„Žmonės pajutę sveikatos negalavimus dažniausiai puola guglinti, ką tai galėtų reikšti, ieškoti informacijos neaiškiuose forumuose, klausti kaimynės ar tetos patarimų“, – sako šeimos gydytoja Toma Kundrotė. Ir tai – tik savigydos pradžia. Kur dar didesni pavojai tyko, jei sau ne tik nustatoma diagnozė, bet ir pasiskiriami vaistai. Šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės teigimu, ko gero, blogiausia, jei tai – antibiotikai.
Atsakingai vartoti antibiotikus
Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė sako, kad sako viena didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių savigydos problemų tai, jog pacientai dažnai griebiasi neapgalvotų gydymo būdų ir ieško, kaip jiems atrodo, lengviausios bei greičiausios išeities – nelegaliu būdu įsigyja antibiotikų. Taip pakenkiama ne tik savo sveikatai, žalos padaroma visai ekosistemai, mat stebimas atsparumo antibiotikams augimas.
„Visokio plauko turgeliuose be vargo galima įsigyti baltarusiškų antibiotinių vaistų. Taip pat pacientai dažnai pažeidžia jų vartojimo taisykles ir nebaigia vartoti nurodyto kurso iki galo. Likutį gi kaupia „juodai dienai“, vartoja juos net ir skausmui malšinti. Mat antibiotikai paprastai veikia iškart – ligos simptomai pradingsta jau po pirmųjų vaisto vartojimo dienų. Pajutę ženklų sveikatos pagerėjimą pacientai galvoja pasveikę. Iš tiesų pasveikstama tik kliniškai. Infekcija organizme sunaikinama ne iki galo ir dažnai neilgai trukus vėl atsinaujina. Taip vėl griebiamasi malšinti ligą kliniškai. Nutraukę gydymo kursą anksčiau laiko pacientai padaro žalos ne tik savo sveikatai, bet ir visuomenei“, – įsitikinusi J.Dūdienė.
Gydytoja aiškina, jog iki galo nesunaikintos ir organizme likusios bakterijos įgauna atsparumą tiems antibiotikams, kurių kurso žmogus nesuvartojo iki galo. Taip atsparios bakterijos platinamos visuomenei. Ateina laikas, kai sunkia infekcija susirgęs pacientas nebegali būti pagydytas net ir naujausios kartos antibiotikais, nes bakterijų atsparumas jiems formuojasi sparčiai. O mokslininkams išrasti naujų antibiotikų kuo toliau, tuo sunkiau sekasi.
Kreiptis į specialistus
Šeimos gydytoja Toma Kundrotė, be neatsakingo antibiotikų vartojimo, atkreipia dėmesį ir į tai, jog gydantis namuose dažnos vaistų vartojimo klaidos yra medikamentų perdozavimas, kontraindikacijų nepaisymas, nebaigiamas gydytojo paskirtas vaistų kursas, šie vartojami pasibaigus jų galiojimo terminui ar kreipiamasi pagalbos ne į tuos sveikatos specialistus.
„Žmonės pajutę sveikatos negalavimus dažniausiai puola guglinti, ką tai galėtų reikšti, ieškoti informacijos neaiškiuose forumuose, klausti kaimynės ar tetos patarimo. Be to, užuot ieškoję pagalbos specialistų kabinetuose žmonės dažnai tariasi su vaistininkais. Jie gal ir galėtų tam tikrais atvejais tinkamai patarti, tačiau dažniausiai pradedamas žaisti sugedęs telefonas – pacientai nesugeba tinkamai suformuoti klausimo, nupasakoti simptomų, o ir vaistininkas gali ką nors ne taip suprasti“, – pastebi pašnekovė ir pataria dėl sveikatos negalavimų kreiptis į medikus.
Be to, gydytoja sako pastaruoju metu pastebinti tendenciją naudoti veterinarinės paskirties vaistinius tepalus. Jų veikimo principas nėra numatomas žmonėms.
„Dabar „ant bangos“ pirkti šaldomieji tepalai su mentoliu arkliams. Paanalizavus sudėtį, supranti, kad jie neturi gydomojo efekto. Šaldomąjį poveikį suteiks, bet daugiau nieko. Verčiau tiesiog ant sumuštos ar kitaip pažeistos vietos palaikyti šaltą ledo kompresą“, – pataria T.Kundrotė.
Įsitraukti į artimųjų globą
Dar viena dažna vaistų vartojimo klaida, pasak medikės, – padrikas medikamentų vartojimas. Šie išgeriami visi vienu metu arba tik tada, kai atsimenama. Nors nereti vaistai paskiriami vartoti skirtingu paros metu, to dažniausiai nepaisoma. Viena sauja kasdien – ir ramu. Dar blogesnis „šiandien išgėriau, o gal ir ne“ vaistų vartojimo principas. Mat esama tokių medikamentų, kurių vartojimo ypač svarbu nenutraukti. Nesusipainioti piliulių galybėje gali padėti kone kiekvienoje vaistinėje parduodamos specialios vaistų dėžutės.
„Jos ypač praverčia vyresnio amžiaus ar varginamiems demencijos žmonėms, kuriems ne visada pavyksta tinkamai vartoti vaistus. Papratai demencija progresuoja staiga: šiandien, atrodo, žmogaus sveikata visai nieko, o rytoj, žiūrėk, elektrinį arbatinuką gali padėti ir užkaisti ant dujinės viryklės, tiesiog nesuvokdamas ką daro. Slaugantys artimieji galėtų nupirkti tokią vaistinėlę sergančiajam ir vaistų dozes susiruošti visai savaitei, stebėti, ar vaistai iš dėžutės vartojami tinkamai. Susipainioti čia tikimybė menka. Skyreliuose aiškiai pažymėta, kurie vaistai, kurią savaitės dieną bei kokiu paros metu skirti vartoti“, – apie paprastus sprendimus, kaip nepraleisti ar nepadauginti vaistų dozės aiškina T.Kundrotė.
Specialistė pataria aktyviai įsitraukti į vyresnio amžiaus artimųjų sveikatos priežiūrą, atlydėti šiuos pas gydytoją. Nors medikai dažnai informaciją surašo ir ant lapelio, tai negarantuoja, kad visa suteikta informacija priimta teisingai, yra užfiksuota.
Aktyviau užsiimti savistaba
Vis dėlto pacientai be artimųjų priežiūros ir gydytojų priminimo, anot T.Kundrotės, patys turėtų aktyviau stebėti savo sveikatos būklę, nesuversti visko už juos padaryti medikams. Jei pacientai turi kraujospūdžio problemų, privalėtų jį matuoti ir duomenis užsirašyti kiekvieną dieną, rašyti spaudimo dienynus, aktyviau užsiimti savistaba.
„Kartais pacientai skundžiasi, jog jaučiasi prastai, o paklausti, ar ką skauda, tikina, kad ne. Tenka traukti po žodį, kad būtų galima suprasti, kuo gi iš tiesų žmogus skundžiasi. Norėtųsi, kad pacientai tiesiog būtų pastabesni sau“, – patarimais dalinasi specialistė.
Gydytoja primena, jog šiandien galimos nuotolinės konsultacijos telefonu, kurios ypač aktualios sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Be to, šios konsultacijos praverčia ir peržiūrint ar atnaujinant vaistų vartojimą vasarą. Mat esant šiltam orui dažnam pasitaiko spaudimo nukrypimų – šis krenta, o vaistų dozės taip ir lieka nepakeistos. T.Kundrotė sako, jog taip būti neturėtų.
„Pacientai vasarą dažnai skundžiasi, kad jaučiasi prastai. Kraujo spaudimas dėl aukštos temperatūros žemėja, o vaistais nuo kraujospūdžio jį dar labiau mažina. Todėl dažnai pacientams rekomenduojame ją sumažinti per pusę – paprastai savijauta pagerėja iškart“, – apkreipia dėmesį pašnekovė.
Dalyvauti prevencinėse programose
Kasdienė savistaba – dar ne viskas. T.Kundrotė primena nepamiršti dalyvauti prevencinėse sveikatos patikros programose. Tiesa, dėl karantino jas kuriam laikui teko sustabdyti, tačiau pacientai ir vėl kviečiami atvykti į gydymo įstaigas pasitikrinti, rūpintis, kad nebūtų praleistas vizitas.
„Kai kurios gydymo įstaigos pačios aktyviai kviečia pacientus dalyvauti sveikatos patikros programose. Tai priklauso nuo gydymo įstaigos vidinės tvarkos taisyklių. Dar šiandien pati išsiunčiau gal penkiasdešimčiai pacientų paraginimus atvykti atlikti tam tikrų programų, kurios jiems priklauso. Elektroninė e. sveikatos sistema leidžia atlikti masinius kvietimus. Belieka tuo tik naudotis“,- sako gydytoja.
Verta žinoti:
Namų vaistinėlę būtina peržiūrėti bent kartą per metus: išmesti medikamentus, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs, net ir tuos, kurių pakuotės yra neatplėštos. Tas pats galioja ir tepalam, mat jie linkę susisluoksniuoti. Viena dalis su veikliąja medžiaga tampa skystesnė, kita – tik riebus vazelinas, be jokios veikliosios medžiagos. Tepant odą pasikeitusios konsistencijos tepalu galima ją pažeisti.
Vartojant pasibaigusio galiojimo termino antibiotikus galima turėti rimtų sveikatos pasekmių. Mat susilpnėjus antibiotikų veikliajai medžiagai bakterijos nėra iki galo nugalimos.
Pasibaigę galioti lašai į akis ilgainiui tampa nebesterilūs. Juos vartojant galima akių būklei dar labai pakenkti, jas užkrėsti.
