Rinkodara – tai gaminių, idėjų ir paslaugų sumanymo, kainų nustatymo, rėmimo ir paskirstymo, planavimo bei vykdymo procesas, siekiant sukurti mainus ir patenkinti individų bei organizacijų tikslus. Kitais žodžiais tariant, tai vadybos procesas, kuriuo išsiaiškinami, numatomi ir efektyviai bei pelningai patenkinami pirkėjų poreikiai. Rinkodaros procesus apima tokios veiklos kaip gaminių gaminimas, paslaugų teikimas, kainodara, rėmimas, paskirstymas. Rinkodara nuo pardavimų skiriasi tuo, jog koncentruojasi ne į patį gaminį, o į vartotojo norus. Pirmiausia įmonė nustato vartotojų norus ir tada aiškinasi, kaip pagaminti ir pateikti prekę, kad patenkintų žinomus norus. Nuo pardavimų rinkodara skiriasi tuo, kad orientuojasi į pardavimo naudą, o ne vien į pelną. Akcentuojamos vartotojų reikmės ir ilgalaikis, orientuotas į naujus gaminius, rinkas, verslo stabilumą ir augimą.
XX a. pradžioje rinkodara buvo pripažįstama kaip įmonės veiklos rūšis, tačiau labiau suprantama kaip gamybos ir žemės ūkio papildas – žemės ūkio produkcijos mainų ir pramoninių prekių pristatymo rinkai priemonė. Prekės „parduoda“ pačios save dėl kokybiškų prekių trūkumo. Didžiosios depresijos metu, XX a. trečiajame dešimtmetyje, pradėta orientuotis į pardavimus. Įmonės siekia parduoti tai, kas pagaminta, užuot gaminusios tai, ką galima būtų parduoti, atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Po Antrojo pasaulinio karo susidariusi paklausa įvairioms prekėms buvo patenkinta. Pasiūla viršijo paklausą, bet vartotojų perkamoji galia išliko gana didelė.
XXI a. iškilo ir e-rinkodaros būtinybė. Galima sakyti, kad jei tavęs nėra internete – tavęs nėra niekur. Verslui jau neturi kilti klausimas: būti ar nebūti internete. Organizacijos, norinčios patenkinti vartotojų poreikius, turi perkelti didesniąją dalį savo rinkodaros veiksmų į erdvę, kurioje informacija ir naujienos sklinda akimirksniu. Šiuos veiksmus padeda atlikti prasmingos komunikacijos miestas https://blackflorence.com/
