Pridėtinės gamybos sąnaudos priskiriamos konkretiems gamybos objektams pagal kokį nors įmonės pasirinktą kriterijų, t.y. skirstomos proporcingai tam tikrai bazei.
Sąnaudų skirstymas į tiesiogines ir netiesiogines susijęs su jų skirstymu į kintamąsias ir pastoviąsias. Kintamosios sąnaudos paprastai atitinka tiesiogines sąnaudas, o pastoviosios- netiesiogines. Tačiau visiškos atitikties nėra.
Apskaičiuojant konkrečios produkcijos vieneto faktinę savikainą, reikia žinoti tam tikram gamybos apskaitos objektui tenkančią bendrą gamybos sąnaudų (tiesioginių ir netiesioginių) sumą ir gautos produkcijos kiekius. Reikiamiems duomenims gauti naudojamos gamybos analitinės sąskaitos. Jos pasirenkamos pagal vienarūšius gamybos objektus.
Gamybos analitinių sąskaitų debete pirmiausia įrašoma nebaigtosios gamybs (jeigu ji būna) vertė laikotarpio pradžioje. Po to debete kaupiamos gamybos sąnaudos pagal jų rūšis (straipsnius). Galiausiai debete įrašoma nebaigtosios gamybos vertė laikotarpio pabaigoje.
Gamybos analitinių sąskaitų kredite surašytini pagamintos produkcijos (atskirai pagal kiekvieną produkcijos pavadinimą) kiekiai ir vertė. Ši vertė pateikiama vienu iš 2 būdų. Jei gamyba nesezoninė ir jei pagaminta produkcija apskaitoje fiksuojama tiktai mėnesio pabaigoje, produkcija įkainojama faktine savikaina jam pasibaigus. Jeigu gamyba yra sezoninė arba jei gamyba nesezoninė, bet pagaminta produkcija registruojama apskaitoje nuolatos, nelaukiant mėnesio pabaigos, tai produkcija iš pradžių įvertinama normatyvine (planine) savikaina arba kitokiomis pastoviomis apskaitos kainomis. Vėliau (mėnesio ar metų pabaigoje) šis įkainojimas koreguojamas iki faktinės savikainos.
Gamybos analitinių sąskaitų debete pirmiausiai kaupiamos tiesioginės sąnaudos. Netiesioginės gamybos sąnaudos įrašomos tiktai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Per laikotarpį šios sąnaudos kaupiamos specialiose analitinėse sąskaitose, nustatytose pagal sąnaudų grupes. Gali būti naudojama ir viena analitinė sąskaita, ypač nedidelėse įmonėse. Analitinių sąskaitų viduje sąnaudos grupuojamos pagal jų rūšis (straipsnius).
Gamybos analitinė sąskaita:
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje netiesioginių sąnaudų analitinių sąskaitų debete sukauptos sumos paskirstomos gamybos objektams proporcingai tam tikrai bazei. Vakarų šalyse dažniausiai siūlomos tokios paskirstymo bazės: tiesioginis darbo užmokestis; pagrindinių medžiagų sąnaudų suma; visų tiesioginių sąnaudų suma; žmonių dirbtas laikas; mašinų dirbtas laikas ir kt. Parinkti teisingą paskirstymo bazę yra gana svarbu, nes nuo to labai priklauso savikainos rodiklių patikimumas. Paskirstytos sąnaudos įrašomos į visų gamybos analitinių sąskaitų debetą ir netiesioginių sąnaudų analitinių sąskaitų kreditą. Po to pastarosiose sąskaitose likučių nebūna.
Netiesioginės sąnaudos iš pradžių gali būti priskirtos konkretiems gamybos objektams pagal normatyvinį dydį. Tokiais atvejais laikotarpio pabaigoje, paskirsčius faktiškas sąnaudas, reikia koreguoti normatyvinių sąnaudų dydį iki faktiškų sumų.
Netiesioginių gamybos sąnaudų analitinė sąskaita:
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, sukaupus gamybos analitinių sąskaitų debete visas sąnaudas (tiesiogines ir netiesiogines), skaičiuojama pagamintos produkcijos faktinė savikaina. Pirmiausia nustatoma viso kalkuliavimo objekto, t.y. viso produkcijos kiekio faktinė savikaina. Jeigu iš gamybos apskaitos objekto gaunama tiktai vienos rūšies produkcija, minėta savikaina skaičiuojama paprastai: prie atitinkamos analitinės sąskaitos pradinio likučio pridedama debeto apyvarta ir atimamas galutinis likutis. Jeigu iš gamybos objekto gaunama kelių rūšių produkcija, tai pagal analitinės sąskaitos debeto duomenis apskaičiuotos sąnaudos skirstomos tarp konkrečių rūšių produkcijos specialiais būdais.
Galiausiai apskaičiuojama produkcijos vieneto (kalkuliacinio vieneto) faktinė savikaina. Ji gaunama viso kiekio faktinę savikainą dalijant iš pagamintos produkcijos kiekio.
Apskaičiavus pagamintos produkcijos faktinę savikainą, koreguojamas (pataisomas) jos įkainojimas apskaitinėmis kainomis (normatyvine (planine) savikaina arba kitokiomis kainomis), jeigu toks įvertinimas buvo taikomas per ataskaitinį laikotarpį. Tam pirmiausiai apskaičiuojami produkcijos viso kiekio faktinės savikainos ir koreguotinos apskaitinės vertės skirtumai. Juos skaičiuojant faktinė savikaina dažniausiai nustatoma iš jos kalkuliavimo duomenų (kartais- tiesiogiai iš analitinės sąskaitos debeto rodiklių), o apskaitinė vertė- iš atitinkamos gamybos analitinės sąskaitos kredito duomenų.
