BALDŲ GAMYBOS PROCESO SAMPRATA

Automatikos ir informatikos pažanga iš pagrindų pakeitė gamybos valdymo sampratą. Pakito požiūris į visas gamybos proceso dalis:

• Mašinų veikimą;
• Kokybės kontrolę;
• Žaliavų ir medžiagų bei gatavų produktų sandėliavimą ir nebaigtą gamybą;
• Produkto sampratą;
• Gamybos specializaciją ir kooperaciją;
• Gamybos valdymo sistemas.

Produkto gamybos procesas – tai operacijų, atliekamų tam tikru nuoseklumu, visuma. Pagrindinis gamybos proceso veiksnys yra darbas. Be jo dar gali būti natūralos gamybos procesai. Jų metu  keičiasi produkto fizikinės ir cheminės savybės nedalyvaujant žmogui.

Gamybos ląstelės

Gamybos organizavimo teorijoje skiriamos:

1. Nulinio lygio gamybos ląstelės – tai darbo vietos. Darbo vietoje susijungia visus  trys gamybos veiksniąja – medžiaga, iš kurios daromas produktas, įrengimai ir įrankiai bei juos valdantis žmogus ( pasak ekonomisto teoretiko, darbo jėga).
2. Pirmojo lygio ląstelės, jungiančios grupę technologiškai susietų darbo vietų (nulinių ląstelių). Tai dažniausiai atskiri barai.
3. Antrojo lygio ląstelės, jungiančios pirmojo lygio ląsteles.
4. Trečiojo ir aukštesniojo lygio ląstelės, jungiančios antrojo lygio ląsteles ir t.t. Kiek tų lygių yra, priklauso nuo daugelio veiksnių, kurių mes čia aptarti neturime galimybės.

Gamybos proceso organizavimo formos

Gamybos proceso organizavimo forma priklauso nuo to, kaip apdorojamasis produktas perduodamas iš vienos darbo vietos į kitą. Plačiausiai paplitusios dvi formos: a) pertraukinė (cechinė), b0 srovinė.

Pertraukinėje gamyboje darbo objektas po kiekvienos operacijos tam tikram laikui išimamas iš gamybos proceso ir laukia tolimesnės operacijos prie darbo vietos arba sandėlyje. Pertraukinio gamybos proceso organizavimo forma savo ruožtu gali būti dvejopa: a) grynai cechinė – įrengimai išdėstyti ceche, galima sakyti, atsitiktinai – ten, kur buvo vietos  ar galima buvo patogiau sumontuoti; b) įrengimai išdėstyti pagal technologiją – sudarytos linijos.

Šios gamybos proceso organizavimo formos trūkumai: 1) ištęstas gamybinis ciklas; 2) per dideli gamybos ir sandėlių plotai; 3) reikia daug transporto.

Tačiau yra vienas esminis privalumas: galima greitai paleisti naują gaminį, prisitaikyti prie sparčiai kintančios paklausos. Tai tinka mažoms įmonėms, nedidelėms gaminių partijoms ar atskiriems užsakymams. Dėl to tokia gamyba dažnai vadinama vienetine. Pertraukinė gamybos organizavimo forma užtikrina tokių įmonėlių gyvybingumą.

Srovinėje gamyboje darbo objektas tam tikra tvarka nenutrūkstamai perkeliamas iš vienos darbo vietos į kitą.

Kaip tai galima pasiekti?

1. Gamybos procesą suskaidomas į lygias arba kartotines pagal darbo imlumą operacijas. Operacijų lygybė arba kartotinumas yra gamybos nenutrūkstamumo prielaida.
2. Operacijos priskiriamos tam tikroms darbo vietoms, o darbo vietos išdėstomos grandinine pagal technologijos proceso  eigą arba, kitaip tariant, kaip turi judėti apdorojamasis produktas.
3. Operacijos atliekamos lygiagrečiai visose arba keliose darbo vietose ir tada daug kartų sutrumpėja gamybos ciklas.
4. Detalės ir gaminiai iš vienos operacijos į kitą perduodami nenutrūkstamai, o tam reikia specialaus tarpoperacinio transporto, kuris gabena darbo objektus ir palaiko nustatytą gamybos ritmą. Vadinasi, gamybos srovė gerai tinka masinei gamybai didelėmis gaminių serijomis, nes čia naudojami brangūs ir labai našūs įrengimai, o suderinti juos ar pertvarkyti kitam produktui nelengva.

Srovinei gamybai organizuoti reikalingos tam tikros prielaidos: pakankamai didelė gamybos apimtis, stabili produkcijos nomenklatūra, stabili gaminio konstrukcija ir detalių pakeičiamumas, pažangi technologija, tobulas gamybos ir darbo organizavimas. Srovinė gamyba dar skirstoma pagal darbo vietų specializacijos laipsnį ir gamybos apimtis į masinę ir serijinę.

Masinės gamybos įmonės ilgą laiką ir dideliais kiekiais gamina vieno tipo gaminius. Šiam tipui priskiriamos automobilių, traktorių, televizorių bei radijo aparatūros gamyklos.

Serijinės gamybos įmonėje produkcijos nomenklatūra siauresnė ir dažniau keičiama. Gaminiai leidžiami partijomis, o tai reiškia, kad vienų pradėtas gaminti produktų skaičius baigiamas, o po to gaminama kitų gaminių partija. Serijinė gamyba paplitusi siuvimo, avalynės, baldų, mašinų gamybos įmonėse.

Masinė ir serijinė gamyba gerokai atpigina produktus, atsiranda galimybė juos įsigyti net nedideles pajamas turintiems vartotojams.

Pagalbinė gamyba

Neabejotina, kad pagrindinis gamybos procesas sudaro įmonės esmę. Tačiau joks gamybos procesas negali vykti vienas be pagalbinės gamybos ir jos aptarnavimo. Šių padalinių dydis, skaičius, įvairovė priklauso nuo pagrindinių procesų specifikos bei gamybos masto. Tačiau visur yra energetinis ūkis, vidinis transportas, remonto tarnybos, sandėliai bei kiti padaliniai. Mašinų gamybos įmonės dar turi įrankių ūkį. Pagalbinės tarnybos turi pašalinti įvairius mašinų gedimus, užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos, dujų, suslėgto oro, vandens tiekimą, tinkamai prižiūrėti pastatus, įmonių teritoriją.