Žodis automobilizacija sudarytas iš dviejų žodžių: auto arba automobilis ir mobilizacija. Tad panagrinėsime jų reikšmes: automobilis [gr. autos– pats + lot. mōbilis – judamas; lankstus, nepastovus, greitas (Jokantas, 1995: 620)]- tai nepriklausomo variklio varoma ratinė, nebėginė transporto priemonė su kėbulu (Didysis lietuvių kalbos žodynas, 1993: 66; Tarptautinių žodžių žodynas, 2003: 82)
Automobilizmas: 1. automobilių konstravimas, gamyba ir naudojimas; 2. automobilių sportas – lenktynės automobiliais (Tarptautinių žodžių žodynas, 2003: 82).
Mobilizacija [pranc. mobilisation < lot. mobilis – judamas] – didesnių jėgų telkimas kokiam nors uždaviniui atlikti; aktyvinimas (Tarptautinių žodžių žodynas, 2003: 488).
Iš to, kas buvo pasakyta, galima daryti išvadą, jog automobilizacija yra automobilių pagausėjimas. Kartu būtų galima manyti, kad automobilizacija nėra vien automobilių, bet apskritai transporto gausa, jų gaminimas, naudojimas ir pan.
Forma [lot. – išvaizda, pavidalas] – daikto pavidalas, sandara, priemonių visuma ir t. t. (Tarptautinių žodžių žodynas, 2003: 247) Automobilizacijos formą reikėtų suprasti plačiai – kaip transporto priemonių tam tikra rinkoje ir ekonomikoje susidariusi situacija. Šią situaciją apibūdina transporto gausa, transporto reguliavimas, kelių tinklas ir kt.
Transportas [lot. transporto – pernešu, pervežu] 1. liaudies ūkio šaka – krovinių ir keleivių gabenimas; 2. gabenimo priemonės (automobiliai, traukiniai, laivai, lėktuvai); 3. vienu metu atgabentų, gabenamų prekių, medžiagų kiekis, partija (Tarptautinių žodžių žodynas, 2003: 753). „Transportas – ūkio šaka, apimanti krovinių ir keleivių vežimą įvairiomis transporto priemonėmis.“ (Baublys A., Vasiliauskas A. V. Transporto infrastruktūra, 2005: 11) Transportas – svarbi paslaugų sferos šaka, todėl ne tik formuoja, bet ir parodo gyvenimo būdą, kultūrą, daro įtaką ekonomikos pažangai. Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant respublikos teritorijoje gamybines jėgas, įsisavinant gamtos turtus, tenkinant gyventojų susisiekimo poreikius, keliant žmonių materialinio ir kultūrinio gyvenimo lygį, stiprinant gamybą. (A. Jurkauskas, 2008: 10) Nebūtų transporto, nebūtų geografinio darbo pasidalijimo, teritorinės gamybos kooperacijos. Transporto tinklo struktūra, tankumas ir įvairovė parodo šalių ir regionų svarbą pasaulio ūkyje, išryškina jų ekonominius skirtumus.
Transporto sistema pagal funkcinius komponentus sudaryta iš tokių transporto šakų: biotransporto, geležinkelio, automobilių, vidaus vandenų, jūrų, oro, miestų ir vamzdynų. (A. Jurkauskas, 2008: 10) XX a. susiformavusią pasaulio transporto sistemą sudaro keliai, transporto įmonės ir priemonės. Transporto plėtotė priklauso nuo šalių ir regionų ekonomikos lygio, jų vietos pasaulio ūkyje, gamtos sąlygų ir kitų veiksnių. Pirmaujančiose šalyse yra 80 proc. visų kelių. Jos gabena daugiau kaip 70 proc. pasaulio prekių. Išplėtotas transportas – bet kurios šalies pažangos garantas, ekonomikos lygio veidrodis. Transportas mums svarbus tiek, kiek juo vežami kroviniai bei keleiviai.
Praeityje transportas padėdavo tiktai gamybinių šalies ūkio šakų veikloje, o dabar jis tapo pagrindiniu jų vystymosi ir augimo veiksniu. Naujas transporto plėtros etapas prasidėjo XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, išradus garo mašiną ir pagaminus garvežį. XIX a. pabaigoje pagal kelius ir transporto priemones skiriamas vandens, sausumos ir oro transportas.
Transporto rūšys pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme (1991) (toliau – TVPĮ) yra šios: geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Šių transporto rūšių, taip pat kombinuotų vežimų veiklos ypatumus nustato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai bei kiti teisės aktai. Transporto veiklą taip pat reglamentuoja ir tarptautiniai dokumentai bei poįstatyminiai teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto infrastruktūra, transporto priemonės ir kitos su transporto veikla susijusios techninės, technologinės ir eismo valdymo priemonės nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, užsienio juridinių asmenų filialams arba atstovybėms. Viešojo naudojimo geležinkeliai, valstybinės reikšmės keliai, tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, valstybinių jūrų uostų infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Taigi transporto infrastruktūra yra viešoji (savininkas – valstybė ir savivaldybė) ir privati (savininkas – fizinis ar juridinis asmuo). (TVPĮ, 1991)
Iš visų transporto rūšių, šiame darbe bus kalbama apie automobilių transportą. Automobilių transportui priklauso keliai, transporto priemonės, technologiniai įrengimai, stotys ir kiti inžineriniai statiniai.
Kiekviena transporto rūšis susideda iš fizinių komponentų: kelių, terminalų, transporto priemonių ir valdymo sistemų.
Kelias – tai maršrutas, kuriuo vyksta eismas. Konkrečioms transporto priemonėms – tai, aplinka, kuria važiuojama ir atliekama numatyta funkcija. Egzistuoja natūralūs ir dirbtiniai keliai. Natūralūs – jūros, oro erdvė, upės ir pėsčiųjų takai. Automobilių, geležinkelių keliai yra dirbtiniai. Dirbtiniams keliams būdinga labai didelės investicijos ir savaime iškylanti problema – kaip investitoriui atgauti įdėtas lėšas. (A. Jurkauskas, 2008: 10 – 11)
Automobilių keliai paprastai – bendro naudojimo susisiekimo keliai, kurie pasižymi tokiomis charakteristikomis: laisvas priėjimas prie kelio, kelių tinklo universalumas, sudaro plačias manevringumo galimybes transporto priemonėms, yra patikimi, bet juos reikia nuolat prižiūrėti. (A. Baublys, 1997: 298) Pagal 1975 m. Ženevoje pasirašytą susitarimą dėl kelių klasifikavimo, jų vertinimo ir tolesnio vystymosi perspektyvų, kuriuo vadovaujamasi Europoje, keliai skirstomi į:
1. automagistralės (motorways) – tai keliai, suprojektuoti ir nutiesti tik automobilių eismui ir netarnaujantys šalia esančios vietovės poreikiams. Jų požymiai:
– turi atskiras skirtingų krypčių eismo juostas;
– nesikerta su kitų rūšių transporto linijomis: geležinkeliu, tramvajumi ir pan.;
– turi specialų žymėjimą.
2. Ekspres keliai (Expres roads), skirti autotransporto judėjimui be ypatingų reikalavimų kaip magistraliniams keliams, tačiau su sustojimo ir parkavimo draudimu eismo juostose.
3. Paprasti keliai. Jie yra atviri visoms transporto priemonėms. Gali turėti vieną ar kelias juostas.
Valstybinės reikšmės keliai pagal eismo intensyvumą, jų padėtį gyvenamųjų vietovių atžvilgiu ir parametrus skirstomi į A, B ir C kategorijų grupes.
A kategorijų grupę sudaro magistralės (A M) ir keliai už gyvenamųjų vietovių ribų (A I, A II, A III, A IV, A V kategorijos).
B kategorijų grupę sudaro keliai gyvenamųjų vietovių prieigose ir atskirais atvejais neužstatytose miestų teritorijose (B I, B II, B III, B IV kategorijos), kai jie nepriskirti A M ir A I kategorijoms.
C kategorijų grupę sudaro keliai per kaimo gyvenamąsias vietoves (C II, C III, C IV kategorijos)
Terminalas – tai punktas, kuriame vyksta keleivių įsodinimas ir išlaipinimas, krovinių pakrovimas ir iškrovimas, galimas transporto priemonės keitimas, atliekamos aptarnavimo ir kitos funkcijos. Terminalai – svarbi transporto sistemos dalis, nes transportavimo greitis priklauso ne vien nuo vežimo greičio, bet ir nuo perkrovimų, keičiant transporto priemones, trukmės.
Transporto priemonėms priklauso visų rūšių transporto mašinos, kuriomis vyksta keleivių ir krovinių vežimas ar transportavimas. Transporto priemonės savo ruožtu skiriasi priklausomai nuo transporto rūšies, traukos (variklių) darbo principo, panaudojimo ir t. t. (A. Jurkauskas, 2008: 11, 21)
Išskiriami tokie transporto automobiliais privalumai:
– ir kroviniai, ir keleiviai gali būti pristatomi „nuo durų iki durų“; tai esminis privalumas, dėl kurio dažnai autotransportas pasiekiamas net tada, kai pagrindinė maršruto dalis vežama kitomis transporto priemonėmis;
– automobiliais galima pasiekti kitomis transporto priemonėmis nepasiekiamas vietas;
– automobiliais transportuojama greitai ir pigiai, kai atstumas neviršija 325 km.;
– kitoms transporto priemonėms reikalingi solidžiai įrengti ir kur kas brangesni terminalai – geležinkelio stotys, uostai, dokai, oro uostai.
Jau minėta, automobilių transporto privalumu laikytinas ir automobiliams būdingas manevringumas. Automobilis juda savarankiškai. Vieno automobilio sustojimas kelyje papratai neturi įtakos kitiems. Didelis automobilių kelių tankis ribiniais atvejais (įvykus stambiai avarijai) leidžia nesunkiai pakeisti maršrutą, apvažiuoti uždarytą ruožą. Šiuolaikinės ryšio priemonės įgalina peradresuoti krovinį jau transporto priemonei esant kely, o kelių tinklas – tai leidžia atlikti minimaliomis sąnaudomis. Didelės pasirinkimo galimybės sukelia kai kurių pervežimų strategijos problemų. Stambesni vežėjai pervežimų maršrutu optimizuoja kompiuteriais – įvertina padėtį (kamščius, remontą, eismo intensyvumą) konkrečiuose kelių ruožuose.
Autotransportui būdingi ir trūkumai:
– kai atstumai viršija 325 km, transportavimas geležinkeliais greitesnis ir pigesnis;
– transporto kamščiai miestuose paverčia automobilius lėtomis ir neefektyviomis transporto priemonėmis;
– kelių transportas labiau teršia aplinką nei traukiniai ar laivai;
– kelių transporto priemonės netaupiai naudoja naftos išteklius, tai labai svarbu, nes pusė naftos produktų, sunaudojamų Europos Sąjungos šalyse, tenka transportui;
– dideli nuostoliai dėl autotransporto avarijų, daug žmonių žūva ir sužeidžiama.
Nepaisant išvardytų trūkumų, nulemia autotransporto privalumai, ypač jo lankstumas todėl daugelyje Europos šalių tai dominuojanti transporto priemonė. Priminsime, kad Europos Sąjungos šalyse automobiliais pervežama apie 85 proc. krovinių. (Bazaras Ž., Markštaitis D., Sapragonas J., 1999: 33) Transporto efektyvus funkcionavimas nulemia šalies ekonominio-socialinio vystymosi tempus, ritmingumą ir rezultatus, iš esmės lema gamybinių ciklų efektyvumą, stabilumą ir laiko režimą, gamybos kooperacijos ir specializacijos procesų erdvės bei laiko charakteristikas; tad bet koks transporto operacijų trukmė sutrumpinimas yra tikslingas, nes greitina gamybos procesus.
Kryptis – reiškinio linkmė, raidos kelias (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1993: 334). Automobilizacijos kryptis būtų galima išskirti pagal jau apibūdintus kriterijus, tai įvairūs pervežimai, kelionės nuosavu ir viešuoju transportu bei turizmas.
Strategijoje pažymima, kad viena iš svarbiausių naujų Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos transporto politikos krypčių – stiprinti skirtingų transporto rūšių sąveiką. Keleivių vežimo srityje – „vieno bilieto“ (kai su vienu bilietu galima pagal poreikius naudotis įvairių rūšių transporto paslaugomis) koncepcijos diegimas. Krovinių vežimo srityje daug dėmesio skiriama intermodaliniams transportavimo procesams ir technologijoms. Plėtojant intermodalinį transportą, labai svarbu steigti modernius logistikos centrus – „krovinių kaimelius“ arba tiesiog transporto centrus ir integruoti juos į Europos žemyne bei Baltijos jūros regione kuriamą transporto centrų tinklą.
ES šalyse transporto infrastruktūros plėtotės poreikį sąlygoja du svarbiausi veiksniai: 1) keleivinio transporto srityje – didelė automobilių paklausa; 2) krovinius gabenančio transporto ir jo infrastruktūros paklausos augimą daugiausia lemia pokyčiai Europos ekonomikoje ir gamybos sistemoje. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad perėjus prie einamosios ekonomikos Europos Bendrijoje, naujas rinkas sukurti trukdo trūkstamos jungtys transporto infrastruktūros tinkle bei grūstys transporto magistralėse. Eismo grūstys susidarė ir dėl to, kad užtruko Transeuropinio tinklo infrastruktūros įdiegimas, kuris buvo numatytas ir įtrauktas į bendrus Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintus planus (1994 m. Esene). Tuo metu buvo numatyta išleisti 400 mlrd. eurų planuotam transporto infrastruktūros modernizavimui ir plėtotei. Iki šiol įgyvendinta tik penktadalis numatytų infrastruktūros projektų. Dabar Europos Komisija rengia naujus planus ir dokumentus, kuriuose numatoma pakoreguoti ES infrastruktūros plėtojimą, kartu įvertinant ir šalių kandidačių į ES svarbiausių transporto infrastruktūros tinklų svarbą išplėstai ES bei jų modernizavimo ir plėtotės poreikius. Todėl reikia pabrėžti, kad svarbiausių Lietuvos transporto infrastruktūros tinklų modernizavimas ir plėtotė tampa ne tik Lietuvos, bet ir ES šalių bendru reikalu. Taip pat ES transporto infrastruktūros plėtotės politikos ir plėtotės metodologijos išmanymas tampa transporto srityje sprendimus priimančių Lietuvos pareigūnų bei specialistų reikalas.
Transporto infrastruktūros modernizavimui ir plėtojimui svarbus tradiciškai susiklostęs regioninis bendradarbiavimastarp Baltijos valstybių, kur vis didesnę reikšmę įgyjaBaltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimas.
2001 metų gegužę per Geteborgo Vadovų Tarybos susitikimą buvo patvirtinta tvariosios plėtros, kuri įtvirtinta Sutartyse kaip pagrindinis ES tikslas, svarba ir papildyta Lisabonos strategija konkurencingumui ir užimtumui skatinti, pridedant naują matmenį – aplinkos apsaugą. Tuo pat metu buvo paraginta vykdyti darniojo transporto politiką, kuria siekiama kovoti su didėjančiu kelių eismo srautu bei transporto spūstimis, augančiu triukšmu bei tarša, skatinama naudoti aplinką tausojančias transporto priemones ir į kainas įtraukti socialines bei aplinkos apsaugos sąnaudas. Taip darnusis transportas tapo vienu iš keturių pagrindinių Bendrijos tvariosios plėtros strategijos ramsčių. Ilgainiui atsieti transporto augimą nuo ekonomikos augimo – pagrindinis Europos transporto politikos tikslas.
Taigi prioritetai išdėstyti dabartinėje strategijoje išlieka ir toliau aktualūs ir atitinkantys ES transporto politikos kryptis.
Pažymėtina ir tai, kad nors ir didėja automobilizacijos lygis Lietuvoje ir Europoje, spartėja gyventojų ir atvykstančiųjų mobilumas, autoturizmo trasų viešoji infrastruktūra Lietuvoje tik pradedama plėtoti. Nacionalinių autoturizmo trasų specialusis planas dar tik pradėtas rengti, šiuo specialiuoju planu planuojama išplėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą prie autoturizmo trasų. Nacionalinių autoturizmo trasų specialiojo plano sprendiniams įgyvendinti rengiama jo įgyvendinimo programa.
