Jau minėta, kad renginiai gali vykti patalpose arba lauke. Abiem atvejais organizatoriai turėtų nemažai paplušėti, kad numatyta vieta „prisidėtų“ prie renginio sėkmės.
Patalpų paruošimas – tai ne tik scenografo rūpestis. Ir scenaristas, ir režisierius turi gerai „ištyrinėti“ vietą, kurioje vyks veiksmas. Būtina įsitikinti, ar ji tinka pasirodymui, technikos panaudojimui, bus patogi atlikėjams ir dalyviams, o svarbiausia – ar ji atitinka pagrindinį sumanymą, idėją. Ar yra scena, kokio ji dydžio? Ar aikštelė tinkamos formos? Ar salė “netrukdys“ bendravimui? Ar garso aparatūra, mikrofonas it t.t. reikalingi? Būtinai?! Ar yra kokia pagalbinė patalpa asistentams, rekvizitui ir pan.? Kaip bus sprendžiamas vaišių klausimas? Kaip ir kur jas geriausiai pateikti? Kaip išspręsti rūbinės problemą, jeigu tokios nėra? Šie ir kitokie klausimai reikalauja atsakymo, kad būtų galima išvengti nemalonių staigmenų prieš pat renginį: ten, kur reikia, nėra elektros rozetės; tas muzikos instrumentas, pvz.: pianinas, negrojantis; kambarėlis šalia scenos jau seniai prikrautas nurašytų daiktų; o apšvietimas salėje nepakankamas – dalis lempučių nedega. Taigi, patalpų paruošimas – ilgas ir kruopštus darbas, bet kol kas jį apžvelgtume daugiau techniniu – organizaciniu aspektu. Nemažiau svarbu į tai pažvelgti ir kitais aspektais, tarkim – auditorijos. Organizatoriai pačia nedėkingiausią patalpą (didelę, šaltą, nejaukią) gali paversti pilies menėmis, piratų laivu, pasakų karalyste ar kitomis patraukliomis vietomis. Arba: Kameriniams „intymiems“ renginiams, kurių temos labai subtilios ir „nerėkiančios“ derėtų ieškoti nedidelių patalpų, kuriose padarytos žalios salelės ar kitas dekoras, apšvietimas, sudarys jaukia atmosferą ir leis vakarėlio dalyviams gerai jaustis.
Žinoma esamas patalpas reikia panaudoti kuo racionaliau: bufetus, loterijas galima rengti foje, koridoriuose ar ant laiptų, tai padės išvengti kamšaties pagrindinėje veiksmo aikštėje.
Lauke vykstantiems renginiams vietą taip pat svarbu pasirinkti: ar aikštelė, aikštė pakankamo dydžio tam dalyvių skaičiui? Ar vieta dėkinga tokiam sumanymui? Ar patogu bus visiems tą vietą pasiekti, į ją nuvykti? Paruošti vietą renginiui tyrame ore taip pat reikia pastangų. Organizatoriai turėtų pasirūpinti, kad būtų nuo veiksmo aikštelės nurinkta viskas, kas galėtų trukdyti sklandžiai eigai; nušienauta, ar net palaistyta veiksmo vieta; gerai apgalvotas šiūkšlių surinkimas; Kruopščiai patikrinti visi įrengimai. Gamtoje vykstantys renginiai yra gana masiški, su didele, įvairia programa. Tokiais atvejais protingiausia būtų veiksmą išdėstyti įvairiose vietose, kad liaudies žaidimų dalyviai netrukdytų prekybai, o prekybininkų ar vaišių šurmulys netrukdytų rimtiems pasirodymams ar pan. Suprantama, tokiu atveju organizatoriams dera pasirūpinti rodyklėmis ir informacijos priemonėmis, kurios padėtų greitai ir patogiai surasti norimą vietą. Ir protingas veiksmo išdėstymas, ir pakankamos informacijos kiekis suteiks renginio dalyviams nemažai komforto, o tai irgi lemia sėkmę. (Paulavičiūtė A. “Renginių organizavimo ABC” Vilnius 2008)
Kompozicijos dėsniai
Kompozicija – veiksmo, kuris atitinka išdėstytą medžiagą, organizavimas.
Pagrindiniai kompozicijos dėsniai yra tokie:
I- ekspozicija (arba įžanga, įvadas);
II- veiksmo užuomazga;
– veiksmo vystymasis;
– kulminacija;
– atomazga, finalas.
tarsi penki banginiai, ant kurių laikosi kiekvienas gerai apgalvotas renginys. Kompozicija – tai renginio struktūros pagrindas ir labai svarbu, kad kiekviena dalis gerai atliktų savo funkciją: I-oji – paruošia būsimą renginio dalyvį, atatinkamai nuteikia, „primeta, padiktuoja žaidimo taisykles”, sudomina; II-oji ir IlI-oji – prasideda aktyvus veiksmas, jis auga, plečiasi, įtraukdamas vis platesnį dalyvių ratą, ryškėja tema, sumanymas; IV-oji dalis – kulminacija [lot. culmen -viršūnė: 1. didžiausio pakilimo, įtempimo akimirka; didžiausias aukštis; 3. Lit. kūrinio, spektaklio, filmo struktūros elementas.- didžiausios įtampos momentas veiksmo raidoje, po kurio seka atomazga. Aukščiausias emocionaliausias, gali būti, kad ir masiškiausias renginio momentas; V-oji – skirta pagrindinei idėjai suvokti, išvadoms pasidaryti, mintims ir apmąstymams, emocijų atoslūgiui.
Nuo kompozicijos priklausys ištisinis veiksmas, temos vystymosi logiškumas, veiksmo augimas iki kulminacijos, epizodų išbaigtumas. (Paulavičiūtė A. “Renginių organizavimo ABC” Vilnius 2008)
