Kaina ir jos nustatymas. Kainodaros metodai

Didžiąją prekių perpardavimo veiklos sąnaudų dalį sudaro parduotų (perparduotų) prekių savikaina. Tai parduotų prekių vertė pagal pirkimo savikainą. Ši savikaina- tai įsigytų prekių vertė pirkimo kainomis ir jų transportavimo sąnaudos. Parduotų prekių savikaina nesutampa su visų prekių pirkimo savikaina,  nes įmonėje visada būna neparduotų prekių.

Nustatant parduotų prekių savikainą, pirmiausia reikia žinoti jų pirkimo savikainą. Ją sudarančios sąnaudos registruojamos atskiroje atsargų sąskaitoje Perparduoto skirtos prekės (sutrumpintai- Prekės). Jos debete surašoma įsigytų prekių vertė pirkimo kainomis ir pristatymo sąnaudos. Prekių pirkimo ir jų pristatymo tiekėjų transportu operacijos registruojamos sąskaitose pagal tokią korespondenciją:

D prekės

K pinigų sąskaitos (kai apmokama iš karto)

K skolos tiekėjams (kai apmokama vėliau).

Sąnaudos, tenkančios parduotoms prekėms, per ataskaitinį laikotarpį kaupiamos specialiose sąskaitose Parduotų prekių savikaina debete. Šioje sąskaitoje surašoma parduotų prekių vertė pagal tokią korespondenciją:

D parduotų prekių savikaina

K prekės.

Šių įrašų sumos nustatomos pagal prekių analitinės apskaitos duomenis.

Laikotarpio pabaigoje parduotų prekių savikainos sąskaita uždaroma, perkeliant joje sukauptą sumą į finansinio rezultato sąskaitą. Tuomet sudaroma tokia sąskaitų korespondencija:

D pajamų ir išlaidų suvestinė

arba

D pelno (nuostolio) sąskaita

K parduotų prekių savikaina.

Parduotų prekių savikainos duomenys gali būti kaupiami vienoje sąskaitoje kartu su pardavimo pajamomis. Tai mišri sąnaudų- pajamų sąskaita. Jos kredite rašomos prekių pardavimo pajamos, o debete- parduotų prekių savikainą sudarančios sąnaudos. Palyginus kredito apyvartą su debeto įrašų suma, sužinomas bendrasis pelnas (nuostolis). Šis rezultatas įrašomas minėtos sąskaitos debete ir pelno (nuostolio) sąskaitos kredite.

Mišrių sąskaitų naudojimas prekių pardavimo apskaitai sumažina įrašų skaičių ir palengvina bendrojo pelno apskaičiavimą.

Produkcijos gamybos sąnaudų apskaita.

Produkcijos gamybos apskaita yra sudėtingesnė nei prekybos apskaita, nes reikia daugiau sąskaitų. Vietoj prekių sąskaitos (sąskaitų), taikomos prekyboje, gamybos apskaitai naudojamos 3 rūšių sąskaitos: medžiagų, gamybos (gamybos sąnaudų) ir gatavos produkcijos.

Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, medžiagų sąskaitos (sąskaitų) debete per visą laikotarpį registruojamos šios rūšies vertybių gavimas, o kredite- jų nurašymas (suvartojimas). Likučiai rodo nepanaudotų medžiagų vertę.

Produkcijos gamybos sąnaudos gali būti kaupiamos vienoje ar keliose sąskaitose. Pirmuoju atveju naudojama Gamybos sąskaita (Nebaigtosios gamybos sąskaita). Antruoju atveju naudojamos gamybos sąskaitos pagal jos sąnaudų grupes arba pagal sąnaudų rūšis. Gamybos sąnaudų apskaita vienoje sąskaitoje yra paprastesnė, tačiau ne tokia informatyvi. Šių sąnaudų apskaita keliose sąskaitose teikia daugiau informacijos, tačiau yra sudėtingesnė.

Gamybos sąskaitoje pirmiausia įrašomas pradinis likutis, rodantis nebaigtosios gamybos vertę laikotarpio pradžioje. Per laikotarpį šios sąskaitos debete kaupiamos visų rūšių gamybos sąnaudos, o kredite nurašomos sąnaudos, tenkančios pagamintai produkcijai. Gamybos sąskaitos debetas koresponduoja su įvairių sąskaitų kreditu.

Gamybos sąskaitos debeto korespondencija priklauso nuo sąnaudų rūšies.

Pagrindinių bei pagalbinių medžiagų sąnaudos teikiamos taip:

D gamyba

K medžiagos.

Gamybos darbuotuojų darbo užmokestis fiksuojamas taip:

D gamyba

K mokėtini atlyginimai (atsiskaitymai už darbo užmokestį).

Įmokos socialiniam draudimui pateikiamos taip:

D gamyba

K mokėtinas socialinis draudimas (atsiskaitymai už socialinį draudimą).

Kitų įmonių suteiktų gamybinių paslaugų vertė apskaitoma taip:

D gamyba

K atsiskaitymai su tiekėjais.

Nemažą gamybos sąnaudų dalį sudaro ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija). Jis apskaitomas šiose sąskaitose:

D gamyba

K ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija).

Nurodytas nusidėvėjimas (amortizacija) galėtų būti pateiktas ilgalaikio turto sąskaitos kredite. Tačiau norint gauti daugiau informacijos apie šio turto vertę, nusidėvėjimo apskaitai naudojama speciali sąskaita.

Piniginės išlaidos gamybos reikalams pateikiamos taip:

D gamyba

K kasa

K atsiskaitomoji sąskaita ir kt.

Gamybos sąskaitos kredite rašoma pagamintos produkcijos vertė pagal tokią korespondenciją:

D produkcija (gatava produkcija)

K gamyba.

Jei gamyba sezoninė, taip pat norint įvertinti produkciją nepasibaigus ataskaitiniams laikotarpiui, pagaminta per šį laikotarpį produkcija įkainojama pastoviomis kainomis, kurios paprastai vad. apskaitinėmis kainomis. Šias kainas sudaro normatyvinė (planinė) savikaina arba galimos pardavimo kainos. Apskaitinės (pastovios kainos) nustatomos iš anksto. Taikant apskaitines kainas, laikotarpio pabaigoje produkcijos vertė koreguojama iki faktinės savikainos.

Faktinė pagamintos produkcijos savikaina apskaičiuojama prie nebaigtosios gamybos vertės laikotarpio pradžioje pridedant per laikotarpį susidariusių sąnaudų sumą ir atimant nebaigtosios gamybos vertę laikotarpio pabaigoje.

Ankstesnis straipsnisPridėtinės gamybos sąnaudos
Kitas straipsnisArtimųjų ir tolimųjų žibintų naudojimas

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here