Puntuko brolis

Pusiaukelėje tarp Ažuožerių ir Anykščių Pašventupio šile pūpso akmuo, vadinamas  Puntuko broliu. Didžiausias akmens ilgis – 5,94 m., plotis – 4,7 m, o didžiausias matomas aukštis nuo žemės paviršiaus sieka 1,85 m. Didžiausia horizontali apimtis – 18,57 m.

Manoma, jog Puntuko brolis pradėjo formuotis prieš 1,7-1,9 mlrd. metų Fenoskandijos žemyne, kai didesniame, nei 20 km gylio, Žemės plutos sluoksnyje išslydė magma ir pradėjo kilti į viršų. Bekylanti ir stingstanti ji buvo spaudžiama, tad grūdeliai negalėjo laisvai augti, o turėjo orientuotis viena kryptimi. Tokiu būdu granite atsirado juostelės. Arčiau paviršiaus tebespaudžiama uoliena pradėjo trūkinėti ir pleišėti – susidarė plyšiai, pagal kuriuos granitas lengvai skyla. Iš magmos išaugo nedideli plagioklazo, kalio feldšpato, kvarco kristalai, juodo žėručio orientuotos plokštelės. Kartais pasitaiko iki 6 cm feldšpato kristalų.

Ankstesnis straipsnisPuntuko akmuo
Kitas straipsnisŠaltinis „Karalienės liūnas”