Stiklo gaminiai

Emaliuotos stiklinės plytelės gaminamos iš langų stiklo atliekų. Atliekos  supiaustomos į plyteles, padengiamos susmulkinto stiklinio

Asbocementiniai banguoti lakštai aprašyti 11 skyriuje.

Nuo pranc. marbre „marmuras“.emalio tyrele⁹, išdžiovinamos ir kaitinamos krosnyje (750—780 °C). Emalis lydosi ir sukepa su stiklo paviršiumi. Plytelės vartojamos prekybos, visuomeninio maitinimo patalpų, dusų, vonių, sanmazgų apdailai.

Stiklinė mozaika gali būti dviejų tipų: smalta — neskaidraus lieto ; arba presuoto įvairios spalvos ir formos stiklo gabaliukai, skirti meniniams mozaikos darbams ir kiliminė mozaika — smulkios (20×20 arba 25X25 mm) kvadratinės, 5—6 mm storio spalvotos neskaidrios plytelės, surinktos j vienspalvį arba mozaikinį kilimą (ant popieriaus). Panevėžio stiklo fabrike gaminamos įvairių spalvų mozaikinės 23X23 mm dydžio ir 4—5 mm storio plytelės, iš abiejų pusių rievėtos. Iš smaltos surenkami mozaikiniai paveikslai (vidinei ir išorinei apdailai). Kilimine mozaika dekoruojamos vidinės sienos ir kolonos.

Stiklo gaminiai

Stiklo paketai — tai elementai iš dviejų arba trijų stiklo lakštų, kurie tarp savęs sujungti taip, kad tarp jų būtą hermetiškai izoliuo­tas oro sluoksnis (6.3 pav.). Stiklo lakštai (langų, raštuoto, grūdinto

ir kt.) į paketus suklijuojami arba suvirinami. Stiklo paketai neuž­šąla (viengubas — su vienu oro sluoksniu iki —25 °C, o dvigubas iki —40 °C), nerasoja, iš vidaus jų nereikia valyti ir jie gerai izo­liuoja garsą. Paketai įstatomi į siaurą viengubą rėmą.

Profilinis stiklas (stikloprofilitas) — tai U raidės arba dėžinio skerspiūvio, bespalviai arba spalvoti, įvairaus ilgio elementai (6.4 pav.). Iš stiklo masės nepertraukiamai formuojama juosta, kuri su-

Šis   emalis   gaminamas   iš   pigių   titano  rudų   su   keraminių   dažų   (metalų oksidų)  priedu.                                                        ‘piaustoma iki 6000 mm ilgio atraižomis. Konstrukcijose tarp profili­nio stiklo elementų dedamos hermetizuojančios medžiagos: mastikos arba specialūs guminiai arba sintetiniai intarpai. Profilinis stiklas vartojamas šviesą praleidžiančioms atitvarinėms konstrukcijoms —• sienoms, vidinėms pertvaroms — ir denginiams. Tokios konstruk­cijos daromos vien iš profilinio stiklo arba iš šio stiklo ir metalinių, betoninių, plytinių bei medinių elementų. Konstrukcijos — mažai laidžios šilumai ir praleidžia švelnią šviesą.

Stevitas — tai stiklo gaminys, kurį sudaro du pagal perimetrą hermetiškai sujungti stiklo lakštai, tarp kurių yra stiklinio audinio intarpas. Sis dalinai permatomas stiklas išsklaido šviesą ir sumažina saulės radiaciją. Stevito didžiausi matmenys—1200X2000 mm, o storis — 7—10 mm. Juo įstiklinami mokymo įstaigų, bibliotekų, mu­ziejų langai   ir pramoninių pastatų stoglangiai, daromos pertvaros.

Stiklinės durų varčios gaminamos iš 10—15 mm storio lakštinio grūdinto stiklo. Varčių briaunos apdailinamos, o durų detalėms (šarnyrams, rankenoms) pritvirtinti padaromos kiaurymės ir išėmos. Varčios gaminamos bespalvės, skaidrios (su poliruotu ir nepoliruotu paviršiumi) ir šviesą išsklaidančios — spalvotos ir skaidrios, kurių paviršius raštuotas arba kaltinis. Stiklinės bespalvės varčios daro­mos įvairių pastatų išorinėms ir vidinėms durims, o spalvotos tik vidinėms.

Stiklo blokai. Iš paprastos stiklo masės formuojami pusblokiai, kurie vienas su kitu suvirinami. Suvirinant bloke susidaro dalinis vakuumas, dėl kurio sumažėja laidumas šilumai. Rievėtas vidinis blokų paviršius išsklaido šviesą. Pagal perimetrą blokas turi borte­lius (6.5 pav.), kurie sumažina matomą siūlės tarp blokų storį. Stik­lo blokų stiprumo riba — 40 kG/cm² (3,92 MN/m²). Šviesos laidu­mas— ne mažesnis kaip 65%, šviesos išsklaidymas — iki 25%; a = = 0,36 kcal/m-h-deg  (0,42 W/mdeg). Stiklo blokai paprastai gami-narni kvadratiniai—194X194, 244X244 mm dydžio ir kampiniai (lenkti); blokų storis — 98 ir 60 mm ¹⁰.

Be paprastųjų, dar gaminami spalvotieji, dviejų kamerų ir šviesą nukreipiantys blokai. Dviejų kamerų blokai ⁿ mažiau laidūs šilumai; šviesos nukreipimo efektas gaunamas dėl tam tikros rievių formos (pastarieji blokai rekomenduojami tokioms patalpoms, kuriose reika­lingas didesnis apšvietimas, pavyzdžiui mokykloms, ir kt.).

Tuščiaviduriai stiklo blokai vartojami gyvenamųjų, visuomeninių ir pramoninių pastatų angoms užpildyti, laiptinėms, liftų šachtoms įstiklinti, stiklinėms pertvaroms, peršviečiamai dangai.

Stiklabetonio konstrukcijų laikančioji dalis yra gelžbetoninis kar­kasas, o jo angos užpildomos stiklo blokais. Gaminamos sieninės, perdangų ir denginių, kevalinės ir kupolinės stiklabetonio konstruk­cijos. Tokias konstrukcijas galima panaudoti gamybinėms, kultūri-nėms-buitinėms ir kt. patalpoms.

Stikliniai vamzdžiai vartojami agresyviems skysčiams transpor­tuoti (iki 120 °C temperatūros ir 3 atm slėgio). Sie vamzdžiai skaid­rūs, higieniški. Vamzdžių skersmuo—15—65 mm, ilgis—100— 3000 mm.

§ 2. SITALAI IR ŠLAKO STALAI

Sitalai ¹² — tai smulkiai išsikristalinęs stiklas. Jis pasižymi gero­mis mechaninėmis savybėmis. Sitalas yra netrapus, atsparus che­miškai ir termiškai; stiprumo riba gniuždant  iki 5000 kG/cm² (490 MN/m²), o stiprumo riba lenkiant — 900—1200 kG/cm² (88— 118 MN/m²).

Sitalų žaliava ^:— ta pati, kaip ir paprastojo stiklo (tik labai šva­ri) ir tam tikras kiekis specialių priedų (pavyzdžiui, drumstiklių — F, T1O2, ZrO₂ ir kt.); technologija — kiek sudėtingesnė, nes reikia papildomai termiškai apdoroti, kad stiklas pereitų j kristalinį būvį. Sitalai gali būti skaidrūs ir neskaidrūs;; jų spalva — juoda, ruda, pilka ir šviesių spalvų.

Sitalus galima panaudoti kaip konstrukcinę ir apdailos medžiagą pramoninių ir gyvenamųjų namų statyboje (grindims ir kt.).

Statybai perspektyvus yra šlako sitalas, kurio žaliava yra meta-lurginiai šlakai. Į skystą šlaką, gautą tiesiog iš metalurginės įmo­nės, įvedama koreguojančių jo sudėtį priedų ir modifikatorių -—me­džiagų, katalizuojančių šlakų kristalizaciją (TiO₂, CaF₂, P2O5). Kietėjant lydiniui, smulkiadispersiniai modifikatoriai dalinai tirpsta, ir ant jų, kaip kristalizacijos centrų, prasideda kristalizacija. Iš išly­dyto šlako formuojami gaminiai, o po to jie apdirbami termiškai (palaikomas režimas, būtinas pilnesnei kristalizacijai). Reguliuojant kristalizacijos laipsnį ir kristalinės fazės sudėtį, gaunamos reikiamų

Gaminami BK-98 ir EK-60 tipų blokai.

Suvirinant tarp pusblokių įdedama stiklo plokštelė.

Pavadinimas sudarytas iš 2 žodžių: silikatas ir kristalas. Jis dar vadinamas vltrokeramu, pirokeramu. Mechaninių ir terminių savybių medžiagos. Galima pagaminti įvai­rių spalvų tankius ir korėtus šlako sitalų gaminius.

Šlako sitalai yra ilgaamžė, atspari šalčiui ir chemiškai labai nedili medžiaga. Minkštėjimo temperatūra — iki 950 °C.

Lakštinį sitalą galima vartoti stogo dangai, pertvaroms, deko­ratyviniam ir apsauginiam cokolio, išorinių bei vidinių sienų apda­rui, kelių dangai.