Sporto įtaka mūsų sveikatai

Sportas – ugdymo dalis, padedanti formuoti žmonių higieninį, dorovinį, estetinį, kūno kultūros santykį su savo kūnu. Tai svarbi asmens ir visuomenės bendrosios kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis kultūros sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir fiziniu aktyvumu. Sportas padeda siekti asmens fizinės, psichinės ir dvasinės darnos, t.y. stiprina įvairaus amžiaus žmonių sveikatą.

Dažnai girdime žmones sakant, jog sportas – sveikata. Norint sužinoti tiesa tai ar ne, reikia suprasti, kaip sportas (fizinė veikla) veikia mūsų organizmą. Bendri fiziologiniai dėsniai galioja tiek atletams vyrams, tiek atletėms moterims, tiek ir žmonėms, mėgstantiems sportą. Fiziologiškai galima paaiškinti, kodėl profesionaliame sporte moterys varžosi su moterimis, o vyrai – su vyrais. Geriausių maratono bėgikų vyrų bėgimo greitis 11% didesnis už geriausių maratono bėgikių moterų. Šį skirtumą lemia tai, jog vyrai turi didesnę raumenų masę. Viso to priežastis – mūsų endokrininė sistema, o ypač jos atstovas testosteronas. Testosteronas gaminamas vyrų sėklidėse, turi stiprų anabolinį efektą, kuris lemia padidėjusią baltymų sintezę visame organizme, ypač raumenyse. Visa tai galime suvokti labai paprastai. Įsivaizduokite moterį ir vyrą, kurie dirba sėdimą darbą ir retkarčiais užsiima fizine veikla. Vyro, kuris turi didelę testosterono koncentraciją (nors ne visi vyrai turi didelę koncentraciją), raumenys bus 40% didesni nei moters. O moterų lytinis hormonas estrogenas iš dalies lemia didesnį riebalinio audinio kaupimąsi organizme. Ne atletės moters procentinis kūno riebalų kiekis vidutiniškai bus apie 27%, o vyro – 15%.

2.1 Energija

Kaip mašinoms reikalingas kuras, taip raumenims reikalinga energija. Raumenų kuras yra ATP (adenozino trifosfatas) molekulė. Skylant šiai molekulei išsiskiria energija, kuri yra panaudojama raumens susitraukimui. Tačiau ATP atsargos raumenyse yra gana nedidelės: maksimaliam raumenų darbui palaikyti jų užtektų apie 3 sekundes  (25 metrų sprintui). Vadinasi, šios atsargos turi atsinaujinti. Kiekvieno žmogaus organizme yra trys sistemos, kurios atnaujina ATP molekulių kiekį: fosfokreatino, glikogeno-laktato ir aerobinė. Kaip automobiliuose baigiasi kuras, taip ir šios energetinės sistemos išsieikvoja ir jas reikia atstatyti. Kaip jau buvo minėta, jog fosfokreatino sistema atstato ATP molekules, tai glikogeno-laktato sistema atstato ir ATP molekules, ir fosfokreatino sistemą, o aerobinė – visas. Aerobinei energijos sistemai reikalingas deguonis ir maisto medžiagos, kad galėtų jos dėka susidaryti ATP molekulės. Normaliomis sąlygomis ir papildomai net neįkvėpus, mūsų organizme yra du litrai deguonies. Taigi intensyviai sportuojant visas šis deguonis yra sunaudojamas per pirmąją minutę šios sistemos. Vadinasi, baigus sportuoti, reikia jį atstatyti. Papildomai, be šių dviejų litrų deguonies, mums dar reikia įkvėpti devynis litrus deguonies, kad galėtų atsistatyti fosfageno bei glikogeno-laktato sistemos. Tikriausiai kiekvienas puikiai prisimenate, kaip po ilgesnio bėgimo pradedate giliai kvėpuoti. Raumenyse esantis glikogenas atsistato ne taip greitai kaip 11 litrų deguonies „skola“. Tai priklauso ir nuo mūsų dietos. Jei mūsų dietoje vyrauja angliavandeniai, tuomet glikogenas gali atsistatyti per dvi dienas, tačiau, jei mūsų dietoje gausu baltymų ar riebalų, glikogenas neatsistato ir per penkias dienas. Galime padaryti išvadą, kad jei ateity mūsų laukia didelis fizinis krūvis, svarbu iki jo dvi dienas neturėti didelio fizinio krūvio, nes nebus atsistačiusios visos energetinės sistemos, ir svarbu, kad prieš didelį fizinį kruvį valgytume maistą, kuris gausus angliavandenių. Įdomu yra tai, kad intensyvaus fizinio krūvio metu išgertas gliukozės tirpalas (ar tiesiog energetinis gėrimas) gali suteikti 30% papildomos energijos. Be to, svarbu žinoti, kad jei fizinis aktyvumas trunka keturias valandas ir daugiau (pvz. maratono metu), tuomet glikogenas beveik išsenka ir tada raumenys daugiausiai naudoja riebalų rūgštis.

3. Sporto privalumai ir įtaka žmogaus organizmui

Fizinis aktyvumas susijęs su trim sveikatos aspektais: fizinių, psichinių ir socialiniu. Geriausiai ištirtas ryšys tarp fizinio aktyvumo ir funkcinės širdies ir kraujagyslių sistemos būklės. Kasdieniniai fiziniai pratimai ir sportinė veikla skatina organizmo kraujotaką, normalizuoja arterinį kraujo spaudimą. Atlikus palyginamuosius sportininkų ir nejudriai gyvenančių žmonių tyrimus, nustatyta, kad ramybės būsenoje sportininkų arterinis kraujo spaudimas yra žemesnis. Nustatyta, kad svoris asmenų, ilgesnį laiką darančių fizinius pratimus, išlieka pastovus amžiaus ir lyties ribose, o miesto gyventojų, ypač mažai judančių ir dirbančių sėdimą darbą, senstant svoris didėja. Didžiulis fizinis aktyvumas mažina nutukimą, arterinį kraujo spaudimą, padeda mesti rūkyti, teigiamai veikia sveikatos prognozę. Fiziniai pratimai daro teigiamą įtaką organizmo darbingumui ir sveikatai, yra susiję su socialiniu žmogaus aktyvumu. Kūno kultūra ir sportas, skatindami gamybinio darbo produktyvumą, tampa svarbiu ekonominio vystymosi veiksniu.

Bene labiausiai fizinių pratimų poveikį jaučia širdis. Dirbantiems raumenims reikia daugiau maisto medžiagų, deguonies. Kadangi tuo turi pasirūpinti širdies ir kraujagyslių sistema, itin svarbus vaidmuo tenka žmogaus širdžiai. Reikšmingas trenituotumo rodiklis yra širdies susitraukimų dažnis (pulsas) ramybės būsenoje. Galima teigti, jog kuo didesnis fizinis aktyvumas, tuo šis rodiklis turėtų būti žemesnis. Sportininkų pulsas ramybės būsenoje neviršija 50-60 tvinksnių per minutę, o nesportuojančių tiek jaunų, tiek suaugusių žmonių pulsas kur kas dažnesnis – 70-80 tvinksnių per minutę. Taip yra dėl to, kad vienu susitraukimu sportininko širdis išvarinėja daugiau kraujo. Vadinasi, ji dirba lėtesniu ritmu. Be abejo, širdies susitraukimų dažnis daugiausia priklauso nuo sportinės veiklos pobūdžio. Sportininkų, kurie daugiau treniruoja ištvermę (slidininkai, ilgų nuotolių bėgikai, plaukikai ir kt.), pulsas ramybės būsenoje esant geriausiai sportiniai formai gali būti tik 30 tvinksnių per minutę ar net mažiau.

Bet kokia fizinė veikla – ėjimas, bėgimas, lipimas laiptais ir kt. – suaktyvina širdies darbą. Ir atvirkščiai, ilgalaikis sėdėjimas mažina kraujotaką. Netreniruojami raumenys (ir širdies) mažėja, silpsta. Pavyzdžiui, nuėmus gipsą nuo rankos, paprasta akimi matyti, kokie išglebę ir sumenkę raumenys, kokie netikslūs ir apsunkę rankos judesiai.Reguliariai tikslingai mankštinantis galima pagerinti organizmo veiklą. Pravartu prisiminti, kad sportuojant širdis (kaip ir raumenys) gerokai padidėja, nesportuojant ji vėl sumažėja, organizmo rezervai senka. Todėl būti fiziškai aktyviems tik jaunystės metais nepakanka. Norint palaikyti optimalią organizmo funkcijų ir sveikatos būseną, būtinos reguliarios kūno kultūros ir sporto pratybos, ypač jeigu kasdieninė veikla nereikalauja fizinių pastangų.

Nepakankamai fiziškai aktyvaus jaunuolio širdis gali per minutę išstumti tik 2-3 kartus daugiau kraujo negu ramybės būsenoje: jai plakant daugiau kaip 160 tvinksnių per minutę, raumuo nebepajėgia perpumpuoti viso kraujo į kraujagysles. Treniruota fiziškai aktyvaus jaunuolio širdis intensyvių fizinių krūvių metu gali padidinti savo pajėgumą net 6-7 kartus, t. y. per minutę perpumpuoti 30-35 litrus kraujo.

sportininke

Dėl fizinių pratimų pakinta ir širdies dydis. Sportuojančių žmonių širdys esti didesnės apimties, sugeba stipriau susitraukti ir kartu atlikti kur kas didesnį darbą. Nesportuojančių vyrų širdies tūris vidutiniškai lygus 760 ml, moterų – 550 ml. Sportuojančių vyrų širdies tūris dažnai siekia 1000 ml, moterų – iki 800 ml. Tačiau ne visada padidėjęs širdies tūris rodo jos pajėgumą: širdies tūris gali padidėti ir dėl ligos. Fiziniai pratimai glaudžiai susiję su kvėpavimo funkcija, kurios veiklą daugiausia lemia širdies darbas. Fizinių pratimų metu suintensyvėjęs širdies darbas skatina ir kvėpavimo sistemos funkciją. Pastebėta, kad jaunuoliai, vergiantys fizinių krūvių, gali įkvėpti tik 2-3 litrus, o treniruoti – 5-6 litrus. Tai rodo, kad kvėpavimo funkcija lengvai treniruojama.

Be fiziologinių pakitimų, vystančių dėl kūno kultūros ir sporto pratybų poveikio, ne mažiau reikšmingai kaičiasi judėjimo ir atramos aparatas. Fiziniai pratimai didina raumenų masę, taip pat didėja jėga, pakinta kaulų, sąnarių ir raiščių tamprumas, lavėja ištvermė, lankstumas, vikrumas ir kitos fizinės ypatybės. Be abejo, tam reikalingos ilgos ir sistemingos treniruotės.

Pokyčių dėl fizinių pratimų atsiranda ir psichinėje žmogaus veikloje. Jų dėka patiriame daug teigiamų emocijų, kurios padeda pašalinti sunkaus darbo metu atsiradusį nuovargį. Sportuodamas žmogus išmoksta valdyti savo emocijas, įveikti baimę, ugdo tokias valios savybes, kaip ryžtingumą, savitvardą, drąsą. Įvairūs fiziniai pratimai atitinkamai formuoja žmogaus kūno formas, laikyseną. Pagal įgimtas kai kurių kūno dalių proporcijas ir jų santykį galima prognozuoti sportinės veiklos rezultatus.

Dabar kūno kultūra ir sportas yra nepakeičiamos profilaktikos ir nemedikamentinio gydymo priemonės, svarbūs fizinių ir psichinių organizmo jėgų tobulinimo veiksniai. Svarbiausia yra tai teisingai suprasti ir tinkamai tuo vadovautis kasdieninėje veikloje.

3.1 Fizinis aktyvumas ir sveikata

Poilsis – tai ne absoliuti ramybė, o tikslingas laisvalaikis, skiriamas fizinėms ir intelektinėms savybėms ugdyti. Žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo materialinių gyvenimo sąlygų, kiek nuo aktyvios jo fizinės veiklos laisvalaikiu, profesinių, taip pat psichologinių veiksnių ir, kas bene svarbiausia, nuo individualaus gyvenimo būdo bei elgesio. Tarp kitų veiksnių, turinčių įtakos sveikatai, lemiamas vaidmuo tenka kokybiniams aktyvios fizinės veiklos rodikliams.

Fizinis darbas, fizinis aktyvumas pagreitina organizmo medžiagų apykaitą, padeda sudeginti cholesterino perteklių, o raumenų neveiklumas turi įtakos visiems organams, pirmiausia širdžiai, kiri dėl neveiklumo suglemba. Kai kurie 15-18 metų jaunuoliai būna tingūs, nutukę, nejudrūs, greitai pavargsta nuo mažiausios emocinės ar fizinės įtampos. Nors jų organizmas dar sparčiai bręsta, medžiagų apykaita yra pakankamai intensyvi, nežymūs nykimo procesai jau prasidėję.Tokia nerūpastinga pažiūra į savo sveikatą kaip tik ir būdinga šiame amžiuje, kada būsimos ligos požymiai subjektyviai dar nejaučiami. Tik gerokai vėliau, apie 40-uosius gyvenimo metus, vis labiau įsiklausoma į savo pojūčius, pradedama domėtis asmens higiena, sveikatos stiprinimo būdais. Kiti tai daro tik mintyse, svajonėse: apsipranta, daug ką pamiršta, gyvenimo būdo ir įpročių po senovei nekeičia. Dažniausiai savo sveikata žmonės susirūpina tik susirgę. Ištaisyti padėtį jie pirmiausia stengiasi įvairiais vaistais, užmiršdami visai paprastas ir lengvai prieinamas priemones, kuriomis galima sustiprinti apsaugines organizmo jėgas.

Raumenų pasyvumas, trunkantis metų metus, palieka ryškų pėdsaką visam organizmui, fizinei žmogaus išvaizdai. Pasitaiko, kad jaunystėje sportavęs žmogus, vėliau metęs sportą ir pradėjęs dirbti, pavyzdžiui, protinį darbą, po keliolikos metų stipriai pasikeičia: papilnėja, pakinta veido spalva, išryškėja ir žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio vartojimo) poveikis. Visi šie pomygiai netrunka išnykti, kai tik žmogus pakeičia gyvenimo būdą – vėl tampa fiziškai aktyvus.

Mokslininkai įrodė, kad sistemingai daromi fiziniai pratimai, reguliari mankšta didina organizmo apsaugines jėgas, atsparumą nepalankiam orui ir įvairioms ligoms. Fizinis aktyvumas, fizinis darbas, aktyvus poilsis laiduoja ne tik gerą sveikatą, bet ir ilgą amžių. Norint ilgai gyventi ir vaisingai dirbti, reikia nuolatos ir fiziškai apkrauti organizmą, apriboti norus, saikingai maitintis, vengti žalingų įpročių, grūdintis fiziškai bei psichiškai.

4. Laisvalaikiu sportuojantys Lietuvos gyventojai 2013 metais

Fiziškai aktyvūs Lietuvos gyventojai aktyviam laisvalaikio leidimui skiria vidutiniškai 45 minutes per dieną 15-25 metų amžiaus grupėje, 51 minutę – 26-45 metų amžiaus grupėje, 50 minučių – 46-60 metų amžiaus grupėje ir 52 minutes – 61-74 metų amžiaus grupėje. Fiziškai daugiau aktyvūs Lietuvoje yra vyrai – paprastai aktyviam laisvalaikiui jie skiria 60 minučių per dieną, moterys – po 45 minutes per dieną. Beveik keturis kartus daugiau vyrų (16 proc.) nei moterų (4,7 proc.) laisvalaikiu užsiima didelio intensyvumo fizine veikla. Trečdalis apklaustųjų (31,3 proc.) su aukštuoju išsilavinimu laisvalaikiu užsiima vidutinio intensyvumo veikla ir tik 12 proc. – didelio intensyvumo veikla. Lietuvos gyventojai, anot tyrimo, kas dieną sėdėdami praleidžia beveik po 5 valandas (4 val. ir 56 min.). Daugiau sėdi jaunesnio amžiaus (15-25 metų) gyventojai (vidutiniškai 345 min.), tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės sėdėdami praleidžia 288 minutes (26-45 metų) ir 273 minutes (46-60 metų). Moterys per dieną vidutiniškai praleidžia sėdėdamos 291 minutę, vyrai – 305 minutes.

 

5. Nesportuojančių žmonių problemos

 

kiekvienas nesportuojantis žmogus patiria tam tikrų nemalonumų. Nors kartais jam ir atrodo jog jis neturi jokių sutrikimų, bet iš tiesų taip nėra. Dažniausiai pasireiškiančios problemos nesportuojantiems žmonėms:

  1. Širdies ligos. Didėja rizika susirgti širdies ligomis ir turėti aukštą kraujospūdį.
  2. Žmonės, kurie nesportuoja dažnai turi antsvorio problemų.
  3. Nugaros skausmas. Bloga laikysena ir silpnas kūnas dažnai sukelia nugaros skausmus.
  4. II tipo diabetas. Tai šio amžiaus žmonių liga. Tyrimų duomenimis šiandien II tipo diabetu serga 17 milijonų amerikiečių. Nesportuojantys žmonės yra nejautrūs insulinui, turi padidėjusį cukraus, cholesterolio kiekį kraujyje ir aukštą kraujo spaudimą.
  5. Osteoporozė. Didėja tikimybė patirti kaulų lūžius.
  6. Bloga psichologinė sveikata. Nepasitikėjimas savimi, savo jėgomis, prasta nuotaika, stresas, depresija ir nerimas.

 

 Nesportuojančių žmonių problemos

  1. Populiariausios sporto šakos pasaulyje

Sportas – pagal tam tikras taisykles organizuojama žmonių veiklą, derinant fizinius ir intelektinius gebėjimus, skirta varžymuisi, laisvalaikio praleidimui, įvairių įgūdžių lavinimui, o taip pat pasiruošimas šiai veiklai ir to pasiruošimo metu atsirandantys tarpusavio santykiai. Sportas – specifinė fizinių ar intelektinių užsiėmimų rūšis. Juo siekiama varžytis, gerinti sveikatą, gauti moralinį ir materialinį pasitenkinimą , išreikšti save, tobulinti, siekti garbės ir šlovės.

Populiariausių pasaulyje sporto šakų dešimtukas:

VietaSporto šakaPopuliarumasPaplitimas
10Beisbolas500 mln.JAV, Japonija, Kuba
9Stalo tenisas850 mln.Azija, Europa, Afrika, Amerika
8Tinklinis900 mln.Azija, Europa, Amerika, Australija
7Tenisas1 mlrd.Europa, Amerika, Azija, Australija
6Šachmatai1,1 mlrd.Azija, Europa
5Krepšinis1,2 mlrd.Amerika, Europa, Kinija
4Regbis1,5 mlrd.Europa, Okeanija, Pietų Amerika, Pietų Afrika
3Žolės riedulys2 mlrd.Azija, Europa, Afrika, Australija
2Kriketas2,5 mlrd.Indija, Didžioji Britanija, Pakistanas, Azija, Australija
1Futbolas3,5 mlrd.Visas pasaulis

6.1 Populiariausios sporto šakos Lietuvoje kuriomis užsiima vyrai ir moterys

Iš viso lietuviai užsiiminėja daugiau kaip 100 sporto šakų. Sporto mokymo ir sporto viešosiose įstaigose bei sporto klubuose sportuoja beveik 160 tūkst. Lietuvos gyventojų, neskaitant sveikuolių judėjimo ir įvairių sveikatinimo grupių, kurios suburia dar apie 40 tūkst. žmonių. Iš dešimties sportuojančių vos trys – dailiosios lyties atstovės.  Maždaug 40-yje sporto šakų vyrai sudaro daugiau nei 80 proc. visų sportuojančiųjų, o sporto šakas, kuriose moterų daugiau nei vyrų, galima skaičiuoti ant pirštų.

Moteriškiausios sporto šakos Lietuvoje:

  1. Meninė gimnastika – 100 %  / Sportuojančių – 486, moterų – 486. 2. Aerobika – 86,3 % / Sportuojančių – 7981, moterų – 6886. 3. Dailusis čiuožimas – 80,0 % / Sportuojančių – 401, moterų – 321. 4. Žolės riedulys 63,2 % / Sportuojančių – 782, moterų – 494.5. Sportinė akrobatika – 62,8 % / Sportuojančių – 164, moterų – 103. 6. Fechtavimas – 56,5 % / Sportuojančių – 194, moterų – 109. 7. Žirgų sportas – 53,4 % / Sportuojančių – 653, moterų – 349. 8. Fitnesas – 50,9 % / Sportuojančių – 5024, moterų – 2557. 9. Sportinė gimnastika 50,8 % / Sportuojančių – 754, moterų – 383. 10. Šuoliai ant batuto – 50,0 % / Sportuojančių – 184, moterų – 92.

Vyriškiausios sporto šakos Lietuvoje: 

  1. Svarsčių kilnojimas – 98,6 % / Sportuojančių – 208, vyrų – 201. 2. Ledo ritulys – 98,4 % / Sportuojančių – 747, vyrų – 735. 3. Vandensvydis – 97,9 % / Sportuojančių – 514, vyrų – 503. 4. Boksas – 97,7 % / Sportuojančių – 2957, vyrų – 2890. 5. Beisbolas – 95,7 % / Sportuojančių – 392, vyrų – 375. 6. Sportinė žūklė – 95,1 % / Sportuojančių – 428, vyrų – 407. 7. Futbolas – 94,9 % / Sportuojančių – 19438, vyrų – 18452. 8. Sunkioji atletika – 94,9 % / Sportuojančių – 1219, vyrų – 1157. 9. Jėgos trikovė – 94,8 % / Sportuojančių – 407, vyrų – 386. 10. Regbis – 94,7 % / Sportuojančių – 1840, vyrų – 1743.

 

Išvados

Reikšmingi visuomenės politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai iškėlė poreikį pertvarkyti įvairias žmogaus veiklos sritis, laužyti nusistovėjusius stereotipus, paspartino vertybių perkainojimo procesą, taip pat ir paties žmogaus ugdymo bei švietimo pertvarką. Kilo būtinybė keisti žmogaus mąstymą, pasaulėžiūrą, jo požiūrį į didelį asmeninio bei visuomeninio gyvenimo reiškinių. Šiame visa apimančiame procese nuošalyje neliko ir sportas. Šiuo metu žmonės labai mažai sportuoja arba visai tuo neužsiima. Toks požiūris iš dalies lėmė, kad dabartinės Lietuvos žmonių sveikata nėra gera. Mokslininkų darbai metai po metų konstatuoja vis blogėjančią žmonių sveikatą ir fizinį pajėgumą.  Atlikti tyrimai rodo, kad jau ankstyvoje vaikystėje formuojasi biologiniai sveikatos rizikos veiksniai – antsvoris, padidėjęs arterinis kraujospūdis, sutrikusi kai kurių medžiagų apykaita. Ir visa to kaltė tai, kad žmonės visai neužsiima sportu ar tam skiria pernelyg mažai laiko. Bet nereikia pamiršti, kad viskas priklauso tik nuo pačio žmogaus. Ir jei nori likti sveikas iki gyvenimo pabaigos, reikia būtinai sportuoti ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą.

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here