KASKO DRAUDIMO ĮVERTINIMAS LIETUVOS RINKOJE

UAB „If draudimas“ finansinio stabilumo įvertinimas

Tam, kad pilnai įvertintume finansinį stabilumą, reikia išanalizuoti 3 rodiklių grupes: likvidumo, pelningumo ir veiklos efektyvumo. Šiame darbe parodysime, tik tai 2 rodiklių kitimą 2003-2007 metais. Tai yra likvidumo ir nuostolingumo rodiklių.

Likvidumo koeficientas = Likvidūs aktyvai įvertinti rinkos kaina / Techniniai atidėjimai

Likvidumo koeficientas parodo, ar aktyvai yra pakankamai dideli, kad užtikrintų kompanijos būsimų išlaidų ir nuostolių finansavimą. Šio koeficiento skaitinė reikšmė turi viršyti bent jau 1.
Likvidūs aktyvai tai investicijos + gautinos sumos + pinigai.

UAB „If draudimas“ likvidumo koeficientas parodo, kad įmonės aktyvai yra pakankami, kad užtikrintų įmonės būsimųjų išlaidų ir nuostolių finansavimą. Jo reikšmė 2003- 2007 metais buvo daugiu už 1, o tai parodo kad įmonė pasirengusi esant nuostoliui jį padengti.
2003 metais likvidumo koeficientas buvo 1,71, o 2004 metais jis sumažėjo 23,39% iki koeficiento 1,31. Pagal duomenys matome, kad 2004 metais likvidumo koeficiento sumažėjimui, didžiausią įtaką turėjo techninių atidėjinių padidėjimas 32%, buvo 26 Mln. Lt., tapo 38.
2004 metais likvidumo koeficientas buvo 1,31, o 2005 metais jis padidėjo iki koeficiento 1,45. Tai turėjo įtakos ženkliai padidėjusios, ir aktyvai, ir atidėjiniai.
2005 metais likvidumo koeficientas buvo 1,45, 2006 metais jis liko toks pat, niekas nepasikeitė. 2006 metais likvidumo koeficientas buvo 1,45, o 2007 metais jis padidėjo 12% iki koeficiento 1,62.

 

Draudiminis nuostolingumas parodo kokią dalį nuo draudimo įmokų sudaro draudimo išmokos. Apskaičiuojamas pagal tokią formulę:
Draudiminis nuostolingumas = draudimo išmokos / draudimo įmokos * 100
 
Nuostolingumo koeficientas parodo kokią dalį uždirbtų pajamų bendrovė išnaudoja žaloms apmokėti. Lietuvoje nuostolingumo koeficiento dydis nuo 60% iki 80%, laikomas, normalus. Šiuo rodiklio padidėjimą, dažniausiai įtakoja draudimo išmokų sąnaudų padidėjimas.
Matome, kad UAB „If draudimas“ nuostolingumas svyruoja apie 60 proc.

 
Pats mažiausias koeficientas 2004 m. 55, 4 proc., liginant su 2003 m., sumažėjo 9 proc. O pats didžiausias 2007 metais 69,26 proc.
 
APIBENDRINIMAS

Suomijos draudimo kompanijos Sampo valdoma ne gyvybės draudimo bendrovė (šiuo metu UAB “If draudimas) veiklą Lietuvoje pradėjo 1999 m. gruodžio 29 d., UAB „IF DRAUDIMAS“ licenzija vykdyti draudimo veiklą yra išduota 2005-03-15.  Grupės tikslas yra išlaikyti visus klientus ir atitikti jų lūkesčius. UAB „IF DRAUDIMAS“ pardavimų tinklas apima visus didžiausius Lietuvos miestus ir miestelius: Vilniuje, Alytuje, Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Panevėžyje, Rokiškyje, Šiauliuose, Telšiuose, Utenoje, Ukmergėje ir Šakiuose.
Įmonė teikia negyvybės draudimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims.
Finansinis patikimumas, išskirtinis dėmesys klientui, kokybiškos paslaugos ir profesionalumas – kertiniai akmenys, leidžiantys UAB „IF DRAUDIMAS“ siekti teigiamų rezultatų šalies draudimo rinkoje.
Per 2005-2007 m. UAB „If draudimas“ laikosi 4 vietoje, užėmė 10 proc. visos ne gyvybės draudimo rinkos. Pirmoje vietoje AB „Lietuvos draudimas“, o mažiausius procentus turi UAB DK „Baltic polis“.”Net ir puikiausias vairuotojas negali būti tikras, kad niekuomet gyvenime nepaklius į autoįvykį. Kartais avariją žmogus gali padaryti net dėl tokių smulkmenų kaip bendrakeleivių barnis ar bemiegė naktis. Keliuose važinėjame ne vieni – juose yra daug nepatyrusių ir neatidžių vairuotojų, kurie gali apgadinti mūsų transporto priemonę. Be to, mūsų automobilį gali pavogti ilgapirščiai ar apgadinti uragano nulaužtas medis. Tada liksime visai be transporto priemonės.TRANSPORTO PRIEMONIŲ KASKO DRAUDIMAS
Kaip žino visi arba beveik visi Lietuvos vairuotojai, automobilį kasmet būtina apdrausti Privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, kaip atskira draudimo grupė yra išskirtas tiek Europos Sąjungos direktyvoje, tiek ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme. Ši draudimo grupė neretai yra vadinama transporto priemonių KASKO draudimu. „KASKO“ yra ispanų kilmės žodis, kuris pažodžiui išvertus reiškia „kūnas“. Tie, kurie įsigyja brangesnes mašinas arba perka jas lizingu, dar savo automobilius draudžia KASKO draudimu. Paprastai Kasko draudimu draudžiami naujesni automobiliai. Šis transporto priemonių draudimas yra neprivalomas – savanoriškas.
Automobilių kasko draudimas yra žymiai sudėtingesnis negu privalomasis draudimas. Ši draudimo paslauga yra silpnai standartizuota, todėl kiekviena draudimo kompanija susikuria savo draudimo sąlygas, vienos – pakankamai liberalias, kitos – labiau suvaržytas apribojimais. Visa tai stipriai įtakoja draudimo kainą.
Skirtingai, nei mano daugelis žmonių, kasko draudimas neatstoja privalomojo draudimo. Kasko draudimas neatlygins mūsų padaryto nuostolio kitiems asmenims. Apdraudus savo automobilį kasko draudimu, jis bus apdraustas tik nuo draudimo taisyklėse išvardintų rizikų, o ne nuo visų rizikų, kaip daugelis mano. Todėl atsitikus įvykiui, kuris nėra įtrauktas į draudiminių įvykių sąrašą, draudimo kompanija mokėti draudimo išmokos neprivalo.
Sausumos transporto priemonių (Kasco) draudimo sutartis galioja draudimo liudijime nurodytoje geografinėje teritorijoje Lietuvoje arba Europoje, kuri apima šių šalių teritorijas: Airija, Albanija, Andora, Austrija, Baltarusija, Belgija, Bosnija – Hercogovina, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Gibraltaras, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Jugoslavija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Latvija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Makedonija, Malta, Moldova, Monakas, Norvegija, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Rusija (tik europinė dalis), San Marinas, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Ukraina, Vengrija, Vokietija.
Tačiau retas iš mūsų, vairuotojų, linkęs gilintis į tai, dėl ko skiriasi draudimo įmokos dydis, kas yra draudiminis, o kas – nedraudiminis atvejis, kokių išmokų galima tikėtis nelaimės atveju, o tai reikia žinot draudžiantiems Kasko draudimu.
„If draudimas“ bendrovėje transporto priemonė gali būti draudžiama vienu iš šių variantų:
1. Kasco. Draudžiama rinkos kaina (draudimo vertė), o draudiminių įvykių atveju nuostoliai, padaryti transporto priemonei, atlyginami išskaitant transporto priemonės keičiamų dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimą.
2. Kasco plius. Draudžiama kaip ir Kasco variantu, su papildoma sąlyga: transporto priemonės (papildomos įrangos) sugadinimo atveju nuostoliai, padaryti automobiliui (papildomai įrangai), atlyginami neišskaitant transporto priemonės keičiamų dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimą.
3. Pilnas Kasco variantas. Draudžiama kaip ir Kasco plius variantu, su papildomis sąlygomis: transporto priemonės (papildomos įrangos) sunaikinimo atveju nuostolis, padarytas automobiliui (papildomai įrangai), yra lygus transporto priemonės draudimo sumai, atėmus liekanų vertę.
2.1. Draudimo sutarties sudarymas:
KASKO draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis transporto priemonių draudimo taisyklėmis. Draudėją privalomą supažindinti su draudimo taisyklėmis. Draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo liudijime (polise) nurodytos datos, jei iki to laiko ar kitu sutartyje nurodytu laiku draudikui buvo sumokėta nurodyta draudimo įmoka arba pirmoji jos dalis. Draudimo sutartis sudaroma vienų metų laikotarpiui. Jei keičiasi apdraustojo turto savininkas, tai teisės ir pareigos pagal draudimo sutartį pereina naujajam apdrausto turto savininkui. Naujasis turto savininkas draudikui apie pasikeitimus turi pranešti per dvi darbo dienas, nepranešus draudimo sutartis nutrūksta.
Kiekviena draudimo įmonė nustato atitinkamos draudimo rūšies taisykles, kurios ir yra pagrindas, sudarant atitinkamos rūšies draudimo sutartį. Draudimo taisyklės nustato konkrečios draudimo rūšies visą veikimo tvarka, todėl taip supaprastina pačią draudimo sutartį ir joje tik belieka įforminti konkrečius draudimo santykių subjektus. Draudimo įmonės parengtas draudimo rūšies taisykles tvirtina Draudimo priežiūros komisija.
Prieš sudarydamas draudimo sutartį draudėjas turi teisę susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis. Šis susipažinimo faktas turi būti patvirtintas atitinkamu įrašu draudimo liudijime ir draudėjo parašu.
               Draudimo sutartis sudaroma rašytine forma, o jos sudarymas patvirtinamas draudimo išduodamu draudimo liudijimu (polisu). Be įprastinių draudimo sutarčių, gali būti sudaromos individualios draudimo sutartys, kuriose nurodomos individualios (nestandartinės) draudėjo pageidaujamos draudimo sąlygos. Prieš sudarydamas draudimo sutartį draudikas turi teisę apžiūrėti draudžiamą objektą, ir netgi savo lėšomis paskirti ekspertizę, kad būtų nustatyta tiksli draudžiamo objekto vertė.

2.2. Draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai:
Draudiminiai įvykiai – draudimo sutartyje ar draudimo įstatymo nustatytas atsitikimas, kuriam įvykus draudėjas, draudikas, naudos gavėjas ar trečiasis asmuo įgyja teisę gauti draudimo išmoką.
Transporto priemonių kasko draudimas apima serijinės, t. y. gamyklos gamintojos sukomplektuotos, konstrukcijos transporto priemonės ir jai išduoto valstybinio numerio ženklų (su rėmeliais) sugadinimą, sunaikinimą ir netekimą:
v        dėl gaisro ar sprogimo; gaisras yra ugnis, atsiradusi ne jai skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo draudėjo ir galinti plisti savaime; sprogimas yra dujų ar garų plėtimusi pagrįstas staiga vykstantis jėgos pasireiškimas;
v        dėl tiesioginio stichinių reiškinių – viesulo, krušos, žaibo įtrenkimo ar potvynio – poveikio transporto priemonei; dėl susidūrimo judančios transporto priemonės su gyvūnais;
v        dėl autoavarijos; autoavarija – kelyje įvykęs eismo įvykis, kurio metu, betarpiškai iš išorės, staiga ir ne savo noru veikiant mechaninei jėgai, ir dalyvaujant bent vienai judančiai transporto priemonei , žuvo ar buvo sužeisti apdraustoje transporto priemonėje buvę žmonės arba buvo sugadinta, arba apgadinta apdrausta transporto priemonė;
v        dėl vandalizmo, kai apdrausta transporto priemonė tyčia sugadinama ar sunaikinama trečiųjų asmenų.
v        jeigu draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė, transporto priemonė apdraudžiama ir nuo vagystės ir plėšimo. Draudiminė apsauga nuo šių rizikų galioja tuomet, jei transporto priemonėje buvo įrengta ir veikė garsinė signalizacija, blokuojanti transporto priemonės užvedimo sistemą, o atskiru draudiko nurodymu gali būti reikalaujama papildomos apsaugos sistemos; draudimo apsauga vagystės atveju galioja tiek visos transporto priemonės, tiek atskirų jos dalių atžvilgiu.
Jeigu draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė, apdraudžiama nuo ankščiau išvardintų rizikų transporto priemonėje neserijiniu būdu stacionariai įrengta papildoma įranga: garso, video, telekomunikacinė aparatūra, lengvo lydinio ratlankiai, papildomi žibintai ir kitos transporto priemonės apdailos dalys bei aksesuarai. Papildomos įrangos draudimo suma lygi rinkos kainai draudimo sutarties sudarymo dieną; papildoma įranga, draudimo suma, pavadinimas, markė, modelis nurodomi atskirame sąraše prie draudimo liudijimo (poliso).
               Vairuotojas ir keleiviai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų (kūno sužalojimo, mirties). Nelaimingais atsitikimais laikomi atvejais, kai apdraustojo kūnas staiga, ne dėl jo valios, paveikiamas išorinių įvykių ir padaroma žala sveikatai, ir tai yra padarinys, susijęs su draudimo liudijime nurodytais draudiminiais įvykiais, ištikusiais apdraustą transporto priemonę.

               Nedraudiminis įvykis – įvykis su apdraustąja transporto priemone, kuriam įvykus draudikas, vadovaudamasis taisyklėmis ir draudimo sutartimi, neprivalo mokėti draudimo išmokos.
1. Įvykis laikomas nedraudiminiu, kai:
v        jis įvyko dėl gedimų, atsiradusių naudojant kitokias dalis ir agregatus nei nustatyti transporto priemonės gamintojo arba konstrukcijų, dalių ir agregatų gedimo dėl broko ar nekokybiško jų remonto ir tai buvo įvykio priežastimi;
v        apdraustą transporto priemonę vairavo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų ar neturėdamas atitinkamo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę asmuo, arba ją perdavė vairuoti neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų ar neturinčiam atitinkamo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, asmeniui;
v        jis įvyko dėl draudėjo, jo darbuotojo, teisėto valdytojo ar jų šeimos narių tyčinių veiksmų, kai jų veikoje kvotos organai arba teismas nustatė tyčinių veiksmų požymius;
v        jis įvyko dėl karo veiksmų, masinių riaušių, teroristinių veiksmų, ypatingos padėties įvedimo, radiacijos ar kito atominės energijos poveikio;
v        jis įvyko renginiuose, kuriuose siekiama maksimalaus greičio (sportinių varžybų, treniruočių, parodomųjų važiavimų metu); mokomojo važiavimo metu (jei tai nebuvo numatyta sudarant draudimo sutartį ir nurodyta polise);
v        apdraustasis per vėlai kreipėsi į gydymo įstaigą ir dėl to nebuvo galima nustatyti sužalojimo priežasties, datos bei aplinkybių;
v        sveikatos sutrikimai, organų ar jų funkcijų netekimas atsirado dėl įgimtų bei įgytų trūkumų arba susirgimų taip pat traumų padarinių padidėjimo dėl ligų sukeltų komplikacijų;
v        įvykio pasekoje išsivystė ar paūmėjo liga ar psichiniai sutrikimai;
v        apdraustoji transporto priemonė buvo naudojama nusikaltimui, savižudybei ar tyčiniam susižalojimui įvykdyti;
v        jis įvyko draudėjui ar jo atstovui nesilaikant saugumo technikos reikalavimų ar dėl transporto priemonės naudojimo ne pagal paskirtį;
v        įvykis atsitiko dėl techniškai netvarkingos draudėjo transporto priemonės. Techniškai netvarkinga transporto priemonė laikoma tada, kai joje yra gedimai, kuriems esant kelių eismo taisyklės draudžia ją eksploatuoti;
v        apdraustoji transporto priemonė buvo pervežama kaip krovinys;
v        apdraustąją Transporto priemonę vairavo teisėtu valdytoju nesantis asmuo;
v        draudėjas ar teisėtas valdytojas nesustojo reikalaujant kelių policijai ir dėl to buvo priverstinai stabdomas, ko pasekoje, įvyko kelių eismo įvykis;
v        jis įvyko materialiai atsakingos už paliktą transporto priemonę teritorijoje;
v        jo metu  buvo sugadinti ar sunaikinti vien tik transporto priemonės padangos ir/ar ratų gaubtai ar papildomos įrangos antenos;
v        krovinys buvo vežamas nepritaikyta ar netinkama tam transporto priemone ir tai buvo autoįvykio priežastis.
2. Jeigu draudikas atmeta pretenziją, vadovaudamasis vienu iš 1 punktų, draudėjas privalo įrodyti, kad žala, kurią turėtų atlyginti draudikas, nėra susieta su minėtuose punktuose nurodytomis priežastimis.
3. Priežastys nurodytos 1.1; 1.2; 1.5; 1.11 ir 1.13 negalioja įvykiams atsitikusiems vagystės ir trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos pasekoje.
4. Priežastys nurodytos 1.1; 1.5; 1.13 ir 1.15 negalioja įvykiams atsitikusiems stichinių nelaimių pasekoje.

 

                      2.3. KASKO draudimo polisas:

 

Draudimo liudijimas (polisas) – oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas. Kasko draudimo poliso pvz. Priede Nr. 2
Draudimo liudijime (polise) turi būti nurodyta:

 

    1. Draudimo liudijimo (poliso) numeris ir serija;
  •  Draudimo įmonės pavadinimas ir būstinės adresas;
  • Draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo vardas, pavardė ar įmonės, ar organizacijos pavadinimas;
  • Draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas bei numeris;
  • Draudimo objektas;
  • Draudimo suma;
  • Draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai;
  • Draudimo sutarties galiojimo terminas;
  • Draudėjo įrašas, kad jis su  draudimo rūšies taisyklėmis susipažino, ir parašas;
  • Draudimo įmonės įgalioto sudaryti draudimo sutartį asmens parašas ir draudimo įmonės antspaudas ar jų faksimilės;
  • Draudėjo parašas, antspaudas (kai draudėjas yra įmonė, įstaiga ar organizacija);
  • Draudimo liudijimo išdavimo data.

 

 

Poliso kokybę lemia šie svarbiausi sutarties įrašai:

    1. Draudimo objektas;
  • Draudiminiai įvykiai (arba rizikos);
  • Draudimo suma;
  • Draudimo laikotarpis.

 

Draudimo liudijimus (polisus) registruoja ir tvarko draudimo įmonė finansų ministro nustatyta tvarka. Asmenys, pagrobę, sunaikinę, sužaloję ar paslėpę, taip pat suklastoję, ar suklastoję ir realizavę, arba panaudoję draudimo liudijimą (polisą), atsako įstatymų nustatyta tvarka.
 
                2.4. KASKO draudimo įmoka:

 

                      Draudimo įmoka (premija) – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Premijos sąvoka nuo senų laikų yra naudojama draudėjo mokėjimams įvardinti. Jos paskirtis – užtikrinti draudėjo naudai vykdomas atsakomąsias draudiko priemones. Atsakomosiomis priemonėmis yra vadinama rizikos priėmimas arba draudiminės apsaugos suteikimas. Paprastai draudimo premija yra išreiškiama atitinkama pinigų suma. Lietuvoje draudėjai draudimo įmokas gali mokėti tik grynaisiais pinigais arba naudodamiesi banko arba pašto paslaugomis.

Kasko draudime bazinė draudimo įmoka apskaičiuojama pagal patvirtintus tarifus bei koreguojama atsižvelgiant į drausmingumo kategorijas. Pasirašęs draudimo sutartį draudėjas privalo sumokėti draudimo įmoką arba pirmąją jos dalį iki sutartyje numatytų terminų, kitaip draudimo sutartis nutrūksta. Suderinus su draudiku draudėjas gali pasirinkti draudimo įmokos mokėjimo tvarką: mokėti iš karto už visus metus arba mokant dalimis.
Individualią įmoką skaičiuojama atsižvelgiant į automobilio vertę, vairuotojo amžių bei stažą. Įmokos dydis taip pat priklauso nuo to, ar įvykus nelaimei draudėjas pageidaus, kad būtų padengtos vairuotojo ir keleivių nakvynės bei grįžimo namo išlaidos, o taip pat kito automobilio nuoma.
Jei automobilyje bus įdiegta Sherlog apsaugos sistema – už kasko draudimą „If draudimas“ bendrovėje mokėsite iki 30 proc. mažiau.
                      2.5. KASKO draudimo išmoka:
Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma. Pagrindinis draudimo išmokos bruožas yra tas, jog ji yra mokama tik atsitikus draudiminiam įvykiui. Draudimo išmokos gali būti tarpinio pobūdžio, t.y. jos gali būti mokamos natūra ir pinigais. Tose draudimo rūšyse, kuriose draudiminiais įvykiais laikomi atsitikimai visuomet privalo turėti neigiamų pasekmių draudėjui, todėl tokiais atvejais be draudimo išmokų draudimo įmonės gali turėti ir kitokių išlaidų. Šios išlaidos yra skiriamos į dvi grupes:1) Žalos sumažinimo arba jos išvengimo išlaidos; 2) Žalos arba nuostolių dydžio nustatymo išlaidos.
Dar prieš sudarant draudimo sutartį draudikas privalo supažindinti draudėją su draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei terminais. Kartais draudimo sutartys pasipelnymo tikslu gali būti sudaromos su keletu draudimo įmonių, todėl įvykus draudiminiam įvykiui kiekviena draudimo įmonė draudimo išmokas turi mokėti proporcingai, neviršydama bendro žalos dydžio.
 
 
Draudimo įmonė turi teisę sumažinti arba atsisakyti išmokėti draudimo išmoką:

 

    • jeigu draudiminis įvykis atsitiko dėl draudėjo, apdraustojo kaltės, išskyrus veiksmus, susijusius su pilietinės pareigos atlikimu arba gyvybės, sveikatos, garbės ir orumo gynimu;

 

  • jeigu draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, pateikė draudimo įmonei aiškiai neteisingus, draudimo įmokoms ar draudimo sumoms apskaičiuoti reikalingus, esminius duomenis apie draudimo objektą arba juos nuslėpė;

 

 

  • jeigu draudėjas gavo visą ar dalinį žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, kalto dėl padarytos žalos apdraustajam turtui;

 

 

  • jeigu draudiminis įvykis atsitiko dėl karo veiksmų, karo ar ypatingosios padėties įvedimo, masinių neramumų, branduolinės energijos poveikio ir jeigu draudimo rūšies taisyklės nenumato kitaip;

 

 

  • kitais draudimo sutartyje ar Draudimo įstatymo nustatytais atvejais.

Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentėjusiam asmeniui yra atlyginti atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama išskaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš asmens, atsakingo už šios žalos padarymą.

Žala bus atlyginta ir tokiais atvejais, kai įvykio kaltininkas nenustatytas. Pavyzdžiui, kai klientas išėjęs į kiemą randa apgadintą automobilį. Reikia pabrėžti, kad šiuo atveju patirtos žalos nekompensuos nei Privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apdraudusi bendrovė, nei Transporto priemonių draudikų biuras.
Kasko draudimo kaina priklauso nuo automobilio markės, modelio, pagaminimo metų ir vagystės rizikos. Kasko draudimo kainai turi įtakos ir automobilyje įrengtos  apsaugos sistemos – už gerai apsaugoto automobilio draudimą vairuotojai moka mažiau. Kiti kriterijai, darantys įtaką kasko draudimo kainai, yra vairuotojo patirtis, automobilio galingumas, pasirinktas draudimo apsaugos lygis ir kt.
Draudžiant automobilį Kasko draudimu, reikia pasirūpinti jo apsauga. Brangesniems automobiliams dažnai reikia papildomų apsaugos priemonių, tokių kaip automobilio ir jo dalių žymėjimas, pavarų dėžės blokatorius ir pan.
Pavyzdžiui, 35 metų vilnietis, turintis 12 metų vairavimo patirtį, ir vairuojantis 2005 m. „Ford Fokus“ (automobilio variklis: 1600cm3, 101 AG (74 kw)), draudžiantis automobilį trečius metus ir nepatyręs draudiminių įvykių, už Kasko draudimą bendrovėje „If draudimas“ mokės 1053 Lt. Reikalaujamas automobilio apsaugos lygis – 3, kurį sudaro garsinė signalizacija ir bent viena papildoma apsaugos sistema, pavyzdžiui, fiksatorius, automatinis variklio blokavimas, automobilio žymėjimas, variklio dangčio užraktas ar pavarų dėžės blokatorius.
Drausdamas Kasko draudimu, vairuotojas papildomai gali apdrausti ne tik garso aparatūrą ar, pavyzdžiui brangius ratlankius, bet ir save bei keleivius nuo nelaimingų atsitikimų, pasirūpinti techninės pagalbos kelyje draudimu, pakaitiniu automobiliu, jei automobilius laikinai nevažiuoja, nakvyne ir grįžimo namo išlaidomis, jei automobilius apgadinama taip, kad nėra galimybių tęsti kelionę.
Jei apsidraudęs Kasko draudimu vairuotojas pakliuvo į autoįvykį ir buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jis gali rinktis: ar dėl žalos atlyginimo kreiptis į savo, ar į kaltininko draudimo bendrovę. Abiem atvejais žalą atlygins kaltininko draudimo bendrovė, tačiau klientas turi teisę pasirinkti draudiką, kuris jo žalą reguliuos. Jei vairuotojas sukėlė autoįvykį pats, jam reikėtų iškart kreiptis į savo draudimo bendrovę. Nemažai draudimo bendrovių, esant nedidelei žalai, nereikalauja autoįvykio pažymos iš policijos. „If draudimas“ be policijos pažymos atlygina žalą iki 4000 Lt.
Draudimo bendrovės nustato skirtingą terminą, per kurį po įvykio reikėtų kreiptis į draudimo bendrovę. Klientams ši informacija pateikiama draudimo taisyklėse. Bendrovėje „IF draudimas“ šis terminas yra 2 paros, tačiau jeigu dėl objektyvių priežasčių klientas kreipėsi vėliau, draudikai linkę žiūrėti atlaidžiai. Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad automobilio negalima remontuoti ar utilizuoti, kol jo nėra apžiūrėjęs draudimo bendrovės ekspertas.

Apie įvykį pranešimo tvarka.

Draudimo išmokos išmokėjimas.

 

Apie įvykį dažniausiai turi pranešti klientas ar nukentėjęs. Rūšies nurodymuose pateikiamos standartinės pranešimų apie draudiminį įvykį formos. Pageidautina, kad klientai jas užpildytų, tačiau jei klientas  atsisako tai daryti, priimamas bet koks jo raštiškas pranešimas apie įvykį. Nuo 2008 metų Privalomojo draudimo atveju turi būti pateikta užpildyta įvykio deklaracija (išskyrus atvejus kai buvo kviesta policija).
Įvykus draudiminiam įvykiui draudėjas turi pranešti draudikui raštu. If draudimas klientai apie įvykį gali pranešti:

    • faksu;
    • paštu;
    • Užpildžius internetinį pranešimą www.if.lt;
    • Atvykus į atstovybę ir ten užpildyti pranešimą.
    • Užpildyti pranešimą įvykio vietoje kartu su If darbuotoju, jei darbuotojas iš anksto taip susitarė su nukentėjusiuoju.

Terminas, per kurį klientas privalo pranešti apie draudiminį įvykį yra nustatomas draudimo taisyklėse ar išmokėjimų nurodymuose atitinkamai draudimo rūšiai. Klientui pavėlavus pranešti apie draudiminį įvykį, draudikas turi teisę mažinti išmoką jei nepranešimas laiku įtakojo nuostolio dydį. Tuomet:

    • išmoka bus mokama tik už nuostolių dalį, kurį įmanoma įrodyti, kad jie atsirado draudiminio įvykio pasėkoje;
    • išmoka nebus mokama už padidėjusius nuostolius;
    • arba išmoka nebus mokama iki bus įrodyta, kad įvykis buvo ir jis draudiminis.

Klientui pranešus apie įvykį yra svarbu (susisiekti su klientu kuo įmanoma anksčiau, jei klientas neatvyko į atstovybę) išsamiai informuoti klientą, kaip toliau bus reguliuojamas įvykis. Aiškumo suteikimas klientui, viena efektyviausių priemonių jo nuraminimui ir konstruktyviam bendradarbiavimui pradėti. Tai ir patiems If darbuotojams palengvina darbą.
Tą pačią dieną, kai pranešama apie draudiminį įvykį, ekspertas turi:

    • įsitikinti, kad klientas turi galiojančią draudimo sutartį, draudžiančią nuo atsitikusio įvykio. Jei pasirodo, kad draudimo sutartis visai negalioja, ar nuo  atsitikusio įvykio nedrausta, apie tai informuojamas klientas.
    • užregistruoti draudiminių įvykių registracijos kompiuteriniame žurnale,   suteikiant individualų bylos numerį.

Kai tik tampa įmanoma nustatyti numatomos išmokos dydį (pvz. padarius sugadinto turto apžiūrą, gavus preliminarią (išorinių) ekspertų išvadą apie turtui padarytą žalą ir pan.), atliekami skaičiavimai ir į kompiuterinį draudiminių įvykių registravimo žurnalą įvedamas rezervas – numatomas draudimo išmokos dydis k turi būti įvedamas ne vėliau, kaip per 3 darbo dienas, gavus pranešimą apie draudiminį įvykį.Rezervo dydis turi didžiulę įtaką bendrovės finansiniams urisrezultatams, statistiniams duomenims, skaičiuojant tarifus, atgaunant dalį draudimo išmokų iš perdraudikų.
Draudikas, gavęs visus dokumentus, reikalingus nuostolių dydžiui nustatyti, draudimo išmoką fiziniams asmenims išmoka per 7 kalendorines dienas, juridiniams asmenims – per 15 kalendorinių dienų.
Draudimo išmoka už žalos dalį, viršijančią draudimo sumą pagal privalomojo draudimo sutartį, mokama ta pačia tvarka, kaip nustatyta privalomojo draudimo taisyklėse.

  2 lentelė. Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių pasirašytos Kasko įmokos

2004

 

2005

 

2006

 

2007

 

186.668.894

 

234.428.486

 

300.727.452

 

405.868.380

 

2003

 

148.159.377

 

 

kasko

4 pav. Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių pasirašytos Kasko draudimo įmokos

(Mln. Lt)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių pasirašytos transporto priemonių Kasko draudimo įmokos su kiekvienais metais augo dideliu procentu. Liginant 2004 metus su 2003 metais išaugo beveik 39 mln. Lt., tai sudaro 26 procentų. 2005 metais padidėjo 47 mln.Lt. – tai yra irgi 26 proc. 2006 metais matosi augime permainos – padidėjo 67 mln. Lt. (29 proc.). Pats didėlis šuolis įvyko 2007 metais (liginant su 2006 m.) – 105 mln. Lt., tai yra 35 proc.
Per 5 metus 2003-2007 m. išpopuliarėjus tarp Lietuvos gyventojų Kasko draudimo, pasirašytų įmokų ne gyvybės draudimo bendrovėse padaugėjo 258 mln. Lt., o tai yra ženklus skaičius, kuris parodo, kad ateityje Kasko draudimas tik tai kils į viršų.

    3 lentelė. Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių Kasko išmokos

2004

 

2005

 

2006

 

2007

 

105.885.467

 

135.909.536

 

162.668.987

 

207.758.512

 

2003

 

91.755.833

 

 

kasko draudimas

5 pav. Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių Kasko draudimo išmokos (Mln. Lt)

 

Pavaizduotoje diagramoje matome Kasko draudimo išmokų permainas. Augimas praeina beveik vienodai. 2004 metais išmokų skaičius padidėjo 14 Mln. Lt (15 proc.). 2005 m. liginant su 2004 metais – padidėjo dvigubai daugiau 30 mln. Lt., tai sudaro 28 proc.. 2006 m. padidėjimas nukrito iki 27 mln. Lt. (20 proc.), tai galėjo įvykti dėl sumažėjusio įvykių skaičiaus. O 2007 metus liginant su 2006 metais – išmokų padaugėjo 45 mln.Lt. (27 proc.)
Per visą laikotarpį išmokų augimas lygus 116 mln. Lt. Iš vienos pusės tai ne labai gerai, kad išmokos kiekvienais metais augo vis didesniu procentu, tai sąlygoja draudiminiai įvykiai, kuriem įvykus draudimo kompanija privalo sumokėti išmoką, o tai skaitosi bendrovės sąnaudomis.  Bet iš kitos pusės draudėjui tai duoda naudos saugant jo turtą ir apsaugo ji nuo papildomų išlaidų.’, ‘KASKO DRAUDIMO ĮVERTINIMAS LIETUVOS RINKOJE’, ”, ‘publish’, ‘closed’, ‘closed’, ”, ‘kasko-draudimo-ivertinimas-lietuvos-rinkoje’, ”, ”, ‘2012-07-11 09:57:20’, ‘2012-07-11 07:57:20’, ”, 0, ‘http://le-draudimas.lt/?p=394’, 0, ‘post’, ”, 0),
(395, 1, ‘2012-07-11 09:55:10’, ‘2012-07-11 07:55:10’, ”, ‘kasko’, ”, ‘inherit’, ‘closed’, ‘closed’, ”, ‘kasko’, ”, ”, ‘2012-07-11 09:55:10’, ‘2012-07-11 07:55:10’, ”, 394, ‘https://straipsniai.org/wp-content/uploads/2012/07/kasko.jpg’, 0, ‘attachment’, ‘image/jpeg’, 0),
(396, 1, ‘2012-07-11 09:57:00’, ‘2012-07-11 07:57:00’, ”, ‘kasko draudimas’, ”, ‘inherit’, ‘closed’, ‘closed’, ”, ‘kasko_draudimas’, ”, ”, ‘2012-07-11 09:57:00’, ‘2012-07-11 07:57:00’, ”, 394, ‘https://straipsniai.org/wp-content/uploads/2012/07/kasko_draudimas.jpg’, 0, ‘attachment’, ‘image/jpeg’, 0),
(397, 1, ‘2012-07-11 09:55:38’, ‘2012-07-11 07:55:38’, ‘

  2 lentelė. Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių pasirašytos Kasko įmokos

2003

2004

2005

2006

2007

148.159.377

186.668.894

234.428.486

300.727.452

405.868.380

kasko

4 pav. Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių pasirašytos Kasko draudimo įmokos

(Mln. Lt)

                      Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių pasirašytos transporto priemonių Kasko draudimo įmokos su kiekvienais metais augo dideliu procentu. Liginant 2004 metus su 2003 metais išaugo beveik 39 mln. Lt., tai sudaro 26 procentų. 2005 metais padidėjo 47 mln.Lt. – tai yra irgi 26 proc. 2006 metais matosi augime permainos – padidėjo 67 mln. Lt. (29 proc.). Pats didėlis šuolis įvyko 2007 metais (liginant su 2006 m.) – 105 mln. Lt., tai yra 35 proc.
Per 5 metus 2003-2007 m. išpopuliarėjus tarp Lietuvos gyventojų Kasko draudimo, pasirašytų įmokų ne gyvybės draudimo bendrovėse padaugėjo 258 mln. Lt., o tai yra ženklus skaičius, kuris parodo, kad ateityje Kasko draudimas tik tai kils į viršų.

    3 lentelė. Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių Kasko išmokos

2003

2004

2005

2006

2007

91.755.833

105.885.467

135.909.536

162.668.987

207.758.512

5 pav. Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių Kasko draudimo išmokos (Mln. Lt)

 

                      Pavaizduotoje diagramoje matome Kasko draudimo išmokų permainas. Augimas praeina beveik vienodai. 2004 metais išmokų skaičius padidėjo 14 Mln. Lt (15 proc.). 2005 m. liginant su 2004 metais – padidėjo dvigubai daugiau 30 mln. Lt., tai sudaro 28 proc.. 2006 m. padidėjimas nukrito iki 27 mln. Lt. (20 proc.), tai galėjo įvykti dėl sumažėjusio įvykių skaičiaus. O 2007 metus liginant su 2006 metais – išmokų padaugėjo 45 mln.Lt. (27 proc.)
Per visą laikotarpį išmokų augimas lygus 116 mln. Lt. Iš vienos pusės tai ne labai gerai, kad išmokos kiekvienais metais augo vis didesniu procentu, tai sąlygoja draudiminiai įvykiai, kuriem įvykus draudimo kompanija privalo sumokėti išmoką, o tai skaitosi bendrovės sąnaudomis.  Bet iš kitos pusės draudėjui tai duoda naudos saugant jo turtą ir apsaugo ji nuo papildomų išlaidų.

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here