Netradicinė medicina: kuo labiau pasitiki žmonės?
kada dazniau sergama

Tiriamoji medžiaga1.   pav. Kada dažniausiai sergama

Pagal šia diagramą, buvo sužinota, kad daugiausia žmonių serga įvairiais metų laikais.

Kuo labiau pasitikima

2.   pav. Kuo labiau pasitikima

Pagal šia diagramą, mums paaiškėjo, kad dauguma žmonių labiau pasitiki gydytoju, nei liaudies medicina, nes mano, kad taip greičiau gali pasveikti.

Ar naudojamasi cheminiais vaistais

3.   pav. Ar naudojamasi cheminiais vaistais

Ši diagrama rodo, kad žmonės dažniausia vartoja cheminius vaistus, manydami, kad jie veiksmingesni negu liaudies medicina.

Ar pajutote neigiamą vaistų poveikį

4. pav. Ar pajutote neigiamą vaistų poveikį?

Dauguma mūsų apklaustų žmonių atsakė, kad nėra pajutę neigiamo cheminių vaistų pojūčio, tačiau tik labai mažai daliai teko pajusti neigiamą pojūtį.

Ar remiatės liaudies medicina, susirgus

5.   pav. Ar remiatės liaudies medicina, susirgus

Pagal šią diagramą matyti, kad žmonės pasitiki liaudies medicina ir nemaža dalis ja dažnai naudojasi. Kaip sakė apklaustieji, kai kurie iš jų yra nusivylę cheminiais vaistais, todėl ir bando gydytis pagal liaudies mediciną.

Ar naudojate antibiotikus

6. pav. Ar naudojate antibiotikus

Žmonės dažnai, kaip rodo ši diagrama, naudoja antibiotikus, kurie nėra labai naudingi mūsų organizmui ir gali sukelti pašalinius pojūčius.

Ligos, lyginant su amžiumi:

 1.   pav. Ligos, kuriomis dažniausia serga 15-20 m. žmonės

Pagal šią diagramą, matyti, kad tai daugiausia virusinės ligos- gripas, sloga, peršalimas…

Ligos, kuriomis dažniausia serga 15-20 m. žmonės

2   pav. Ligos, kuriomis serga 20-30 m. žmonės

Ši diagrama parodo, kad ligos, kuriomis sergama yra panašios, kaip ir pirmoje diagramoje, tačiau ši diagrama parodo, kad žmonės serga virškinimo trakto ligomis, bronchitu…

Ligos, kuriomis serga 20-30 m. žmonės

3   pav. Ligos, kuriomis serga 30-50 m. žmonės

Ši diagrama mus informuoja apie tai, kokiomis ligomis serga apklaustieji. Atsiranda tokių ligų, kaip nugaros skausmai, trombozė, artritas…

Ligos, kuriomis serga 30-50 m. žmonės

4. pav. Ligos, kuriomis serga žmonės, turintys 50 ir daugiau metų

Šių metų žmonėms daugiausia pasireiškia tokios ligos, kaip artritas, padidėjęs kraujospūdis, širdies kraujagyslių ligos. Mažiau serga virusinėm ligom.

Ligos, kuriomis serga žmonės, turintys 50 ir daugiau metų

Kai kurios ligų, kuriomis serga apklaustieji, aprašymai

Angina

Dažniausiai ši visiems puikiai žinomą ūminį gomurio tonzilių, o ir viso rykles limfinio audinio uždegimą sukelia bakterijos, rečiau virusai. Būdingi anginos simptomai yra paraudusios ir paburkusios gomurio tonziles su pūlingomis apnašomis bei abipusis gerkles skausmas, kuris ypač sustiprėja ryjant. Dažnai tokiam ligoniui sunku kalbėti, be to, jis karščiuoja tai dar vienas budingas šios infekcijos simptomas. Jei atsiranda panašiu nusiskundimu ,rekomenduojama skalauti gerkle augaliniais antiseptikais: į stikline šilto vandens reikia įlašinti po 5 lašus alyvmedžio aliejaus, greipfrutu seklu ir bičių pikio ištraukos. Gerkle galima skalauti ir su vandeniu sumaišytomis citrinų sultimis. Ligonis turi valgyti tik skysta maistą, gerti daug skysčiu.

Angina sergančiam žmogui reikia suteikti ramybę, kaklą apristi skara, ant kurios galima užlašinti čiobreliu, eukalipto arba baltojo Tailando medžio aliejaus.

Bronchitas

Ūminis bronchu gleivines uždegimas dažniausiai po tam tikro laiko pasireiškia persalus ar susirgus kokia nors infekcine liga; bronchito simptomai yra skausmingas kosulys, atkosima tąsiu skrepliu, karkalai, be to, ligoniui skauda galva bei krūtine.

Dažniausios lėtinio bronchito priežastys yra ilgas rūkymas, aplinkos oro užterštumas, drėgnas klimatas, netinkama mityba.

Taip pat lėtinis bronchitas gali būti įvairiu širdies ir plaučiu ligų išdava. Dažnai susilpnėja pagyvenusiu žmonių širdies funkcija, todėl plaučiuose susilaiko kraujas, dėl to sunkiau kvėpuoti, kyla didelis noras kosėti. Tačiau vis dėlto bronchitą daug dažniau sukelia infekcija, o jos profilaktikai ar infekciniam bronchitui gydyti puikiai tinka natūralieji antibiotikai.

Gripas

Ūmine infekcine liga, kuriai budinga trumpalaikis karščiavimas, organizmo apnuodijimas ir kvėpavimo taku uždegimas. Sukelia virusas, kuris pasižymi savybe keisti antigenu struktūra. Patekę į kvėpavimo takus virusai dauginasi, pažeidžia epiteli ir sukelia jų gleiviniu uždegimą. Gleivinėse sutrinka kraujo apytaka, pažeidžiamos kapiliarų sieneles, todėl virusai ir nuodingi jų medžiagų apykaitos produktai patenka i kraują. Jie apnuodija organizmą, ypač pažeidžia vegetacine nervu sistema.

Inkubacinis laikotarpis trunka nuo keliu valandų iki1 ar 2 dienų. Liga prasideda staiga: pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda galva, ypač kakta, akių obuolius, raumenis, sąnarius, laužo visa kūną. Ligonis prakaituoja, sausai kosti, kartais jam šiek tiek peršti už krūtinkaulio.

Susirgus gripu, būtina gydytoja kviesti į namus, kol jis atvyks, nereikia vartoti jokiu vaistu. Ligonį reikia paguldyti atskirame kambaryje, o jei jo nėra, už užuolaidos ar pertvaros. Patartina jam dažnai duoti karstos arbatos su avietėmis, karsto pieno, sriubos; kojas šildyti šildykle. Maitinti ligoni lengvai virškinamu, neaštriu, vitaminu maistu. Jo kambarį reikia dažnai vedinti, šluostyti drėgnu skuduru, baltinius ir nosines virinti, indus plauti verdančiu vandeniu.

Kosulys

Kosulys yra svarbus apsauginis mūsų organizmo mechanizmas. Jis yra mūsų kvėpavimo organu veiklos sutrikimo simptomas, oro

sroves smūgiai kosint kvėpavimo takus išvalo nuo gleiviniu, dulkiu ir

svetimkūniu.

Priežastys: dažniausiai bronchitas. Tai yra virusinis arba bakterinis

bronchų gleivines uždegimas, kuri dažnai lydi karščiavimas, sloga,

raumenų skausmai. Kosulys iš pradžių būna sausas, o vėliau atsiranda

tąsių pūlingai gleivingų skreplių. Lėtiniu bronchitu laikomas tuomet,

kai per dvejus iš eiles metus kiekvienais metais ligonis bent tris

mėnesius kosti ir skrepliuoja.

Kitos priežastys: kvėpavimo takų svetimkūniai, alergines ligos,

įkvepiamame ore esančios dirginančios medžiagos, plaučių ligos,

šalutinis vaistu sukeliamas poveikis.

Pas gydytoja reikia eiti tuomet, kai:

1. Nusiskundimai trunka ilgiau kaip savaite.

2. Skrepliuose atsiranda kraujo arba pūlių, kosulio priepuoliai darosi

labai smarkus ir trunka ilgai, ligonis pradeda karščiuoti.

3.Kosulio atakos būna labai smarkios, kosulys lojantis, priepuolinio

pobūdžio, girdėti švilpiantys karkalai, kosulys būna susijęs su dusuliu.

Karščiavimas

Karščiavimas yra ne liga, o apsaugine mūsų organizmo reakcija, kuria jis stengiasi labiau paveikti i ji prasiskverbusius ligos sukėlėjus. Taigi karščiavimą reikėtų slopinti tik tuomet, kai jis pradeda kenkti ir pačiam ligoniui.

Gydant natūraliomis priemonėmis, karščiavimas yra sukeliamas ir dirbtinai tuo siekiama sustiprinti gynybines žmogaus organizmo funkcijas. Sauna, karstos vonios, gydymas sukeliant prakaitavimą tai tik keli tokio gydymo variantai.

Priežastys: karščiavimą dažniausiai sukelia bakterijos arba virusai, greta infekciniu ligų, karščiavimą taip pat gali sukelti ir skydliaukes hiperfunkcija, vėžys bei reumatines ligos.

Gydymas: Kiti kartu su karščiavimu atsirandantys simptomai, pvz., kosulys, gerklės skausmas, sloga, pilvo skausmas, galvos skausmas, galūnių skausmas, nuovargis rodo, kur prasiskverbę sukėlėjai ir kokia pagrindinę ligą reikia gydyti.

Profilaktika: Iš esmes profilaktika, tai paties organizmo gynybiniu jėgų stiprinimas: reikia daug judėti gryname ore, jūsų mityba turi būti pilnavertė, reikia grūdintis, o tam labai gerai tinka saltas dusas iš ryto, reikia pakankamai išsimiegoti ir džiaugtis gyvenimu.

Sloga

Sloga yra nosies gleivines uždegimas. Viena dažniausiu ligų; ypač dažnai ja sergama šaltu ir drėgnu metu laiku. Sloga būna savarankiška liga arba kai kuriu infekciniu ligų simptomas. Sloga sukelia mikrobai, kuriuos čiaudėdamas, kosėdamas ar kalbėdamas išskiria sergantysis.

Nosyje juntamas skausmas, deginimas, perštėjimas. Po keleto valandų nosies gleivine paburksta, sudrėksta, pasunkėja kvėpavimas pro nosį. Iš jos pradeda teketi bespalves vandeningos išskyros, sumažėja labai nemalonus veržimo jutimas nosyje ir nosiaryklėje.

Pajutus pirmuosius slogos simptomus, svarbu tuoj pat pradėti gydytis. Patartina neiti į darbą, mokyklą, o gultis į lovą. Dažnai padeda karsta vonia, kojų ir rankų kaitinimas, karšta, prakaitavimą (liepžiedžių, aviečių) arbata su medumi. Nosies užgulimui pasalinti ir kvėpavimui palengvinti į nosį lašinama mentolio ar kitokiu lašų. Antibiotikai ir kiti vaistai vartojami tik tuomet,  kai juos paskiria gydytojas. Sergant lėtine sloga, svarbu pašalint jos priežastis arba visa tai, kas ją palaiko.

Profilaktika: ištisus metus sistemingai grūdintis, mankštintis, laikytis racionalios mitybos režimo, nerūkyti.

Artritas

Artritas yra ūminis arba lėtinis vieno ar keliu sąnariu uždegimams. Dažnai sąnario uždegimas prasideda po sumušimo ar išnyrimo. Jei pažeidžiama vieta netoli sąnario, infekcijos sukėlėjai patenka į giliau esančius audiniu sluoksnius ir sukelia sąnario uždegimą. Neretai artritas būna tik vienas bendrųjų medžiagų apykaitos sutrikimu ar infekciniu ligų simptomu. Lėtinis artritas, kurio,

beje, daugiausia serga jauni žmonės, dažniausiai esti reumatoidinis:

šiuo atveju pažeidžiami bei patinsta ir apie sąnarius esantys minkštieji audiniai. Dažnai reumatoidinis artritas prasideda labai iš lėto, beveik nepastebimai iš pradžių tebūna tik labai neryškus ranku pirštų šalčio jausmas ir neryškiai sumažėjas lytėjimo jutimas. Atsiranda vadinamasis rytinis sąnarių sustingimas, juos ima stipriai skaudėti. Bet kuriuo atveju artritą slopina kompresai; ant nesveiko sąnario nakčiai geriausia uždėti medvilnini grynomis tikrojo alavijo sultimis ir keliais arbatmedžio aliejaus lašais sudrėkintą kompresą.

Trombozė

Kraujo krešulys ( trombas ) dažniausiai kaip tik susidaro kojų venose. Dėl šio susidariusio trombo kraujo tėkmė lėtėja arba iš viso nutrūksta, tuomet koja patinsta, atsiranda tos kojos skausmas ir ji pamėlsta.

Priežastys: trombozės atsiradimą skatina ilgalaikis sėdėjimas, ilgai trunkantis lovos rėžimas, ant kojos uždėtas gipsinis tvarstis, nėštumas, kojų venų išsiplėtimas…

Jei taip atsitinka, reikia neatidėliotinai kreiptis į gydytoją, nes yra pavojus, kad kraujo krešulys gali atitrukti nuo kraujagyslės sienelės ir su kraujo srove patekti į plaučius- taip gali išsivystyti plaučių embolija.

Kojų patinimas

Tai kojos patinimas dėl skysčio susikaupimo audiniuose. Paspaudus pirštu atsiranda duobutės, kurios pranyksta tik maždaug po pusės minutės. Dažniausiai patinsta kojos ( šlaunys, blauzdos ), kartais- rankos.

Priežastys: širdies nepakankamumas, šalutinis vaistų veikimas, inkstų ligos.

Aukštas kraujospūdis

Aukštas kraujospūdis yra tuomet, kai ramybės būklėje kraujospūdis nuolatos būna didesnis kaip viršutinė normos riba. Kartu gali būti tokie simptomai: galvos skausmas, širdies plakimas, ausies ūžesys, regėjimo sutrikimai, neramus miegas ir veido paraudimas.

Priežastys: antsvoris, alkoholio vartojimas, nepakankamas judėjimas, stresas ir rūkimas.

Negydant gali atsirasti širdies nepakankamumas, kraujagyslių kalkėjimas,  mikro infarktas, insultas.

Rėmuo

Priežastys: per didelis skrandžio rūgščių kiekis išgėrus kavos, alkoholio, surūkius kelias cigaretes, suvalgius daug saldaus maisto, nėštumo metu esant antsvoriui, diafragmos išvaržai…

Reikia gerti šviežiai išspaustų bulvių sulčių, ramunėlių, pipirmėtės, pelynų arbatą. Taip pat valgyti lėtai, gerai sukramtyti maistą…

Galvos skausmas- migrena

Tai priepuoliais galvos skausmas, skausmas yra pulsuojantis ar tvinksinčio pobūdžio, dažniau skauda vieną galvos pusę, o ne abi. Priepuoliai trunka nuo 4 iki 72 valandų. Migrenos priepuolius lydi padidėjęs jautrumas šviesai ir triukšmui, pykinimas ir vėmimas. Dažnai prieš pačią migrenos ataką būna regėjimo sutrikimai, rankų ir kojų parastezijos arba jutimo sutrikimai.

Gydyti vaistais- paracetamoliu arba aspirinu. Padeda gulėjimas tamsioje patalpoje, atpalaiduojamas masažas…

Apklausti žmonės mums nurodė ligas, kuriomis jie dažnai serga, o mes norime pasiūlyti kai kurias vaistinius augalus, kurie galėtų padėti gydyti ligas, kad nereikėtų iš kart kreiptis pas gydytoją ir naudoti cheminių vaistų.

             Liga                Vaistiniai augalai
ANGINACitrina, krienas, mandarinas, obuolys, spanguolė
ARTRITASAbrikosas, braškė, česnakas, kopūstas, morka, ridikas, rūgštynė, serbentas, šaltalankis, vynuogė, žemuogė…
BRONCHITASČesnakas, erškėtrožė, kopūstas, morka, svogūnas
GALVOS SKAUSMASAbrikosas, agurkas, aronija, braškė, bulvė, morka, obuolys, rūgštynė, žirnis…
GASTRITASBulvė, kopūstas, morka, graikinis riešutas
GRIPASAvietė, česnakas, krienas, serbentas, šaltalankis…
KOSULĮAronija, čiobrelis, pipirmėtė, raudonėlis, vyšnia…
KRAUJOSPŪDĮ (PADIDINTĄ)Abrikosas, arbūzas, braškė, gudobelė, melisa, raudonėlis, graikinis riešutas…
KRAUJOSPŪDĮ (SUMAŽINTĄ)Persikas, raugerškis, vynuogė
NERVŲ LIGOSAbrikosas, aronija, vaistinė gelsvė, gudobelė, kukurūzas, melisa, morka, petražolė…
PERŠALIMASAbrikosas, agurkas, kmynas, kopūstas, moliūgas, morka, ridikas, ridikėlis, vynuogė…
SLOGAAgurkas, gervuogė, morka, obuolys, saldusis pipiras, pipirmėtė, vynuogė, vyšnia…
ŠIRDIES KRAUJAGYSLIŲ LIGOSApelsinas, arbūzas, braškė, burokėlis, grikis, gudobelė, morka, obuolys, svarainis, vyšnia…
VIRŠKINIMASArbūzas, avietė, braškė, kopūstas, morka, obuolys, persikas, ridikas, salieras, trešnė…

Daržovių sulčių receptai

ARBŪZŲ SULTYS: Jos vartojamos sergant kepenų ligomis, inkstų ir širdies veiklos sutrikimais, nes gerai iš organizmo išvalo skysčius. Gerai malšina troškulį.

BUROKĖLIŲ SULTYS: Jos rekomenduojamos kepenų funkcijai reguliuoti, šlapimui varyti. Sultys gerina medžiagų apykaitą, mažina arterinį kraujo spaudimą. Sergant hipertonine liga, ypač kai vargina galvos svaigimas, rekomenduojamas toks mišinys: burokėlių, morkų, krienų sultys, medus ir viena citrina- geriama po šaukštą dukart dienoj prieš valgį 1,5-2 mėn.

Burokėlių sultys tinka gerti sutrikus širdies ritmui, skydliaukės veiklai, apsinuodijus.

GUDOBELĖS SULTYS: Jos reguliuoja širdies veiklą, padeda geriau aprūpinti širdį deguonimi, mažina arterinį kraujospūdį. Jos spaudžiamos iš žiedų ir lapų. Gerti po stiklinę per dieną joje ištirpinus šaukštą medaus.

KOPŪSTŲ SULTYS: Šviežių kopūstų sultys teigiamai veikia sergant gastritu, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas, tulžies pūslės bei žarnų uždegimo. Sumaišytos su medumi išgeriamos po 1 stiklinę 3 kartus dienoje, padeda sergant bronchitu, sąnarių uždegimu, plaučių tuberkulioze. Sultys padeda esant skrandžio uždegimui, spazminiam ir opiniam kolitui, apsinuodijus, sunkiai nusideginus, sergant tulžies pūslės akmenlige, sutrikus virškinimui, skaudant gerklę.

KRIENŲ SULTYS: Apetitui žadinti rekomenduojama prieš valgį suvalgyti arbatinį šaukštą tarkuotų krienų su medumi. Kai skauda dantis, burna skalaujama vandeniu praskiestomis sultimis santykiu 1:1. Esant radikulitui, trinama sultimis. Jomis įtrinamos skaudančios sąnarių vietos.

MORKŲ SULTYS: Jos tinka gerti mažakraujystės, rachito, nusilpusio regėjimo atveju. Sultys stiprina visą organizmą, didina atsparumą infekcijai. Sergant vidurių užkietėjimu ir hemorojumi, rekomenduojama prieš valgį išgerti stiklinę sulčių, geriausiai ryte. Morkų sultis sumaišytas su medumi rekomenduojama gerti persišaldžius, užkimus, esant inkstų akmenligei. Jos gydo pūliuojančias žaizdas, nudegimus.

POMIDORŲ SULTYS: Jos malšina troškulį: skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl tinka virškinimui gerinti, sutrikus medžiagų apykaitai, sergant širdies ligomis. Šios sultys padeda išvengti avitaminozės.

VALERIJONŲ SULTYS: Gerina miegą, šalina nervinę bei protinę įtampą, vartojamos esant skrandžio bei galvos skausmams. Sultys spaudžiamos iš šviežių augalo šaknų. Geriamos po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus dienoj- paskutinį kartą gerti būtina prieš miegą.

Vaisių ir uogų sultys

ANANASŲ SULTYS: Ananasai turi citrinos ir kitų organinių rūgščių, vitamino C, kalio, vario, cukraus.

Ananasų sultys didina skrandžio sulčių rūgštingumą, todėl jos netinka sergant skrandžio opa ir gastritu, kai padidėja skrandžio sulčių rūgštingumą.

AVIEČIŲ SULTYS: Šviežios sultys ir uogos gerai malšina troškulį, gerina virškinimą, tinka dietinei mitybai. Avietės skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą. Aviečių sultys tinka sergant kepenų ligomis.

CITRINŲ SULTYS: Šios sultys yra vartojamos daugelyje sričių: gaminant valgiams, kaip vitaminas C. Citrinos sultimis malšinamas karščiuojančių ligonių troškulys.

Citrinos sultys gerina virškinimą, kraujo ir medžiagų apykaitą. Užkimus šios sultys geriamos su medumi.

OBUOLIŲ SULTYS: Obuolių sultys tinka sutrikus širdies ir kraujagyslių veiklai, nutukusių dietai, sergant mažakraujystei, esant vidurių užkietėjimui… Jos stiprina nervų sistemą, ypač jei žmonės dirba protinį darbą. Obuolių sultis reiktų gerti užkimus, apsinuodijus sunkiais metalais.

SPANGUOLIŲ SULTYS: Šios sultys geriamos karščiuojant, sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui. Sultys tinka, kai kamuoja stiprus kosulys, sergama angina, kai skauda galvą.

SVARAINIŲ SULTYS: Svarainio sultys su medumi rekomenduojamos apetitui žadinti, jos stiprina kepenis ir visą organizmą, lengvina kosulį, skatina šlapimo išsiskyrimą.

VYNUOGIŲ SULTYS: Vynuogių sultys gerina medžiagų apykaitą, skatina prakaitavimą, lengvina atsikosėjimą, jos rekomenduojamos sergant mažakraujyste, bronchine astma, skrandžio ir žarnyno uždegimais…

ŽEMUOGIŲ SULTYS: Sultys vartojamos organizmui stiprinti, jos padeda gydyti kepenų ir šlapimo pūslės akmenligę, skatina prakaitavimą. Jose esanti geležis stiprina organizmą.

Netradicinė medicina:  www.netradicinemedicina.com

Ankstesnis straipsnisNetradicinės medicinos rūšys
Kitas straipsnisSporto medicina