DRAUDIMO PASLAUGŲ BAZINIS PAKETAS

1990 metais įsigalėjo Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, kuriuo projektą parengė Vyriausios draudimo valdybos bei nepriklausomi specialistai. Pagal draudimo įstatymą Lietuvoje galėjo veikti 4 rūšių draudimo organizacijos: valstybinio draudimo įstaiga, akcinės draudimo bendrovės, draudimo draugijos ir savidraudos draugijos. Šie du svarbūs įstatymai sudarė sąlygas kurtis pirmoms privataus kapitalo draudimo bendrovėms.
Pirmąja privačia draudimo bendrove tapo uždara akcinė bendrovė “Vicura“, paskui leidimas vykdyti veiklą buvo išduotas Lietuvos ir Vokietijos bendrai įmonei “Drauda“, 1991 metais į draudimo rinką įsijungė “Baltijos garantas“ ir “Preventos“ draudimo kompanijos.

1992 metų statistika rodo, kad daugiau nei 90 proc. Draudimo rinkos valdė Valstybinė draudimo įmonė. Tačiau naujosios kompanijos, panaudodamos aktyvaus ėjimo į rinką ir įsitvirtinimo joje metodus, pamažu ima rasti savo vietą ir laimėti klientų pasitikėjimą ir palankumą.
1993 metai į Lietuvos draudimo istoriją turėtų įeit kaip labai spartaus draudimo kompanijų steigimo metai. Šių metų pabaigoje galima buvo konstatuoti, kad Lietuvoje įregistruotos jau 32 draudimo kompanijos.
Svarbių finansinių įvykių turtingais 1993 metais taip pat buvo atidarytas ir pirmasis užsienio draudimo kompanijų filialas Lietuvoje. Estų draudimo kompanija BICO, įsteigusi filialą Lietuvoje, tikėjosi pelningos veiklos, tačiau jai to pasiekti nepavyko.
1994 metai kai kurioms draudimo bendrovėms buvo sėkmingos, bet ši data žymėjo ir pirmųjų draudimo kompanijų žlugimą. 3 draudimo kompanijos “Sveik uoliai“, “Šviesuoliai“ ir “Senoliai“ pradėjo savo veiklą, siūlydami neblogai reklamos palaikomas patrauklias draudimo rūšis: sveikatos, pensijų bedarbystės draudimą. Darbuotojų neprofesionalumas, steigėjų atsakomybės trūkumas, per didelis pasitikėjimas, netinkamai pasirinktos sukauptų lėšų rizikingos investavimo kryptys atvedė šias kompanijas prie greito ir skandalingo žlugimo. Kartu buvo žymiai paskirstas ir svarbių gyvybės draudimo rūšių, kurias buvo pradėjusios vykdyti šios kompanijos, autoritetas.
Draudimo veiklos istorija skelbia, kad Vakarų Europoje ir JAV konsultacinė draudimo kompanijos veikia daugiau kaip šimtmetį. Lietuvoje pirmoji konsultacinė-brokerinė draudimo kompanija “Finalas“ buvo įsteigta 1994 metais. Šios kompanijos specialistai potencialiems draudėjams padeda teisingai pasirinkti reikiamas draudimo rūšis, įvertinti jas galinčių teikti draudimo kompanijų pranašumus ir trūkumus. Konsultacinių-brokerinių draudimo kompanijų pranašumas vertintinas dėl to, kad jos gali pasiūlyti kelių draudimo kompanijų siūlomas atskirų draudimo rūšių sąlygas.
Jau 1995 metais privačiosios draudimo kompanijos atkovojo iš Valstybinės draudimo įstaigos trečdalį draudimo rinkos. Stambiausiomis draudimo bendrovėmis po Valstybinės draudimo įstaigos buvo “Drauda“, ir “Pleventa“. Suaktyvėjo “Lindros“, “Kauno draudimo kompanijos“, “Verslo draudimo“, “Ūkio draudimo“, “Baltijos garanto“ draudimo kompanijų veikla.
1995 metais Lietuvos draudimo kompanijos ėmė labiau suvokti ir vertinti perdraudimo reikšmę ir šios draudimo veiklos sferai skirti kol kas daugiau dėmesio ir lėšų. Dažniausiai perdraudimo veikla ir vystoma ir plečiama su garsiomis pasaulyje perdraudimo kompanijomis “Schweizer“ ir “Lioyods“.
Plečiantis, įvairėjant ir intensyvėjant draudimo veiklai, aštrėjant konkurencinei kovai draudimo rinkoje, vis labiau buvo juntamas poreikis tobulesniems juridiniams šios veiklos rėmams. 1990 metų įstatymas akivaizdžiai neatitiko labai pakitusių sąlygų. Beveik metus laiko padedant užsienio specialistams buvo parengtas naujo Draudimo įstatymo projektas. Jo tikslas yra reglamentuoti draudimo įmonių bei draudimo tarpininkų veiklą, siekiant, kad draudimo sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi. Be to, įstatymas nustato draudimo įmonių steigimo, licencijavimo sąlygas bei tvarką, jų veiklos reorganizavimo bei likvidavimo ypatumus. Naujasis draudimo įstatymas padidino reikalavimus draudimo bendrovių įstatiniams kapitalams. Taip ne gyvybės draudimo paslaugas teikiančioms įmonėms jis turi būti ne mažesnis kaip 2 mln. lt, gyvybės draudimo įmonėse- ne mažiau kaip 4 mln. lt ir kredito draudimo įmonėse- 7 mln. lt.
Draudimo įstatymas buvo rengiamas tuo metu, kai Lietuvą sukrėtė bankų krizė, kurią nemaža dalimi lėmė ir nepakankama jų priežiūra. Tikėtasi, kad tai gali atsiliepti ir draudimo kompanijoms. Tačiau 1996m. Taip neatsitiko ir šie metai Lietuvos draudimo istorijoje tapo įsimintini tuo, kad buvo priimtas naujas Draudimo įstatymas, kuris numatė papildomus veiksnius siekiant užtikrinti draudimo kompanijų patikimumą. Pagal šį įstatymą draudimo kompanijos turėjo padidinti savo įstatinį kapitalą.
Laukta, kad bendras draudimo kompanijų skaičius turėtų sumažėti, nes kai kurioms nedidelėms draudimo įmonėms įstatinio kapitalo didumas gali būti gana problematiškas. Taip pat manyta, kad kai kurias smulkias draudimo kompanijas galbūt pabandys įsigyti stambios Lietuvos ar užsienio draudimo įmonės. Tačiau realūs pokyčiai buvo gana prieštaringi. Vis dar dominuojantis draudimo rinkoje “Lietuvos draudimas“ kasmet ima užleisti dalį rinkos savo konkurentams. Taip 1996m. Didžiausioji šalies draudimo kompanija valdė 57,8% draudimo rinkos, po metų- 55,2%, o 1998m. – 47%.
Stiprėjant bankų ir draudimo teikiamų paslaugų integracijai, kai kurie Lietuvos bankai įkūrė draudimo įmones, kurios gana sėkmingai įsijungė į draudimo veiklą. “Hermio“ banko įsteigta to paties pavadinimo draudimo kompanija sėkmingai vysto savo veiklą, užimdama tvirtesnes pozicijas. Sėkmingai dirva ir kitų bankų įkurtos draudimo bendrovės: Žemės ūkio draudimas, Industrijos garantas, “Snoro“ garantas.
Visos Lietuvos draudimo kompanijos 1998 metais surinko 329,5 mln. lt draudimo įmokų.

Draudimo versle svarbiu veiklos rodikliu yra laikoma vidutinė draudimo įmoka, tenkanti vienai sutarčiai. Šis rodiklis informuoja ir apie draudimo kompanijų klientūrą. Galima teigti, kad kuo didesnė vidutinė įmoka, tuo stambesni yra draudžiami įmonės klientai, tuo didesnis ir pačios draudimo įmonės prestižas. Vidutinė draudimo įmoka “Lietuvos draudime“ 1998m. Sudarė 262 lt, “Draudoje“- 552 lt.

Ankstesnis straipsnisDraudimas centralizuotos ekonomikos sąlygomis
Kitas straipsnisDraudimas 2006 metais