Televizorius vis labiau skverbiasi į mūsų gyvenimą ne tik namuose, bet ir viešosiose vietose. Jis atstoja draugiją pietaujant, sudaro foną. Tai nepretenzingas „draugas“, įkyriai nesiperšantis į draugiją, bet prireikus visuomet esantis šalia.

Naujosios kartos televizoriai vilioja plokščia konstrukcija, didelėmis įstrižainėmis ir įspūdingais techniniais duomenimis. Ir kuo didesnis asortimentas tuo dažniau kyla klausimas koki televizorių pasirinkti?

Taigi šiame referate norėčiau Jums pristatyti keletą televizorių modelių.

Pirmieji televizoriai

Pirmųjų kineskopinių televizorių ekranas buvo labai mažas. Inžinieriai nuolat ieškojo būdų, kaip sukurti kuo didesnės įstrižainės TV aparatus. Patį paprasčiausią bandymą tai padaryti galima matyti senose kino juostose – tai didelis didinamasis stiklas, pastatytas prieš mažutį kineskopinio televizoriaus ekraną. Didžiojo namų TV ekrano svajonė išsipildė sukūrus pirmąjį projekcinį televizorių.

Matricos revoliucija

Gaminant naujus projekcinių televizorių modelius, vis dažniau naudojami kitokie vaizdo atkūrimo prietaisai. Revoliuciją šioje srityje, ko gero, padarė matricos.

Naujosios kartos projekciniai televizoriai, kuriems naudojamos matricos, rodo daug ryškesnį ir aiškesnį vaizdą nei tradiciniai kineskopiniai projekciniai televizoriai. Kineskopinių projekcinių televizorių vaizdo ryškumas žiūrint tiesiai į ekraną yra maždaug 200 cd/m², ekrano kraštuose vaizdas paprastai yra daug tamsesnis. Projekciniai televizoriai su matricomis rodo 500 cd/m² ir ryškesnį vaizdą (beveik tokio pat ryškumo kaip ir plazminiai bei skystųjų kristalų televizoriai). Tai ne vienintelis naujosios kartos projekcinių TV aparatų privalumas.

Pradėjus naudoti matricas, projekciniai televizoriai tapo daug kompaktiškesni. Be to, jie gali rodyti ir daug didesnės skiriamosios gebos vaizdą, todėl yra tinkami raiškiosios televizijos (HDTV) vaizdui žiūrėti (tiek progresyviosios (720p), tiek ir pakaitinės eilučių (1080i) skleistinės).

Projekcinių televizorių rekordas

Lyginant su plokščiaisiais skystųjų kristalų ir plazminiais televizoriais, didžiausias projekcinių televizorių trūkumas yra didelis korpuso ilgis. Tačiau projekcinių televizorių kūrėjai jau rado būdų, kaip šį trūkumą pašalinti.

Pastaruoju metu daugiausiai gaminama skystųjų kristalų technologijos projekcinių televizorių, tačiau juos jau pradeda vytis naujosios kartos DLP technologijos modeliai.

Projekcinių televizorių rodomo vaizdo kokybę lemia ne tik naudojamos matricos, bet ir kitos sudedamosios dalys. Vaizdo ryškumui ir spalvoms didelės įtakos turi šviesos šaltinis (lempa), optinė sistema. Nuo ekrano dangos taip pat priklauso vaizdo ryškumas (jeigu televizorius žiūrimas tamsoje) ir žiūrėjimo kampas. Atkuriamam vaizdui svarbus ir vaizdo signalo apdorojimo procesorius, filtras, triukšmų slopintuvas, vaizdo atkūrimą gerinančios technologijos (didinančios vaizdo elementų tankį, gerinančios spalvas ir t. t.).

DLP technologijos TV aparatai, lyginant su skystųjų kristalų technologijos projekciniais televizoriais, rodo kur kas kontrastingesnį vaizdą, ekrane nematyti vaizdo elementų. Be to, naudojant DLP technologiją, galima gaminti plonesnius projekcinius televizorius.

50 colių projekciniai televizoriai

Naujosios kartos projekciniai televizoriai itin sparčiai tobulėja. Šiandien juos galima drąsiai vadinti plokščiųjų skystųjų kristalų ir plazminių televizorių konkurentais, ypač kalbant apie didesnės įstrižainės modelius. Naujosios kartos projekciniai TV aparatai plokščiuosius televizorius sparčiai vejasi matmenimis, be to, pranoksta rodomo vaizdo kokybe.

50 colių ir didesnės ekrano įstrižainės projekciniai televizoriai rodo daug kokybiškesnį ir natūralesnį vaizdą nei panašaus dydžio plokštieji plazminiai ir skystųjų kristalų ekranai (tokio dydžio modeliai tik pradedami gaminti). Tai ypač akivaizdu, lyginant, kaip vieni ir kiti televizoriai rodo televizijos programas.

Dar vienas naujosios kartos 50 colių ir didesnės ekrano įstrižainės projekcinių televizorių privalumas – kaina: tokie modeliai kainuoja beveik perpus, o kartais ir dar mažiau nei plokštieji ekranai.

Mažieji televizoriai

Greta nuolat didėjančių plazminių ir skystųjų kristalų televizorių parduotuvių lentynose vis dar daug 37 cm (14″) ir 39 cm (15″) kineskopinių televizorių.

37 cm ir 39 cm ekrano įstrižainės televizorių vaizdo ir garso atkūrimo galimybės visada buvo vertinamos atlaidžiau: rodo – ir gerai. Tačiau ir mažųjų TV aparatų neaplenkė pastarųjų metų naujovės. Nemažai kompanijų gamina modelius su plokščiais ekranais. Daugiausiai leidžiama 39 cm įstrižainės plokščiaekranių televizorių. Tokie TV aparatai gaminami pagal pažangias technologijas. Tačiau ir naujesni gaubtus ekranus turintys modeliai tobulinami: juose diegiamos modernios vaizdo gerinimo sistemos, šiuolaikinės funkcijos ir kt.

Vis dėlto šiuolaikinės technologijos didelio perversmo mažųjų televizorių rinkoje nepadarė. Pirkėjai ir toliau mieliau renkasi modelius gaubtais ekranais, mažiau dėmesio skiria papildomoms funkcijoms ir galimybėms.

50 colių ir daugiau. Nauji projekciniai televizoriai

Projekcinius televizorius dažniausiai renkamasi pagal patalpų, kuriose planuojama juos statyti, dydį. Jų niekada nepirks žmonės, gyvenantys nedideliuose dviejų trijų kambarių butukuose. Potencialūs projekcinių televizorių pirkėjai yra nuosavų namų su dideliais kambariais savininkai. Tokius aparatus perka ir įmonės, kurioms jie reikalingi darbui.

Renkantis projekcinį televizorių, pirmiausiai reikėtų pagalvoti, kokio dydžio televizorius geriausiai tiktų Jūsų patalpai. Jeigu tai salė, tinka didžiausias 65 colių ekrano įstrižainės televizorius. Jeigu tai tiesiog didelis kambarys, pakanka ir mažiausias 41 colio ekrano įstrižainės modelio.

Kaip ir įprasti kineskopiniai (CRT) TV aparatai, projekciniai televizoriai gaminami dviejų formatų: įprasto 4:3 ir plačiaformačiai 16:9. Plačiaformačiai modeliai tinkamesni namų kino teatrui, t. y. universaliųjų skaitmeninių diskų (DVD) arba vaizdajuosčių (VHS) filmams žiūrėti.

Pagal vaizdo atkūrimo technologiją projekciniai televizoriai skirstomi į du tipus: kineskopiniai (CRT) ir skystųjų kristalų (LCD). Iki šiol geriausiai spalvas atkūrė tradiciniai kineskopiniai projekciniai televizoriai, tačiau jie labai gremėzdiški. Apatinėje aparatų dalyje dažniausiai rengiami projekciniai vamzdžiai su objektyvais, akustinės sistemos ir visa elektronika, o viršuje – veidrodis ir peršviečiamas ekranas.

Kineskopiniai projekciniai televizoriai turi dar keletą trūkumų. Pirmiausia, dėl stipraus šiluminio poveikio galima perkaitinti ekrano liuminoforus. Ypač žaidžiant kompiuterinius žaidimus arba įjungus stop kadro režimą. Antra, dėl ekrano konstrukcijos mažas šių projekcinių TV aparatų žiūrėjimo kampas. Trečia, netiksli spalvų suvestis, dėl kurios atkuriamų siluetų kontūrai kartais atrodo kaip vaivorykštės (naujausi projekcinių televizorių modeliai „šia liga jau neserga“).

Kita vertus, kineskopiniai projekciniai televizoriai turi ir pranašumų. Jie yra gerokai pigesni už skystųjų kristalų tipo televizorius. Be to, daugumoje šių aparatų rengiama 100 Hz dažnio skleistinė, todėl jų vaizdas yra gerokai stabilesnis. Kineskopiniai projekciniai televizoriai rodo sodresnes ir kontrastingesnes spalvas.

Skystųjų kristalų projekciniai televizoriai yra didelės skiriamosios gebos. Dažniausiai į juos montuojamos trys pagrindinių spalvų (RGB) matricos, kurios leidžia atkurti natūralias spalvas.

Dažnam gali kilti klausimas, kuo gi skiriasi skystųjų kristalų projekcinis televizorius nuo paprasto skystųjų kristalų televizoriaus. Populiariai kalbant, esminis šių dviejų aparatų skirtumas yra tas, kad skystųjų kristalų projekciniame televizoriuje šviesa pereina per skystųjų kristalų matricą kaip per kino juostą ir yra projektuojama televizoriaus ekrane. Ši technologija leidžia gaminti gerokai mažesnių matmenų televizorius, lyginant su kineskopiniais projekciniais TV aparatais. Matricoje vaizdas atkuriamas elektros laukui veikiant skystuosius kristalus.

Įprasto skystųjų kristalų televizoriaus arba monitoriaus matrica ir yra šių aparatų ekranas, todėl vaizdas juose atkuriamas tiesiogiai.

Skystųjų kristalų projekciniai televizoriai taip pat turi šiokių tokių minusų. Pirmiausia, jie yra gana brangūs – jų kaina siekia keliolika tūkstančių litų (beveik prilygsta plazminių televizorių kainai). Antra, norint žiūrėti šviesų ir kontrastingą vaizdą, reikia sėdėti tiesiai priešais televizorių: žiūrint šiek tiek iš šono, vaizdas jau bus prastesnis.

Pagal savo funkcines galimybes projekciniai televizoriai gali būti skirstomi į dvi grupes: vieni yra pakankamai paprasti – atlieka daugiausia standartines televizoriaus reguliavimo ir nustatymo funkcijas, kiti atlieka ir daugybę papildomų funkcijų, turi daug papildomų sistemų.

Iš papildomų funkcijų minėtina PIP funkcija („Vaizdas vaizde“ arba „Vaizdas ir vaizdas“), leidžianti vienu metu žiūrėti du kanalus, „Vaizdo ir teksto“ funkcija, kurią įjungus vienu metu galima ir žiūrėti kurį nors televizijos kanalą ir skaityti teletekstą, kanalų žvalgos funkcija, kuria galima žiūrėti keletą skirtingų kanalų stop kadrų.

Visuose projekciniuose televizoriuose rengiamos kokybiškos garso sistemos, pakankamai galingai stiprinančios papildomas akustines sistemas. Televizorių garso sistemos dažnai turi galingus žemųjų dažnių garsiakalbius, vienodintuvus („equalizer“) ir erdvinio garso sistemas. Plačiaformačiuose modeliuose dažniausiai rengiami ir namų kino teatro sistemoms skirti garso procesoriai „Dolby Pro-Logic“. Tokie projekciniai televizoriai dažniausiai parduodami kartu su galinėmis akustinėmis kolonėlėmis.

30-32 colių įstrižainės skystųjų kristalų televizoriai

Kai kalbame apie skystųjų kristalų televizorius (LCD), pirmiausia pagalvojame apie svarbiausią jų ypatybę – kompaktiškumą. Būtent ši ypatybė skatina daugelį vartotojų įsigyti TV aparatą, kuris neužima daug vietos kambaryje, kuris galėtų būti kabinamas ant sienos kaip paveikslas ir puoštų kambarį. Skystųjų kristalų televizorius galima kabinti ant sienos ne tik dėl jų korpuso plonumo, bet ir dėl nedidelio svorio. Priklausomai nuo ekrano įstrižainės šie televizoriai sveria nuo 5 iki 25 kilogramų. Skystųjų kristalų TV aparatai perkami dar ir dėl to, kad jie gali būti naudojami kaip kompiuterių monitoriai. Kai kuriems vartotojams tai taip pat labai svarbu.

Dėl konstrukcijos ypatybių skystųjų kristalų televizoriai atkuria labai ryškų ir tikslios geometrijos vaizdą. Todėl jie vis dažniau naudojami įvairios paskirties vaizdo signalams iš kompiuterių ir raiškiosios televizijos (HDTV) signalui atkurti.

Manoma, kad neilgai trukus skystųjų kristalų televizoriai turėtų gerokai atpigti. Dabartinės jų kainos, švelniai tariant, šiek tiek „kandžiojasi“. Galbūt dėl to šių TV aparatų parduotuvėse dar nedaug. Šiandien 30-32 colių (76-81 cm) skystųjų kristalų televizorių kainos svyruoja apytikriai nuo 7 iki 15 tūkst. litų. Kalbant apie tokias sumas, dažnas pirkėjas susimąsto, ką jam geriau pirkti: skystųjų kristalų televizorių, plazminį televizorių ar vaizdo projektorių. O gal rinktis projekcinį televizorių arba tris panašios įstrižainės tradicinius kineskopinius (CRT) televizorius?

Pasirinkimas, be abejo, priklauso nuo kiekvieno pirkėjo konkrečių poreikių. Tačiau pastaruoju metu skystųjų kristalų televizoriai konkurencinę kovą laimi vis dažniau. Netgi nurungia plazminius ekranus, kurie vis dar laikomi vaizdo technologijų viršūne.

Privalumai ir trūkumai

Skystųjų kristalų televizoriai yra gerokai lengvesni už plazminius televizorius. Kaip jau minėjome, šie TV aparatai sveria tik iki keliolikos kilogramų, dėl to juos nesunku tvirtinti prie sienos pačiam vartotojui. Dar viena skystųjų kristalų televizorių sėkmės priežastis – atkuriamo vaizdo kokybė, nenusileidžianti plazminių televizorių vaizdo kokybei, nepaisant netgi iki 18 ms reakcijos laiko į vaizdo keitimąsi (vadinamąjį vėlavimą).

Kadangi ir plazminiai, ir skystųjų kristalų televizoriai yra pakankamai nauji produktai, kalbėti apie jų ilgaamžiškumą dar per anksti, tačiau specialistai prognozuoja gerokai didesnį skystųjų kristalų TV aparatų ilgaamžiškumą nei kitų technologijų įrenginių.

Kaip vieną didžiausių skystųjų kristalų televizorių privalumų galima paminėti tai, kad jie visiškai nekenkia žmogaus sveikatai. Šie TV aparatai nespinduliuoja kaip įprasti kineskopiniai televizoriai, neišskiria tiek šilumos kiek plazminiai ekranai, nemirga kaip 50 Hz kineskopiniai televizoriai, nesukelia kitų kenksmingų veiksnių.

Dar skystųjų kristalų televizorių naudai galima pasakyti, kad jie yra labai ekonomiški – vartoja itin mažai elektros energijos: tik iki 60-70 W.

Turi šie televizoriai ir trūkumų: ribotas jų žiūrėjimo kampas (vidutiniškai 130 laipsnių vertikalusis ir 150-170 laipsnių horizontalusis, tačiau kol kas ne didesnis kaip 176 laipsniai), jau minėtas didesnis reakcijos į vaizdo keitimąsi laikas, ne visada geras kontrastingumas ir, aišku, dar labai didelė jų kaina. Tačiau tikimasi, kad netrukus skystųjų kristalų televizoriai pigs, netgi pranašaujama, kad jie iš rinkos gali išstumti mažesnius negu 40 colių (102 cm) įstrižainės plazminius televizorius.

Veikimo principai

Skystųjų kristalų televizorių veikimo principas yra pagrįstas skystųjų kristalų ypatybe, veikiant elektros laukui, keisti savo padėtį erdvėje ir poliarizuoti per elektros lauką einančią šviesą. Šiuolaikiniuose skystųjų kristalų televizoriuose naudojamos pagal TN TFT („Twisted Nematic Thin Film Transistor“) technologiją pagamintos matricos. Tokia matrica – tai daugiasluoksnė struktūra, susidedanti iš dviejų sukryžiuotų poliarizatorių ir dviejų stiklinių plokštelių, tarp kurių yra įterpiami skystieji kristalai. Jeigu šių stiklinių plokštelių su skystaisiais kristalais nebūtų, tai šviesa negalėtų pereiti per sukryžiuotus poliarizacinius filtrus, nes šviesai, poliarizuotai pirmuoju poliarizatoriumi, kelią užkirstų antrasis poliarizatorius. Taip įvyktų dėl to, kad šių filtrų poliarizacijos plokštumos tarpusavyje susikerta. Būtent skystieji kristalai gali pasukti per juos einančios šviesos poliarizacijos plokštumą, jeigu jie atitinkamai nukreipiami (tai daroma skystuosius kristalus veikiant elektros lauku).

Rezultatas – šviesos poliarizacijos plokštuma pasukama 90 laipsnių kampu ir šviesa sėkmingai pereina per abu poliarizatorius. Jeigu paskui nukreipiantysis laukas paveikia skystųjų kristalų ląstelę, jos ypatybės pasikeičia ir ji šviesos poliarizacijos plokštumą pasuka jau ne 90 laipsnių, o mažesniu kampu. Dėl to ląstelės ryškumas sumažėja. Tokiu būdu elektros lauku veikiant skystuosius kristalus, galima keisti terpės, per kurią eina šviesa, skaidrumą. Norint sukurti spalvotą vaizdą, kiekviena ląstelė (vaizdo elementas) suformuojama iš trijų subląstelių, prieš kurias įrengiami raudonos, mėlynos ir žalios spalvų filtrai. Šių filtrų sluoksnis yra įterpiamas tarp skystųjų kristalų matricos ir viršutinio stiklo. Taip atkuriamas spalvotas vaizdas skystųjų kristalų ekrane.

20 colių skystųjų kristalų televizoriai

Pastaruoju metu ypač sparčiai tobulinami skystųjų kristalų televizoriai: didėja jų skiriamoji geba, žiūrėjimo kampas, rodomos tikroviškesnės spalvos, daug greičiau atkuriami judantys objektai, diegiamos progresyviojo vaizdo nuskaitymo sistemos.

Techniniai šiuolaikinių skystųjų kristalų televizorių duomenys jau atitinka ir gana didelius televizijos žiūrovų keliamus reikalavimus. Kai kuriuos modelius galima naudoti kaip kompiuterio monitorius.

Daugelis neslėpdami susižavėjimo žvelgia į buitinės technikos parduotuvių vitrinas, kuriose išrikiuoti skystųjų kristalų televizoriai, ir viliasi išvysti juos tenkinančią kainą. Norinčių įsigyti skystųjų kristalų televizorių daug, tačiau kol kas šie TV aparatai labai brangūs. Nedidelis 14 colių televizorius vidutiniškai kainuoja apie 2000 litų.

Nors gamintojos jau keletą metų „gąsdina“ rinką užversti skystųjų kristalų televizoriais ir dešimtimis skaičiuoja leidžiamus modelius, tačiau į parduotuves šie aparatai keliauja dar nedrąsiai. Viso to priežastis – vis dar labai didelė jų kaina. Žadėto bumo dėl skystųjų kristalų televizorių ir jų kainų kritimo, atrodo, dar teks palaukti. Na, o kol laukiame, galime pasidairyti po parduotuves.

Pigiausi, kaip jau minėjome, yra 14-15 colių (37 cm) skystųjų kristalų televizoriai. Įprasta šių aparatų skiriamoji geba – 640 x 480 vaizdo elementų, tačiau yra modelių, kurių skiriamoji geba – 1024 x 768 ir dar daugiau vaizdo elementų. Šiuo metu nedidelį gerų techninių duomenų modelį galima įsigyti už 1500-2500 litų. Tokie skystųjų kristalų televizoriai tinka mažai patalpai, juos puikiausiai galima naudoti kaip kompiuterio monitorius.

Pastaruoju metu gamintojos labai reklamuoja 28-32 colių (72-82 cm) skystųjų kristalų televizorius. Į šiuos TV aparatus diegiamos pažangiausios technologijos, jų rodomo vaizdo kokybė jau yra lyginama su plazminių televizorių vaizdo kokybe, nuolat pabrėžiamas vis didėjantis ilgaamžiškumas. Didžiųjų skystųjų kristalų televizorių skiriamoji geba yra 1280 x 768, 1366 x 768, 1024 x 768 vaizdo elementų, kontrastingumas siekia 1000:1. Dažniausiai 28-32 colių ekrano įstrižainės televizoriai yra plačiaformačiai (16:9).

Vis dar labai ginčijamasi, kas geriau – skystųjų kristalų ar plazminiai televizoriai. Prieš porą metų šį ginčą, be jokių abejonių, būtų laimėję plazminių TV aparatų šalininkai, tačiau šiuolaikiniai skystųjų kristalų televizoriai puikiausiai gali konkuruoti su plazminiais modeliais. Naujausi skystųjų kristalų televizoriai, turintys aktyviąją polisilikoninę TFT matricą, jau gali būti 57 colių (145 cm) ekrano įstrižainės. Jų skiriamoji geba – 1920 x 1080 vaizdo elementų (2 mln. vaizdo elementų), kontrastingumas – 1000:1, ryškumas – 600 cd/m², reakcijos laikas į vaizdo keitimąsi – trumpesnis nei 8 ms. Tačiau tokių televizorių pirkti daugeliui paprastų vartotojų neleidžia kišenė.

Daug pigesni yra 20-21 colio (51-54 cm) skystųjų kristalų televizoriai, galintys pakeisti populiarius tokios pat ekrano įstrižainės kineskopinius televizorius. Susidaro įspūdis, kad dauguma gamintojų tik dabar ėmėsi daugiau gaminti ir populiarinti tokio dydžio skystųjų kristalų televizorius. O juk šie TV aparatai – ko gero, rimčiausi iki šiol karaliaujančių kineskopinių televizorių konkurentai.

Kita vertus, skystųjų kristalų televizorius galima tvirtinti prie sienos. Tai labai patogu mažose arba visuomeninės paskirties patalpose, kur daug lankytojų. Tokie televizoriai puikiai tinka modernaus interjero patalpose. 20-21 colio modeliai turi palyginti didelę skiriamąją ekrano gebą: kai kurių aparatų skiriamoji geba – 1280 x 1024 vaizdo elementų. Tačiau daugelio televizorių skiriamoji geba – 640 x 480 (480 horizontaliųjų eilučių beveik prilygsta TV transliacijos 450/520 eilučių skiriamajai gebai).

Skirtingai nei kineskopinių televizorių, visiškai plokščiame skystųjų kristalų TV aparatų ekrane nematyti jokių vaizdo konfigūracijos iškraipymų. Kalbant apie vaizdo kokybę, reikia pasakyti, kad jau ir ankstesni skystųjų kristalų ekranai rodydavo aiškiai. Tačiau kineskopiniai televizoriai vis dar rodo kontrastingesnį vaizdą, nors jau gaminami ir skystųjų kristalų televizoriai, kontrastingumu nenusileidžiantys įprastiems TV aparatams.

Plokščiaekranius kineskopinius televizorius galima žiūrėti iš bet kurios kambario vietos, tuo tarpu skystųjų kristalų televizorių žiūrėjimo kampas ribotas. Tik keleto modelių žiūrėjimo kampas yra 176 laipsniai.

Neabejotiną tašką savai naudai pelno skystųjų kristalų televizoriai, kalbant apie žmogaus sveikatą. Šie TV aparatai yra laikomi nekenksmingais. Įprasti kineskopiniai televizoriai, kai kurių tyrimų duomenimis, turi net iki devynių veiksnių, kenksmingų žmogaus sveikatai. Taigi prie viso to pridėję dar ir mažas skystųjų kristalų televizorių energijos sąnaudas, gausime visai nemenką šių TV aparatų privalumų sąrašą.

32 colių kineskopiniai televizoriai

Ne paslaptis, kad plačiaformačiai (16:9) televizoriai geriausiai tinka kino filmams žiūrėti. Taip išnaudojamas visas ekrano plotas. Žiūrint televizijos programas, kurios transliuojamos 4:3 formatu, 32 colių  (82cm) įstrižainės plačiaformačio televizoriaus rodomas vaizdas apytikriai atitinka 25 colių (64cm) įstrižainės televizoriaus rodomą vaizdą.

Kyla klausimas: kam pirkti plačiaformatį televizorių ir mokėti už nenaudojamus colius, jeigu daugiausia per jį žiūrime televizijos programas. Atsakymas visai paprastas. Plačiaformačio ekrano plotis yra 75 procentais didesnis už aukštį. Toks vaizdo formatas yra tinkamiausias žmogaus akiai, todėl dauguma filmų IR filmuojami šiuo formatu.

Naujuose plačiaformačiuose televizoriuose diegiamos papildomos priemonės, 4:3 formatą padedančios pritaikyti 16:9 formato ekranui. Svarbiausias šių priemonių uždavinys, kad adaptuojamas vaizdas būtų kuo mažiau iškraipomas. Deja, tai pavyksta ne visada.

Šiuolaikiniams televizoriams kuriamos ir vaizdo gerinimo sistemos, kitos technologinės naujovės. Pirmiausia modernios sistemos rengiamos aukščiausios klasės TV aparatuose ir tik vėliau pradedamos diegti paprastesniuose modeliuose.

Apskritai plačiaformačių ekranų rinka darosi vis įdomesnė: pasiturintys vartotojai vis dažniau žvalgosi į plazminius ir skystųjų kristalų ekranus, kiti domisi projektoriais. Tačiau didesnė pirkėjų dalis pirmenybę vis dar teikia tradiciniams aparatams. Taip yra galbūt dėl to, kad daugelis nepasitiki naujomis technologijomis, laukia, kada jos patobulės arba tiesiog tokių pirkėjų pasirinkimui lemiamą įtaką daro mažesnė kineskopinių televizorių kaina.

Plazminiai ekranai. Evoliucija dydžio ir modernumo link

Plazminiai ekranai – vieni sparčiausiai tobulėjančių vaizdo perteikimo įrenginių buitinės radioelektronikos rinkoje.

Populiarėjant plazminiams televizoriams, vis daugiau investuojama į jų gamybą ir technologijas. Be jau pripažintų plazminių ekranų gamintojų: „Pioneer“, „FUJITSU Hitachi“, „Samsung Electronics“, šiuos televizorius gamina vis daugiau ir kitų kompanijų.

Didėjant plazminių televizorių gamybos apimtims ir konkurencijai tarp gamintojų, sparčiai mažėja šių TV aparatų kaina. 2003m. plazminiams televizoriams atpigus apie 30 proc., 41-43 colių (104-109 cm) ekrano įstrižainės plazminių ekranų visame pasaulyje parduota du kartus daugiau nei anksčiau.

Vaizdą plazminiame ekrane atkuria inertinės dujos, esančios smulkiuose ekrano grioveliuose tarp dviejų stiklo plokštumų. Grioveliuose, veikiant įtampai, tarp elektrodų atsiranda iškrova – ultravioletinė šviesa, kuri apšviečia ekraną. Kiekvienas toks griovelis gali atkurti iki 16 mln. atspalvių, atskirai perteikia šviesą ir spalvas, todėl ekrane rodomas vaizdas yra kontrastingas, spalvingas ir ryškus.

Vartotojus plazminiai televizoriai pirmiausia traukia dėl didelio ekrano dydžio ir labai mažo storio (daugumos įrenginių storis yra 8 cm ir netgi mažiau). Šiuo aspektu su jais konkuruoti gali tik skystųjų kristalų televizoriai, nors gaminant didelės įstrižainės skystųjų kristalų ekranus kol kas susiduriama su daugybe technologinių sunkumų. Pastaruoju metu dėl šių priežasčių plačiam vartojimui gaminami tik iki 40 colių (102 cm) dydžio skystųjų kristalų TV aparatai.

Specialistai, palyginę 40 colių ir didesnius skystųjų kristalų ir plazminius televizorius, padarė išvadą, kad plazminiai TV aparatai rodo ryškesnį vaizdą, turi platesnį žiūrėjimo kampą, jų matrica greičiau reaguoja į signalus, be to, jie yra pigesni. Lyginant mažesnius nei 30 colių (76 cm) ekrano įstrižainės televizorius, gauti priešingi rezultatai: čia jau skystųjų kristalų ekranai rodo ryškesnį vaizdą, naudoja mažiau energijos, mažiau kainuoja. 30-40 colių (76-102 cm) ekrano įstrižainės televizoriai yra panašių charakteristikų, kainuoja taip pat panašiai.

Plazminiai ekranai naudojami įvairiems tikslams. Juos galima skirstyti į dvi grupes: namų (kai yra įrengtas TV imtuvas, ekranai jau vadinami televizoriais) ir profesionalios paskirties. Profesionalios paskirties plazminiai ekranai naudojami kaip informacinės lentos parodose, aerouostuose ir stotyse, pristatymams ir kaip reklaminiai stendai. Beje, išradus plazminius ekranus, apie 80 proc. šių įrenginių naudojama profesionaliems tikslams. Tobulėjant ir pingant plazminėms technologijoms ir namų kino teatrui, ypač daug pradėta gaminti namuose rengiamų plazminių ekranų.

Daugelis pastaruoju metu gaminamų modelių yra universalūs. Juos gamintojai rekomenduoja naudoti ir verslo srityje, ir namų kino teatre. Naujausios technologijos leidžia gaminti didesnius nei 60 colių (152 cm) ekrano įstrižainės plazminius televizorius, o „Samsung Electronics“ kompanija jau sukūrė ir 80 colių (203 cm) modelį.

Trumpai – apie kiekvieno tipo televizorių pranašumus ir trūkumus.

Kineskopiniai televizoriai

Įprastiniai kineskopiniai televizoriai vis dar vieni populiariausių, bet jie turi nemažai trūkumų. Pirmiausia – jie sunkūs ir nepatogūs pastatyti. Kineskopinių televizorių ekrano įstrižainė nedidelė. Žiūrint į ekraną, galima pastebėti mirgantį vaizdą. Šeimininkės žino, kaip sunku prižiūrėti tokio televizoriaus ekraną, kad jis visuomet būtų švarus. Tik nuvalius, jis kaipmat apsitraukia dulkėmis. Vis dėlto kineskopinių televizorių nurašyti nereikėtų, nes jie turi ir daug teigiamų ypatybių. Puikiai žinomos tokių televizorių gamybos technologijos apsaugo nuo broko pavojaus. Jų perteikiamos vaizdų spalvos ypač tikroviškos. Iš gausybės rinkoje esančių modelių tikrai galima išsirinkti sau tinkamiausią. Tokie televizoriai jums veiks apie 15 metų.

Plazminiai televizoriai

Jei norisi nupirkti madingą šiuolaikinį daiktą, tuomet reikėtų įsigyti skystųjų kristalų (LCD) arba plazminį televizorių. Šie televizoriai neskleidžia žalingo elektromagnetinio lauko spindulių. Bet plazminiai televizoriai naudoja daug elektros energijos. Plazminių televizorių naudojimo laikas – apie 17 metų. Šių televizorių vaizdas labai aiškus, ekrano įstrižainė siekia iki 80 cm. Vaizdas visiškai nemirga, apžvalgos kampas siekia 160 laipsnių.

Skystųjų kristalų televizoriai

Skystųjų kristalų televizoriai labai ekonomiški. Jų ekranas didelis, o patys užima mažai vietos, yra plokšti ir lengvi. Gamintojai neapgaudinėja pirkėjų, nurodydami ekrano įstrižainės ilgį. Jei parašyta, kad 20 cm, tiek ir bus. Kineskopinių televizorių ekranų įstrižainės paprastai būna 1–2 cm pamažinamos.

Skystųjų kristalų televizoriumi perteikiamas vaizdas tikrai puikus, nemirga. Televizorių galima prijungti prie kompiuterio ir naudoti tik kaip vaizduoklį. Tai ypač patogu konferencijų salėse, kai naudojama įvairi vaizdinė medžiaga. Nors ir teigiama, kad žiūrėjimo į ekraną kampas siekia 170 laipsnių, tačiau realiai šis kampas gerokai mažesnis. Todėl reikia rasti sau patogiausią žiūrėjimo kampą.

Projekciniai televizoriai

Itin apgalvotai reikia rinktis projekcinius televizorius. Tai tikri lyderiai pagal pateikiamą vaizdo dydį ekrane. Tokio dydžio vaizdo negali išgauti joks kitas televizorius. Jie ypač dažnai naudojami konferencijų, posėdžių salėse, kur reikia perteikti aiškų vaizdą dideliu formatu. Tokie televizoriai kainuoja mažiau nei skystųjų kristalų ar plazminiai, bet jų apimtys didesnės. Projekciniai televizoriai su skystųjų kristalų matrica išsiskiria gera vaizdo kokybe ir palyginti maža kaina. Tai kompaktiški, nedidelių gabaritų aparatai. Projekciniai televizoriai su mikroveidrodiniu atspindžiu (DLP) pateikia labai aiškų, ryškų vaizdą, ekranas nemirga. Pats didžiausias trūkumas, kad projekcinių televizorių lempų galiojimo laikas palyginti trumpas (galioja apie 2 metus). O ventiliatorius gali kelti triukšmą. Tokie televizoriai labiausiai tinka filmams žiūrėti.

Technologijoms nestovint vietoje, gamintojai galbūt pasiūlys dar daugiau naujovių televizorių rinkoje. Bet ir šiuo metu esanti televizorių įvairovė patenkins patį išrankiausią pirkėją ir suteiks malonumo žiūrint filmą ar pasirinktą televizijos programą.

Plazminis televizorius – kokybiškas ir prabangus pirkinys

Technikos pasiekimai nestovi vietoje. Neseniai, sovietmečiu, ir spalvotą televizorių nusipirkti buvo vargiai įmanoma, o dabar įprastinius kineskopinius ekranus keičia tokios sudėtingos konstrukcijos, kaip plazminiai televizoriai. Tai labai patogūs, didelės įstrižainės ekranai, kuriuose išgaunamas aukščiausios kokybės vaizdas.

Kadangi plazminiai ekranai patys skleidžia šviesą, vaizdas ekrane gerai matomas šviesioje patalpoje ir žiūrint iš bet kurio kampo. Be to, jų konstrukcinės savybės leidžia matyti neiškreiptą vaizdą nuo ekrano centro į pakraščius, ko negali užtikrinti projekcinės sistemos. Plazminių ekranų įstrižainė – nuo 80 iki 210 cm, o storis nesiekia nė 10 cm. Tokie ekranai užima nedaug vietos, todėl yra patogesni už projekcines sistemas, juos galima statyti ant kojelės arba kabinti ant sienos. Norintiems išskirtinės elegancijos ir dizaino, toks pirkinys tikrai bus ne tik funkcionalus, bet ir papuoš namų interjerą.

Plazminį ekraną sudaro inertinių dujų pripildytų ląstelių matrica. Ląstelių švytėjimas valdomas į vertikalius ir horizontalius valdymo elektrodus tiekiant impulsinę kintamąją įtampą, reikalingą dujoms ląstelėje jonizuoti ir išlaikyti sužadintoje būsenoje. Vieną kartą didesnės amplitudės impulsu įžiebtos ląstelės švytėjimui palaikyti pakanka mažesnės amplitudės kintamosios įtampos. Dujoms jonizuojantis, prasideda žėrintis išlydis, ir ląstelė skleidžia matomus bei ultravioletinius spindulius. Kokie spinduliai bus skleidžiami, priklauso nuo dujų sudėties. Pavyzdžiui, neono dujų pripildyta ląstelė švyti oranžine spalva.

Spalvotam vaizdui ekrane gauti atitinkamos ekrano ląstelės turi šviesti raudona (R), žalia (G) ir mėlyna (B) spalvomis. Tam jos vidus padengiamas liuminoforu, kuris, veikiamas jonizacijos metu atsirandančių ultravioletinių spindulių, švyti R, G arba B spalva.

Plazminiai ekranai pasižymi didžiausiu vaizdo kontrastingumu (jis gali būti didesnis nei 1000:1), didele šviesos sklaida (9300 – 700 cd/m2) ir vaizdo matymo kampu – apie 160 laipsnių. Jie atvaizduoja iki 16,7 milijono atspalvių, gali rodyti iki 85 kadrų per sekundę. Tokie ekranai neskleidžia kenksmingų elektromagnetinių spindulių.

Nepaisant prabangos ir komforto, kuriuos toks televizorius suteikia namuose, jis ne mažiau naudojamas oro uostuose, parodose, konferencijų salėse. Norint įtikti didelei žmonių grupei reikia didelio ekrano ir ypač ryškaus vaizdo, todėl plazminis ekranas atitinka abu šiuos reikalavimus. Tiek konferencijos dalyvis, tiek parodos lankytojas iš bet kurios vietos išvys kokybišką ir lengvai įžiūrimą vaizdą.

Vis dėlto vos tik pasirodžius plazminiams ekranams, jų darbo laikas buvo trumpesnis nei kineskopų, be to, jie eikvoja net 300 – 500 W per valandą energijos. Turėtume pažymėti, kad tobulėjant technologijoms ir šie negatyvai kiek įmanoma šalinami.

Skystųjų kristalų televizorius – puiki kokybė ir dizainas

Skystųjų kristalų (LCD) televizoriai yra idealus skaitmeninių technologijų derinys, garantuojantis puikų vaizdą ir patogų valdymą. Jie dar vadinami plonaisiais vaizduokliais.

Pirmieji skystųjų kristalų televizoriai pasirodė praėjusio šimtmečio pabaigoje (prieš kokius 30 metų). Šie prietaisai pirmiausia priviliojo pirkėjus vien dėl savo elegantiško dizaino. Jau nekalbant apie puikias vaizdo ir garso savybes. Krištolinį garsą suteikia stiprintuvai, kuriuos galima statyti prie televizoriaus ir atskirai – kitoje kambario vietoje. Tai sukuria namų kino atmosferą. Pastaraisiais metais tokio tipo televizorių parduodama vis daugiau.

Spalvotas vaizdas tokiuose televizoriuose gaunamas lempų šviesai pereinant per skystųjų kristalų matricą, sudarytą iš gretimų valdomo skaidrumo ląstelių su raudonais, žaliais ir mėlynais filtrais. Kiekvienos ląstelės skaidrumą valdo atskiras plonasluoksnis tranzistorius. Skystieji kristalai išsidėstę tarp dviejų peršviečiamų panelių, pagamintų iš labai švaraus stiklo. Tačiau, kaip galima pagalvoti, sudužus tokiam ekranui joks skystis neišsilies, nes tik sąlygiškai kristalai pavadinti skystaisiais. Pagrindinis tokio televizoriaus skirtumas nuo mums įprasto kineskopinio televizoriaus, kad vaizdas formuojamas skaitmeninių technologijų principu.

Esminis tokio televizoriaus privalumas, kad jis naudoja mažai elektros energijos. Žinoma, išskirtinis – šiuolaikiškas dizainas. Dažniausiai tokie televizoriai būna sidabrinės spalvos. Jie užima mažai vietos, plokšti ir lengvi. Toks televizorius sveria nuo 9 iki 12 kg. Gamintojai neapgaudinėja pirkėjų, nurodydami ekrano įstrižainės ilgį. Jei parašyta, kad 20 cm, tiek ir bus. Kineskopinių televizorių ekranų įstrižainės paprastai būna pamažinamos 1-2 cm.

Tokiu televizoriumi perteikiamas vaizdas tikrai puikus ir nevargina žiūrovo. Šviesa, sklindanti iš televizoriaus, analogiška dienos šviesai. Tokie prietaisai neskleidžia žalingų elektromagnetinių spindulių. Vaizdas LCD televizoriuje nemirga. Jį galima prijungti prie kompiuterio ir naudoti tik kaip monitorių. Tai ypač patogu konferencijų salėse disponuojant įvairia vaizdine medžiaga. Norime pademonstruoti filmą, įjungiame televizorių. Norime parodyti įvairias skaidres, prijungiame nešiojamą kompiuterį ir televizorius atstoja ekraną.

Įprasta matyti tik didelės įstrižainės plazminius televizorius. Tačiau prekyboje pasirodė ir maži, 15-17 cm. monitoriaus įstrižaine LCD televizoriai. Ir puiki naujiena kiekvienai šeimininkei – tokio televizoriaus ekranas nepritraukia dulkių. Ko nepasakytumei apie kineskopinius televizorius.

Nors šiuos televizorius galėtume įvardyti kaip puikų technologijų pasiekimą, vis dėlto tobulumui ribų nėra. Geras vaizdas išgaunamas tik aukštos rezoliucijos LCD televizoriuose. Nors ir teigiama, kad žiūrėjimo į ekraną monitoriaus kampas siekia 170 laipsnių, tačiau realiai šis kampas gerokai mažesnis. Todėl reikia rasti sau patogiausią žiūrėjimo kampą.

Pažiūrėję į televizoriaus ekraną iš šono pamatysite, kad skirtingų monitorių modelių spalvingumas priklauso nuo žiūrėjimo į ekraną kampo. Žvelgiant iš priekio, statiniai vaizdai ekrane ne visada malonūs akiai, gali gerokai skirtis greitai kintančių vaizdų aiškumas. Visa tai labiausiai priklauso nuo skystųjų kristalų ekrano dydžio bei tipo. Jei žiūrimame, tarkime filme, labai dažnai keičiasi spalvos ir vaizdai, tai gali jus varginti ir įskausta akys. Ir, žinoma, tai – nepigus pirkinys.

Nepaisant išvardytų kai kurių trūkumų, tokie televizoriai išstumia įprastus kineskopinius prietaisus. LCD galynėjasi su plazminiais televizoriais, bet pirmųjų kaina kiek mažesnė, o kokybė – nė kiek nenusileidžia. Tai ekonomiškas televizorius, suteiksiantis malonumą žiūrėti jums patinkančią televizijos programą ar filmą.

Išvados

Ko gero, televizorius šiuo metu yra vienas plačiausiai naudojamų buitinių prietaisų. Kokį variantą išsirinkti turi apsispresti kiekvienas pats. Reikia nuspresti kokius privalumus turi turėti Jūsų televizorius ir kokius jo trukumus pakęstumėte, nes nieko, kas sukurta žmogaus, nėra tobulo.