Visais žmogaus gyvenimo ir veiklos etapais svarbią reikšmę turi siekimas būti saugiam ir apsaugoti savo artimuosius, turtą. Tik saugus žmogus gali jaustis laimingas. Žmonės nuo labai senų laikų savo saugumui padidinti ir galimų rizikų poveikiui sumažinti ėmė taikyti įvarias draudimo forma ir elementus. Prieš kelis dešimtmečius vokiečių draudimo teoretikas A. Manes rašė, kad „draudimas yra žmogaus proto pergalė prieš žiaurias gyvenimo jėgas, mąstančios logikos laimėjimas prieš analogiškus šio gyvenimo reiškinius“.
Draudimas turi labai didelę ir įvairiapusę reikšmę. Pirmiausia netikrumą dėl ateities ir drauge paslėptą baimės jausmą jis leidžia pakeisti saugumo jausmu. Įvykus draudimo sutartyje numatytam įvykiui, yra sušvelninamas dėl jo atsiradęs poreikis. Nuo šio poreikio patenkinimo atskirais atvejais, pavyzdžiui, įvykus nelaimingam atsitikimui, priklauso ne tik nelaimės ištiktojo, bet ir aplinkinių likimas. Draudimas teikia ne tik saugumo jausmą dėl galimų nelaimių, bet gali būti ir efektyvi taupymo forma. Jei neegzistuotų draudimo apsauga, tai dalis nelaimės ištiktųjų būtų nustumti į skurdą ir tuo pačiu taptų našta visuomenei. Socialiniu požiūriu draudimą galima vertinti kaip žmonių gerovės, prisitaikymo ir turtinių skirtumų tarp atskirų visuomenės sluoksnių mažinimo priemonę. Ekonominiu požiūriu draudimas yra šalies vystymosi ir klestėjimo sąlyga, nes be draudimo bankai nesiryžtų kredituoti daugelio projektų. Draudžiant taip pat yra keliamos sąlygos, kad įrengimai būtų tvarkingi, geros darbo saugos ir priešgaisrinės darbo priemonės, todėl draudimas yra ir visuomenės drausminimo veiksnys.
Mano darbo tikslas – išanalizuoti draudimo, o ypač transporto priemonių reikalingumą ir naudą kiekvienam žmogui, pateikti statistinius duomenis ir įrodyti, kad ši paslauga vis labiau naudojama. Darbo uždaviniai – apžvelgti draudimo atsiradimo istoriją, sąlygas, draudimo objektus, pagrindines draudimo šakas ir grupes.
Rašydama šį darbą, naudojausi įvairiais šaltiniais: J. Aleksandravičienės „Turto draudimu“, S. Girdzijausko „Draudimu“, A. Vasiliausko „Verslo draudimu“, J. Čepinskio ir D. Raškinio „Draudimo veikla“, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu bei daugybe interneto svetainių, kur pateikiama naujausia informacija.
Pasirinkau šią temą, nes dėl nuolat didėjančio automobilių skaičiaus gatvėse, ji tapo ypač aktuali daugumai vairuotojų. O bene didžiausią dėmesį skyriau neseniai Lietuvoje įsigaliojusiam transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui.
