujųjų mokslo metų pradžią) įrengti 74 ryškesnio atspindžio kelio ženklai Nr.105 „Vaikai“.

6)       Ypač pavojinguose gyvenamųjų teritorijų vietose ir vieno lygio sankryžose, kuriuose yra Kaip skatinti eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių

 

„Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis.“ Tai ištrauka iš kelių eismo taisyklėse nustatytų bendrųjų pareigų, privalomų visiems eismo dalyviams.

Tyrimais nustatyta, jog didelė dalis vairuotojų nemano, kad jų elgesys kely yra keistinas, kad jie elgiasi netinkamai. Tokį elgesį jie motyvuoja tuo, kad:

●   Jie yra geresni vairuotojai nei kiti;

●   Jei įvyks eismo įvykis, jų įsitikinimu, bus kalti kiti vairuotojai ar eismo dalyviai; eismas kelyje tampa vieta išlieti neigiamas emocijas;

●   Nesaugus elgesys kelyje gali duoti naudos: viršijant kleistiną greitį bus greičiau pasiektas tikslas, agresyvus vairavimas kitus vairuotojus privers atsilikti arba pasitraukti iš kelio;

●   Infrastruktūra taip pat gali skatinti pažeidinėti kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Siekiant sudrausminti netinkamo elgesio eismo dalyvius rengiamos akcijos, kurių metu pasitelkiamas negatyvus požiūris į egzistuojančias problemas, kurios turi ir trūkumų:

●   šiurpinantys vaizdai laikui bėgant tampa įprasti ir praranda savo poveikį;

●   kontrolė ir baudos efektyvumą praranda tuojau pat, kai tik tokios akcijos baigiasi. Kitaip tariant, šios priemonės turėtų būti vykdomos nuolat;

●   nuolat vaizduojama blogoji saugaus eismo pusė, todėl ilgainiui jis įgauna negatyvų

atspalvį;

●   valdžia, kuri nuolat reklamuoja žmonėms baudas ir bausmes, skiriamas už kelių eismo

taisyklių pažeidimus, visuomenės akyse virsta įkyria, nepatogumų keliančia sistema.

 

Eismo dalyvius skatinti laikytis taisyklių reikalavimų galima pasitelkus tiek teigiamas., tiek neigiamas priemones. Neigiamos priemonės, pvz., baudų reklamavimas ar kontrolė keliuose, turi gana trumpą poveikį ir yra veiksmingos tik tuo metu, kai yra vykdomos.

Kadangi mūsų šalyje vykdomos tik tokio pobūdžio saugaus eismo kompanijos, siekiant didesnio efektyvumo, tikslinga organizuoti ir tokias kampanijas, kurios skatintų vairuotojus laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų atskleisdamos teigiamus aspektus. Tai būtų galima daryti vadovaujantis užsienio šalių patirtimi, kuriuose elgesiui pakeisti naudojamos šešios skirtingos strategijos:

1)         Informavimas apie saugų elgesį. Ši strategija skirta skatinti žmones būti paklusnius, laikytis taisyklių. Žmonės nesąmoningai paklūsta bendriesiems socialiniams ar tam tikrų grupių standartams.

2)         Tam tikrų bendruomenių, tokių kaip specializuoti automobilininkų klubai, transporto įmonių darbuotojai ar net tikintieji bažnyčioje, įtraukimas siejamas su taisyklių laikymusi ir žmogaus sugebėjimais.

3)         Grįžtamasis ryšys ir savikontrolė. Šia strategija  apeliuojama į veiksmų autonomiškumą, patogumą, pasitikėjimą savo jėgomis.

4)         Pažadai ir pastovumas. Šios strategijos tikslas padėti žmonėms planuoti savo veiksmus. Didžiausias teigiamas efektas gaunamas tuomet, kai tai yra daroma savanoriškai ir kai pažadas yra įrašomas.

5)         Priminimas. Ši strategija suteikia galimybę automatiškai daryti įtaką elgesiui. Tai nebūtinai susiję su būtinybe keisti elgesį- tiesiog vairuotojui siūloma elgtis pagal nustatytas taisykles.

6)         Eismo dalyviai nuolat yra baudžiami už netinkamą elgesį, tačiau taisyklių nepažeidinėjantys  lieka nepastebėti. Jų apdovanojimas būtų vienas iš būdų skatinti  juos ir toliau elgtis pagal taisykles.

 

 

Siekiant pagerinti saugaus eismo situaciją Lietuvoje atlikti tokie svarbūs darbai:

  1. Vyriausybė patikslino Kelių eismo taisykles, kurios iš dalies turėtų pakeisti eismo dalyvių elgesį (šviesų naudojimas ištisus metus, greičio ribojimų pakeitimai, reikalavimai naudoti saugos diržus ir kt.).
  2. Vyriausybė pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimui, kuriame numatyta gerokai sugriežtinti atsakomybę už pavojingiausius KET pažeidimus. (vairavimą neblaiviam, leistino greičio viršijimą daugiau kaip 30km/h., saugos diržų nenaudojimą ir kt.).
  3. Patikslinta Saugaus eismo komisijos sudėtis: komisijos pirmininkas- Susisiekimo ministras. Šis pakeitimas turėtų pagerinti tarpžinybinį komisijos darbą.
  4. Nuo metų vidurio Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos aktyviai vykdo švietėjišką veiklą.(Sukurti ir transliuoti keturiuose populiariausiose TV kanaluose 3 vaizdo klipai, skatinantys neviršyti greičio, nevairuoti neblaiviems ir prisisegti saugos diržus ir kt.)
  5. Valstybinės reikšmės keliuose diegiamos inžinerinės saugaus eismo gerinimo priemonės.
  6. Tačiau iki šiol nėra „Nepakantumo“ linijos, per kurią vairuotojai galėtų informuoti apie kelių eismo chuliganus.
  7. Mokyklose iki šiol nėra privalomų pamokų saugaus eismo tematika.
  8. visuomenė nepakankamai įtraukiama į saugaus eismo problemų sprendimą.

 

Ankstesnis straipsnisSaugaus eismo komisijos darbo patirtis
Kitas straipsnisInstitucijų vaidmuo užtikrinant saugų eismą Lietuvoje

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here