Įmonės veiklos draudimas

 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas
Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas kompensuos žalą tretiesiems asmenims, jei ši žala bus padaryta įmonei vykdant apdraustą veiklą arba žalą, kilusią dėl įmonei priklausančių apdraustų statinių, teritorijos ar kitų objektų trūkumų, taip pat žalą, padarytą pateiktu netinkamos kokybės produktu ar paslauga.
Bendrosios civilinės atsakomybės (BCA) draudimas labiausiai reikalingas visoms įmonėms: kurių patalpose ar teritorijoje dažni lankytojai; kurių darbuotojai dirba užsakovų patalpose arba teritorijose; kurios gamina, platina, parduoda produktus, teikia paslaugas; kurių veikla, gamybos technologijos, naudojamos medžiagos yra potencialiai pavojingos tretiesiems asmenims.
Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas draudžia nuo žalos, kurią įmonė padarytų tretiesiems asmenims, įmonei vykdant apdraustą veiklą arba pateiktu netinkamos kokybės produktu, jei tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos:

  • žala padaryta ir reikalavimas pateiktas per draudimo apsaugos laikotarpį;
  • žala padaryta draudimo teritorijoje;
  • įmonė pagal galiojančius įstatymus atsako už žalą.
    Papildomai “Lietuvos draudimas” gali apdrausti įmonės atsakomybę dėl šių žalų:
  • oro, vandens ar dirvožemio užteršimo, kilusio įmonei vykdant apdraustą veiklą;
  • žalos, padarytos įmonei vykdant statybos darbus arba atsiradusią dėl įmonės statybai naudojamų statinių ar kitų objektų trūkumų;
  • žalos, padarytos trečiojo asmens turtui, kurį įmonė nuomojosi, valdė, naudojo, gamino, remontavo, montavo, transportavo, prižiūrėjo, saugojo, kontroliavo ar naudojosi kitokia patikėjimo teise.

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu nedraudžiama:

  • įmonės atsakomybė dėl sutartyse ir įstatymuose numatytų baudų, nuobaudų, netesybų arba kitų panašaus pobūdžio sankcijų;
  • pačios įmonės patirti nuostoliai;
  • reikalavimai, kuriuos pareiškė su įmone susiję asmenys.

Bendra draudimo suma nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu. Šia suma ribojama draudiko atsakomybė už draudimo išmokų dėl visų draudiminių įvykių, įvykusių per draudimo sutarties galiojimo terminą, išmokėjimą.
Draudimo sutartyje šalių susitarimu gali būti nustatyti draudimo sumos limitai. Bet kuris iš limitų negali būti didesnis už bendrą draudimo sumą. Draudimo sutartyje šalių susitarimu gali būti nustatytos besąlyginės draudimo išskaitos.
Vienu draudiminiu įvykiu laikomas įvykis, kilęs dėl tos pačios priežasties, bei tomis pačiomis aplinkybėmis (pvz.: žala kilo dėl tos pačios klaidos produkto dizaine, žymėjime, vartojimo
instrukcijoje arba žalos priskirtinos tai pačiai produktų partijai arba produktams ar paslaugoms, turinčioms tą patį defektą) nepaisant to, kad dėl tokio įvykio gali būti pareikšti kelių trečiųjų asmenų reikalavimai. Nuostoliai kilę dėl vieno draudiminio įvykio bus laikomi vienu nuostoliu, nepaisant to, kad reikalavimai dėl tokių nuostolių atlyginimo pareikšti skirtingais draudimo sutarties galiojimo terminais.
Draudimo įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į draudėjo produktus, jų tiekimo teritoriją, draudimo sumą ir jos limitus, draudėjo metinę apyvartą, bei kitus draudiko nustatytus kriterijus.
Draudimo sumos ribose ir atsižvelgiant į besąlyginę išskaitą, nurodytą draudimo sutartyje bei jos taikymo sąlygas draudimo išmoka atlyginami trečiojo asmens nuostoliai, tyrimo ir teismo priteistos teismo išlaidos.
Draudimo išmoka atlyginami nuostoliai už kuriuos atsako draudėjas. Draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į žalos atlyginimą reguliuojančias teisės normas bei teismų praktiką.

10.2. Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimas
Draudimo objektas – draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo turtine atsakomybe trečiajam asmeniui (įskaitant ir profesinių paslaugų užsakovą), už žalą, padarytą draudėjui vykdant apdraustą profesinę veiklą.
Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės (BPCA) draudimu “Lietuvos draudimas” siūlo draustis tokių profesinių veiklų atstovus: notarus, audito įmones, advokatus, draudimo brokerių įmones, asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Veikla laikoma draudiminiu įvykiu, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

  • žala padaryta ir reikalavimas pateiktas per draudimo apsaugos laikotarpį;
  • žala padaryta draudimo teritorijoje;
  • draudėjas pagal galiojančius įstatymus atsako už žalą.

Nedraudiminiai įvykiai:

  • įvykiai, nesusiję su apdrausta profesine veikla;
  • žala, padaryta trečiojo asmens turtui, kuris žalos atsiradimo momentu buvo  draudėjo valdomas, naudojamas, prižiūrimas, saugomas, kontroliuojamas, jam patikėtas;
  • žala, susijusi su dokumentų, neatsižvelgiant į jų išraiškos būdą ar formą, magnetinių juostų, diskų, bet kokių kitų duomenų laikmenų, pinigų visišku ar daliniu praradimu, sunaikinimu, pametimu, netekimu;
  • dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nevykdymo (sutartinė atsakomybė). Jeigu pagal sutartį atsakomybės apimtis yra didesnė nei ta, kurią nustato įstatymas nesant sutarties, draudimo apsauga galioja ta apimtimi, kiek atsakomybė už žalą kiltų pagal įstatymą nesant sutarties;
  • žala, padaryta trečiajam asmeniui draudėjo tyčine veikla;
  • žala, padaryta trečiajam asmeniui, kai žalos kilimą draudėjas galėjo numatyti, atsižvelgdamas į savo veikimo ar neveikimo pasekmes ir aplinkybes (t.y. dėl draudėjo didelio neatsargumo);
  • dėl kasos vedimo trūkumų arba mokėjimo tvarkos pažeidimų bei dėl draudėjo personalo įvykdyto išeikvojimo;
  • dėl draudėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo;
  • dėl asmens įžeidimo, garbės ir orumo žeminimo, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip;
  • dėl draudėjui priklausančių (ar jo valdomų pastatų), teritorijos ar kitų objektų trūkumų;
  • dėl draudėjo veiklos, kuriai nebuvo gautas reikalingas valstybės ar kitų institucijų leidimas;
  • dėl oro, vandens, dirvožemio ar kitokios aplinkos užterštumo;
  • dėl draudimo sutarties galiojimo teritorijoje esančių valstybių įstatymų, tarptautinių sutarčių, dekretų, nutarimų ir kitų teisės aktų, draudžiančių žmonių diskriminaciją lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių pagrindu, pažeidimo;
  • dėl informacijos apie asmenį, jo privatų gyvenimą, įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą viešo paskelbimo ar/ir panaudojimo savanaudiškais tikslais.

Draudimas netaikomas:

  • draudėjo atsakomybei, susijusiai su išlaidų sąmatos viršijimu, piniginiais draudėjo ir profesinės paslaugos gavėjo tarpusavio atsiskaitymais;
  • draudėjo, kaip mokesčius apskaičiuojančio asmens, atsakomybei, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip;
  • draudėjo atsakomybei, kylančiai vien tik dėl draudėjo, kaip įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nario, administracijos vadovo ar jo pavaduotojo, vyriausiojo finansininko, valstybės valdžios, valdymo, savivaldos, teismo, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintų draudėjo atsakomybei, kilusiai dėl autorių, išradėjų, pramoninio dizaino, firmos vardų, prekių ir paslaugų ženklų savininkų teisių pažeidimų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar veiksmų, ribojančių konkurenciją;
  • draudėjo atsakomybei, kilusiai dėl draudėjo paslaugų kokybės garantavimo (nemokamo paslaugos taisymo arba pakeitimo geros kokybės paslauga, už paslaugą sumokėtų pinigų grąžinimo atvejais);
  • draudėjo atsakomybei dėl įstatymuose arba sutartyse numatytų baudų, nuobaudų, netesybų ar kitų sankcijų;
  •  jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip, reikalavimams, kuriuos pareiškė su draudėju susiję asmenys. Susiję asmenys – tai vienas ar keli juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies, o taip pat draudėjo giminaičiai, šeimos nariai, turintys su juo bendrą ūkį.

 

Draudimo suma nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu. Šia suma ribojama draudiko atsakomybė už draudimo išmokų dėl visų draudiminių įvykių, įvykusių per draudimo apsaugos laikotarpį, išmokėjimą.
Draudimo įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į draudėjo vykdomą profesinę veiklą, draudimo sumą ir jos limitus, draudėjo pajamas iš apdraustos profesinės veiklos, patirtų nuostolių istoriją.
Draudimo sumos ribose ir atsižvelgiant į besąlyginę išskaitą, nurodytą draudimo sutartyje bei jos taikymo sąlygas, draudimo išmoka atlyginami trečiojo asmens nuostoliai, už kuriuos atsako draudėjas, bei tyrimo ir teismo priteistos išlaidos.

Smulkiau aptarsime profesines veiklas, kurias galima apsidrausti “Lietuvos draudime”:

    • Notaro profesinės civilinės atsakomybės draudimas

Apdrausta profesinė veikla – draudėjo veikla (profesinės pareigos), nurodyta Lietuvos Respublikos Notariato įstatyme;

    • Audito įmonės profesinės civilinės atsakomybės draudimas

Apdrausta profesinė veikla – draudėjo veikla (profesinės pareigos), priskiriama audito įmonės veiklai pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius aktus (profesinės etikos kodeksus);

    • Advokato profesinės civilinės atsakomybės draudimas

Apdrausta profesinė veikla – draudėjo veikla, kuriai galioja draudimo apsauga:
–          Teisinės pagalbos teikimas;
–          Atstovavimas šalims, pareiškėjams, tretiesiems ar suinteresuotiems asmenims teismuose nagrinėjant civilines ir administracines bylas;
–          Dalyvavimas gynėjų ar atstovų baudžiamose bylose;
–          Fizinių ir juridinių asmenų pavedimų atstovavimas jiems valstybės, visuomeninėse, ūkinėse ir kitose institucijose;
–          Kita draudėjo veikla, jei ji papildomai nurodoma draudimo sutartyje;

    • Draudimo brokerio įmonės profesinės civilinės atsakomybės draudimas

Apdrausta profesinė veikla – draudėjo veikla – draudimo brokerio profesinė veikla;

    • Asmens sveikatos priežiūros įstaigos profesinės civilinės atsakomybės draudimas

Draudimo objektas – draudėjo civilinė atsakomybė pacientui (paciento šeimos nariams) už žalą, draudėjui vykdant apdraustą profesinę veiklą.
Žala – tai pakenkimas paciento sveikatai, kuris atsirado:
–          kaip paciento gydymo ar medicininio tyrimo pasekmė;
–          dėl infekcijos ar uždegimo, siejamo su paciento tyrimu ar gydymu;
–          dėl diagnostinės procedūros ar pjūvio, jeigu tai nepagrįstai sukelia ilgalaikius sveikatos sutrikimus;
–          dėl medicinos aparatūros konstrukcinių trūkumų ar sugedus medicinos aparatūrai ir pan.;
–          dėl sveikatos priimtinumo reikalavimų pažeidimo, informacijos apie paciento sveikatą konfidencialumo pažeidimo.
Draudimo suma nustatoma draudimo ša

10.3. Laivų ir laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimas

Draudimo objektas pagal A Draudimo apsaugos grupę yra turtiniai interesai, susiję su laivu, nurodytu draudimo liudijime.
Draudimo objektas pagal B ir C Draudimo apsaugos grupes yra turtiniai interesai, susiję
su laivo savininko ar laivo teisėto valdytojo civiline atsakomybe prieš trečiuosius asmenis atsirandanti dėl laivo, kurio pavadinimas nurodomas draudimo liudijime, naudojimo.
Draudiminiai įvykiai:
Pagal A Draudimo apsaugos grupę draudiminiu įvykiu laikoma žalos laivui atsiradimas dėl:

  • jūrų, upių, ežerų ar kitų plaukiojimui tinkamų vandenų pavojų (t.y. dėl atsitiktinių avarijų, avarinių atsitikimų ar nelaimingų įvykių jūrose, upėse ar ežeruose, tačiau ne dėl įprastinio bangų ir vėjo veikimo);
  • gaisro, sprogimo;
  • vagystės įvykdytos įsilaužusių pašalinių asmenų ar plėšimo;
  • krovinio išmetimo už borto ištikus nelaimei;
  • piratavimo;
  • branduolinių įtaisų ar reaktorių sugedimo ar avarijos;
  • susidūrimo su lėktuvu ar panašiu objektu ar iš jo krintančiais objektais, sausumos transporto, doko ar prieplaukos įranga ar įrenginiais;
  • žemės drebėjimo, ugnikalnio išsiveržimo ar žaibo.
  • nelaimingų įvykių perkraunant, iškraunant ar perduodant krovinį ar kurą;
  • katilų sprogimų, veleno gedimų, mechanizmų ar korpuso paslėptų defektų (tačiau išmoka nemokama už dalies, dėl kurios ši žala susidarė pakeitimą ar remontą);
  • kapitono, padėjėjų, įgulos narių ar locmanų didelio neatsargumo;
  • remontininkų ar frachtuotojų didelio neatsargumo, jeigu tik tie remontininkai ar frachtuotojai nėra draudėjai pagal draudimo sutartį;
  • kapitono, jo padėjėjų ar įgulos neteisėtos veikos ar baratrijos

Pagal B Draudimo apsaugos grupę draudiminiu įvykiu laikomas draudėjo atsakomybės atsiradimas dėl:

  • bet kokiam kitam laivui ar jame esančiam turtui padarytos žalos;
  • bet kokio kito laivo ar jame esančio turto vėlavimo, jų naudingumo praradimo;
  • bet kokio kito laivo ar jame esančio turto bendrosios avarijos, turto gelbėjimo (taip pat pagal sutartį), kai draudėjas turi už tai mokėti apdraustajam laivui susidūrus su kitu laivu.

Pagal C Draudimo apsaugos grupę draudiminiu įvykiu laikoma draudėjo atsakomybės atsiradimas dėl:

  • žalos, padarytos bet kuriam nejudamam ar judamam objektui ar bet kokiam kitam daiktui (įšskyrus kitus laivus ar juose esantį turtą), jei atsakomybė už žalą šiems objektams nėra apdrausta pagal laivo arba kokią kitą draudimo sutartį;
  • bet kokio objekto, daikto ar turto liekanų pašalinimo, pakėlimo, perkėlimo ar sunaikinimo. Tai galioja ir laivo, kurio valdytoju yra draudėjas, nuolaužų pašalinimui jeigu to reikalauja kompetentingos tarnybos (pvz. uosto direkcija, laivybos inspekcija ar pan.);
  • įprastinių vilkimo/buksyravimo sutarčių įplaukiant ar išplauktiant iš uosto, manevruojant uoste įprastinių operacijų metu;
  • asmens sužalojimo, ligos ar išlaidų gyvybės gelbėjimui.

 

Nedraudiminiai įvykiai:

  • dėl draudėjo, naudos gavėjo, laivo savininko ar valdytojo tyčios veiksmų;
  • dėl karo, pilietinio karo, revoliucijos, sukilimo, maišto ar dėl to kilusios pilietinės nesantaikos, kokios nors karinės jėgos padaryto ar prieš tą jėgą nukreipto karo veiksmo;
  • dėl paėmimo į nelaisvę, arešto, sulaikymo ar užlaikymo (išskyrus neteisėtą veiką ir piratavimą), jų pasekmes ar kokius nors bandymus tai padaryti;
  • dėl užsilikusios minos, torpedos ar kokio kito karinio ginklo;
  • dėl streikų, lokautų, iš darbo atleistų darbininkų ar darbininkų neramumų, maištų
  • dėl riaušių ar pilietiniuose sąmyšiuose dalyvaujančių asmenų;
  • dėl teroristinių aktų;
  • dėl radioaktyviąja medžiagos galia grindžiamo karinio ginklo padarinių;
  • bet kokie įvykiai, kilę dėl žemės drebėjimo ar ugnikalnio išsiveržimo (pagal C draudimo apsaugos grupę).

Bendra draudimo suma ir franšizė vienam draudiminiam įvykiui pagal A ir B draudimo apsaugos grupes negali viršyti laivo rinkos vertės jei draudimo sutartyje nesusitarta kitaip. Draudimo suma ir franšizė vienam draudiminiam įvykiui pagal C draudimo apsaugos grupę nustatoma draudėjo ir draudiko susitarimu.
Draudimo išmokos dydis yra lygus pagal draudimo taisykles apskaičiuotų nuostolių dydžiui. Draudimo išmoka sumažinama išskaitos suma pagal atskiras draudimo apsaugos grupes arba atskirus draudimo objektus. Išskaitos suma apskaičiuojant galutinę draudimo išmoką pagal atskirą draudiminį įvykį negali būti mažesnė nei dėl tam tikrų priežasčių kilusiam draudiminiam įvykiui nustatyta išskaita arba didesnė nei maksimali išskaita vienam draudiminiam įvykiui pagal visas draudimo apsaugos grupes ir pagal visus draudimo objektus.

                      10.4. Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Naujoje, 2002 m. liepos 1 dienos Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo redakcijoje, 37 straipsnis reglamentuoja privalomą statinio rangovo civilinės atsakomybės draudimą. Įstatymas reglamentuoja, kad kiekvienas rangovas, prieš pradėdamas vykdyti rangos darbus, privalės drausti savo civilinę atsakomybę.

Kadangi draudimas įstatymo tvarka yra privalomas, 2002 m. balandžio 30 dieną, Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdyba priėmė nutarimą „Dėl rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“.
Draudimo objektas yra rangovo (draudėjo) civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei 2 metai, dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atliktų statinio statybos darbų. Rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę.

Rangovas privalo savo civilinę atsakomybę apdrausti atskirai dėl kiekvino statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis. Rangovas neprivalo drausti savo civilinės atsakomybės statydamas nesudėtingus statinius ir atlikdamas paprastąjį statinio remontą. Taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems statybos darbus ūkio būdu.
Draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu ir per dviejų metų terminą, reikalavimo pateikimas rangovui (draudėjui) atlyginti žalą, kuri atsirado dėl netinkamai atliktų statinio statybos darbų.

Pagrindiniai nedraudiminiai įvykiai yra reikalavimai atlyginti žalą (nuostolius):

§  neturtinę, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

§    dėl draudėjo ar kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo pagal sutartį ar įstatymą;

§  dėl draudėjo, statytojo (užsakovo) ar trečiųjų asmenų veiksmų, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;

§  atsiradusią dėl bet kokios veiklos, susijusios su paslaugomis ar veikla, kuri išeina už rangovo veiklos ribų;

§  atsiradusią iš bet kokios sutarties, kurioje draudėjas veikia kaip statinio projektuotojas, gamintojas ar tiekėjas nepriklausomai nuo to, ar ta veikla vykdoma tolygiai su jo statybos darbų veikla, kaip numatyta šiose taisyklėse, ar ne;

§  nesusijusią su žala turtui, asmeniui, išskyrus nuostolius, atsiradusius dėl statinio pritaikymo tinkamam, projekte numatytam, naudojimui;

§  dėl rangos sutarties įvykdymo termino praleidimo;

§  dėl bet kokio įrenginio, kitos įrangos, nesusijusios su statinio statybos darbais, pajėgumo, produktyvumo, efektyvumo arba gaminamų produktų (teikiamų paslaugų) kokybės, kiekio;

§  dėl statinio statybos darbų trūkumų ištaisymo, kurie neturi įtakos statinio naudojimui pagal tikslinę paskirtį;

§  atsiradusią draudėjo, draudėjo vardu ar draudėjo naudai sudarytų sutarčių (sandorių) pagrindu, jeigu sutartyje (sandoryje) nustatoma draudėjo civilinės atsakomybės apimtis yra didesnė, negu nustato Lietuvos Respublikos įstatymai;

§  dėl draudėjo tyčios;

§  kita.

                      Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma, apdraudžiant kiekvieną statomą statinį atskirai, negali būti mažesnė nei statinio statybos darbų kaina, nustatyta statinio rangos sutartyje, bet ne mažiau kaip 150000Lt.

                      Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Rizikos laipsnį sudaro: statomo statinio sudėtingumas, dislokacijos vieta, naudojimo paskirtis ir kt.

                      Draudimo sutartis sudaroma rašytine forma. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas). Draudimo sutartis laikoma sudaryta šalių susitarimą dėl draudimo sutarties sąlygų patvirtinus parašais ir antspaudais (kai draudėjas yra įmonė, įstaiga ar organizacija) bei draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį, jei šalys susitarė, jog draudimo įmoka yra mokama dalimis. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos datos, kuri nurodoma draudimo liudijime (polise). Draudimo sutartis sudaroma kiekvienam statiniui atskirai.

Draudimo išmoka mokama tik nustačius draudiminio įvykio faktą ir žalos dydį. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, trečiojo asmens ar kitų įstaigų bei įmonių, pagal teisės aktus turinčių teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadas. Draudimo išmoka gali būti išmokėta draudėjui arba trečiajam asmeniui.

                      10.5. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Naujoje, 2002 m. liepos 1 dienos Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo redakcijoje, 37 straipsnis reglamentuoja privalomą statinio projektuotojo civilinės atsakomybės draudimą. Įstatymas reglamentuoja, kad kiekviena projektavimo įmonė (projektuotojas), prieš atlikdama(-as) projektavimo darbus, privalės drausti savo civilinę atsakomybę. Kadangi draudimas įstatymo tvarka yra privalomas, 2002 m. balandžio 30 dieną, Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdyba priėmė nutarimą „Dėl statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo.
 Draudimo objektas yra statinio projektuotojo (draudėjo)  civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis už Civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą garantinį terminą (penkeri metai), dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atlikto statinio projektavimo.
Draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu ir per penkerių metų terminą, reikalavimo pateikimas statinio projektuotojui (draudėjui) atlyginti žalą, kuri atsirado dėl netinkamai atlikto statinio projektavimo.

Pagrindiniai nedraudiminiai įvykiai yra reikalavimai atlyginti žalą (nuostolius):

  • dėl draudėjo ar kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo pagal sutartį ar įstatymą;
  • dėl draudėjo, statytojo (užsakovo) ar trečiųjų asmenų veiksmų, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
  • atsiradusią dėl bet kokios veikos, susijusios su paslaugomis ar veikla, kuri išeina už statinio projekto rengėjo ir (ar) statinio projekto dalies rengėjo veiklos ribų;
  • atsiradusią iš bet kokios sutarties, kurioje draudėjas veikia kaip statybos rangovas, subrangovas, gamintojas ar tiekėjas nepriklausomai nuo to, ar ta veikla vykdoma tolygiai su jo projektavimo veikla, kaip numatyta šiose taisyklėse, ar ne;
  • nesusijusią su žala turtui, asmeniui, išskyrus nuostolius, atsiradusius dėl statinio pritaikymo tinkamam, projekte numatytam, naudojimui;
  • dėl projektavimo sutarties įvykdymo termino praleidimo;
  • dėl bet kokio įrenginio, kitos įrangos pajėgumo, produktyvumo, efektyvumo arba gaminamų produktų (teikiamų paslaugų) kokybės, kiekio;
  • dėl projektavimo trūkumų ištaisymo;
  • atsiradusią draudėjo, draudėjo vardu ar draudėjo naudai sudarytų sutarčių (sandorių) pagrindu, jeigu sutartyje (sandoryje) nustatoma draudėjo civilinės atsakomybės apimtis yra didesnė, negu nustato Lietuvos Respublikos įstatymai;
  • dėl draudėjo tyčios;
  • dėl oro, vandens, žemės užteršimo, išskyrus kai užteršimas atsitinka dėl staigaus ir netikėto įvykio. Įvykis nėra staigus ir netikėtas, kai įvykio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;
  • kita.

Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma, apdraudžiant kiekvieną statinio projektą atskirai, turi būti 3 kartus didesnė už apdrausto statinio projektavimo darbų kainą, nurodytą projektavimo darbų sutartyje, bet ne mažesnė kaip 150000Lt.
Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Rizikos laipsnį sudaro: projektuojamo statinio sudėtingumas, dislokacijos vieta, naudojimo paskirtis irk t.
Draudimo sutartis sudaroma rašytine forma. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas). Draudimo sutartis laikoma sudaryta šalių susitarimą dėl draudimo sutarties sąlygų patvirtinus parašais ir antspaudais (kai draudėjas yra įmonė, įstaiga ar organizacija) bei draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį, jei šalys susitarė, jog draudimo įmoka yra mokama dalimis. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos datos, kuri nurodoma draudimo liudijime (polise). Draudimo sutartis sudaroma tiek kiekvienam projektui atskirai, tiek projektavimo darbų mastui per metus. Jei draudimo sutarties galiojimas baigiasi dar nepasibaigus projektavimo darbams, ji privalo būti pratęsta.
Draudimo išmoka mokama tik nustačius draudiminio įvykio faktą ir žalos dydį. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, trečiojo asmens ar kitų įstaigų bei įmonių, pagal teisės aktus turinčių teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadas. Draudimo išmoka gali būti išmokėta draudėjui arba trečiajam asmeniui.

Ankstesnis straipsnisĮmonės civilinės atsakomybės draudimas kelionėms ir komandiruotėms
Kitas straipsnisErgo Draudimas

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here