Minėti skirtumai įrašomi į gamybos analitinių sąskaitų kreditą. Po to jų kredito apyvarta reiškia iš atitinkamų gamybos objektų gautos produkcijos faktinę savikainą. Būtina pabrėžti, kad tokią prasmę kredito apyvarta įgauna tik po savikainos kalkuliavimo. Savikainai kalkuliuoti reikalingus duomenis galima gauti tik iš gamybos analitinių sąskaitų debeto.
Finansinėje apskaitoje produkcijos vieneto savikaina reikalinga produkcijos atsargoms ir parduotai produkcijai įvertinti. Produkcijos likučiai, taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, sužinomi iš produkcijos analitinių sąskaitų, o taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą- iš inventorizacijos duomenų. Produkcijos analitinių sąskaitų debete pagaminta produkcija įvertinama taip pat, kaip ir gamybos analitinių sąskaitų kredite (faktine savikaina arba apskaitine verte, kuri vėliau koreguojama iki faktinės savikainos). Tuo pačiu būdu įvertinama ir parduota produkcija šių vertybių (produkcijos) analitinių sąskaitų kredite.
Laikotarpio pabaigoje likę produkcijos kiekiai jos analitinėse sąskaitose apskaičiuojami įprastu būdu: prie pradinių likučių pridedami gauti kiekiai ir atimami parduoti kiekiai. Kitaip apskaičiuojama likusios produkcijos vertė: likę kiekiai dauginami iš produkcijos vieneto faktinės savikainos. Po to apskaičiuojama parduotos produkcijos vertė faktine savikaina. Tai atliekama tokiu pačiu būdu, kaip ir skaičiuojant šį rodiklį visos įmonės mastu. Pagal produkcijos analitinės sąskaitos duomenis skaičiuojama taip: prie pradinio likučio vertės pridedama debeto apyvartos suma ir atimama galutinio likučio vertė. Galiausiai apskaičiuojamas parduotos produkcijos faktinės savikainos ir apskaitinės vertės skirtumas. Jis įrašomas į produkcijos analitinės sąskaitos kreditą.
Parduotos produkcijos faktinės savikainos duomenys pagal produkcijos rūšis yra svarbūs įmonės pardavimų pelno ir jų pelningumo analizei.
Palyginus konkrečios produkcijos pardavimo pajamas su parduotos produkcijos faktine savikaina, sužinomas pardavimo pelnas, gautas realizavus atitinkamą produkciją. Reikiamiems duomenims gauti gali būti taikomi 2 analitinės apskaitos variantai: 1)naudojamos atskiros pardavimo pajamų ir parduotos produkcijos savikainos analitinės sąskaitos; 2)naudojamos mišrios produkcijos pardavimo analitinės sąskaitos. Pirmuoju atveju tarpusavyje lygintina informacija (pardavimo pajamos ir parduotos produkcijos savikaina) būna skirtingose vietoseir susidaro daugiau apskaitos darbo. Antruoju atveju konkrečios produkcijos pardavimo finansiniam rezultatui nustatyti reikalingi duomenys pateikiami greta, ir šiems duomenims gauti reikia mažesnių apskaitos darbo sąnaudų. Mišrių pardavimo analitinių sąskaitų kredite registruojamos pardavimo pajamos, o debete- parduotos produkcijos savikainos duomenys. Įrašomas taip pat parduotos produkcijos kiekis. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuojamas ir įrašomas analitinių sąskaitų debete pardavimo (bendrasis) pelnas (nuostolis). Po to pardavimo analitinėse sąskaitose debeto bei kredito apyvartos būna lygios ir nesusidaro jokių likučių.
Visų rūšių produkcijos pardavimo rodiklius pravartu pateikti suvestinėje lentelėje. Joje, be absoliučiųjų duomenų, tikslinga pateikti ir pardavimo pelningumą, kaip pardavimo pelno ir pardavimo pajamų procentinį santykį.
Atskleidžiant pardavimo pelningumo padidinimo galimybes, svarbią reikšmę turi išsami skirtingų produkcijos rūšių savikainos analizė. Jos metu daug dėmesio skiriama savikainos sudėtinių dalių analizei. Ypač svarbu gerai išnagrinėti kintamąsias sąnaudas, nes jos paprastai sudaro didžiąją savikainos dalį, ir yra įvairių galimybių mažinti šių sąnaudų dydį produkcijos vienetui. Kintamosios sąnaudos paprastai priskiriamos konkrečiai produkcijai tiesiogiai ir sudaro jos dalinę (tiesioginę) savikainą. Produkcijos savikainos kalkuliavimas tik pagal tiesiogines sąnaudas plačiai paplitęs Vakarų šalyse. Dalinės savikainos rodikliai vidinės analizės bei kontrolės reikalams naudotini ir Lietuvoje. Tačiau šie rodikliai pagal galiojančias nuostatas turtui įvertinti finansinėje atskaitomybėje netinka.
