UAB „PZU LIETUVA“ IR UADB „INDUSTRIJOS GARANTO“ TRANSPORTO PRIEMONIŲ (KASKO) DRAUDIMO PALYGINAMOJI ANALIZĖ

Įvykus eismo įvykiui dažniausiai nuostolių patiria abi pusės, tačiau transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomas draudimas užtikrina žalos atlyginimą ar nuostolių kompensavimą tik nukentėjusiajam. Apsidraudus KASKO draudimu nuostoliai bus atlyginti pačiam apdraustos transporto priemonės savininkui patyrus žalą dėl vagystės ar bet kokio kito staiga ir netikėtai įvykusio atsitikimo, kurio nėra nedraudžiamųjų sąraše. Todėl žmones savanoriškai nusprendžia apdrausti savo transporto priemones KASKO draudimu, kad apsaugoti transporto priemonės savininką ir/ar valdytoją  nuo galimų patirtų nuostolių, susijusių su transporto priemonės, jos dalių, papildomos įrangos ir/ar bagažo sugadinimu ar praradimu.
Temos aktualumas. KASKO draudimą siūlo įvairios draudimo bendrovės, jos skiriasi sutarties sąlygomis: įmokų dydžiu, galiojimo vieta (Lietuva ar ES), nedraudiminiais įvykiais, išmokų mokėjimo greičiu, aptarnavimu ir t.t. Todėl labai svarbu renkantis KASKO draudimą atkreipti dėmesį į bendrovių sąlygas, bei palyginti įmokų bei išmokų mokėjimo tvarką, kad pasirinkti labiausiai Jums tinkantį, optimalų draudimo variantą .
Darbo tikslas: susipažinti su UAB „PZU LIETUVA“ ir UADB „Industrinio garanto“ transporto priemonių KASKO draudimu ir palyginti šį draudimą paminėtose bendrovėse.
Darbo uždaviniai:

• Palyginti UAB „PZU LIETUVA“ ir UADB „Industrinio garanto“ draudimo bendrovių istoriją bei vykdomą veiklą;

• Apibūdinti kelių transporto priemonių draudimo rūšį – KASKO draudimą;

• Atlikti draudimo bendrovių palyginamąją analizę

• Pateikti išvadas ir rekomendacijas dėl draudimo bendrovės pasirinkimo

Darbo objektas: UAB „PZU LIETUVA“ ir UADB „Industrijos garantas“ transporto priemonių KASKO draudimas.
Darbo metodika: UAB „PZU LIETUVA“ 2010 m. birželio 30 d. transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 ir UADB „Industrijos garantas“ 2010 m. kovo 24 d. kelių transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 palyginamoji analizė ir konkrečių pasiūlymų iš šių draudimo bendrovė palyginamoji analizė.

1.     DRAUDIMO BENDROVIŲ ISTORIJA IR VYKDOMA VEIKLA

1 lentelė

UADB „Industrijos garantas“ – 1997 m. Koncerno „Achemos grupė” įsteigta ne gyvybės draudimo bendrovė, teikianti pagrindines ne gyvybės draudimo paslaugas.Nuo 2001 m. bendrovė yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narė.UADB „Industrijos garantas“ turi filialą Vilniuje, skyrius visuose 10-yje Lietuvos administracinių centrų bei skyrius Jonavoje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Kaišiadoryse ir Biržuose.
2009 m. pradžioje bendrovėje dirbo 112 profesionalių darbuotojų, turinčių patirtį finansų ir draudimo srityse.

Vykdoma veikla

Teikia visas ne gyvybės draudimo paslaugas privatiems ir verslo klientams.
Privatiems asmenims teikia tokias draudimo rūšis:

• Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCAPD)

• Kelių transporto priemonių draudimas (KASKO)

• Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

• Būsto ir namų turto draudimas

Verslo klientams:

• Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCAPD)

• Kelių transporto priemonių draudimas (KASKO)

• Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

• Įmonių ir organizacijų turto draudimas

• Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas

• Darbdavio civilinės atsakomybės draudimas

• Mobilių mašinų ir agregatų draudimas

• Vežamų krovinių draudimas

Laidavimo draudimas

Istorija		PZU grupė buvo įkurta Lenkijoje 1803 metais. Dabar ji yra viena iš sparčiausiai augančių Lenkijos kapitalo grupių.Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ istorija prasidėjo 1993 m., kai draudimo veiklą Lietuvoje pradėjo vykdyti UAB DK „Lindra“.2004 m. PZU grupė įsigijo 100 % bendrovių NORD/LB draudimas ir NORD/LB gyvybės draudimas. Sujungus bendroves, Lietuvoje buvo pristatytas „PZU Lietuva“ vardas. 2008 m. „PZU Lietuva“ užėmė antrąją vietą ne gyvybės draudimo rinkoje. Tais pačiais metais įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 90 406 700 litų, tai yra didžiausias įstatinis kapitalas Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje. Vykdoma veikla Teikia visas gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas privatiems ir verslo klientams. Apdraudžia gyvybę investiciniu, kaupiamuoju, grupiniu ir kitais draudimais. Apdraudžia turtą, transportą, gyvulius, mišką nuo nelaimingų atsitikimų, verslo nutrūkimo, civilinės atsakomybės ir kt. Privatiems asmenims teikia tokias draudimo rūšis: Gyvybės draudimas   Automobilio draudimas   Turto draudimas   Kelionių draudimas   Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų   Bankinių mokėjimo kortelių draudimas   Asmens civilinės atsakomybės draudimas   Ūkio draudimas Verslo klientams: Transporto draudimas   Darbuotojų draudimas   Civilinės atsakomybės draudimas   Įmonių turto draudimas   Statybų draudimas   Laidavimo draudimas   Verslo nutrūkimo draudimas   Kelionių draudimas   Smulkaus verslo draudimas Ūkio draudimas

 
Išvados: palyginus šių dviejų bendrovių istoriją ir dabartinę veiklą bei teikiamų paslaugų spektrą, galima daryti išvadą, kad UAB „PZU LIETUVA“ yra patikimesnė draudimo bendrovė, nes ji tvirčiau laikosi Lietuvos rinkoje ir teikia žymiai daugiau paslaugų, negu UADB „Industrijos garantas“, kuri specializuojasi labiau kelių transporto priemonių draudimu. Be to, „PZU LIETUVA“ turi didesnę patirtį draudimo versle, turi daugiau savo įmonės filialų, kas reiškia, kad Lietuvos draudėjai atiduoda pirmenybę šiai draudimo bendrovei jau daugelis metų.

 

2.     DRAUDIMO RŪŠIES APIBŪDINIMAS: transport priemonių kasko draudimas

KASKO draudimas – tai savanoriškas transporto priemonės draudimas.

Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas neatlygina mums žalos dėl tokių įvykių, kaip avarija, stichinės nelaimės ar gamtinės jėgos, vagystės, trečių asmenų tyčinė veikla ir panašiai. Kitaip nei vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju, KASKO draudimas atlygina nuostolius ne nukentėjusiems tretiesiems asmenims, o pačiam apdraustos transporto priemonės savininkui, nepriklausomai nuo to, kas buvo kaltas dėl patirtų nuostolių, o taip pat, kai kaltininkas nebuvo nustatytas.
Įvykus eismo įvykiui dažniausiai nuostolių patiria abi pusės, tačiau transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomas draudimas užtikrina žalos atlyginimą ar nuostolių kompensavimą tik nukentėjusiajam. Apsidraudus KASKO draudimu nuostoliai bus atlyginti pačiam apdraustos transporto priemonės savininkui patyrus žalą dėl vagystės ar bet kokio kito staiga ir netikėtai įvykusio atsitikimo, kurio nėra nedraudžiamųjų sąraše.
Galima apsidrausti ne tik patį automobilį, bet ir visą papildomą vidaus bei išorės įrangą: garso sistemą, dujų įrangą, automobilio ratlankius ir kt.
Vartotojų nuomonių kodėl žmonės renkasi KASKO draudimą yra įvairiausių:

• KASKO draudimu verta draustis, jei manot, kad jus traukia bėdos.

• Dėl ramaus miego, kad jei ir kieme išplėš ar pavogs automobilį, nuostoliai bus atlyginti.

• Kai kurie vairuotojai renkasi dėl to, kad apdraudžiant KASKO draudimu gaunasi sąlyginai mažesnė kaina, nes nereikia mokėti už saugomą aikštelę.

• Gana aukšta automobilio vertė, gyvenimas mieste, o transporto priemonės ne tik dideli, bet ir smulkūs apgadinimai gali daug kainuoti.

KASKO draudimu galima apdrausti visas transporto priemones registruojamas kelių policijoje, tai yra:

Sudarant kasko draudimo sutartį, gali būti nustatyta frančizė – transporto priemonės ar papildomos įrangos nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudiminio įvykio atveju atlygina pats draudėjas. Pagal kiekvieną draudiminį įvykį nustatyta mokėtina draudimo išmoka mažinama frančizės suma. Frančizė gali būti išreikšta litais arba procentine išraiška (paprastai iki 25% draudimo sumos). Procentinė frančizės išraiška dažniausiai taikoma transporto priemonės vagystės atveju.

Frančizė – tai sutartyje nurodoma suma, iki kurios padaryti nuostoliai automobiliui nėra apmokami draudimo bendrovės. Frančizės suma sumažina Jūsų mokamą sumą už draudimą (pvz.: Jums kasko draudimą siūlo už 1000 lt, jei nurodot frančizės suma 200 lt, Jūsų įmoka sumažėja 200 lt iki 800 lt, bet jei įvykus eismo įvykiui Jūsų automobiliui padaryta žala neviršys 200 lt, Jūs negausite draudimo išmokos).

Pagrindinis frančizės taikymo privalumas yra tas, kad ji ženkliai sumažina draudimo įmoką, nes draudimo kompanijai nebereikia reguliuoti smulkių žalų, kurių administravimo kaštai nėra mažesni. Iš kitos pusės, draudžiantis be frančizės, net ir dėl keliasdešimties litų žalos draudėjui tenka sugaišti keletą valandų, kol bus sutvarkyti dokumentai, reikalingi draudimo išmokai gauti. Taupant laiką, į tokias mažas žalas dažnai numojama ranka. Tad kodėl gi nepasirinkus frančizės ir taip nesumažinus draudimo įmokos? Be to, kai kuriose draudimo bendrovėse draudimas be frančizės įmanomas tik išskirtiniais atvejais.

Transporto priemonės draudimo suma yra draudžiamos transporto priemonės rinkos vertė draudimo sutarties sudarymo dieną. Draudikas atlygina draudiminio įvykio metu patirtus nuostolius,
Transporto priemonės rinkos vertė (draudimo suma) nustatoma remiantis kainynų, katalogų duomenimis, atsižvelgiant į transporto priemonės techninę būklę bei išorinę išvaizdą. Atskiru šalių sutarimu draudimo suma gali būti nustatyta vadovaujantis transporto priemonės pirkimo ar buhalterinės apskaitos dokumentais.
Paprastai draudimo bendrovės atsisako drausti transporto priemones, kurių amžius yra daugiau nei 10 metų. Kai kuriais atvejais draudimo bendrovės sutinka drausti ir senesnes nei 10 metų transporto priemones (pvz., kai draudžiamas transporto priemonių parkas ar kai draudžiamų senesnių nei 10 metų transporto priemonių techninė būklė yra gera).

3.     DRAUDIMO BENDROVIŲ PALYGINAMOJI ANALIZĖ

 
Renkantis draudimo įmonę KASKO draudimui, svarbu palyginti draudimo bendrovių kelių transporto priemonių taisykles, atkreipti dėmesį į draudiminių ir nedraudiminių įvykių sąrašą, draudimo įmokų ir išmokų mokėjimo tvarką, taip pat į galiojimo teritoriją, besąlyginės frančizės dydį, į valdytojų grupę bei į techninės pagalbos suteikimą kelyje sąlygas.
Todėl toliau pateiksiu UAB „PZU LIETUVA“ ir UADB „Industrijos garantas“ KASKO draudimo taisyklių pagrindinių paragrafų palyginamąją analizę, siekiant šio darbo išvadose pateikti tinkamus pasiūlymus dėl draudimo bendrovės pasirinkimo KASKO draudimo sutarčiai sudaryti.
Taip pat tam, kad atlikti kokybišką palyginamąją analizę, aš padariau užklausą konkrečiam automobiliui į abidbi Bendrovės ir gavau keletą pasiūlymų (1 ir 2 priedas). Taigi, remiantis šiomis duomenimis aš taip pat galiu daryti tvirtas išvadas.

3.1 Draudimo objektai

2 lentelė

Draudimo objektu laikoma taisyklių sąlygomis apdraustos kelių transporto priemonės.Bagažas nėra apdraudžiamas. Draudimo apsauga galioja tik gamyklos gamintojos standartinės komplektacijos kelių transporto priemonei ir standartinei įrangai.Papildoma įranga (prietaisai) laikoma apdrausta tik tuo atveju, jei tai numatyta draudimo liudijime ir ji yra detaliai įvardinta, nurodant papildomos įrangos markę, modelį, draudimo vertę (šios įrangos sąrašą) ir pridedant papildomos įrangos įsigijimą pagrindžiančių dokumentų kopijos.
Už simbolinę kainą-1Lt, kartu su kelių transporto priemone, apdraudžiamas vairuotojas ir keleiviai nuo nelaimingų atsitikimų. Vairuotojo ir/ar keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų objektu yra turtinis interesas, kylantis dėl jų kūno sužalojimo ar mirties, draudžiamųjų įvykių pasekoje.

 
Išvados: Kaip matome, tiek vienoje, tiek kitoje draudimo bendrovėje draudimo objektu laikoma apdrausta transporto priemonė. Tačiau UADB „Industrijos garantas“ už 1Lt apdraudžia vairuotoją ir keleivius nuo nelaimingų atsitikimų, tuo tarpu kai UAB „PZU Lietuva“ bendrovėje už tai reikia papidomai mokėti. Ir vienoje ir kitoje draudimo bendrovėse dėl papildomos automobilio įrangos (prietaisus) draudimą, klientui panorėjus – didėja draudimo įmoka.
 

3.2 Draudžiamieji įvykiai

Draudžiamieji įvykiai yra įvykiai, atsitikę draudimo sutarties galiojimo metu. Žemiau pateiksiu abiejų mano analizuojamų bendrovių KASKO draudimo nurodytus draudimo taisyklėse draudžiamuosius įvykius:

3 lentelė

Draudžiamasis įvykisyra kelių transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl bet kokių, staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų ir/ar vagystės.Kelių transporto priemonės gali būti draudžiamos šiais draudimo variantais:

• Atstatomasis nauja verte – kai nuostolis kelių transporto priemonei apskaičiuojamas, atsižvelgiant į kelių transporto priemonės vertę Sutarties sudarymo dieną.

Draudžiamojo įvykio atveju išmoka mokama neišskaičiuojant nusidėvėjimo;

• Atstatomasis be nusidėvėjimo – kai nuostolis kelių transporto priemonei apskaičiuojamas,

atsižvelgiant į kelių transporto priemonės vertę įvykio dieną, tačiau išmoka mokama neišskaičiuojant nusidėvėjimo;

• Atstatomasis su nusidėvėjimu – kai nuostolis kelių transporto priemonei apskaičiuojamas,

atsižvelgiant į kelių transporto priemonės vertę įvykio dieną, tačiau išmoka mokama išskaičiuojant nusidėvėjimą.
 

 
Išvada: Apžvelgus abiejų draudimo bendrovių KASKO draudimo taisyklėse nurodytus draudiamuosius įvykius, matome, kad jie iš esmės nesiskiria. Tačiau remiantis draudimo bendrovių pateiktomis pasiūlymais pastebėjau tokį skirtumą:” PZU Lietuvos” draudimo pasiūlyme prie draudžiamųjų įvykių nurodyta: autoavarija, gamtinės jėgos, nelaimingi atsitikimai , trečiųjų asmenų tyčinė veikla, vagystė ir plėšimai (žr.į 1 priedą),  o “Industrijos garante” visi įvykiai yra draudžiamieji, išskyrus išvardintus nedraužiamųjų sąraše, t.y. ši draudimo bendrovė garantuoja draudimą nuo visų galimų rizikų, tai daugiau, nei siūlo UAB “PZU Lietuva”.  Manau, kad tai yra UADB “Industrijos garanto” bendrovės nemenkas privalūmas.
Taip pat norėčiau pastebėti, kad KASKO draudimo sutarčių draudžiamieji įvykiai labai priklauso nuo papildomo draudimo pasirinkimo.

3.3 Nedraudžiamieji įvykiai

Išanalizavus ir palyginus abiejų bendrovių nedraudžiamuosius įvykius galiu padaryti tokią išvadą, kad bendri principai, kada draudimo bendrovės nemoka išmokų yra šie:

• vairuojant transporto priemonę vairuotojui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų;

• vairuojant transporto priemonę vairuotojui, neturinčiam vairuotojo pažymėjimo ar neturinčiam teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės arba kai transporto priemonę vairavęs asmuo nėra teisėtas transporto priemonės valdytojas;

• jei vairuotojas nepakluso policijos pareigūnams ar savavališkai pasišalino iš įvykio vietos;

• vairuojant techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai jos eksploatacija buvo draudžiama pagal Kelių eismo taisykles ir tai turėjo įtakos įvykiui;

• pervežant transporto priemonę, kai nesilaikoma būtinų saugumo reikalavimų, arba buksyruojant transporto priemonę;

• transporto priemonę panaudojant automobilių sporto varžyboms arba pasiruošimui joms;

• dėl radioaktyviųjų medžiagų poveikio;

• naudojant transporto priemonę kaip nusikaltimo įrankį;

• dėl karo veiksmų, riaušių, civilinio nepaklusnumo akcijų, užgrobimo, konfiskacijos, arešto, įvykdyto civilinės arba karinės valdžios;

• dėl bagažo sugadinimo ar sunaikinimo;

• apdraustam vairuotojui ar keleiviams nusižudžius, kėsinantis nusižudyti arba susižaloti;

• apdraustam vairuotojui ar keleiviams žuvus arba susižalojus dėl trečiųjų asmenų tyčinės veikos;

• dėl apdrausto vairuotojo įgimtų ar įgytų fizinių trūkumų, ligų ar jų priepuolių, kurie buvo autoįvykio, sukėlusio sveikatos sužalojimus ar mirtį, priežastis;

• apdraustam vairuotojui ar keleiviams gavus psichinę traumą, dėl kurios atsiranda ar paūmėja kitos ligos.

Draudikas taip pat gali nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti, jei draudėjas nevykdė draudimo sutartyje ar draudimo rūšies taisyklėse numatytų pareigų (pvz., laiku nesumokėjo draudimo įmokų), taip pat vagystės atveju įrodžius, jog draudėjas buvo palikęs transporto priemonę neįjungęs apsaugos priemonių (nurodytų draudimo liudijime). Visais atvejais draudimo išmoka nemokama, jei buvo įrodyta, kad draudėjas sukčiavo, siekdamas gauti draudimo išmoką (inscenizavo draudiminį įvykį, sudarė draudimo sutartį po įvykio ir pan.).

3.4 Draudimo įmokos, jų skaičiavimas bei mokėjimo periodiškumas

Draudimo suma – draudimo liudijime nurodyta pinigų suma, kurios neviršydamas Draudikas moka draudimo išmoką.

4 lentelė

Draudimo suma

• Draudimo suma – draudimo liudijime nurodyta pinigų suma, kurios neviršydamas Draudikas moka draudimo išmoką.

• Kelių transporto priemonė draudžiama nuo visų draudžiamųjų įvykių ta pačia draudimo suma kiekvienam įvykiui, bet ne didesne, negu jos rinkos vertė Sutarties sudarymo dieną.

Išvados: Draudimo sumą abiejose bendrovėse nustatoma pagal automobilio rinkos vertę. Mano užklaustą automobilį UADB ”Industrijos garantas”pagal rinkos vertę  įvertino 9300 Lt.

3.5 Draudimo įmoka

Draudimoįmoka  – draudimo liudijime nurodyta pinigų suma, kurią Draudėjas Sutarties sąlygomis moka Draudikui už teikiamą draudimo apsaugą.Įmoka dažniausiai svyruoja nuo 1.5% iki 10% automobilio vertės. Dažniausiai įmoka priklauso nuo:

• transporto priemonės pagaminimo metų,

• transporto priemonės markės, modelio,

• vairuotojo amžiaus, vairavimo patirties,

• nuo draudimo varianto.

Keleta įvairių KASKO draudimo vairiantų aš gavau iš  mano analizuojamų draudimo bendrovių. Šiuos variantus ir jų įmokų skirtumą  norėčiau plačiau išnalizuoti 5 lentelėje:

5 lentelė

1. 1.      Draudimo įmoka 683, 00 Lt :

• 300 Lt išskaita draudžiamųjų įvykių atvėjais, 5% – vagystės ir plėšimo atvėjais.

• Galiojimo teritorija – Europa

• Techninė pagalba kelyje- Lietuvoje

• Keleivių nelaimingų atsitikimų draudimas

1. 2.      Draudimo įmoka 651, 00 Lt :

• 300 Lt išskaita draudžiamųjų įvykių atvėjais, 5% – vagystės ir plėšimo atvėjais.

• Galiojimo teritorija – Lietuvoje

• Techninė pagalba kelyje

• Keleivių nelaimingų atsitikimų draudimas

1. 3.      Draudimo įmoka 635, 00 Lt :

• 300 Lt išskaita draudžiamųjų įvykių atvėjais, 5% – vagystės ir plėšimo atvėjais.

• Galiojimo teritorija – Europa

• Be techninės pagalbos kelyje

• Keleivių nelaimingų atsitikimų draudimas

1. 4.      Draudimo įmoka 518, 00 Lt :

• 1000 Lt išskaita draudžiamųjų įvykių atvėjais, 5% – vagystės ir plėšimo atvėjais.

• Galiojimo teritorija – Europa

• Techninė pagalba kelyje- Lietuvoje

• Keleivių nelaimingų atsitikimų draudimas

Kiti privalūmai:
Išskaita nėra taikoma:

• visiems stiklams,

• žibintams,

• veidrodžiams ir jų korpusams,

• atlyginamos žalos tik padangoms,

• policijos pažyma nereikalinga, jei žala nesiekia 4000 Lt

 
Išvada: Iš visų aukščiau aprašytų pasiūlymų mes matome, kad nei viena draudimo bendrovė nesiūlo variantų su nuline frančize. Šitie pasiūlymai galioja visoms vairuotojų grupėms, nepriklausomai nuo amžiaus ir vairavimo stažo.
Taip pat ryškiai matosi draudimo įmokų skirtumas tarp bendrovių. UAB “PZU Lietuvos” nustatytos įmokos yra dvigubai didesnės, nei UADB “Industrijos garanto” siūlomos draudimo įmokos.
Išanalizavus abiejų bendrovių atsiųstus pasiūlymus ir įmokų sumas galiu padaryti tokią išvadą, kad įmoka daugiausiai priklauso nuo draudimo varianto (frančizės dydžio, draudimo apsaugos teritorijos- tik Lietuvoje arba Lietuvoje ir Europoje, su draudimu nuo nelimingų atsitikimų ar be jo, su techninė pagalba kelyje arba be jos).

6 lentelė

 
Išvada: esminių skirtumų šiose draudimo taisyklės punktuose nėra, tik tai UADB „Industrijos garantas“ plačiau aprašo draudimo įmoos mokėjimo būdus, be to jie įsipareigoja raštu pranešti (priminti) apie tai, Kad Draudėjas yra nesumokėjęs įmokos arba jos dalies ir tik po to, praėjus 15 dienom, draudimo apsauga yra sustabdoma, o UAB „PZU LIETUVA“ sustabdo apsaugą po 20 kalendorinių dienų nuo įmokų negavimo. Abidvi bendrovės nustatė triejų mėnesių terminą, kai gali vienašališkai nutraukti sutartį.

3.6 Draudimo išmokos

Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui Draudikas privalo išmokėti Draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką.
Draudimo išmokų išmokėjimo tvarka pateikta 7 lentelėje:

7 lentelė

• Draudimo išmokos pagal Jūsų draudėjo  pasirinkimą pervedamos į jo arba į remonto darbus atlikusios įmonės sąskaitą.

• Draudimo išmoka mokama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikalinga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį.

• Jei nuostolis (išskaičiavus franšizę) už sugadintą kelių transporto priemonę neviršija 4000 Lt, tai draudimo išmoka gali būti mokama be įvykį patvirtinančio dokumento, draudimo įmonės darbuotojui apžiūrėjus kelių transporto priemonę ir įvertinus žalą. Jei įvykis neregistruotas teisėsaugos institucijoje, žala padaryta dėl trečiųjų asmenų veikos atlyginama tik tuomet, jei pateikiami remonto išlaidas, pagal išanksto suderintą sąmatą, pagrindžiantys dokumentai.

• Tais atvejais, kai įskelti ar sudaužyti stiklai, tai draudimo išmoka mokama be įvykį patvirtinančio dokumento, nepriklausomai nuo apskaičiuotos draudimo išmokos sumos dydžio.

• Jeigu buvo apdrausta vairuotojo ir/ar keleivių sveikata, Draudikas, gavęs reikalingus dokumentus, moka draudimo išmoką Apdraustajam žuvus ar mirus dėl draudžiamojo įvykio metu patirtų sužalojimų, ne vėliau, kaip per vienerius metus.

Išmokos, jei atgauta transporto priemonė
Jei atsiranda pavogtoji kelių transporto priemonė, už kurią buvo išmokėta draudimo išmoka, Draudėjas per 15 kalendorinių dienų privalo pasirinkti ar perleisti atsiradusios kelių transporto priemonės nuosavybės teisę
Draudikui, ar grąžinti išmokėtą draudimo išmoką į Draudiko sąskaitą.
Išmokos dėl apdraustųjų asmenų sužalojimo ar mirties
Kai įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, metu apdraustasis vairuotojas ir/ar keleiviai buvo sužaloti ar žuvo, tai jiems ar jų teisėtiems įpėdiniams mokama draudimo išmoka, Draudikui gavus visus reikalingus dokumentus.

 
Išvados: Aptarus mano analizuojamųjų draudimo bendrovių draudimo taisyklėse pateikta informaciją apie draudimo išmokų tvarką, norėčiau pasakyti, kad bendrovių išmokėjimo sąlygos yra labai panašios. Pastebėjau tik vieną esminį skirtumą: Industrijos garantas draudimo išmoką įsipareigoja išmokėti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikalinga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį, o PZU Lietuva draudimo išmoką įsipareigoja išmokėti tik per 30 kalendorinių darbo dienų nuo draudiminio įvykio pripažinimo dienos.

3.7 Sankcijos už  draudimo sutarties sąlygų pažeidimus

8 lentelė

• Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo įmokos ar jos dalies, kurios mokėjimas siejamas su Sutarties įsigaliojimu, Sutartis neįsigalioja nuo draudimo liudijime nurodytos įsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju draudimo įmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo liudijime numatytos jos įsigaliojimo dienos, Sutartis įsigalioja kitą dieną po draudimo įmokos įskaitymo Draudiko sąskaitoje banke. Sutarties terminas tokiu atveju neprasitęsia.

• Jeigu po Sutarties sudarymo nustatoma, kad Draudėjas suteikė žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes , tai Draudikas turi teisę reikalauti pripažinti Sutartį negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias Draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudžiamojo įvykio ar neturėjo draudžiamajam įvykiui įtakos.

• Draudikas už kiekvieną pavėluotą parą moka 0,02% delspinigių nuo priskaičiuotos išmokėti sumos.

• Ginčai, kylantys tarp Draudėjo ir Draudiko dėl draudimo sutarties ar susiję su ja, sprendžiami tarpusavio susitarimu. Nepavykus išspręsti nesutarimų derybų keliu, ginčai yra sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 
Išvada: Aptarus abiejų draudimo bendrovių draudimo taisyklėse numatytus veiksmus, kurie taikomi už draudimo taisyklių pažeidimus, matome, kad šie veiksmai iš esmės nesiskiria, už taisyklių pažeidimus yra taikomos panašios drausminės priemonės.  Skiriasi tik delspinigių procentas, kurį gali reikalauti draudėjas už kiekvieną uždelstą darbo dieną: PZU LIETUVA išmoka 0,01 % nuo išmokos sumos , o Industrijos garantas – 0,02 %.


 

Išvados ir rekomendacijos dėl draudimo bendrovės pasirinkimo

Išanalizavus UAB „PZU Lietuva“ ir UADB „Industrijos garantas“ draudimo bendrovių sutarčių taisykles pastebėjau, kad tiek viena, tiek kita draudimo bendrovė turi savo privalūmų ir trūkumų. Iš esmės jos teikia tokias pačias paslaugas, panašiai skaičiuoja įmokas ir išmokas, labai panašūs draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, panašiai taiko drausminės nuobaudas. Tačiau jie turi ir skirtumų.
Pamatyti esminius skirtumus tarp šių dviejų bendrovių, man padėjo konkretūs KASKO draudimo pasiūlymai, kuriuos gavau iš šių bendrovių brokerių. Taigi, atlikus palyginamąją draudimo bendrovių analizę tarp UAB „PZU Lietuvos“ ir UADB „Industrijos garanto“, manau, kad Industrijos garanto numatytos sutaties sąlygos yra palankesnės draudėjui, negu sąlygos, kurios numatytos PZU Lietuvos draudimo bendrovės sutartyje.
Pats svarbiausias skirtumas yra kaina, t.y. žymiai skiriasi siūlomos draudimo įmokos. Pačią mažiausią įmoką, kurią siūlo PZU Lietuva – yra 1126, 00 Lt (tačiau yra nepalankio sąlygos draudėjus – labai dedelė frančizės suma (1500 Lt), o Industrijos garantas su panašiomis sąlygomis siūlo KASKO draudimą metams tik už 518 Lt. Taigi, matome, kad įmokų skirtumas yra tikrai nemažas, o tai yra vienas iš svarbiausių rodiklių, renkantis draudimo bendrovę.
Taip pats, vienas iš svarbių skirtumų yra tai, kad „PZU Lietuvos” draudimo pasiūlyme prie draudžiamųjų įvykių nurodyta: autoavarija, gamtinės jėgos, nelaimingi atsitikimai , trečiųjų asmenų tyčinė veikla, vagystė ir plėšimai,  o “Industrijos garante” visi įvykiai yra draudžiamieji, išskyrus išvardintus nedraužiamųjų sąraše, t.y. ši draudimo bendrovė garantuoja draudimą nuo visų galimų rizikų, tai daugiau, nei siūlo UAB “PZU Lietuva”. Manau, kad tai yra dar vienas UADB “Industrijos garanto” bendrovės nemenkas privalūmas.
Dar vienas pliusas, kurį priskirčiau draudimo bendrovei „Industrijos garantas“- tai, kad draudimo išmoką jie įsipareigoja išmokėti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, tuo tapu, kai PZU Lietuva draudimo išmoką įsipareigoja išmokėti tik per 30 kalendorinių darbo dienų nuo draudiminio įvykio pripažinimo dienos.
Todėl aš patarčiau pasinaudoti būtent UAB „Industrijos garantas“ teikiamomis KASKO draudimo paslaugomis.