Per metus Lietuvoje registruojama daugiau nei 70.000 autoįvykių, kas penktame įvykyje sužalojamas žmogus. Kiekvienais metais keli šimtai gyventojų eismo įvykiuose žūva. Pastaraisiais metais Lietuvos automobilių parkas jaunėja – tai reiškia, kad auga automobiliams padarytų nuostolių sumos, juk naujesniems automobiliams padarytos žalos yra žymiai didesnės. Žinoma, kad Lietuvos keliais važinėja beveik 1 milijonas transporto priemonių. Autoavarijose patiriami nuostoliai paprastai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių šimtų tūkstančių litų ir daugiau.
Vairuotojo civilinė atsakomybė – tai atsakomybė prieš trečiuosius asmenis už žalą, padarytą jų sveikatai, gyvybei ar turtui, naudojant apdraustą transporto priemonę.
Pagal TPSVCA įstatymą transporto priemonė – kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto.
Transporto priemonės valdytojas – asmuo valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris vairuoja transporto priemonę.
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudžiama vairuotojo civilinė atsakomybė, kuri gali kilti dėl autoavarijos metu tretiesiems asmenims padarytos žalos (asmeniui ar turtui), atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė. Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad šį draudimą privalo turėti kiekvienas transporto priemonės valdytojas.
Reiškia, kad, jeigu tokio poliso turėtojas patenka į autoavariją ir pats dėl to yra kaltas, tai jo padarytas žalas kitiems eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims už jį atlygins draudimo bendrovė. Tačiau suprantama, kad šis draudimo polisas negali garantuoti žalos atlyginimo pačiam autoavarijos kaltininkui.1.1. Draudiminis įvykis
Draudiminis įvykis yra apdraustojo civilinė atsakomybė, atsiradusi dėl autoavarijos metu padarytos žalos kitam asmeniui ir (ar) turtui, kaip autoavarijos padarinio (toliau vadinama autoavarijos metu padaryta žala), ir reikalavimo, pareikšto raštu arba žodžiu, atlyginti autoavarijos metu padarytą žalą.
1.2. Nedraudiminiai įvykiai
Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:
Jeigu transporto priemonė buvo garaže, remonto dirbtuvėse, kitoje ne kelių eismui skirtoje vietoje, buvo naudojama darbams ne keliuose.
Jei žala padaryta tuo metu, kai transporto priemonė dalyvavo bet kurio pobūdžio sportinėse varžybose, sportinėse lenktynėse ar sportinėse treniruotėse.
Jei žala dėl transporto priemonės ir joje buvusių daiktų sugadinimo ar dingimo atsirado ne autoavarijos metu ar ne kaip autoavarijos padarinys.
Jei dėl autoavarijos kaltas pats asmuo, kuriam padaryta žala.
AB “Lietuvos draudimas” moka draudimo išmoką, bet po to įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją šiais atvejais:
Jei transporto priemonę draudėjas vairavo būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Jei draudėjas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia kelių eismo taisyklės, ir autoavarija įvyko dėl šios priežasties.
Jei draudėjas padarė autoavariją neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės.
1.3. Draudimo sutartis
Draudimo sutarties rūšys yra šios:
įprastinė draudimo sutartis;
pasienio draudimo sutartis.
Įprastinė draudimo sutartis – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui. Pasibaigus įprastinės draudimo sutarties terminui, draudimo sutarties terminas pratęsiamas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Pasienio draudimo sutartis – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pasienio draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 15 dienų, bet ne ilgesniam kaip 90 dienų terminui.
Taip pat yra galimybė sudaryti grupinę draudimo sutartį.
Grupines TPVCAPD sutartis gali sudaryti:
Ūkininkai. Ūkininkai – tai fiziniai asmenys, besiverčiantys žemės ūkio veikla savo vardu įregistruotame ūkyje. Šie ūkiai yra registruojami žemes ūkių skyrių ūkininkų ūkių registre;
Žemes ūkio bendroves;
Kooperatines bendroves;
Kiti žemės ūkio paskirties žemės naudotojai, gaminantys prekinę žemes ūkio produkciją;
Kitos įmonės, registruotos Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka, jei metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos paslaugų žemės ūkio realizavimo sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų – šios įmonės yra žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo objektai.
Grupinė draudimo sutartis sudaroma dėl keleto transporto priemonių, išduodant vieną draudimo liudijimą. Grupinė draudimo sutartis gali būti sudaroma ne daugiau kaip dėl penkių transporto priemonių, iš kurių tik viena gali būti lengvasis automobilis.
Žalioji kortelė – tai yra dokumentas, patvirtinantis tarptautinės draudimo sutarties sudarymą. Tarptautinė sutartis garantuoja žalų, apdraustojo padarytų valstybių, priklausančių Žalios kortelės valstybių sistemai, teritorijoje atlyginimą pagal tų valstybių įstatymus.
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Žalioji kortelė yra sudedamoji TPSVCAPD dalis. Žalioji korta galioja ir suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortoje nurodytose valstybėse, jei draudikas ir draudėjas nesusitarė kitaip, pagal tų valstybių teisės aktus.
TPVCAPD galiojimo sąlygomis klientas turi galimybę įsigyti draudimo polisą ne būtinai metams, o, pavyzdžiui, šešiems ar trims mėnesiams, bet ne trumpesniam, nei vieno mėnesio laikotarpiui. Draudėjas taip pat galės pasirinkti poliso įsigaliojimo laikotarpį, pvz. klientas gali apsidrausti pirmąją sausio savaitę, tačiau pasirinkti, kad polisas įsigaliotų tik nuo vasario 1-os ar 20-tos dienos.
1.4. Draudimo suma
Draudimo suma – tai draudimo sutartyje (draudimo polise) nurodyta suma, iki kurios Lietuvos draudimo bendrovė kompensuoja draudėjo padarytą žalą trečiųjų šalių asmeniui (jo sveikatai ar gyvybei) ir/arba turtui. Draudimo suma skaidoma atskirai į draudimo sumą už žalą asmeniui ir už žalą turtui. Remiantis privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės įstatymu, draudimo sumos yra 30.000 Lt asmeniui ir 30.000 Lt turtui.
Dauguma Lietuvos draudimo bendrovių ekspertai rekomenduoja draustis papildomu (savanorišku) civilinės atsakomybės draudimu, kad susidarytų bent 50.000 Lt draudimo suma, kuri suteikia optimalią apsaugą kainos ir draudiminės apsaugos atžvilgiu.
1.5. Draudimo įmoka
Draudimo įmoka paprastai priklauso nuo automobilio variklio galingumo (draudžiant pavienius automobilius) arba nuo transporto priemonių parko sudėties ir, be abejo, nuo sumų ir sąlygų, kuriomis draudžiate. Tačiau klaidinga manyti, kad draudimo įmoka auga proporcingai draudimo sumai. Dažnai draudimo sumos padvigubėjimas gali pakelti įmoką vos keliolika procentų..
1.6. Žalos nustatymas ir atlyginimas
Įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo:
imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą;
apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai;
pateikti kitiems eismo įvykio dalyviams informaciją, būtiną draudikui nustatyti;
per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas;
per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją.
Nukentėjusiems eismo įvykiuose Lietuvos teritorijoje mokama išmoka priklauso nuo padarytos žalos dydžio. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, turtui padaryta žala yra atlyginama iki 100 000 eurų , asmeniui padaryta žala – iki 500 000 eurų. Nukentėjusiems eismo įvykyje kitoje šalyje, draudimo bendrovė atlygina patirtą žalą pagal valstybės, kurioje įvyko autoavarija, teisės aktuose numatytas draudimo sumas.
Lietuvos draudimo bendrovė, atlyginusi nukentėjusiajam patirtą žalą, kai kuriais atvejais turi teisę išmokėtus pinigus susigrąžinti iš autoavarijos kaltininko. Svarbiausias iš jų – jei vairuotojas, atsakingas už eismo įvykį, buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų. Antras atvejis – kai autoavarijos kaltininkas neturėjo teisės vairuoti arba vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ir būtent dėl šios priežasties įvyko autoavarija. Draudimo bendrovė išsiieškoti nukentėjusiam atlygintą žalą iš kaltininko gali ir tuo atveju, jei vairuotojas, atsakingas už autoavariją, sąmoningai nepranešė apie ją policijos pareigūnams ir pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat draudimo bendrovė gali iš autoavarijos kaltininko susigrąžinti iki 20 procentų nukentėjusiam išmokėtos draudimo išmokos, jei kaltininkas apie eismo įvykį nepranešė draudikui per nustatytą terminą. Tenka priminti, kad tai padaryti būtina per tris darbo dienas.
Jei klientas nežino, kur apsidraudęs avarijos kaltininkas, tačiau žino jo transporto priemonės valstybinės registracijos numerį, reikėtų pranešti apie tai artimiausia Lietuvos draudimo kompanijos nuostolių sureguliavimo centrui. Jei žinomi kaltininko duomenys (vardas, pavardė, dar geriau – asmens kodas), tuomet taip pat bus galima nustatyti, kur buvo apdrausta automobilio savininko civilinė atsakomybė. Jei neturima minėtų duomenų apie kaltininką, reikia kreiptis į Kelių policiją, nurodant įvykio aplinkybes ir žinomas detales. Lietuvos draudimo kompanijos nuostolių sureguliavimo centrų adresai ir telefonai pateikti draudimo kompanijos interneto svetainėje. Taip pat visuomet galima pasinaudoti nemokama telefono linija.
Jei atsakingas už autoavarijos metu padarytą žalą asmuo nėra apsidraudęs privalomuoju draudimu, nuostolius autoavarijoje nukentėjusiam asmeniui atlygina Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininku ir valdytoju civilinės atsakomybės draudimo biuras (toliau – Biuras). Apie autoavarija nukentėjęs asmuo turi pranešti per 7 darbo dienas. Biuras, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką. Biuras yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis su visomis TPSVCAPD vykdančiomis draudimo įmonėmis, todėl dėl žalų atlyginimo aukščiau minėtu atveju nukentėję asmenys gali kreiptis tiesiai į šias draudimo įmones. Žalų atlyginimo klausimus Lietuvos draudimo kompanijoje tvarko Nuostolių Sureguliavimo Centrai
1.7. Autoavarija užsienyje
Autoavarijos, įvykusios ne namuose, o užsienyje, dažniausiai sukelia daugiau problemų. Taip yra pirmiausia, todėl, kad vairuotojui, pakliuvusiam į eismo įvykį svetimoje valstybėje, dažnai nebūna aiškios nei jo teisės, nei pareigos. Autoavarijų metu padarytos žalos yra visuomet administruojamos, atsižvelgiant į šalies, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktus. Vis dėlto, atsidūrus tokioje situacijoje, svarbiausia, nepaisant to, ką sako kitas autoavarijos dalyvis, apie įvykį būtinai pranešti policijai ir visus iškilusius klausimus aiškintis vietoje, dar neišvykus iš šalies. Jei Lietuvos pilietis šioje autoavarijoje nukentėjusioji pusė, būtinai reikia paprašyti kaltininko transporto priemonės draudimo liudijimo kopijos ar pasižymėti šio draudimo liudijimo pagrindinius rekvizitus. Jei pats Lietuvos pilietis pats yra eismo įvykio kaltininkas, jis turi palikti savo tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimo (žaliosios kortos) kopiją nukentėjusiajam.
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas šalyje galioja jau penkti metai. Tačiau nemažai vairuotojų esminius dalykus apie šį draudimą sužino tik patekę į eismo įvykį. Todėl visiems apsidraudusiems asmenims vertėtų susipažinti su pagrindiniais susijusiais teisės aktais, taip pat kreiptis į draudimo bendrovę. Maksimalią draudiminę transporto priemonės savininko apsaugą asmuo užsitikrins, įsigijęs privalomojo draudimo polisą bei apdraudęs savo automobilį Transporto priemonių draudimu (Kasko).
