ekovata

Statant namus visada iškyla dilema – kokią šildymo technologiją naudosime. Viena iš populiariausių yra mineralinė vata, kuri nėra labai brangi. Problema ta, kad ji klojama lakštais, o tai neužtikrina visiško sandarumo. Tai ypač aktualu renovuojant fasadą arba apšiltinant stogą. Ekovata – kitas apšiltinimo būdas, kuris pasirodė esąs kur kas efektyvesnis, nors ir kiek brangesnis.

Ekovata yra iš celiuliozės pagaminta medžiaga. Ji purškiama specialiu purškikliu į paruoštas šiltinimui vietas. Užpurkštas sluoksnis plečiasi ir sudžiūva sudarydamas vientisą sluoksnį. Tokiu būdu nebėra nei siūlių, nei sudūrimų, nereikia sukeitinėti keliais sluoksniais ir t.t.

Kodėl ji vadinama ekovata? Juk tai atrodo, kaip cheminė medžiaga. Iš tikrųjų ekovatos sudėtis – 81 proc. perdirbtos celiuliozės ir 19 proc. cheminių junginių (12 proc boro rūgšties ir 7 proc borakso). Lyginant su mineraline vata, tai kur kas ekologiškesnis produktas. Juk celiuliozė gaunama perdirbus makulatūrą ir popieriaus atliekas. Šis šiltinimo būdas yra labai ekologiškas lyginant su mineraline vata ar putų polistirolo lakštais.

O kaip pelės? Jos juk mėgsta pagraužti celiuliozę ir medį? Įdomu tai, kad ekovata yra impregnuojama chemiškai nelakiomis druskomis, todėl ekovatos sluoksnis graužikams labai „neskanus“. Ir ne tik pelėms, bet ir vabzdžiams, bei kitiems kenkėjams. Kadangi ekovata yra atspari drėgmei ir jos nekaupia, pelėsis ir kitokie grybai čia nesiveisia. Tai labai didelis privalumas drėgnose vietose stovintiems namams.

Ne paslaptis, kad celiuliozė ir medis gerai dega. Tuo tarpu ekovata priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei. Visa paslaptis yra impregnantas (boraksas), kuris yra atsparus aukštoms temperatūroms ir tiesioginiai ugniai. Įdomu ir tai, kad visas savo savybes ekovata išlaiko net 50 metų. Tai labai efektyvus šiltinimo būdas, kuris yra dar ir ilgalaikis.

Kuo ekovatos sluoksnis storesnis, tuo geresnė garso izoliacija. Tokiu būdu nebereikalingos papildomos garsą izoliuojančios medžiagos.

Ar tikrai ji brangesnė? Jei lyginsime tik apšiltinimo medžiagas – taip, brangesnė. Tačiau reiktų palyginti patį apšiltinimo procesą ir jam reikalingas papildomas konstrukcijas bei darbą. Keliasdešimties kvadratinių metrų šiltinimas užtrunka kelias valandas tuo tarpu su mineraline vata galima darbuotis kelias dienas. Samdant statybos profesionalus, jų darbo išlaidos didėja keletą kartų, todėl reiktų skaičiuoti galutinio rezultato kainą. O ji tikrai lygi ar net mažesnė tradiciniams apšiltinimo būdams.

Ankstesnis straipsnisKokį internetą pasirinkti atostogaujantiems?
Kitas straipsnisKodėl refinansavimas kartais reikalingas net ir protingiausiems