Sintetinių sąskaitų žiniaraštis pagal formą gali būti paprastas arba šachmatinis.
Žiniaraščio apyvartų skiltys vad. apyvartos balansu, o galutinių likučių skiltys- likučių, arba bandomuoju balansu. Pastarasis naudojamas finansinėms ataskaitoms (atskaitomybei) sudaryti. Pateikiami ir tokie žiniaraščiai, kuriuose vienoje iš skilčių būna susumuoti kiekvienos sąskaitos pradinis debeto likutis ir debeto apyvarta, o gretimoje skiltyje- pradinis kredito likuris ir kredito apyvarta. Abiejų skilčių bendrosios sumos irgi turi būti lygios. Minėtos skiltys vad. suminiu balansu. Kai kur aptariamas tik bandomasis balansas, t.y. sąskaitų galutinių likučių lentelė.
Paprastas sintetinių sąskaitų žiniaraštis turi nemažą kontrolinę reikšmę, tačiau jis neatskleidžia sąskaitų korespondencijos klaidų. Įrašius operacijų sumą kitos nei reikėjo sąskaitos debete ar kredite, bendrųjų sumų lygybė išlieka. Pastebėti tokias klaidas padeda šachmatinis žiniaraštis. Jam būdinga tai, kad kiekvienos sąskaitos debeto ir kredito apyvartos rašomos pagal koresponduojančias sąskaitas. Debeto apyvartos išdėstomos atskirose eilutėse, o kredito apyvartos- atskirose skiltyse. Dėl to susidaro šachmatinė lentelė. Kiekvienas žiniaraščio įrašas rodo debetuojamą ir kredituojamą sąskaitas. Šiame žiniaraštyje pakanka įrašyti visų sąskaitų tiktai vienos rūšie apyvartas (debeto ar kredito) pagal koresponduojančias sąskaitas, o kitos rūšies apyvartos gaunamos savaime.
Užpildant šachmatinį žiniaraštį, vienodos korespondencijos buhalteriniai įrašai pateikti kaip bendra suma.
Šachmatinis žiniaraštis padeda patikrinti sąskaitų korespondencijos teisingumą. Pvz., jeigu būtų įrašas sąskaitos Užsakovų skolos debeto eilutėje ir Atsiskaitomosios sąskaitos kredito skiltyje, tai reikštų klaidingą sąskaitų korespondenciją. Tačiau šiame žiniaraštyje pastebimos ne visos sąskaitų korespondencijos klaidos. Taip būna tuomet, kai įrašas padarytas ne tose sąskaitose, kuriose reikėjo, tačiau pagal galimą sąskaitų korespondenciją. Tokias klaidas galima aptikti kitais būdais, pvz., tikrinant sintetinės ir analitinės apskaitos rodiklius.
Šachmatiniame žiniaraštyje taip pat apskaičiuojamos visų sintetinių sąskaitų apyvartų ir likučių sumos ir patikrinama, ar galioja reikiamos 3 lygybės. Pradinių ir galutinių likučių debeto bei kredito sumš lygybės tikrinamos analogiškai kaip ir paprastame sintetinių sąskaitų žiniaraštyje, t.y. sumuojant duomenis atitinkamose eilučių skiltyse. Debeto ir kredito apyvartų sumų lygybė tikrinama sumuojant duomenis debeto apyvartų skiltyje ir kredito apyvartų eilutėje. Jeigu gaunamos vienodos sumos, tai jos pateikiamos vienu įrašu minėtos skilties ir eilutės sankirtoje.
Taigi sintetinių sąskaitų suvestiniai žiniaraščiai yra svarbi apskaitos kontrolės priemonė. Šie žiniaraščiai yra ir pagalbinė priemonė balansui ir kitoms finansinėms ataskaitoms sudaryti. Be to, jie teikia suvestinę informaciją apie ekonominę veiklą. Iš minėtų žiniaraščių galima spręsti apie turto bei jo šaltinių pakitimus ir veiklos rezultatus. Ypač informatyvūs yra šachmatiniai žiniaraščiai. Jie atskleidžia ne tik bendrą atitinkamų objektų pakitimų dydį, bet ir konkretų jų turinį, pvz., parodo, iš kur turtas gautas, kam sunaudotas ir pan. Dėl to šachmatiniams žiniaraščiams būdingas debeto ir kredito apyvartų detalizavimas plačiai taikomas ir šiuolaikinėje apskaitos praktikoje. Taip detalizuojama nebūtinai šachmatinės formos lentelėse.
Sintetinių sąskaitų žiniaraščiai gali būti ir nesudaromi. Tuomet, norint patikrinti, ar teisinga sintetinė apskaita, tiesiogiai sumuojami pačių sąskaitų rodikliai. Jie naudojami ir balansui bei kitoms ataskaitoms sudaryti. Šiuo atveju išvengiama papildomo darbo sąskaitų suvestinėms sudaryti, tačiau sumažėja sintetinės apskaitos rezultatų vaizdumas, ir šios apskaitos rezultatus panaudoti sudėtingiau.
