baidarių nuoma

Dabartinės baidarės yra kilę iš eskimų naudotų valčių, kuriomis eskimai medžiojo bei žvejojo. Vėliau šios valtys buvo ištobulintos Grenlandijoje. Anglai pirmieji Europoje pradėjo irkluoti tokio tipo valtis ir tai buvo 19-to amžiaus pabaigoje. Vėliau baidares “atrado”šveicarai ir vokiečiai. Pačioje pradžioje europiečių baidarės kaip ir eskimų buvo padarytos iš tokių pat medžiagų – gyvūnų kaulų ar medienos aptrauktos oda. Vėliau baidarės buvo po truputį tobulinamos siekiant, kad jas būtų lengviau transportuoti ir irkluoti.
Kanojos

Kanojos tipo valtis kaip transporto priemonė praeityje buvo naudojama kelių civilizacijų. Tačiau kanojos kilmės vieta paprastai yra laikoma Kanados rytinė pakrantė, kur tokio tipo valtis buvo naudojama medžioklei, žvejybai bei žmonių ir pašto pervežimui. Vėliau, atvykėliai į Ameriką pradėjo naudoti tokio tipo valtis keliauti naujojo kontinento upėmis bei ežerais. Europoje vieni pirmųjų kanojas pradėjo naudoti ir tobulinti anglai.

Baidarių ir kanojų  sporto istorija

BKI sportas populiarėti pradėjo Europoje 19-to amžiaus pabaigoje. Vėliau ėmė steigtis vis daugiau regioninių ir nacionalinių asociacijų bei federacijų, o 1924 metais buvo įsteigta Tarptautinė baidarių-kanojų Federacija. Tais pačiais metais keletas baidarių dalyvavo Paryžiaus Olimpiadoje kaip parodomoji sporto šaka, o 1936 metais, kaip jau buvo minėta, Berlyno Olimpiadoje buvo BKI kaip olimpinės sporto šakos debiutas. Šioje olimpiadoje dalyvavo 20 valstybių BKI atstovai. 2002 m. pasaulio čempionate Sevilijoje (Ispanija) jau dalyvavo 69 valstybių atstovai iš visų penkių žemynų.

 Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo istorija

1940-1959m.

1940m. Kaune buvo surengtos pirmosios baidarių irklavimo pirmenybės, kuriose dalyvavo tik kauniečiai.
1957m. Europos čempionatas, Gentas: A. ir M. Rudzinskai K-4 1000 auksas.
1958m. Pasaulio pirmenybės, Praha: Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai (Lietuva) su V.Zvezdkin ir V.Stepanov (Rusija) iškovojo K-4 10000 bronzos medalius.
1959m. II TSRS tautų spartakiadoje aukso medalius iškovojo baidarių irkluotojai L. Fedorenka ir M. Rudzinskas.

1960-1969m.

1960m. XVIII olimpinėse žaidynėse Romoje debiutavo b/k irklavimo atstovas M. Rudzinskas, iškovota 4 vieta, truko tik 0,14sek. iki medalio.
1960m. b/k irklavimas pradėtas kultivuoti Panavėžyje.

1970-1979m.

1971m. Pasaulio čempionatas, Belgradas: Vladui Česiūnui C-1 1000 buvo įteiktas bronzos medalis.
1971m. V TSRS tautų vasaros spartakiadoje aukso medalį iškovojo kanojininkas V. Česiūnas.
1972m. V. Česiūnas iškovojo pirmąjį olimpinį auksą Miunchene, dvivietė kanoja, 1000m., 3.52,60.
1972m. pradėta rengti tarptautinė “Galvės regata”.
1973m. Pasaulio čempionatas, Tamperė: V. Trukšinas K-1 4×500 auksas ir K-1 500 sidabras, V. Česiūnas C-2 10000 auksas ir C-2 1000 sidabras, R. Vienažindis C-1 1000 sidabras.
1973m. Europos čempionatas, Tamperė: V. Trukšinas K-1 4×500 auksas, V. Česiūnas C-2 10000 auksas.
1973m. TSRS čempionatas, Trakai: čempionais tapo: C-1 500 Algis Montvydas, K-1 500 Vitalijus Trukšinas, K-2 500 Ginautas Švenčionis ir Algis Alkovikas, bronzos medalius iškovojo C-2 500 Vladas Česiūnas ir Romas Vienažindis.
1973, 1974m. Vladas Česiūnas tapo populiariausiu Lietuvos sportininku.
1974m. Pasaulio čempionatas, Mechikas: V. Česiūnas C-2 1000, 10000 du aukso medaliai, V. Trukšinas K-1 4×500 sidabras.
1975m. Pasaulio čempionatas, Belgradas: V. Česiūnas C-2 10000 auksas, P. Šiurskas K-2 10000 bronza.
1975m. TSRS Tautų Spartakiados nugalėtojais tapo: C-1 500 Algis Montvydas, C-2 500 Petras Grigonis ir Artūras Rainys, K-1 1000 Vitalijus Trukšinas
1977m. Pasaulio čempionatas, Sofija: A. Korolkovas ir P. Šiurskas K-2 10000 auksas.
1978m. Pasaulio čempionatas, Belgradas: P. Grigonis C-2 500 sidabras, N. Kalašnikova K-2 500 sidabras, V. Trukšinas K-1 1000 bronza.
1979m. Pasaulio čempionatas, Duisburgas: N. Kalašnikova K-2 500 auksas, J. Zautra K-4 500 sidabras ir K-4 1000 bronza.
1979m. TSRS Tautų Spardakiadoje bronzos medalius iškovojo K-2 1000 Romutis Višinskis ir Aleksėjus Rumiancevas.

1980-1989m.

1980m. Olimpinės Žaidynės, Maskva: Romutis Višinskis K-1 1000 pusfinalyje buvo ketvirtas. TSRS rinktinės sudėtyje buvo Natalija Kalašnikova (atsarginė).
1981m. Pasaulio čempionatas, Notingamas: V. Čekaitis C-2 500 sidabras ir C-2 1000 bronza.
1981m. TSRS moksleivių Spartakiada, Trakai: Nugalėtojais tapo C-2 500 Giedrius Mardosas ir Saulius Misevičius, K-2 500 Aleksandras Mrychinas ir Vygantas Lekavičius.
1983m. Pasaulio čempionatas, Tamperė: A. Vieta K-1 1000 ir K-4 500 sidabro bei K-4 1000 bronzos medalis, N. Kalašnikova K-4 500 sidabras.
1983m. iš VIII TSRS tautų spartakiados po 2 aukso medalius parsivežė b/k irkluotojai N. Kalašnikova ir A. Vieta.
1985m. Pasaulio čempionatas, Hazevinkelis: A. Vieta K-4 1000 sidabras.

1885 m. Klaipėdoje (Prūsijos sudėtyje) įkurtas pirmasis akademinio irklavimo klubas “Neptūnas”.
1986m. b/k irklavimas pradėtas kultivuoti Skuode.
1987m. Pasaulio čempionatas, Duisburgas: A. Vieta K-4 500 auksas ir K-4 1000 bronza, S. Narevičiūtė K-4 500 bronza.
1989m. Pasaulio čempionatas, Plovdivas: A. Vieta K-4 10000 auksas ir K-2 1000 sidabras.

1990-1999m.

1990m. Pasaulio čempionatas, Poznanė: A. Vieta K-4 10000 auksas.

2000-2003m.

2000m. Europos čempionatas, Poznanė: Alvydas Duonėla K-1 200 auksas.
2000, 2001m. Alvydas Duonėla – Pasaulio taurės nugalėtojas.
2001, 2002m. Pasaulio čempionatas, Poznanė, Sevilija: Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas K-2 200 auksas.
2002m. Pasaulio čempionatas, Sevilija: Romualdas Petrukanecas K-1 200 bronza.
2002m. Europos čempionatas, Szeged: Romualdas Petrukanecas K-1 200 bronza.
2002m. Romualdas Petrukanecas – Pasaulio taurės nugalėtojas

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here