Automobilio tiesaus judėjimo energetinė lygtis stabdant. Stabdymo jėga ir momentas.

Automobilio tiesaus judėjimo energetinė lygtis stabdant: Naudodamiesi antruoju Niutono dėsniu, energetinę lygtį parašome taip:

– Visų stabdymo jėgų ir judėjimo varžų suma.  Stabdymo jėga kontaktuojant ratui su keliu:

Visų automobilio stabdomų ratų stabdymo jėga:

G – viso automobilio svoris;                                 φ – visų ratų vidutinis sukibimo koeficientas.   Stabdymo momentas:

Stabdymo laikas ir stabdymo kelias.
Praktiškai svarbiau žinoti stabdymo kelią. Kintant automobilio greičiui kinta ir kinetinės energijos kiekis. Ir šis pokytis lygus darbui, visų varžų darbui.

– masė;

– greitis stabdymo pradžioje;

-greitis pristabdymo gale;

S- stabdymo kelias.

Nustatome stabdymo kelią:.

Stabdymo kelią horizontaliame kelyje galime paskaičiuoti:

Kaip matyti nustatytas stabdymo kelias nepriklauso nuo automobilio svorio. Stabdymo kelias nustatomas taip :

Tikrieji stabdymo parametrai

Tikrasis stabdymo kelias ir laikas skiriasi nuo mūsų paskaičiuoto teorinio, nes neįskaitome paruošiamo periodo.

T(sustbdymo)=t₁+t₂+t₃+t₄;    S(sustabdymo) = S₁+S₂+S₃+S₄;     …., (km/h).

;  ;

Jei įvertinsim svorį panaudojus sukibimo jėgą. Stabdymas vykdomas nepilnai išnaudojant galimybes.

S-stabdymo kelias.

Sustojimo kelias.

Automobilio masių persiskirstymas stabdymo metu Kai automobilis stabdomas,dalis masės nuo galinių ratųpersiduoda priekiniams:F – stabdymo jėga, N;      h – svorio centro aukštis, m;b – automobilio bazė, m.

Automobilio masių persiskirstymas stabdymo metu Rato stabdymo momentą riboja jo kibumas su keliu.                      Didžiausia stabdymo jėgaV_{s max}, kuri gali veikti priekinę ir užpakalinę ašis, yra ši:R_z – kelio reakcija, N;                      φ – kibumo koeficientas.

Todėl stabdant persiskirsčius               masėms, būtina paskirstyti ir stabdymo jėgas, tenkančias priekinei ir galinei ašims. Automobilio dinamiškumu vadinama jo savybė trumpiausiu laiku pasiekti didžiausią greitį.Paprasčiausias dinamiškumo rodiklis – automobilio greitėjimas.Greitėjimas tuo didesnis, kuo galingesnis variklis, mažesnė automobilio masė ir geresnis padangų kibumas su keliu Mieste automobilis važiuoja:                  15…25 % laiko vienodu greičiu,                 30…45 % laiko greitėjant,                     30…40 % laiko iš inercijos arba stabdant Pagreitis.

Automobilio masių persiskirstymas stabdymo metu

Kai automobilis stabdomas, dalis masės nuo galinių ratų persiduoda priekiniams:

F – stabdymo jėga, N;   h – svorio centro aukštis, m;   b – automobilio bazė, m.

Rato stabdymo momentą riboja jo kibumas su keliu. Didžiausia stabdymo jėga Vs max, kuri gali veikti priekinę ir užpakalinę ašis, yra ši:

Rz – kelio reakcija, N; φ – kibumo koeficientas.

Todėl stabdant persiskirsčius masėms, būtina paskirstyti ir stabdymo jėgas, tenkančias priekinei

Stabdymas varikliu:

Toliau apskaičiuojamos j reikšmės ir brėžiamas grafikas šiems stabdymo atvejams:

1.  stabdant tik ratiniais stabdžiais (variklis atjungtas);
2.  stabdant tik varikliu (akseleratorius atleistas);
3.  stabdant ratiniais stabdžiais ir varikliu;
4.  stabdant varikliu, įjungus žemesnę pavarą.

Stabdyti tikslinga taip, kad j būtų didžiausias. Važiuojant tiesiogine pavara, stabdyti stabdžiais ir varikliu prasminga tol, kol greitis sumažėja iki vs.

Autotraukinio stabdymas

Autotraukinio vilkiko ir priekabos ar priekabų stabdymo efektyvumas, būtent lėtėjimo pagreitis turi būti nevienodas:

jn – n-osios priekabos lėtėjimo pagreitis; jv – vilkiko lėtėjimo pagreitis; n – priekabų skaičius autotraukinyje.

Bandant rasta, kad stabdomas autotraukinys nesiskersuoja, kai:

Q – vidutinė jėga, kuria priekabos stumia vilkiką; Gv – vilkiko svoris.