Draudimo objektas yra transporto priemonė ir papildoma įranga. Transporto priemonė – nustatyta tvarka kelių policijoje registruojama transporto priemonė: lengvasis automobilis, lengvasis krovininis automobilis, autobusas, troleibusas, mikroautobusas, automobilis-vasarnamis, traktorius ar kitas savaeigis mechanizmas, kurio maksimalus konstrukcinis greitis, nustatytas pagaminusios įmonės, kaip 15 kilometrų per valandą, taip pat jų priekabos ar puspriekabės.

Papildoma įranga – draudimo sutartyje nurodyta stacionari garso ir vaizdo aparatūra, telekomunikacinė automobilių „laisvų rankų“ įranga, transporto priemonės elektroninės apsaugos priemonės, lengvo lydinio ratlankiai, papildomi žibintai, apsauginiai lankai, sukabinimo kabliai, oro aptakai ir pan. Transporto priemonė paprastai draudžiama rinkos kaina (draudimo vertė). Transporto priemonės rinkos kaina – pinigų suma, už kurią gali būti analogiška transporto priemonė, sudarius tiesioginį sandorį tarp norinčių transporto priemonę parduoti ir norinčių transporto priemonę pirkti asmenų po šios transporto priemonės tinkamo pateikimo rinkai, jeigu abi sandorio šalys veikia dalyviškai, be prievartos ir nelement kitiems sandoriams bei interesams. Draudžiant įkeičiamą ar išperkamosios nuomos (lizingo) būdu įsigijam1 transporto priemonę, draudimo verte gali būti pasirinkta vertė, kuria transporto priemonė įkeičiama (įkeičiant transporto priemonę) ar neišmokėta transporto priemonės vertė (įsigyjant transporto priemonę išperkamosios nuomos (lizingo) būdu), jeigu kuri nors iš šių verčių viršija rinkos kainą. Transporto priemonę draudžiant ne rinkos kaina, tai turi būti nurodyta draudimo sutartyje.

Transporto priemonė (papildoma įranga), draudėjui pasirinkus gali būti draudžiama nuo šių staiga ir netikėtai įvykusių draudimo sutarties galiojimo metu draudiminių įvykių:

  • avarijos;
  • vagystės;
  • vandalizmo;
  • gaisro;
  • stichinių nelaimių.

Draudiminiai įvykiai nurodomi draudimo sutartyse, dažniausiai draudimo rūšies taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Nurodant draudiminį įvykį, paprastai išvardijami požymiai, kuriuos atitinkantis įvykis laikomas draudiminiu. Įvykis, neatitinkantis draudimo rūšies taisyklėse nurodytų požymių, visais atvejais laikomas nedraudiminiu ir, jam įvykus, teisė į draudimo išmoką neįgyjama. Dėl šių priežasčių būtina visais atvejais įvertinti draudiminių įvykių apibrėžimus ir nuspręsti, ar jie apima visas rizikas, nuo kurių norima apsidrausti.

Avarija yra laikomas eismo įvykis, kuriame dalyvavo bent viena judanti transporto priemonė ir dėl to nukentėjo žmonės arba buvo apgadinta ar sunaikinta apdrausta transporto priemonė, jei tai nėra vagystės, vandalizmo ar stichinės nelaimės padarinys.

Vagystė yra laikoma transporto priemonės, jos dalių, detalių, agregatų ar transporto priemonės papildomos įrangos sugadinimas arba praradimas pavogus arba apiplėšus. Vagystė, išskyrus plėšimo atvejį, laikoma draudiminiu įvykiu, jeigu buvo įjungtos sutartyje nurodytos transporto priemonės apsaugos priemonės.

Vandalizmas – kai apdrausta transporto priemonė tyčia sugadinama arba sunaikinama trečiųjų asmenų.

Gaisras – ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime, bei ugnis, atsiradusi dėl trumpo elektros srovės sujungimo. Gaisru taip pat laikomas sprogimas – dujų ar garų plėtimosi savybe pagrįstas staiga vykstantis jėgos pasireiškimas.

Stichine nelaime laikomas transporto priemonės sugadinimas ar sunaikinimas dėl potvynio, audros, liūties, krušos, gyvų ir negyvų objektų poveikio nejudančiai transporto priemonei, žaibo trenkimo:

Vairuotojas ir keleiviai yra draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų.

Nelaimigais atsitikimais laikomi atvejai, kai apdraustojo kūnas staiga, ne jo valia paveikiamas išorinių įvykių bei padaroma žala sveikatai, ir ti yra padarinys, susijęs su draudimo liudijime nurodytais draudiminiais įvykiais, ištikusiais apdraustą transporto priemonę.

Nedraudiminiai įvykiai – tai aplinkybės kurioms esant bet kokie įvykiai yra laikomi nedraudiminiais. Nedraudiminiai įvykiai apriboja draudimo įmonės prisiimamą riziką ir atitinkamai mažina draudėjo galimybes gauti draudimo išmoką įvykus draudiminiui įvykiui.

Dažniausi nedraudiminiai įvykiai:

  • tarnsporto priemonė buvo naudojama pažeidžiant transporto priemoniu eksploatavimą draudžiančias sąlygas, nustatytas Kelių eismo taisyklėse, ir tai turėjo tiesioginės įtakos eismo įvykiui;
  • įvykis atsitiko dėl techniškai netvarkingos apdraustos transporto priemonės, jos agregatų, dalių ir konstrukcijų gedimų, buvusių iki įvykio, ir tai turėjo turėjo tiesioginės įtakos įvykiui;
  • draudėjas arba transporto priemonės valdytojas transporto priemonę vairavo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigių medžiagų, taip pat vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po autoavarijos iki girtumo nustatymo testo;
  • transporto priemonę vairavo asmuo, kuris pagal draudimo sutartį nėra draudėjas ar transporto priemonės valdytojas arba neturėjo teisės vairuot tos kategorijos transporto priemonių;
  • transporto priemonė panaudota nusikalstamai veiklai;
  • draudėjas ar transporto priemonės valdytojas nesustojo kelių policijos reikalavimu, bandė pabėgti ar buvo priverstinai stabdomas, todėl buvo padaryta žala draudimo objektui;
  • transporto priemonės draudėjas, transporto priemonės valdytojas pasitraukia iš autoavarijos, su kuria jis yra susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles;
  • transporto priemone buvo mokomasi vairuoti pažeidžiant nustatytą tvarką;
  • transporto priemonė dalyvavo bet kokio pobūdžio transporto priemonių sportinėse varžybose, trniruotėse, lenktynėse ar kituose renginiuose, kuriuose siekiama kuo didesnio greičio, kliūčių įveikimo, sportinių rezultatų;
  • žala, atsiradusi transporto priemonei važiuont ledu, išskyrus atvejus, jei buvo važiuoma eismui skirtoje vietoje.
  • jei įvykis atsitiko dėl draudėjo transporto priemonės valdymo ar jų šeimos narių tyčinių veiksmų;
  • jei suklastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius arba kitais būdais siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti;
  • traumų padarinių padidėjimas dėl ligų sukeltų komplikacijų;
  • traumos epilepsijos ir kitų priepolių metu;
  • savižudybė, bandymas nusižudyti, tyčinis susižalojimas.
Ankstesnis straipsnisDraudimo veiklos skirstymas
Kitas straipsnisŽaliosios kortelės sistema