Šeimyniškėlių piliakalnis „Voruta“

Pasirinkau turistinius žygius pėsčiomis, nes man įdomu kelionės pėsčiomis. Nuo pat vaikystės po visus įmanomus kampelius vaikštinėdavau, taip ir dabar – jei yra galimybė, keliaudama renkuosi maršrutus pėsčiomis. Keliaujant pėsčiomis pastebiu daugiau įvairių įdomių objektų, pamatau didesnį gamtos grožį, galiu gėrėtis augalija, bei gyvūnais. Taip pat vaikščiojimas yra mūsų palydovas gerai savijautai : vaikščiodami atliekame darbą kojomis, todėl geriau jaučiamės fiziškai, o tyras gaivus oras, kuriuo kvėpuojame rūpinasi mūsų sveikata, stiprina imunitetą. Darbą kurti įdomu, sužinau daugiau informacijos apie žygius, lankytinas vietas, gimtinės gamtos grožį. Domiuosi apie žygių pėsčiomis įvairovę. Esu aplankiusi nemažai Lietuvos vietų, tačiau pastebėjau, jog tėvynėje yra daug gamtos kampelių, kurie yra verti dėmesio, tačiau jie šiek tiek užmiršti,  kuriuose vertėtų apsilankyti, tačiau jie yra mažiau žinomi. Kurti šį darbą nusprendžiau būtent dėl to. Šiuo darbu norėčiau atskleisti gamtos grožį, supažindinti su augalija ir gyvūnais, parodyti neatrastų vietų, aplankyti įdomius objektus.

Prieš kuriant darbą analizavau lankomą vietą (Kurtuvėnus), ten esu apsilankiusi keletą kartų, analizuodama panašius pėsčiųjų maršrutus atrinkau pliusus ir minusus būnant gamtoje. Tiesa, gerųjų savybių buvo kur kas daugiau, o visus nesklandumus, kurie yra galimi, stengsiuosi panaikinti. Kurtuvėnai – nedidelis miestelis, po kurį malonu keliauti. Jame sukurtų žygių yra nemaža, visi savitai išsiskiria. Analizuodama žygius supratau, jog Kurtuvėnuose daug vietų malonių mūsų akims, tačiau per vieną žygį neįmanoma to pamatyti. Kuriant savo maršrutą mėginu atrinkti objektus, kurie verti dėmesio, stengiuosi kurti taip, jog būtų atskleistas ne tik kultūrinis paveldas, tačiau ir gamtos grožis, į kurį skiriu ypatingą dėmesį.

Kuriant žygio maršrutą informaciją mėginsiu pateikti kuo įdomiai, bei kuo tiksliau. Maršrutą planuosiu kuo įdomesnį, pateiksiu kuo daugiau lankomų objektų, aprašysiu juos, kelionės dalyviams pasakosiu legendas, istorijas susijusias su vietove, supažindinsiu su vietovės kultūra, aprodysiu augaliją. Atliekant reklamos eskizus, juos kursiu kuo įdomesnius, jog pritrauktų klientų dėmesį, bei kuo tiksliau pateiksiu informaciją, jog klientams būtų viskas aišku, taip paliksiu susisiekimo duomenis, kuriais galėtų pasinaudoti, jei kiltų klausimų.

 

1.  PAGRINDINĖS VARTOJAMOS SĄVOKOS

 

Ekskursija – trumpiau kaip parą trunkantis objektų ar vietovių lankymas pagal nustatytą maršrutą arba išvyka pažintiniais tikslais, dalyvaujant gidui.

Eroziniai kalvynai (raguvynai) – giliai į pagrindinius šlaitus įsirėžusios, tankiai juos suskaidžiusios vandens erozijos išgraužtos žemės paviršiaus formos, vietomis sudarančios painius labirintus.

Gamtiniai ištekliai – natūralūs žmogaus aplinkos komponentai, kuriuos jis naudoja savo poreikių patenkinimui. Jiems priskiriama vertė susijusi su medžiagos/energijos paplitimu ir jos paklausa. Pvz., šiems ištekliams priskiriama saulės energija, oras, vanduo, dirvožemis, miškai, naudingosios iškasenos(pvz., nafta, metalų rūdos, durpės), kraštovaizdis, kt.

Gidas – asmuo, vedantis ekskursijas, vadovaujantis kelionėmis.

Informacijos paieška, kaupimas, naudojimas – tikslinių žinių, duomenų, perduodamų žodžiu, raštu (tekstu, lentelėmis, brėžiniais, sutartiniais ženklais ir pan.) arba kitais būdais paieška (internete, spausdintoje literatūroje ir pan.), atranka, sisteminimas ir naudojimas.

Išteklius, resursas – riboto prieinamumo priemonė veiksmui atlikti, procesui pradėti, kuri yra sunaudojama ir gali išsibaigti.

Kelionių vadovas – asmuo, kuris suteikia kelionės informaciją ir lydi pavienius ar žmonių grupes kelionėse šalies viduje arba užsienyje.

 

Maršrutas – numatytas vykimo kelias, kelionės planas.

Poilsinis turizmas – tai tokia turizmo rūšis, kai žmonės vengia sudėtingos veiklos, siekia pailsėti, pakeisti aplinką.

Pristatymas – glaustas, informatyvus ir vaizdus gaminio/paslaugos pateikimas pasirinkta forma ir būdais: pranešimas naudojant informacines technologijas, interneto svetainė, plakatas, stendinis pranešimas, filmukas, lankstinukas, straipsnis sienlaikraštyje ir pan. Pristatoma projektinė idėja, jos realizavimo etapai, svarbiausi momentai ir rezultatai, nurodoma ir argumentuojama sukurto produkto / paslaugos nauda. Pristatymio trukme 5-15min

Problemų sprendimas – įvairių sprendimo variantų numatymas, tinkamo pasirinkimas ir pagrindimas.

Reklama – yra žinių, duomenų apie ką nors skleidimas, norint išpopuliarinti, išgarsinti ką nors, padidinti paklausą.

Rekreacinė veikla – aktyvus laisvalaikis, kai norima kur nors realizuoti savo energiją. Tai aktyvi rekreacija, hobis, atostogos, sportas savo malonumui.

 

Turistas –  asmuo, kuris pažintiniais ar specialias tikslais keliauja po šalį ar į kitas šalis ir apsistoja bent vienai nakvynei už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų.

 

Turistinis žygis – organizuotas aktyvus keliavimas gamtinėje aplinkoje nauju ar žinomu maršruto pažinimo, sveikatingumo ir (ar) sporto tikslais.

Turizmas – kelionės siekiant pailsėti, patirti naujų įspūdžių ar pasilinksminti. Nors pastaruoju metu terminas labiau reiškia išvykimą iš savo gyvenamosios ar darbinės aplinkos ribų.

Turizmo ištekliai – atitinkamos teritorijos gamtos, kultūros, socialinės, ūkio, bei valdymo paskirties objektų vertybės ir galimybės tenkinti turistų poreikius.

Žygio vadovas – asmuo, turintis atitinkamą pasirengimą, organizuojantis pasiruošimą žygiui ir šiam žygiui vadovaujantis.

 

 

Darbo planavimas

 

 

1.                   Planuoju darbą, idėjas.

 

2.                   Renku informaciją, analizuoju. Planuoju įgyvendinimo etapus.

 

3.                   Informacinių šaltinių analizė ir apibendrinimas.

 

4.                   Rengiu aprašą. Sudarau veiklos, rezultatų, patirties apibendrinimą.

 

5.                   Realizuoju idėją. Kuriu/gaminu produktą.

 

6.                   Tikslinu darbo pristatymą.

 

7.                   Projektinio darbo pristatymas

 

 

 

1. IDĖJOS PLĖTOJIMAS

TURIZMAS

 

Turizmas – kelionės siekiant pailsėti, patirti naujų įspūdžių ar pasilinksminti. Nors pastaruoju metu terminas labiau reiškia išvykimą iš savo gyvenamosios ar darbinės aplinkos ribų.

Turizmas yra perspektyvi, sparčiausiai besivystančių pasaulio ekonomikos ekonomikos sričių verslo rūšis. Ekonominiu požiūriu – kaip verslas, išsilaikantis iš prekių ir paslaugų turistams teikimo, ir kaip turizmo industrija, apimanti transporto, prekybos, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kitas įmones ir organizacijas, susijusias su turizmu.

Turizmo procese dalyvauja turizmo paslaugų naudotojas – turistas ir paslaugų teikėjas. Turistas – asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais, kultūriniais, rekreaciniais, religiniais, verslo, profilaktinio gydymo ar kitais tikslais keliauja po visą šalį ar vyksta į užsienį ir apsistoja bent vienai nakvynei už savo nuolatinės gyvenamosios vietos. Paslaugų teikėjas – bet kuris ūkio subjektas (fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė), galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Ši sąvoka taikoma gamintojams, platintojams, importuotojams, montuotojams, paslaugų organizacijoms ir panašiai.

 

Veiksniai, darantys įtaką turizmui :

  • Pažinti gamtą, kultūras, tradicijas.
  • Patirti nuotykių.
  • Naudotis naujomis ir įdomiomis rekreacinėmis erdvėmis.
  • Išbandyti organizmo savybes ekstremaliomis sąlygomis.
  • Pakeisti nuolatinę gyvenamąja vietą.

 

PROBLEMA SCHEMATIŠKAI

 

Išvados.

Šios schemos parodo, kaip yra skirstomas turizmas, pagal ką klasifikuojamos ekskursijos, kokios yra turizmo rūšys, bei į ką suskirstytas rekreacinis turizmas. Schemose išryškinti dalykai, kurie būdingi mano planuojam maršrutui, taip lengviau suprasti pagal ką bus skirstomas mano maršrutas, kokio amžiaus grupėms jis pritaikytas, kokia vedimo vieta, koks judėjimo pobūdis, bei kokia vedimo forma. Pagal schemas mano kelionė skamba taip: rekreacinis turizmas – poilsinis; apžvalginė, gamtinė pėsčiųjų kelionė, kuri vedama užmiestyje pagal tradicinę vedimo formą, kurios dalyvių sudėtis yra mišri.

MARŠRUTO SUDARYMAS

Maršrutas – iš anksto suplanuotas keliautojų, tyrėjų, kariuomenės, automobilių ir kitų transporto priemonių vykimo kelias.

Kaip planuojamas maršrutas?

Tinkamo kelionės maršruto sudarymas yra pagrindas. Juk nevažiuosite į nežinia kur? Panagrinėkite žemėlapį atidžiau, kad keliaujant nepraleistumėte svarbių lankytinų vietų. Nustebsite kiek ištiesų galima visko pamatyti. Šiais laikais keliaujant automobiliu viskas daug paprasčiau. Jums nebėra būtinybės studijuoti žemėlapį ir nuolat sekti kiekvieną vingį jame. Juk dabar viskas paprasta dėka GPS navigacijos. Tačiau dėl visa ko pasiimkite žemėlapį atsargai, juk niekada negali žinoti kaip viskas pakryps ir ar naujosios technologijos nepaves kelyje.

Prieš keliaujant stenkitės apgalvoti ką derėtų pasiimti su savimi. Pavyzdžiui saulės akiniai bei kremas nuo saulės yra labai reikalingi daiktai kelionėje. Jei nenorite nudegti per daug saulėje, turėtumėte su savimi visada turėti kremą nuo saulės. Juolabiau, jei esate toli nuo namų ir laukia dar tolimas kelias, likusią kelionės dalį praleisti kamuojamiems skausmų nuo saulės nudegimų, nėra geras pasirinkimas. Kalbant apie saulės akinius, tai jei skirti ne tik tam, kad atrodytumėte stilingai, bet ir tam, kad sumažinti akių įsitempimą esant kaitriai saulei. Per didelis akių įtempimas spiginant saulei išvargina akis bei sukelia galvos skausmą. Nepamirškite pasiimti vasarinių šlepiačių ir leiskite Jūsų pėdoms „kvėpuoti“. Tai ne tik patogu ilgos kelionės metu, bet net ir rekomenduotina. Taip pat kelionei pasirinkite tinkamą aprangą, atsižvelgiant į orų prognozes.

Skirkite tam daugiau laiko. Stenkitės surinkti kuo daugiau informacijos apie pakeliui esančias lankytinas vietas. Juk nenorite praleisti kažko svarbaus vien dėl to, kad patingėjote skirti daugiau laiko ieškant informacijos apie lankomas vietas pakeliui, o vėliau sužinojus jog praleidote tikrai svarbių vietų – gailėtis ir graužtis dėl to.

Pirmas žingsnis planuojant kelionę – suvokti, kad visko nepamatysi. Neverta net stengtis. Todėl reikia aiškiai suvokti, ko iš tikrųjų norite, ir to siekti. Visada turėkite tam tikrus poreikius, kuriuos norėtumėte patenkinti keliaudami. Geriau, kai maršrutą planuoja vienas žmogus, bet jis turi žinoti, kokie yra kitų komandos narių lūkesčiai. Todėl prieš planuodami atsisėskite su būsimos kelionės draugais ir pasikalbėkite apie savo lūkesčius, norus ir pomėgius. Kitas pokalbis jau turėtų įvykti peržvelgus kelionės knygą ar panaršius internetą. Išsiaiškinę, ką galima pamatyti pasirinktoje šalyje, visi kartu turi nuspręsti, ką renkasi ir ko atsisako. Kartu priimti sprendimai sumažins tikimybę, kad kelionėje nepasiteisinus lūkesčiams didžiausią darbą atlikęs žmogus netaps atpirkimo ožiu. Kelionė – tai judėjimas. Kiekvienas persikėlimas iš taško A į tašką J turi savo kainą. Tai gali būti laikas, pinigai ar fizinis nuovargis. Štai, todėl sudarant kelionės maršrutą svarbu atrasti balansą tarp tempo ir poilsio, tarp didelio ir mažo, tarp „įdomu, bet nebūtina“ ir „nuobodu, bet gyvybiškai reikalinga“. Patartina stropiai išanalizuoti kelionių knygą ir susidaryti savo maršrutą arba pasinaudoti tose pačiose knygose profesionalių keliautojų rekomenduojamais maršrutais. sudarydami maršrutą, turite visišką veiksmų laisvę, todėl būtinai ja pasinaudokite.

Pirma maršrutų grupė – tai jau suplanuoti maršrutai. Reikia išsirinkti tašką A, nuo kurio pradėsi kelionę, ir tašką B – galutinį kelionės tašką, o tarpinius sustojimus jau bus suplanavę maršruto rengėjai. Tokie maršrutai yra geri tuo, kad nereikia nieko pačiam galvoti – maršrutą suplanavę žmonės gerai žino tas vietas, per kurias keliaujama, todėl žemėlapyje sužymi įdomiausius kelionės taškus. Sudarant žygio planą, visuomet numatoma, kokį atstumą kurią žygio dieną reikės grupei nueiti. Tačiau kartais dėl susidariusių aplinkybių (oro, dalyvių savijautos ir kt.) planas gali ir pasikeisti.

Dienos režimas. Labai svarbu gerai suplanuoti žygio dienos režimą ir jo laikytis. Pirmąją žygio dienos pusę patartina įveikti didesniąją arba sunkesniąją dienos maršruto dalį. Stengtis išeiti anksčiau, kad iki sutemų būtų galima praeiti numatytą dienos maršruto atkarpą ir įsirengti stovyklą nakvynei. Pietų poilsiui skiriama apie 1,5—2 val. Tačiau visos dienos planas priklauso nuo praeinamos maršruto atkarpos pobūdžio.

Ėjimo tvarka. Kiekvienoje grupėje, nors ir kaip kruopščiai ji būtų parinkta ir parengta, vieni turistai būna fiziškai pajėgesni, kiti silpnesni. Šiuos turistų pajėgumo skirtumus, jei jie nėra labai dideli, galima lengvai išlyginti, teisingai paskirsčius kuprinių svorį arba duodant stipresniems dalyviams papildomas užduotis (pavyzdžiui, poilsio metu praminti sniego šlaite laiptelius, surasti patogiausią vietą brastai per upę, užkopti į panoraminį punktą ir išžvalgyti tolesnę maršruto trasą, ir t. t.)

Stovyklos. Nakvynei parenkama nuo vėjo apsaugota, lygi, sausa vieta, netoli kurios yra vandens ir malkų.

Paruoškite savo kūną pėsčiųjų žygiui daug ir dažnai vaikščiodami. Jei su savimi ketinate nešiotis kuprinę, prieš išvykdami išbandykite ir tai, mat daugeliui turistų po poros valandų žygio ima mausti nugarą.

Svarbiausias dalykas ruošiantis pėsčiųjų žygiui – pasirinkti patogius ėjimui batus. Nerizikuokite su naujais batais, kurių nė karto neavėjote: jie gali palikti nuospaudas ant kojų jau po pusvalandžio kelio pėsčiomis. Dėl viso pikto pasirūpinkite sveikatos draudimu, ypatingai, jei keliausite atokiose vietovėse, ekstremaliomis sąlygomis.

Galų galiausiai tiesiog mėgaukitės visomis kelionės akimirkomis. Net jei kažkas vyksta ne pagal planą, per daug nesinervinkite dėl to. Neleiskite pykčiui užvaldyti ir sugadinti kelionės. Net jei tai atrodo pasaulio pabaiga, praėjus laikui ir pažvelgus atgal tai tiesiog atrodo juokingai. Tiesiog atsiloškite, atsipalaiduokite ir mėgaukitės kiekviena akimirka!

Ką pasiimti į žygį?

Jūsų kelionės gidas jums suteiks pagrindinę informaciją apie žygyje būtinus reikmenis, bet iš anksto patariame atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

– patogūs batai (geriausia nepralaidūs vandeniui),

– aukštos kokybės, neperšlampančios kojinės,

– drabužiai įvairioms oro sąlygoms,

– kuprinė,

– fotoaparatas/kamera,

– akiniai nuo saulės,

– kepurė,

 

 

 

 

Turistinio maršruto sudarymas

            Sudarydami maršrutą, darbus skirstome į 4 dalis:

  1. Kainos nustatymas.
  2. Brošiūros gaminimas.

Turistinis maršrutas – ta iš anksto suplanuotas turisto vykimo kelias tam tikroje vietoje, nuoseklus turisto judėjimo iš vieno punkto į kitą aprašymas. Sudarant maršrutą pažymima, kokiu transportu turistas keliaus, kur ilsėsis, kelių tipas, vietovės reljefas, pridedami miestų planai, numatomi turistinės programos objektai.

            Keliaujant tam tikru maršrutu gali būti panaudojamas įvairus transportas, mišrūs keliavimo būdai : lėktuvu, laivu, automobiliu, pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis.

            Maršrutas gali būti:

  • Linijinis – iš taško A į tašką B;
  • Ratu;
  • Kilpos formos;
  • Dobilo lapelio formos.

Kelionės planavimas

            Kelionių planavimas – tai pagrindinė turizmo įmonės veikla. Turistinę aplinką galima analizuoti iš anksto, atsižvelgiant į poilsiautojų poreikius. Rajono tinkamumą turizmui reikia nustatyti todėl, kad prieš pradėdami tame rajone turistinę veiklą privalome sužinoti kokia bus turistų reikmių tenkinimo kokybė. Visų anksčiau minėtų komponentų sąveika, jų rinka, vietiniai gyventojai ir juos supanti aplinka turi įtakos rajono konkurencingumui. Taigi kelionės planavimas ir maršruto sudarymas – tai sudėtingas procesas, kuriam būtina kompleksinė analizė.

Kelionių pėsčiomis maršrutų sudarymas

            Keliaujant pėsčiomis yra svarbu turėti gerą žemėlapį arba kartografinę schemą, mokėti orientuotis, naudotis kompasu ir žemėlapyje pavaizduotus objektus atpažinti vietovėje.

Norint keliauti tam tikru maršrutu, reikia žinoti :

  • Pasirinktos šalies ypatybes;
  • Kokiu transportu galima nuvykti;
  • Kokio pobūdžio vietovės ten yra;
  • Išnagrinėti žemėlapius, schemas;
  • Perskaityti po tas vietoves keliavusiųjų kelionių įspūdžius;
  • Sudaryti kelionės grafiką, atsarginį maršrutą;
  • Paskaičiuoti, kiek ir kokio maisto reikia pasiimti;
  • Apgalvoti kelionės išlaidas;
  • Sudaryti atmintines keliautojui, kelionių vadovui;
  • Sudaryti grupės inventoriaus sąrašą.

Gamtinės ekskursijos

 

Ekskursija vedama natūralioje gamtinėje aplinkoje. Rodomais objektais gali būti miškas, parkas, upė, ežeras, krioklys, kalnas, kalva, vulkanas, uola, unikalus gamtinis paminklas, saulėtekis ir saulėlydis, potvynis ir atoslūgis ir pan. Gamtines ekskursijas galima organizuoti tiek mieste ( parkai, sodai, oranžerijos), tiek ir užmiestyje.

Pagal turinį gamtinės ekskursijos gali būti apžvalginės ir tematinės (botaninės, zoologinės, hidrologinės ir pan.).

Apžvalginių gamtinių ekskursijų metu rodomi įvairūs gamtiniai objektai, atskleidžiama geografinė teritorijos padėtis ir jos gamtinės sąlygos : geologija, reljefas, klimatas, dirvožemiai, gyvūnijos ir augalijos pasaulis. Tokiu būdu ji bus kuriama potemėmis, kurios tarpusavyje sujungiamos loginiais perėjimais. Tokios ekskursijos priskiriamos ekskursijos po nacionalinius parkus, draustinius.

Ruošiant gamtines ekskursijas, pirmiausia parenkami objektai, o vėliau renkama literatūra. Pirmiausia reikia numatyti, ką rodysime, kur tai vyks. Parinktas objektas turi būti nesunkiai prieinamas ar privažiuojamas, unikaliems rodomiems gamtiniams objektams priskiriami tiek gyvosios (reliktiniai augalai ir gyvūnai), tiek ir negyvosios gamtos paminklai (uolos, urvai, geizeriai, tarpekliai ir kt.)

Be to, gamtiniai objektai priešingai nei architektūros statiniai ar istoriniai paminklai, priklausomai nuo metų laiko ar konkretaus laiko keičia savo išvaizdą (pvz.: pievos pavasarį ir rudenį, jūra štilio ir audros metu).

Vesdamas gamtinę ekskursiją, priešingai nei mieste, gidas turi būti tinkamai pasiruošęs, apsirengęs. Pradėdamas pasakojimą turėtų akcentuoti teritorijos svarbą, priminti atsargaus elgesio gamtoje taisykles. Pateikiant informaciją ir rodant objektus, ypač svarbu akcentuoti jų svarbą, kaip jie prisitaikę prie aplinkos, botaninėse ar zoologinėse ekskursijose akcentuoti, kaip vienos rūšys įtakoja kitas rūšis, kokia jų vertė. Baigus ekskursiją, būtina dar kartą pabrėžti gamtos saugojimo svarbą.

Gamtinių ekskursijų metu rekomenduojama iš anksto numatyti ir vietas, skirtas ekskursantams pailsėti ir užkąsti gamtoje.

 

Išvados

Rinktoje informacijoje nagrinėjau kaip yra planuojamas maršrutas. Ieškodama informacijos apie kuriamus maršrutus radau daug informacijos, kurioje buvo pateikti žygių kūrimo pavyzdžiai. Kiekvienos ekskursijos tikslas yra skirtingas. Mano ekskursija – gamtinė, ji kuriama natūralioje gamtoje, jos metu rodomi įvairūs gamtiniai objektai. Iš surinktos informacijos atsirinkau kelis aspektus, kurie yra būdingi mano kuriamam maršrutui, pvz.: jog gaminėms ekskursijoms pirmiausia reikia numatyti lankomas vietas, o tik vėliau ieškoti informacijos apie juos. Būtent tuo naudodamasi kursiu savo maršrutą.  Taip pat kelionės maršruto sudarymui reikalingas žemėlapis, kuriame pažymėtos vietos, kuriose sustojama. Savo maršruto sudarymo plane surašysiu lankomus objektus, jų istorijos, taip pat surašysiu laiką, bei veiklą. Kuriant žygio maršrutą svarbu suplanuoti laiką, bei laikytis suplanuoto režimo. Savo žygio pirmąją dieną planuoju nueiti didesnį atstumą. Turistai pirmąją dieną žygiuos apie 5h, o vakare jiems bus skirtas poilsis. Įsikursime stovykloje, kuri bus netoli vandens telkinio, kurioje bus laužavietė. Kitą žygio dieną keleiviai žygiuos trumpesnį atstumą, bei savo žygį baigsime anksti. Taip pat atsižvelgiant į turistų fizinius pajėgumus žygio ėjimo laikas gali kisti. Kelionės gidas keleiviams suteiks informaciją apie daiktus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, kuriuos reikia pasiimti į kelionę, išvardins vaistus, kurie turėtų būti turisto vaistinėlėje, pasakys, kokia apranga patariama rengtis, kokią avalynę avėti. Taip pat supažindins su taisyklėmis, kaip elgtis miške, kaip išvengti pavojų, primins elgesio gamtoje taisykles.

 

 

1.                 ANALOGAI

1.                 Žygis pėsčiomis “Saulei tekant”

Maršrutas: Nida-Bulvikio įlanka-Preila-Karvaičiai (15 km)

Trukmė: apie 5,5 val.

Žygis organizuojamas: Būtina išankstinė rezervacija (min. 4 dalyviai).

Pradžia:Pirmadieniais-šeštadieniais 5.00 val. Nidoje.

Tai ypatingas žygis pėstute, skirtas tiems, kurie nori pajusti Kuršių Nerijos gamtos pulsą. Žygiuoti pradėsime saulei tekant, 5 val. ryto, kuomet bunda laukiniai šio pusiasalio gyventojai. Keliausime pamariais, stebėdami pabudusius paukščius, miškais, kur slepiasi briedžiai, stirnos ir šernai. Papusryčiavę Bulvikio rage, aplankysime aukščiausią Kuršių Nerijoje Vecekrugo kalną, išgirsime senųjų Karvaičių kaimo istoriją ir kitus šių vietų padavimus. Atgal į Nidą grįšime autobusu.

Kaina: 60 Lt/žm. (be pvm).

Į kainą įskaičiuota: grupės vadovas, trekingo lazdų nuoma, pusryčiai, dalyvių parvežimas į Nidą.

2.                 Žygis pelkėmis

Vieta: Širvintų raj. Pamusės km. Nuo Vilniaus 40 km.

Žmonių skaičius: nuo 5 – 15.

Siūlome netradicinį laisvalaikio praleidimo būdą pelkėje, kurioje sušlapsite iki ausų, išsivoliosite purviname dumble. Aplankysite pelkynų vietas, kuriose, atrodo, žmogaus tarsi nebūta. Bus 4 kilometrų trasa. Žygis truks apie 2 val., pakeliui – įvairios užduotys. Siūlome ir specialias programas bernvakariams bei mergvakariams, gimtadieniams.

Garantuojame ekstremalius pojūčius, gerą nuotaiką, nepamirštamus įspūdžius. Visą kelionę Jus lydės patyrę vedliai.

Po žygio yra galimybė išsikepti šašlykų, pavakaroti prie laužo, pažaisti tinklinį, apsistoti mūsų stovyklavietėje.

 

  1. Turistinio pėsčiųjų žygio po Žemaitiją maršrutas:

Telšiai – Alsėdžiai (~15 km).
Žygio STARTAS prie Telšių autobusų stoties.

Lankysim: Džiugo piliakalnį.
Nakvynė Alsėdžių vidurinėje mokykloje (tel. 8 448 48116).

Alsėdžiai  – Vilkai – Plokštynė – Beržoras – Plateliai (~20 km).

Lankysim: Militaristinę ekspoziciją sovietinėje raketinėje bazėje.

Nakvynė Platelių gimnazijoje (tel. 8 448 491260).
Plateliai – Gegrėnai – Žemaičių Kalvarija (~15 km).
Lankysim: Užpelkių piliakalnį, etnografinę sodybą, svirną, V.Mačernio muziejų.
Nakvynė Žemaičių Kalvarijos vidurinėje mokykloje (tel. 8 448 77001).

 

Žemaičių Kalvarija – Šarnelė – Barstyčiai (15 km).

Lankysim: Puokės akmenį (Barstyčių milžinas).

Nakvynė Barstyčių vidurinėje mokykloje (tel. 8 440 53314).

 

Barstyčiai – Dagiai – Seda (14 km).

Lankysim: Sedos bažnyčią, senąją Sedos dalį, sinagogą.

Nakvynė Sedos V. Mačernio gimnazijoje (tel. 8 443 46242).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvados.

Ieškodama analogų, pastebėjau, jog kelionių yra įvairiausių. Žygiuose galima ne tik susipažinti su gamta, bet ir patirti nuostabių įspūdžių susipažinti su lankomo krašto žmonėmis, sužinoti naudingų liaudiškų patarimų, aplankyti objektus, linksmai ir aktyviai praleisti laiką. Žygiai pėsčiomis sudaromi ne tik aplankyti tam tikrus objektus, tačiau ir patirti įspūdžių. Daugelyje žygių reikalingas komandinis darbas, tad taip galėsite labiau susipažinti su žmonėmis, jums gali tekti kapstytis iš pelkės, ar užrištomis akimis klaidžioti nežinomose vietose, jums gali tekti patirti jausmą būnant surakinti grandinėmis. Atsižvelgiant į nagrinėtus analogus mano žygis truks kelias valandas. Taip pat kurdama žygį sieksiu turistus supažindinti su Lietuvos miškų grožiu, supažindinti su gamta, augalija, gyventojų kultūra, lankomo krašto tradicijomis,  papasakoti istorijas apie lankomus objektus, bei kelionės dalyviams suteikti malonių bei nepamirštamų įspūdžių.

 

 

 

 

 

 

SKRAJUTĖS/LANKSTINUKO ANALOGAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvados.

Nagrinėjant skrajutes bei lankstinukus pastebėjau, jog juose pateikta informacija dažnai būna pateikta labai tiksliai, glaustai. Taip pat pateikti kontaktai, maršruto eiga, data. Planuoju kurti lankstinuką, nes jame, keliant žemėlapį, bei keltą informaciją mėginsiu pateikti taip, kad jį atvertus būtų malonu žiūrėti vizualiai, o pradėjus skaityti visa informaciją būtų suprantama, tiksliai pateikta, sklandi. Mano sukurtoje reklamoje bus pateiktas žemėlapis, kelionės laikas, trukmė, tikslas, kainas, pateikti lankytinų vietų pavadinimai. Taip pat bus pateikti kontaktai, jog norintys sužinoti daugiau galėtų susisiekti ir domėtis rūpimais klausimais.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

REKLAMOS FORMOS

 

Reklama – kaip objektas yra informacija, skirta paveikti potencialius pirkėjus (vartotojus) atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekės ar paslaugos pirkimu ir vartojimu.

Kaip procesas reklama yra žinių, duomenų apie ką nors skleidimas, norint išpopuliarinti, išgarsinti ką nors, padidinti paklausą.

Reklamai būdinga:
1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus,
2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina).

Reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą).

 

Reklamos tikslas:

  • erdvė (platinimo geografija),
  • laikas (reklamos tikslo pasiekimo trukmė)
  • subjektas (kam skirta: pirkėjui – tarpininkui, klientui, grupiniam, kolektyviniam ar individualiam galutiniam vartotojui) požiūriu.
  • orientacija (į paklausą: informacija / įtikinimas / priminimas; į objektą: pramonės įvaizdis, bendra paklausa; įmonės įvaizdis, selektyvi paklausa)

 

Reklamos būdai:

  • Spaudos reklama (skelbimai-plakatai, piešiniai su užrašais, serijiniai skelbimai)
  • Spausdintos reklamos priemonės (reklaminiai leidiniai, brošiūros, kalendoriai, katalogai)
  • Radijo reklama (reklaminiai šaukiniai, radioskelbimas, radioklipas)
  • Televizijos reklama (reklaminiai klipai, skaidrių klipas)
  • Kino reklama (reklaminiai-prestižiniai filmai, reklaminiai-techniniai filmai)
  • Pašto reklama
  • Vitrinos reklama
  • Lauko (išorinė) reklama (reklaminiai stendai, reklaminės iškabos, transparantai)
  • Reklama ant transporto priemonių (išoriniai plakatai, skelbimai)
  • Įpakavimo reklama. Prekinis ženklas. (prekės atvaizdas, pavadinimas derinama su piešiniu, raidėmis, skaičiais)
  • Foto reklama (fotoplakatai, fotomontažai, fotonuotraukos)
  • Šviesos reklama ( šviečiančios iškabos, stendai, pano, tablo)
  • Demonstracinė reklama ( įv. Parodos, madų demonstravimai, mugės)
  • Reklaminis suvenyras (kalendoriai, gaminiai su užrašais, dalykinės dovanos)
  • Interneto reklama (video reklamos, klipai)
  • Reklama prekybos taškuose (reklaminiai ekranai, stendai)
  • Optimizavimas paieškos sistemoms (tinklapių projektavimas)

 

 

 

Išvada.

Reklamuojant savo paslaugą rinksiuosi spaudos reklamą. Kursiu lankstinuką. Jame informacija bus pateikta glaustai, tiksliai, pateiktas kelionės maršrutas, kuris pavaizduotas žemėlapyje, pavaizduotos sustojimų vietos, aprašyta kelionės eiga,  nurodyti susisiekimo duomenys. Platinti savo reklamą – paprastas būdas. Jas gali platinti žmonės gatvėse dalindami lankstinukus praeiviams, ar tiesiog lankstinukai gali būti padėti turizmo informacijos vietose, o žmonės norėdami sužinoti informaciją apie siūlomą žygį pravers lankstinuką/skrajutę, jei kils neaiškumų maloniai lauksime klientų skambučių ir suteiksime visą norimą informaciją.

 

 

 

 

1.                 IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS

 

Išteklius, resursas – riboto prieinamumo priemonė veiksmui atlikti, procesui pradėti, kuri yra sunaudojama ir gali išsibaigti.

Gamtiniai ištekliai – natūralūs žmogaus aplinkos komponentai, kuriuos jis naudoja savo poreikių patenkinimui. Jiems priskiriama vertė susijusi su medžiagos/energijos paplitimu ir jos paklausa. Pvz., šiems ištekliams priskiriama saulės energija, oras, vanduo, dirvožemis, miškai, naudingosios iškasenos(pvz., nafta, metalų rūdos, durpės), kraštovaizdis, kt.

Žmogiškasis kapitalas, žmogiškieji ištekliai – žmogiškieji „turtai“, ištekliai; ekonomikoje – esminis ekonomikos, ekonominės veiklos veiksnys. Tai žmonių išsilavinimas, profesija ir patyrimas, kuris yra gamybos pagrindas; tai mokymusi ir praktiniu patyrimu sukauptos žinios bei meistriškumas, didinantys žmonių veiklinį našumą bei verslumą.

Turizmo ištekliai – turistinį interesą turintys objektai ar vietovės.

Finansiniai ištekliai – pinigų lėšų šaltiniai, akcijos, obligacijos, hipotekos lakštai.

Informaciniai šaltiniai – pirminė duomenų bazė, pagrindas, autentiškas objektas, vieta, daiktas, iš kurio surenkame faktus, detales, nuomones.

Rekreaciniai ištekliai – šie ištekliai yra susiję su žmonių poilsiu, gydymu ir turizmu, su žmogaus veikla susiję kultūros ir istorijos objektai.

Fiziniai (materialiniai) ištekliai – ilgalaikiai ir trumpalaikiai meterialiniai ištekliai. Ilgalaikis materialus turtas – verslo įmonės pastatai, statiniai, transporto priemonės, kiti įrengimai, įranga ir įrankiai, kitas materialus turtas.

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvada.

Rinkdama medžiagą apie išteklius surinkau visus išteklius, kurie yra naudojami mūsų aplinkoje, iš jų atsirinkau tuos, kurie bus naudojami mano žygyje. Mano naudojami ištekliai : gamtiniai (žmonės žygyje vaikščios gamtoje, gerėsis ja, kvėpuos grynu oru), finansiniai (įgyvendinti mano žygiui prireiks finansų, nes kainuoja autobuso nuoma, gido samdymas), žmogiškieji (žygiui prireiks darbuotojų pagalbos – vairuotojo, gido, reklamos darbuotojų), rekreacijos (mano žygis sukurtas žmonių poilsiui, gamtos pažinimui ir susipažindinimui su kultūriniais objektais).

TECHNOLOGINIAI PROCESAI

Produkto (paslaugos) sukūrimo sąlygos

Mano kurtas maršrutas išsiskiria tuo, jog didelis dėmesys skiriamas gamtai. Keliaujant Kurtuvėnų regioninio parko mišku, turistai bus supažindinti su augalų įvairove, o žygiuojant aplink Juodlės ežerą turėsime galimybę stebėti paukščius. Laikas bus praleistas prasmingai, patiriant daugybę įspūdžių. Turistinio žygio dalyviai vakare, poilsio metu, lepinsis laužo šviesa, trauks dainas, linksminsis. Visas linksmybes parūpins žygio vadovai. Su visa regėta augalija ir gyvūnija supažindins gidas. Tačiau nepaisant to, žygio metu taip pat bus lankomi ir kultūriniai objektai, su kuriais taip pat bus supažindinta. Mano pasirinktoje vedimo vietoje – Kurtuvėnuose, gamtos grožis įspūdingas visais metų laikais, savo žygiu stengsiuosi tai įrodyti. Dar vienas išskirtinis mano maršruto bruožas – kelionės planavimas skirtingų amžių žmonėms, t.y. maršruto sudarymas skirstomas į šias grupes: jaunimo, senjorų. Šio skirstymo privalumas, jog pagal amžiaus grupes yra parenkamas atitinkamas greitis, bei yra siūlomos skirtingos užduotys.

Sudarant maršrutą daugiausia naudojuosi internetu. Čia ieškau informacijos, ją renku,  analizuoju.  Taip pat naudojuosi ir reklamos gaminiais – lankstinukais. Juos apžiūrinėdama atkreipiu dėmesį į tai, kaip yra išdėstyta informacija. Analizuodama reklamos gaminius kuriu viziją, kaip tinkamai sudėlioti informaciją savo lankstinuke, kaip ją pateikti glaustai, tačiau sklandžiai, kaip kurtu gaminiu sudominti klientus. Informaciją renku apie turizmą – surinktoje medžiagoje paaiškinu, kas tai yra, supažindinu su turizmo sąvoka, jo rūšimis, klasifikacija; apie maršruto sudarymą – kas tai, kaip sudaromas maršrutas, kaip pasiruošti maršrutui, ką patariama pasiimti į kelionę; apie reklamą – kas yra reklama, reklamos tikslas, reklamos būdai; apie išteklius – kokie yra ištekliai, kas jiems būdinga, kokius išteklius pritaikysiu savo kelionei. Iš surinktos informacijos kuriu viziją savo planuojam maršrutui. Visa surinkta informacija padeda tai įgyvendinti. Po kiekvienos temos rinkimo yra parašytos mano išvados, kuriuose atsispindi tai, kas bus mano darbe, ką panaudosiu iš surinktos informacijos, kaip ta informacija padeda man kurti maršrutą. Taip pat darbe bus paaiškintos sąvokos, kurios naudojamos mano darbe. Surinktą informaciją keliu į tekstinį dokumentą, vėliau visa informacija bus atspausdinta, lapai sudėti į įmautes.

Kuriant gaminį (lankstinuką) man prireiks popieriaus, rašymo priemonių. Pirmiausia pasidarysiu kelis eskizus, iš jų išsirinksiu tinkamiausią. Vėliau viską darysiu kompiuteriu, į lankstinuką kelsiu nuotraukas, žemėlapį, kuriame bus pavaizduotas kelionės maršrutas ir sužymėtos vietos, kuriose sustosime prie lankomų objektų, pateiksiu informaciją apie objektus, taip pat bus pateikti kontaktai (telefono numeris, el. paštas, adresas), jog klientai galėtų užsiregistruoti žygiui, ar tiesiog sužinoti daugiau informacijos. Parengtą lankstinuką atspausdinsiu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SAUGUS DARBAS

Elgesys žygyje, pavojai tykojantys miške ir kaip jų išvengti

 

Sudarant savo maršrutą turiu atkreipti dėmesį į saugumą. Kadangi mano maršrutas vyksta miške, turiu numatyti kelionėje galinčias pasirodyti problemas, bei pasirengti jų išvengti. Kelionės dalyviai bus įspėti apie žygyje galinčias nutikti nelaimes, tokias kaip vabzdžių įgėlimai, įbrėžimai ar kita. Prieš žygį patariama išsitirti, ar nesate kam nors alergiški.Lauke patartina naudoti nuo uodų skirtas žvakes –  jų sudėtyje yra aromatinių medžiagų, žvakei degant jos pasklinda aplinkoje ir nubaido uodus. Vis daugiau žmonių tampa alergiški vabzdžių įgėlimams. Įgėlus bitei reikia odą patepti antihistamininiu geliu ar išgerti antihistamininių vaistų. Nei vienas nesame užtikrintas, jog žygis mums pasiseks idealiai.Iškylaudami venkite pamiškių, aukštos žolės, naudokite erkes atbaidančias priemones, nors jos trumpalaikės. Nuo erkinio encefalito patikimiausia priemonė – skiepai. Po išvykos būtina rūpestingai apžiūrėti kūna, plaukus. Keleiviams bus priminta apie tai, jog kelionėje jie neužmirštų žiūrėti kur žengia, būtų atsargūs, jog kur nors neužkliūtų. Taip pat turistam bus priminta apie elgesio taisykles esant gamtoje (jog laužus kurti tik laužavietės vietose, nešiukšlinti, nepalikti be priežiūros vaikų, elgtis atsargiai ir tvarkingai), būnant miške reikia laikytis saugos taisyklų: kūrenantis šašlykinei, nepalikti jos be priežiūros bei neleisti vaikams jos kūrenti neprižiūrint suaugusiems; miške nesukelti bet kokio pobūdžio ugnies. Ypač atsargiai elkitės su ugnimi – nemėtykite neužgesintų degtukų, nuorūkų, laužus kurkite specialiai jiems skirtose vietose. Išvykdami užgesinkite ugnį.Šiukšles meskite į tam tikslui skirtas dėžes arba užkaskite. Žygiuojant mišku reikia laikytis vienoje vietoje, neklaidžioti. Taip pat patariama savo kūną paruošti žygiui pėsčiomis, tai galite padaryti daug vaikščiodami, judėdami. Kelionei reiktų pasirinkti tinkamą patogią avalynę, kuri po ilgo vaikščiojimo nepaliktų nuospaudų. Su visa informacija keleiviai supažindinami iš anksto.

 

Rekomenduojama žygio vaistinėlė:

  • Jodas
  • Amoniakas
  • Vandenilio peroksidas
  • Aspirinas, paracetamolis
  • Termometras
  • Žirklutės
  • Validolis, Analginas
  • Nošpa, vidurių lašai
  • Tvarsčiai, vata
  • Pleistrai
  • Pincetas

 

 

 

PASLAUGOS YPATUMAI

Planuojamas maršrutas:

Maršrutas: Svilė – Juodlė – Kurtuvėnai. ( apie 20km. )

Trukmė:. Dvi dienos.

Žygis organizuojamas: Būtina išankstinė rezervacija (min. 6 žmonės)

Pradžia: Ketvirtadieniai – sekmadieniai, 10h.

Žmonių skaičius: iki 15 žmonių.

Amžius: Jaunimas, suaugusieji, senjorai. Vaikams iki 14 metų būtina suaugusiųjų palyda.

Kaina: 45 Lt. Į kaina įskaičiuota pietūs, arbata, nuvežimas ir parvežimas.

 

Keliautojams, kurie mėgsta aktyvų gyvenimo būdą ir verčiau laiką leidžia gryname ore nei namuose, nėra nieko geriau už pėsčiųjų žygius. Tai suteikia galimybę pažinti ir pamatyti kiekvieną kelionės maršruto dalį atskirai ir neskubant bei įsilieti į laukinės gamtos ir gyvūnijos pasaulį. Taip pat žygiai pėsčiomis skatina bendravimą. Kelionėje jūs susipažinsite su bendrakeleiviais, šnekučiuojantis laikas neprailgs, o bendraudami įvairiomis temomis ne tik labiau pažinsite vieni kitus, bet ir dalinsitės patirtimi ar įspūdžiais, kurie galbūt pravers ateityje.

Dar vienas kelionių pėsčiomis privalumas yra tas, kad jūs nuolat sportuojate ir jums nereikės graužtis dėl kreminio pyragaičio, suvalgyto pusryčių metu. Be to, pėstieji yra patys draugiškiausi keliautojai gamtai. Jie nepalieka jokių pėdsakų, ko nepasakysi apie automobilius ar kitas transporto priemones. Ėjimas nieko nekainuoja – jums nereikia jokios specialios įrangos, tiesiog poros patogių batų.

Turistinis žygis pėsčiomis organizuojamas mišrioms žmonių grupėms. Laukiami įvairaus amžiaus žmonės. Asmenims iki 14 metų yra būtina suaugusiųjų priežiūra. Taip pat organizuojamos ir individualios kelionės, tačiau žmonių skaičius turi būti ne mažesnis, nei 6 asmenys. Kelionės maršrutas yra skirtas asmenims, kurie jaučia gamtą, gyvena ja. Galiu užtikrinti, jog šiame žygyje turistai dar labiau pamils gamtą, tuo pačiu susipažins su kultūriniais objektais, bei smagiai praleis laiką.

Šio maršruto privalumas – jog keleiviai skirstomi į skirtingo amžiaus grupes, taip visi turistai turi galimybę eiti jiems tinkamu tempu. Jaunimo grupėms kuriamame žygyje yra įvairių vietovių, kuriuose jie galės išbandyti savo ištvermę ( lipimas į kalnus, kalnelius, bridimas per krūmynus), o senjorams siūlomas ramesnis keliavimas – jie išvengs kalnuotų vietovių, judės lėtesniu tempu. Maršrutas jaunimui sudaromas taip, kad kelionės dalyviai, keliaudami pėsčiomis, patirtų ir jėgų išbandymo užduočių, tokių kaip lipimas į kalnus, ėjimas per sunkiau įveikiamą kelią, tolesnis atstumas. O maršrutas senjorams skiriasi tuo, jog siūlomame maršrute kelio ruožas įveikiamas lengviau : šios grupės turistai nelips į kalnus, siūloma eiti lygesniu keliu, o tai lemia ir kelio atstumą – jis trumpesnis, bei lengviau įveikiamas. Taip pat skirstant į šias grupes, žygis skiriasi ir siūloma veikla. Žygio metu, kuris skirtas jaunimui, rengiamos įvairios užduotys, pramogos, tokios kaip trenerio paruoštas kliūčių ruožas miške, ar užduotys, kur turistai patikrins savo orientavimosi įgūdžius, ar patikrins jėgas ir didins bendravimo įgūdžius žaidžiant tinklinio žaidimą, o vakare siūlomi žaidimai susėdus prie laužo. Vakare, po žaidimų, aptarsime dienos įspūdžius, dalinsimės patirtimi. Taip pat nakvynei įsikursime miške, palapinėse, kas labiau paaštrins gamtos pojūtį, o ryte jaunimas liks nustebintas pažadinimu – per garsiakalbi praneštu signalu, jog laikas keltis, ir treneris prieš tęsiamą žygį jaunimui praves puikią rytinę mankštą. Senjorams siūloma veikla yra rami – baigus pirmos dienos numatytą žygį įsikūrimas stovyklavietėje, nameliuose, vakare – susėdimas prie laužo, geriama arbata, pašnekesiai, mūsų vadovė papasakos apie Lietuvos kultūrą, likusį paveldą, tradicijas, taip pat turistai dalinsis savo patirtimi, kurią visad būna malonu išgirsti. Ryte šios grupės atstovai pažadinami ramiai, ir šiek tiek vėliau.

Turistinio žygio metu keleiviai bus supažindinti su Kurtuvėnų regioniniu parku. Turėsime galimybę stebėti paukščius, pamatysime įvairių augalų, gyvūnų. Pajusime tikrąjį augalijos grožį. Žygio vadovas papasakos istorijas, legendas apie matomus objektus. Taip pat tai puiki proga susipažinti su krašto atstovų kultūra.

Kelionės trukmė – dvi dienos. Dar vienas išskirtinis mano kuriamo žygio bruožas – kultūrinių objektų lankymas ir didelio dėmesio skyrimas gamtai derinimas. Numatyta  aplankyti kultūrinius objektus, susipažinti su jais, bendrausime su šio krašto atstovais, domėsimės apie išlikusius senolių papročius, tradicijas, apie jų kultūrą. Taip pat pasinersime į gamtos apsuptį. Mus sups miškas, augalai, gyvūnai. O keliaudami Juodlės pažintiniu taku susipažinsime su augalų rūšimis, stebėsime gyvūnus, regėsime neapsakomą gamtos grožį.

Planuojamas žygis pėsčiomis keliu Svilė – Juodlė – Kurtuvėnai. Keleiviams būtina išankstinė rezervacija. Turistus mūsų maršrutinis autobusas nuveš į Kurtuvėnų regioninį parką, kur ir prasidės žygis. Keleiviai renkasi Šiauliuose prie Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedros, 10,00h. Atvažiavusios turistinio žygio vadovės suskaičiuos keleivius, ir jei nutiktų taip, jog keleivių būtų daugiau, nei buvo numatyta, papildomai bus užsakytas dar vienas daugiavietis maršrutinis autobusas. Žygio pradžia prasideda prie svilės šaltinių, ten lankomos vietos:

 

Svilės šaltiniai;

Svilės kryžių kryžkelė.

 

Baigę lankyti Svilę, keleiviai pagrindiniu (asfaltuotu) keliu bus nuvežami prie Juodlės ežero. Čia prasidės keliautojų išbandymas būnant gamtoje. Visą laiką turistus lydės gidė ir žygio vadovas, kuris kelionės dalyviams bus paruošęs kelias užduotis. Keliausime Juodlės pažintiniu taku:

Pirmoje pažintinio tako stotelėje – Juodlės ežero salos;

Sekančioje stotelėje stebėsime paukščius;

Kopos;

Kertinės buveinės;

Proskyna;

Pereiname per upelį nutiesta tiltelį;

Pušis;

Pelkė;

Kaminskinė;

Gabrioloės duburys;

Nendrynas;

Juodlės kalnas – paskutinė pažintinio tako stotelė.

 

Žygio vadovo parengti ištvermės išbandymai lauks pelkėje, čia turistai galės išbandyti savo jėgas per ją brisdami.

Baigę kelionę aplink Juodlės pažintinį taką apsistosime nakvynei. Čia keliautojų lauks estafetės, o sutemus susikursime laužą, ir trauksime dainas.

Kitą dieną turistai keliaus į Kurtuvėnus, kur lankys šiuos objektus:

Žydų genocido vieta;

Akmenų kalnelis;

Karalių kalnas;

Paminklas P. Višinskiui;

 Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia;

 Kurtuvėnų dvaro sodyba;

 Jojimo paslaugų centras;

Paminklas P. Višinskiui.

 

Numatyta žygio eiga:

Svilės šaltiniai –  Svilės kryžių kryžkelė(~ 1km) – Juodlės pažintinis takas (~4km) (pažintinio tako ilgis ~4,5km) – (nakvynė stovyklavietėje) – (antros dienos rytas, nuvežimas iš Juodlės į Kurtuvėnus ~10km, 15min.) – Žydų genocido vieta (~2km) – (asfaltuotu keliu nuvežimas iki miško, kur paleidžiami keleiviai, važiuojama atkarpa ~ 3,5km)  – Akmenų kalnelis (~2km) – Karalių kalnas (~2km) – Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia (~2km) – Kurtuvėnų dvaro sodyba (~300m) – Jojimo paslaugų centras (~300m) –  Paminklas P. Višinskiui (~350m). Baigę žygį turistai bus parvežti į miestą, ir paleisti susitikimo taške.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita informacija:

Pirmą žygio dieną planuojama nueiti ~6km, o antrą dieną – ~7-8km. Pirmą dieną sustosime papiepauti  Žygio dalyviai su savimi turi turėti nedidelį daiktų kapšelį, kuriame būtina turėti medicinos priemonių. Taip pat neužmirškite pasipurkšti preparatu nuo vabzdžių, bei erkių. Aprangą rekomenduojame rinktis patogią, patartina avėti ilgaaulius batus. Turėkite savo palapinę, maistą, žibintuvą. Sunkų inventorių galėsite palikti autobuse.

ŽYGIO EIGA:

PIRMA DIENA

10.00 – 10.30 Susitikimas. Keleiviai nuvežami į Svilę. Pakeliui gidas mums pasakoja apie kurtuvėnų regioninį parką ir trumpai papasakoja apie Svilę:

Kurtuvėnų regioninis parkas plyti Rytų Žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje, Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Šiaurės pietų kryptimi driekiasi trys mišku apaugę kalvagūbriai, atskirti kloniais ir ežerų duburiais. Reljefo išraiškingumą paįvairina termokarstinės duobės, ozai, žemyninės kopos, stačiašlaitės kalvos, raguvynai, kanjoniniai kloniai. Vertingiausi gamtiniai kompleksai saugomi 17-oje draustinių.

Svarbiausios gamtos vertybės: Šaukėnų–Kurtuvėnų miškų masyvas, Pageluvio ežerynas (10 ežerų), vaizdingas Dubysos slėnis, Ilgos pelkynai. Vakarinėje parko dalyje trykšta didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai – 1,8 ha plote „verda“ daugiau kaip šimtas įvairaus dydžio „akių“.

Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: Dubysos–Ventos perkaso hidrosistema, Dengtilčio ir Mirskiškės vandens malūnai, Kurtuvėnų, Bubių, Gelučių, Žadvainių dvarų sodybos, barokinė KurtuvėnųŠv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, V. Pūtvio-Putvinskio memorialinė sodyba Šilo Pavėžupyje, Vainagių, Galvydiškės, Gaidžiapilio, Kurtuvėnų, Bakausių piliakalniai. Galimybės poilsiauti. Kurtuvėnų regioniniame parke poilsiui skirtos 7 rekreacinės zonos: Bubių, Geluvos, Bijotės, Padubysių, Pašvinio, Šonos ir Vėžežerio. Populiariausi yra Geluvos ir Bijotės ežerų paplūdimiai.Vienos svarbiausių regioniniame parke – kertinės miško buveinės – natūralūs miško plotai, kuriuose gausu retų augalų rūšių. Vertingiausias gamtos ir kultūros vertybės saugo 18 regioninio parko draustinių. Parke driekiasi du pėsčiųjų takai ir du pažintiniai takai dviratininkams, organizuojamos ekskursijos. Gegužės–rugsėjo mėnesiais buvusiame Kurtuvėnų dvaro svirne veikia regioninio parko lankytojų centras (Parko g. 2), o dvaro arklidėse visus metus veikia jojimo paslaugų centras. Lankytojai gali ne tik susipažinti su žirgų veislėmis, jų priežiūra, bet ir pajodinėti, lankyti jojimo mokyklą, stovyklą, raiti keliauti į žygį iš Palangos į Kurtuvėnus. Nepamirškime užsukti ir į Kurtuvėnų dvarą, kuris pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minimas 1498 m. Vertingiausias išlikęs dvaro pastatas – 1796 m. pastatytas didelis, puošnus baroko stiliaus medinis svirnas.

 

Šiaulių aplinkos tyrimo laboratorijos specialistai teigia, kad Svilės šaltinių vanduo – švariausias ir minkščiausias visame regione. Šie šaltiniai dar 1985 m. buvo paskelbti gamtos paminklu ir tebėra laikomi labai vertingu ir unikaliu gamtos objektu. 1,8 ha plote čia yra apie 100 įvairaus dydžio šaltinėlių, o iš jų susidaręs upeliūkštis nusruvena į Ventos kanalą. Specialistai sako, kad labai nedidelėje, 65 m ilgio ir vos 40 m pločio, tarpumiškio pelkėje trykšta net apie 300 versmių.

Tiesa, dabartinė Svilė nė iš tolo nebepanaši į buvusią prieškariu, kai šaltinių versmės tryško it fontanai, į viršų išmesdami 1,5–2 m čiurkšles. Ir užėmė jie tada 20 kartų didesnį plotą. Sovietmečiu, kol dar nebuvo šaldytuvų, šiuose šaltiniuose buvo csodiečiai į juos panardindavo net sandariai uždarytą mėsą. Daug vertingų atsiminimų apie Svilės šaltinius yra užrašiusi mokytoja, kraštotyrininkė Elena Burdulienė.

Šiandien Svilė savo lankytojus pasitinka kur kas lengvesniu čiurlenimu, tačiau dėl to žmonių nemažėja, o kartais ir baugu, kad dėl lankytojų srauto gali padidėti ir mikrobiologinis šaltinių užterštumas. Šiandien visi ratuoti, tad ir prie šaltinio atvažiuoja jie net iš labai toli: iš Šiaulių, Radviliškio, Telšių, Pakruojo, Biržų. Žmonės net dideliais bidonais veža vandenį ir vienu balsu tikina, kad iš šio vandens verdama arbata yra daug gardesnė, o sriuboje daržovės nekeičia spalvos. Parsivežtas Svilės vanduo labai ilgai negenda. Jis ypač greitai ir ilgam numalšina troškulį.

 

Keleiviai paleidžiami miške, pradedame žygį. Nuo asfaltuoto kelio iki pirmojo lankytino objekto ~ 1 km.

11,00 prieiname Svilės šaltinius. Čia yra galimybė pasisemti tyro šaltinio vandens, kuris laikomas stebuklingu. Supažindinama su nepaprasto grožio šaltiniais:

Mūsų protėviai manė, kad šaltinio vanduo turi ypatingų galių, padeda pasveikti. Svilės šaltiniai taip pat vadinami stebuklingais, žmonės jų vandenį dažnai naudoja ne tik maistui gaminti, bet ir įvairioms ligoms gydyti. Vieni mano, kad šis vanduo gelbsti nuo radikulito, grąžina nusilpusį regėjimą, kiti juo tikisi pagerinti skrandžio bei inkstų veiklą.

Svilės šaltinių vanduo – gėlas, beskonis, bekvapis, vidutinio kietumo, bekalkis. Pagal cheminę sudėtį – hidrokarbonato magninis kalcio vanduo. Ventos-Dubysos senslėnio pietinė pašlaitė, kurioje trykšta Svilės šaltiniai, galėjo susiformuoti prieš 15 – 16 tūkstančių metų. Zoologas prof. Ričardas Kazlauskas ant versmės akmenų aptiko poledynmečio reliktų – arktinės apsiuvos lervų. Tai vienintelė žinoma vieta Lietuvoje, kur gyvena šie vandens cheminiam užterštumui labai jautrūs vabzdžiai. Taip pat rasta retų  rūšių žiedinių augalių, dumblių.  Birželį šaltiniuotose Svilės pakrantėse pražysta lietuviškosios orchidėjos – gegužraibės.

            Svilės šaltiniai – vieni iš įspūdingiausių Lietuvoje. Jie yra didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal išmetamo požeminio vandens kiekį. 1,8 ha plote verda per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka maždaug 350 m ilgio šaltavandenisSvilės upelis. Vietos gyventojai pamena,kad prieš karą verdenių būta daugiau ir didesniųm, vanduo iš žemės išsiverždavo netgi fontanais. Dėl melioracijos bei kitokios žmogaus veiklos didelė dalis versmėto ploto užpelkėjo. Šiandien šaltinio verdenių pulsas – ne didesnis kaip trys centimetrai.

1985 m. Svilės šaltiniai paskelbti hidrogeologiniu gamtos paminklu. Įkūrus Kurtuvėnų regioninį parką, šaltiniams ir aplinkiniams   miškams suteiktas kraštovaizdžio draustinio statusas. 2005 metais Svilės šaltiniai įrašyti į ES buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą.

 

(~1km) 11,30– 12,00 Netoli nužygiavę prieiname Prieiname Svilės kryžių kryžkelę:

Netoliese Svilės šaltinio stūkso Svilės kryžių kryžkelė. Kiekvieną kartą čia apsilankius kryželių vis daugiau. Kalbama, jog kadaise šioje kryžkelėje ant kalnelio stovėjo koplyčia, prie kurios pasimeldus, išsipildydavę visi norai. Koplyčios seniai nebėra, bet žmonės, manydami, jog pati vieta yra šventa, pradėjo statyti kryžius. Dar pasakojama, kad šv. Vėlykų rytą kryžkelėje ant smėlio žmonės rasdavę vaiko pėdutes. Vieni manė, jog mažas Jėzus čia lankosi, kiti aiškindavo, kad pėdas palieka nekrikštytų vaikų vėlės.
Kita kryžių atsiradimo versija siejama su pušimi, augusia kryžkelėje nuo XVIII a. pradžios. Medis buvo labai senas, drevėtas, viena jo šaka, lyg ranka kyšojo horizontaliai. Baudžiavos laikais ant tos šakos buvo pakarta apie du šimtus žmonių – plėšikų, arkliavagių, sukilėlių.  Tikinama, kad vienas iš jų prieš mirtį pasakęs: “Nekabinkite aukštai, kad ponia man galėtų į subinę pabučiuoti”. Galbūt pirmieji kryžiai buvo skirti pakaruokliams. Vėliau žmonės ėmė statyti kryžius artimiesiems, nespėjusiems susitaikyti su Dievu ar šiaip prislėgti rūpesčių ir nelaimių. Dažniausiai tai darė paslapčiomis, nenorėdami viešumo. Yra žinoma, kad jau 1805 metais čia stovėjo trys kryžiai.
Bėgo metai. Pavargusi nuo nedėkingos dalios senoji pušis pradėjo džiūti. 1965 metais per audrą ji nuvirto, bet kryžių nemažėjo. Tradicija nenutrūko net ir 1982 metais, kai  Kryžių kalnelis buvo sulygintas su žemės paviršiumi. 1996 metais miškininkų rūpesčiu Svilės kryžkelėje pastatytas paminklinis akmuo. Kryžių kryžkelės istorijoje rašoma, jog pirmieji kryžiai buvo statomi lenkų pakaruokliams. Vėliau žmonės kryžius ėmė statyti savo mirusiems artimiesiems, nespėjusiems susitaikyti su Dievu, ar šiaip prislėgti didelių rūpesčių ar nelaimių. Dažniausiai tai darė paslapčiomis, nenorėdami viešumo. Jau 1805 m. prie pakaruoklių pušies atsirado trys kryžiai. Iki praėjusio amžiaus vidurio čia stovejo kryžius su 1812-tųjų data. 1982m. kryžių kryžkelė buvo sulyginta su žeme, tačiau žmonės šią vietą atstatė.

Svilė jau aplankyta. Tęsiame žygį keliaudami į Juodlę. Turistai nuo Svilės šaltinių nueina iki plento, kur juos paima autobusas ir asfaltuotu keliu nuveža į Juodlę. Atstumas Svilė – Juodlė ~4km.

Pietų metas. Sustojame papietauti. Išsitiesiame pledus, ir sėdame ant jų. Tai suteikia dar stipresnį jausmą pajusti gamtą. Pietai truks ~ 30 min.

13,20 Keliaujame link Juodlės pažintinio tako. Čia sustosime pažymėtose stotelėse ir stebėsime paukščius, susipažinsime su kraštovaizdžiu, retų rūšių augalais, grybais bei gyvūnais, Juodlės pažintinio tako ilgis ~4,5km, jį apeiti truksime ~90min:

Šiuo metu Juodlės ežere yra aštuonios salelės, apaugusios žole ir beržais. Take įrengta 12 stotelių, yra paukščių stebėjimo bokštelių, medinis tiltas per pelkę, apžvalgos aikštelė. Paukščiams perint čia galime pamatyti apie 30 skirtingų paukščių rūšių. 1967 m. Juodlės ežeras paskelbtas vandens paukščių draustiniu.

Kopos tai vėjo supustyti smėlio klanai. Žemyninės kopos yra tos, kurios yra ne prie vandens, o kur nors toli nuo jo. Smėlis tokiose vietose atsiranda dar slenkant ledynams.
Šaltiniai yra upės ar upelio pradžia. Jie trykšta giliai iš po žemių, todėl vanduo yra švarus ir skaidrus. Žmonės šaltinio vandenį naudoja gėrimui, maisto gamybai, gydimui. Šaltiniai trykšta giliai iš po žemių, yra šalti ir švarūs, todėl prie jų gali būti išlikę lsbai senos rūšys, kaip arktinės apsiuvos.

 

  1. Pirmoje pažintinio tako stotelėje – Juodlės ežero salos. Tai žmogaus rankų kūriniai. Jos mums primena ežero patvenkimo istoriją. Pertvarkant ežerą, šiaurinėje ir šiaurvakarinėje ežero dalyse iškastas gruntas buvo supiltas į krūvas, kurių viršūnes, vandeniui pakilus, tapo salomis. Šiuo metu ežere yra 8 nedidelės salelės, apžėlusios vešlia žoline augalija ir beržais. Viena iš salų anksčiau buvo “keliaujanti”, paklaidžiojusi po ežerą užstrigo ir sustojo. Vasarą, įšilus vandeniui, į paviršių iškyla durpių salos, kurios vėliau vėl nugrimzta į dugną.

 

  1. Pagal paukščių įvairovę Juodlė yra pats turtingiausias Kurtuvėnų regioninio parko ežeras. Perėjimo ir veisimosi metu čia galima stebėti apie 30 paukščių rūšių, todėl 1967 metais Juodlės ežeras buvo paskelbtas vandens paukščių draustiniu.Tad sekančioje stotelėje stebėsime paukščius.

 

  1. Kopos tai vėjo supustyti smėlio klanai. Žemyninės kopos yra tos, kurios yra ne prie vandens, o kur nors toli nuo jo. Smėlis tokiose vietose atsiranda dar slenkant ledynams.
    Šaltiniai yra upės ar upelio pradžia. Jie trykšta giliai iš po žemių, todėl vanduo yra švarus ir skaidrus. Žmonės šaltinio vandenį naudoja gėrimui, maisto gamybai, gydimui. Šaltiniai trykšta giliai iš po žemių, yra šalti ir švarūs, todėl prie jų gali būti išlikę lsbai senos rūšys, kaip arktinės apsiuvos.

 

  1. Kertinėmis buveinėmis vadinami nepažeisti miško plotai, kuriuose šiuo metu didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, saugomų kerpių, grybų, samanų, induočių augalų, vabalų ir moliuskų rūšių.Juodlės paežėrėje esanti kertinė miško buveinė – tai mišrus miškas, kuriame vyrauja spygliuočiai medžiai ir auga apydrėgnėje augimvietėje. Paklotėje gausu samanų, ypač kiminų. Šioje kertinėje miško buveinėje galima rasti kelis būdingus jos požymius: pelkiniame miške išvirtusias egles ir pušis, stuobrius su ant jų augančiais grybais, miške atsiveriantį ir į ežerą įtekantį šaltinį.
    Čia aptiktos net trys kertinei buveinei būdingos rūšys: šaltinių pakrantėje vešinčios pūkuotosios apuokės, iš samanų dangos išlindusios sunkiai pastebimos širdinės dviguolės ir ant išvirtusios eglės išdygę grybai – skaisčiosios raudonpintelės. Visos jos yra Lietuvos raudonosios knygos rūšių sąraše.

 

  1. Kad būtų patogiau ūkininkauti miško plotai padalinami į mažesnius stačiakampio formos plotus, vadinamus kvartalais, o šie, savo ruožtu, skirstomi į dar mažesnius gabalėlius – taksacinius sklypus. Kvartalus vieną nuo kito skiria tiesios linijos, vadinamos kvartalinėmis linijomis arba proskynomis. Proskynos miške ne tik padeda susiorientuoti vietovėje, bet ir saugo miškus nuo gaisrų. Medžiai ir krūmai jose iškertami, paklotė suariama, kad gaisro metu ugnis negalėtų iš vieno kvartalo pereiti į kitą. Dažnai proskynomis eina ir miško keliai.
    Kurtuvėnų regioninio parko virš 12000 ha ploto miškų masyvas padalintas į 260 kvartalų, kurių vidutinis dydis – 44 ha. Kvartalai savo ruožtu suskirstyti į 6460 įvairaus amžiaus ir medynų sudėties sklypus. Jei ne proskynos, tokioje gausybėje susigaudyti būtų neįmanoma. 

 

  1. Pereiname per upelį nutiesta tiltelį.

 

  1. Paprastoji pušis tarsi lietuviška palmė ilgu ir tiesiu liemeniu, su garbanotų šakelių puokšte viršūnėje. Tai nepalankioms aplinkos sąlygoms pats atspariausias medis, augantis ir sausuose smėlynuose, ir rūgščiose aukštapelkėse. Stora žievė apsaugo nuo ugnies, todėl pušis nebijo nestiprių pažemės gaisrų. Gilyn į žemę šaknis suleidžia iki penkių metrų, išgyvena per sausras, atsilaiko prieš vėtras, tačiau greitai žūsta nuo užteršto oro.
    Lietuvoje, kur derlingiausi dirvožemiai dirbami žmogaus, pušys auga ne tik vidutinio derlingumo, bet ir pačiuose skurdžiausiuose dirvožemiuose, kur kiti medžiai neišgyvena. Todėl ir šalyje, ir Kurtuvėnų regioniniame parke tarp visų rūšių medynų pušynai užima didžiausius plotus. Ši Juodlės pušis, augusi sesių brolijoje, viršūnę iškėlusi į 33 metrų aukštį. Jos tiesų, 1,9 metro apimties kamieną iš trijų pusių ženklina rėžiai; jie primena dabar jau nebenaudojamą miško sakinimo darbą. Iš stambių pušų per sezoną būdavo surenkama iki 4 kilogramų sakų, kurie statinėse būdavo gabenami į Alytaus chemijos kombinatą. Iš sakų ten buvo gaminamas terpentinas ir kanifolija.

 

  1. Pelkė. Per pelkę nutiestas takas, kuriuo mes ir žygiuojame.

 

 

 

 

  1. Kaminskinė. Šioje tarp miškų įsiterpusioje sodybvietėje gyveno eigulys, vėliau – miško darbininkai. Paskutiniai jos šeimininkai buvo Kaminskai, todėl ši vietovė iki šiol vadinama Kaminskine.Tarpmiškių pievos neužžėlė mišku, nes buvo šienaujamos, jose ganėsi gyvuliai. Vasarą čia čirškia žiogai, skraido drugeliai: satyrai, žaliai, perlinukai. Pievoje žydi šiliniai gvazdikai, lipikai, baltagalvės, sidarbražolės. Saulės apšviestose miško aikštelėse ganosi miško žvėrys, šildosi driežai. Vakarinėje beveik negyvenamoje parko dalyje tokių natūralių pievų išlikę mažai: daug jų užsodinta ar savaime užaugo mišku.

 

  1. Gabrioloės duburys. Bebrams užtvenkus Ilgą, duburys užpelkėjo, o jame esantis miškas žuvo. Nudžiūvusiuose medžiuose, stuobriuose apsigyveno daugybė medieną ardančių vabzdžių: įvairių ūsuočių, kinivarpų, blizgių, ragauodegių. Vabzdžių lervų suvarpyti medžių kamienai išgriuvo, supuvo, apaugo samanomis. Dalis buvusio miško pavirto pelke, kurioje gyvena bebrai, peri gervės, brastiniai tilvikai. Sausesnėje išdžiūvusio miško dalyje pamažu atsikuria plaukuotieji beržai.

 

 

 

 

  1. Juodlės kalnas – paskutinė pažintinio tako stotelė. Nuo jo atsiveria išraiškingas kraštovaizdis : mišku apaugusios kalvos, nendrėmis užželiantis ežeras, pakrantės nameliai.

 

 

 

Paėję ežero pakrante dar šiek tiek į priekį, atsidursite pradiniame maršruto taške.

16,00 Šiandienos žygis baigtas.  Keleiviai nuvedami į stovyklavietę (~0,7km, 15min.) ir ten jiem duotas laukas įsikurti, pailsėti. Vakare, apie 18,00 vadovas praves kelias estafetes, žaidimus (rengiamos užduotys priklausys nuo susibūrusios asmenų grupės, kuri kelionėje yra skirstoma pagal amžių).

ANTRA DIENA

Antros dienos rytas. Jaunieji turistai pažadinami su trenksmu 8,30 ir jiem pravedama mankšta. 10,20 pajudame iš Juodlės, keleiviai nuvežami į Kurtuvėnus (~10km, 15min.)

10.40 Pradedame keliauti. Mišku žygiuojame iki asfalto, iki pagrindinio kelio, ten mūsų lauks autobusas, kuris veš mus pagrindiniu keliu, paleis netoli Pašvinės ežero, kur tęsime savo žygį.

11,20  Prieiname žydų genocido vietą. Trumpai supažindinama su istorija:

Genocidas – baudžiamoji veika, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etnineirasinei ar religinei grupei.Vykdant žydų genocidą Baltijos šalyse ir Ukrainoje, nacistams talkindavo okupantams tarnavusi vietinė policija. Masinis žydų naikinimas okupuotose Europos šalyse prasidėjo 1941 m. pabaigoje. Mat Japonijai užpuolus Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietija joms taip pat paskelbė karą. Hitleris galėjo nebekreipti dėmesio į JAV požiūrį. Vakarų, Vidurio Europos ir Balkanų šalių žydai traukiniais buvo gabenami į naikinimo stovyklas, įkurtas okupuotoje Lenkijos teritorijoje: Osvencimą (Aušvicą), Treblinką, Maidaneką, Belžecą, Sobiborą ir kt. Tai buvo tikri mirties fabrikai. Juose žmones nuodijo dujų kamerose, o lavonus degino krematoriumuose. Pirmasis žydų genocido Lietuvoje laikotarpis. Tai pats baisiausias ir tragiškiausias genocido tarpsnis, kurio metu nužudyta apie 80 proc. tuo metu Lietuvoje gyvenusių žydų.

11,40 – 12,10 Nužygiavę toleliau prieiname akmenų kalnelį:

Ledynų suformuotą Pašvinės geomorfologinį geotopą sudaro keletas įdomių gamtos objektų: pelkingomis daubomis apjuostas kalnas,  18 ha plote tyvuliuojantis ežeras ir du gūbriai – Akmenų kalnelis ir Maldokalnis. Dydžiu jie gerokai nusileidžia ryškiausiam vietovės kraštovaizdžio akcentui – Pašvinės kalnui, iškilusiam 20 metrų (abs. aukštis +145 m),  tačiau yra gana įdomūs savo kilme bei sandara. Abu gūbriai (jų santykinis aukštis – 5 m), susiformavo „negyvo” ledo plyšiuose, kai tirpsmo vanduo suplukdė smulkų smėlį bei žvirgždą. Plyšių būta pačiame ledo paviršiuje, apie tai byloja gausybė riedulių Akmenų kalnelio viršūnėje. Kai kurie akmenys gana stambūs – pusantro metro ilgio ir vieno metro pločio. Galutinai ištirpus ledo luistui susidarė Pašvinės ežeras. Jo lygis ankstyvoje stadijoje buvo 4 – 5 metrais aukštesnis, akmenų kalnelyje pastebima ežero bangų kadaise nuardyta nuožulni aikštelė. Vėliau vandens ežere vis mažėjo – kalnelyje aiškiai matomos keturios pakopos iki dabartinio vandens lygio. Senieji vietos gyventojai kalbėjo, kad Akmenų kalnelyje buvusi pagonių kulto vieta, o ant Maldokalnio stovėjusi bažnyčia. Šiauriniame Pašvinio ežero krante nuo seno buvo aptinkama žmonių kaulų. Vienas Pašvinės kaimo gyventojas savo darže iškasė keramikos šukių ir titnago gabalėlių. 1998 m. paežerėje buvo ieškoma archeologinių paminklų. Archeologai, atliko žvalgomuosius tyrimus, bet senesnio kultūrinio sluoksnio nerado. Aptikta tik XVIII-XIX amžiams priskirtų puodų šukių, koklių fragmentų. Išsamiai ši įdomi vietovė dar nėra tyrinėta, todėl negalima teigti, kad čia nebūta akmens amžiaus ar vėlesnių gyvenviečių. Be to, šimtmečiais dirbant žemę, senovės gyvenviečių liekanos galėjo būti sunaikintos.

 

12,30 – 13,00 Prieiname Karalių kalną:

Pasakojama, kad ant šios kalvos ilsėjosi kunigaikštis Gediminas, medžiojo Vytautas Didysis. Dėl to ji praminta Karalių kalnu. Be to, jos viršūnė iškilusi virš grupės kitų kalvų, tarsi žmogus su karūna, išsiskiriantis iš palydovų būrio. Į sudėtingą geomorfologinį kompleksą – Valatkiųgeotopą – patenkantis Karalių kalnas susiformavo  per paskutinį Lietuvos apledėjimą. Jo plotis – apie 300 m., ilgis – apie 400 metrų , santykinis aukštis 28 – 30 metrų. Pagal geomorfologinę kilmę tai yra keimas – apskrita kalva iš smėlio, žvyro ir riedulių, susidariusi dėl ledynų tirpsmo vandenų susikaupimo. Keimų sąnašos nusėdo sutirpus dideliems „negyvo“ ledo luistams.

 

13.20 – 13.50 Tęsiame žygį. Prieiname Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia. Įžengiame į bažnyčios vidų, ją apžiūrime, taip pat apžvelgiame ir aplink ją esančią teritoriją. Vaikštant, kelionės vadovas supažindina mus su bažnyčios istoriją:

 

Balti Kurtuvėnų bažnyčios bokštai iškilę į 50 metrų aukštį, statinio architektūroje dera vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo elementai, interjeras dvelkia klasicizmo santūrumu, bet galima įžvelgti ir baroko bei neogotikos estetinių elementų. 1792 m. užbaigtą bažnyčios statybą finansavo Kurtuvėnų dvarininkas Jokūbas Nagurskis (1752-1789). Jo sumanymu didingas pastatas turėjo tapti ne tik Dievo namais, bet ir antkapiniu paminklu fundatoriui. Apie tai liudija Nagurskių giminės herbas (Pobog) virš pagrindinio įėjimo.

Statybos darbai  truko 9 metus. Projektą 1783 m. parengė Vilniaus universiteto architektūros dėstytojas, klasicizmo Lietuvos architekturoje pradininkas Martynas Knakfusas(MartinKnackfuss, 1740-1821). Daugelį metų Kurtuvėnų bažnyčia ir dvaro sodyba sudarė architektūrinį kompleksą, susietą baroko formomis bei kompozicijos ašimis. Dvaro rūmų jau seniai nebėra, o bažnyčios išorė per amžius beveik nepasikeitė.  XX a. pradžioje nežymiai paaukštinti pagrindinio fasado šoniniai langai, užmūryta balkono anga.

            Bažnyčios vidus nukentėjo per abu pasaulinius karus, 1913-aisiais buvo išardyti net vargonai, 1944 m. siautėjo gaisras. Laimei, svarbiausias bažnyčios interjero akcentas – penkių altorių bei sakyklos ansamblis išliko. Altoriaus viduryje kabo XVIII a. pab. nežinomo autoriaus nutapytas Šv. Jokūbo paveikslas, tarp kolonų įterptos evangelikų Mato, Morkaus, Jono ir Luko skulptūros. Vienas seniausių bažnyčios vidaus akcentų – 2 manualų, 26 balsų (registrų) vargonai, funduoti  Jokūbo Nagurskio. Manoma, kad juos apie 1796 m. sukūrė vargonų meistras FridrykasJansonas(FriedrichSamuelJantzon, 1764-1842). Seniausia vargonų dalis – drožiniais papuoštas medinis vėlyvojo baroko formų prospektas.

Bažnyčia atrodo labai erdvi, tačiau joje esama ir nemažai  tamsių užkampių bei siaurų koridorių, vedančių į bokštus ir pagalbines patalpas. 2002-aisiais  didžiajame rūsyje rasta dvylika laidojimo nišų (kriptų). Vienoje iš jų palaidotas pats bažnyčios fundatorius. Identifikuoti palaikus padėjo kriptoje rastas Baltojo Erelio ordinas, kurį už nuopelnus valstybei Jokūbas Nagurskis gavo 1792 m. Velionis buvo aprengtas rytietiško stiliaus kontušiniu kostiumu – išskirtiniu XVII-XVIII a. Lietuvos bajorų luomo simboliu. Tai retas radinys, nes Lietuvoje iki tol buvo visas išlikęs tik vienas kontušinis kostiumas. Šis ir kiti Kurtuvėnų bažnyčios rūsio radiniai saugomi Šiaulių “Aušros” muziejuje.

 

14,00 – 14,40 Padarome pertraukėlę pietums, susėdę gamtoje pasitiesiame pledus ir užkandžiaujame.

 

14,50 – 15,00 Prieiname ir Kurtuvėnų dvaro sodybą:

Vertingiausias dvaro pastatas yra medinis dviejų aukštų svirnas, statytas XVIII a. pabaigoje. Dvaro svirnas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Svirnas pastatytas 17921796 m. Jame dvarininkai rengdavo pokylius, spektaklius, bet kartu buvo laikomi ir grūdai. Iki šiol išlikusiame mediniame dvaro svirne buvo įrengtas teatras, kuriame vaidino baudžiauninkai. Per II pasaulinį karą buvo įsikūręs vokiečių kariuomenės štabas, o išplėštos antrojo ir trečiojo aukštų perdangos naudotos apkasams sutvirtinti.

Po nepriklausomybės atgavimo pastatas restauruotas, tačiau 2001 m. rugpjūčio 1 d. naktį sudegė, o 2006 m. visiškai atstatytas pagal autentišką projektą, nepanaudojus nė vienos vinies.

Dvaras – vienas pirmųjų XV a. Lietuvoje susikūrusių dvarų. Dvaras ir parkas žinomas nuo 1495 m. Bajorų sodyba išaugo į turtingą dvarą, kuris daugiau nei 450 metų buvo regiono ekonominis ir kultūrinis centras. 1717 m. Kurtuvėnus įsigijo ir pavertė juos svarbiausia giminės rezidencija Pranciškus Vladislovas Nagurskis. Ypač miestelį išpuoselėjo jo sūnus Jokūbas Ignotas Nagurskis (g. apie 1734 – m. po 1796 m., palaidotas Kurtuvėnuose). Paskutinieji dvaro valdytojai grafai Pliateriai-Ziberkai įrengė dešimtis tvenkinių. Arklidėse veikia jojimo paslaugų centras, o dvaro oficinos pastate įsikūrusi regioninio parko direkcija. Kurtuvėnų dvarvietę supa senas geometrinio-peizažinio planavimo parkas.

 

14.10 Visai šalia, vos už kelių metrų, įrengtas jojimo paslaugų centras. Centro darbuotojai mus mielai sutinka, aprodo žirgus, apie juos papasakoja, supažindina su žirgų veislėmis, o žygio vadovė supažindina mus su Kurtuvėnų dvarų arklidžių istorija:

 

XVIII a. pabaigoje tarp Nagurskių dvaro rūmų ir svirno iškilo medinė ratinė su žirgynu. Dvarą valdant Liudvikui Pliateriui (LudwikPlaterZyberk, 1853-1939) prie Dambos tvenkinio pastatytose arklidėse buvo laikoma 30 “staininių” ir 70 darbinių arklių. Grafas savo arklius žiemą – vasarą laikydavo arklidėse, į aptvarus išleisdavo tik per šventes. Ūkį iš tėvo perėmęs Stanislovas Pliateris (StanislawPlaterZyberk 1889-1955), arkliams suteikė daugiau laisvės, juos imta vesti į naktigonę. Grafas po du arklius priskyrė dvaro kumečiams, kurie juos turėjo prižiūrėti, šerti, šukuoti. 

 Tarpukariu kelerius metus Kurtuvėnų dvare buvo auginami kumeliukai Lietuvos kariuomenei, tačiau ūkyje įsivyravus žuvininkystei, šio verslo atsisakyta. Dvare sumažėjo ir kitų arklių. Prieš II-ąjį pasaulinį karą Stanislovas Pliateris telaikė dešimt porų darbinių arklių, šešis “staininius” bei eržilą jodinėjimui.

            Po karo žirgyno pastatai sunyko, tačiau tradicija auginti žirgus išliko. Dabar buvusiose dvaro arklidėse ir karvidėje veikia Kurtuvėnų regioninio parko Jojimo paslaugų centras – viena iš nedaugelio Lietuvos vietų, kur plėtojamas ir jojimo sportas, ir turizmas.

15.30 Prieiname paskutinį mūsų kelionės lankytiną objektą – paminklą, skirtą P. Višinskiui:

Lietuviškos spaudos atgavimo septyniasdešimtųjų metinių išvakarėse Kurtuvėnų krašto šviesuoliams kilo mintis pastatyti paminklą Kurtuvėnų apylinkės knygnešiams, P. Višinskiui.

Iš pradžių buvo planuojama paminklą pastatyti parke. Leidimo tam tuometinė sovietinė nomenklatūra nedavė. sumanyta paminklą pastatyti prie Kurtuvėnų mokyklos. Skulptorius V. Lukošaitis sukūrė paminklą. Ant jo nutarta iškalti P. Višinkio žodžius „Kilk ir kelk“.

 

16.00 kelionė baigta. Turistai parvežami į miestą.

Kita informacija:

Vidutinis ėjimo tempas jaunimui ir suaigusiems  – 90–120 žingsnių per minutę arba  4–5,6 km/h; senjorams lėtas ėjimo tempas – 70–90 žingsnių per minutę arba 3–4 km/h, taigi 20km jaunimas nueitų per ~4h + sustojimai, tai visas ėjimo laikas ~ 7h, o senjorai 20km nueitų per ~6h. Atsižvelgiant į oro sąlygas, dalyvių savijautą žygio laikas gali kisti. Pirmąją kelionės dieną keleivių poilsiui bus skirta pietų pertrauka, kuri truks puse valandos. Per poilsiui skirtą laiką užkandžiausime. Baigę žygį apsistosime stovyklavietėje. Apsistoją stovyklavietėje turistai galės papramogauti (žvejoti, žaisti tinklinį, sedėti prie laužo) Atsižvelgiant į taisykles, bus prižiūrėta bei patikrinta aplinka, jog nepaliktume degančio laužo ir šiukšlių. Kitą žygio dieną baigsime savo maršrutą apie vidudienį. Turistai bus pargabenti atgal, į pradinį tašką (Šiaulius, prie bažnyčios).

 

 

 

 

ŽYGIO PĖSČIOMIS VAIZDAVIMAS ŽEMĖLAPYJE

 

 

ĮKAINIAI

 

Samdomi darbuotojai : autobuso vairuotojas, žygio vadovas (2), gidas,

Kelionės kaina : autobuso nuoma, kuro sąnaudos,

Reklama : konsultacija su reklamos gamybos darbuotoju, reklamos gamyba,

Maistas : patiekiami pietūs.

 

Autobuso nuoma (19sėdimų vietų) kartu su vairuotoju + kuro išlaidos ~ 80 Lt/val.

Maisto gamyba ~50 Lt/ 15asmenų.

Reklamos gamyba : (plakato gamyba A3 formatas – 100vnt. 1,5Lt +PVM ) ; lankstinukas A4 (210×297mm), spalvotas lankstinukas, 4+4, 1 arba 2 lenkimas, 1000vnt. – 360 Lt.
Samdomi darbuotojai : gido paslaugų įkainiai – vienam asmeniui – 8 Lt.; žygio vadovo paslauga lietuvių kalba grupei iki 25 žmonių – 30 Lt.

 

Viso : 508 Lt.

 

Prieš pradedant rengti savo žygį turiu jį išreklamuoti. Reklamos gamybai skiriama ~360 Lt. Šiuos pinigus investuosiu iš santaupų, prieš pradedant rengti žygį.

Išreklamavus gaminį, kelionės įkainiai siekia tik 148 Lt.

Minimalus keliautojų skaičius – 6asmenys. Kad atsipirktų kelionė, ji vienam asmeniui turėtų kainuoti ~25Lt.

Mano siūlomos kelionės kaina asmeniui 45Lt. Jei organizuojamojo kelionėje dalyvautų minimali asmenų grupė, tai nuo vienos kelionės uždirbčiau 120 Lt.

 

 

 

 

 

IŠVADOS

 

Mano kuriamas darbas – žygis pėsčiomis. Kuriant žygį rėmiausi asmeninių kelionių patirtimi, rinkausi vietą, kurioje buvau apsilankiusi. Kurtuvėnų regioninis parkas – tai vieta, kurioje gamta nepaliesta miesto kuriamų pastatų, fabrikų. Gamta čia – įspūdingo grožio, tai vieta, kur galima grožėtis gamta, bei pamatyti kultūrinių objektų. Norint kuo tiksliau sukurti savo maršrutą dar kelis kartus aplankiau Kurtuvėnų regioninį parką.

Kuriant savo maršrutą, sukūriau idėja, jog žygis siūlomas įvairaus amžiaus grupėms. Siūlomas maršrutas jaunimui – greitesnis ėjimo tempas, kopimas į piliakalnius, ėjimas per pelkę, aktyvios pramogos prie laužo, o maršrutas senjorams – lėtesnis ėjimo tempas, parinktas kelias, kuriama išvengta kliūčių, ir priklausomai nuo turistų pageidavimo susitarimas ar lipti į piliakalnius, ar juos tiesiog apeiti.

Internete ir knygose ieškojau informacijos apie Kurtuvėnų regioninį parką, apie patį turizmą, kaip kuriamas maršrutas, kaip skirstomos reklamos rūšys ir kokie ištekliai yra naudojami. Visą reikiamą informaciją radau, ją atrinkau ir pateikiau savo darbe. Savo darbe schemose pažymėjau savo turizmo rūšį (rekreacinis, poilsinis turizmas), radau daug tikslios informacijos apie reklamą, kaip ji daroma, kur reklamuojama, įkainius. Savo maršrutui išreklamuoti sukūriau lankstinuką. Manau tai puiki priemonė reklamuoti kelionę. Lankstinukas sudarys didesnę pasirinkimo laisvę, padidins apklausas bei išgarsins lankomą vietovę. Renkant medžiagą apie išteklius radau nemažai informacijos, atrinkau ją kuo tiksliau ir išskyriau mano žygiui naudojamus išteklius (gamtiniai, finansiniai, žmogiškieji, rekreaciniai ištekliai).

Kurdama darbą susidūriau su keliomis problemomis. Sunkiausia buvo kurti maršruto žemėlapį. Norėjosi, jog lankomos vietos jame būtų pažymėtos kuo tiksliau, o ir patį žemėlapį padaryti nebuvo paprasta, tačiau pavyko.

Užsibrėžiau tikslą visą maršrutą padaryti kuo tikslesnį. To siekiant, dar kelis kartus aplankiau Kurtuvėnų regioninį parką. Fotografavau lankomas vietas, objektus. Kilo sunkumų rašant atstumą kilometrais ir skirstant laiką, tačiau pati apėjusi visą kuriamą  maršrutą pasidarė daug aiškiau. Eidama sužinojau kiek laiko užtrunka ėjimas vidutiniu tempu, ir kiek laiko galiu skirti lankytiniems objektams, taip pat suradau stovyklavietę, kurioje bus praleidžiama naktis.

Užsibrėžtą tikslą pavyko pasiekti. Nenusivyliau, jog kurdama darbą lankiau Kurtuvėnų regioninį parką. Tai buvo ne tik darbo dalis, bet ir gero poilsio variantas. Darbe yra įkelta daug fotografijų. Kelios iš jų rastos internete, tačiau didžiąją dalį nuotraukų dariau pati. Taip pat važiuojant automobiliu sekiau įveiktą kilometražą, o vaikščiojant pėstute įsidėmėjau, kiek laiko trunka nueiti pažymėtas distancijas, ir kiek laiko reiktų skirti lankytiniems objektams. Keliavimas labai padėjo darant darbą.

Manau, kad visus neaiškumus išsprendžiau. Pati ėjusi savo kuriamu maršrutu galėjau labai tiksliai aprašyti matomus objektus, kelionės trukmę.

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here