Straipsniuose apie psichologiją dažnai rasite patarimą: kreipkitės pagalbos į specialistą. Su kokiomis problemomis verta kreiptis į psichologą, kokios yra terapijos rūšys ir kaip vyksta konsultacija parašysime šiame straipsnyje.‍

Su kokiomis problemomis dažniausiai ateina į psichologo konsultaciją?

Dažniausiai į psichologą žmonės kreipiasi iškilus kokių nors problemų santykiuose su aplinkiniais. Pavyzdžiui, tėvai nerimauja dėl vaiko elgesio: jis per daug kaprizingas, pernelyg agresyvus ar nepaklusnus, su juo neįmanoma susitarti. Labai populiari prašymo teikimo priežastis – akademinės problemos.‍

Tokiu atveju psichologas padės nustatyti sunkaus vaiko elgesio priežastį ar vaiko ir tėvų santykių problemas. Norėdami juos pašalinti, tėvai, kaip taisyklė, turės pakeisti savo įprastą elgesį.‍

Tačiau yra daug situacijų, su kuriomis žmonės retai kreipiasi į psichologą. Jie mano, kad jų problema nesusijusi su psichikos būkle arba gėdijasi apie tai kalbėti. Tuo tarpu psichologo pagalba šias būsenas ar simptomus gali gerokai palengvinti.‍

Kada kreiptis į psichologą?

Į specialistą reikia kreiptis, jeigu Jūsų ar Jūsų vaiko būklė ar simptomai tęsiasi ilgai, pasireiškia reguliariai ir trukdo gyventi, bendrauti, dirbti ar mokytis.‍

Fiziniai simptomai

Miego sutrikimai

Jie gali būti skirtingi: sunku užmigti, ankstyvas pabudimas, staigus miego laiko sumažėjimas arba pailgėjimas. Per didelis miegas – apie 12 valandų per naktį – ilgą laiką gali būti depresijos požymis.‍

Vaiko hiperaktyvumas
Sumažėjęs dėmesys, vaiko nesugebėjimas ilgą laiką susikoncentruoti į užsiėmimus, per didelis fizinis aktyvumas gali būti susijęs su padidėjusiu nerimu. Psichologas gali padėti išsiaiškinti jo priežastis ir sumažinti simptomus.‍

Psichosomatinės ligos

Psichosomatines ligas kartais sukelia užslopintos emocinės reakcijos. Psichologas gali padėti tai išsiaiškinti. Tokiu atveju psichoterapija pravers kaip papildoma gydymo su gydytoju dalis.‍

Ligos, dėl kurių pageidautina pasikonsultuoti su psichologu, kad būtų pašalintas ar išsiaiškintas psichosomatinis komponentas:

– Bronchų astma;

– Atopinis dermatitas;

– Hipertenzija;

– Reumatoidinis artritas;

– Nespecifinis opinis kolitas;

– Diabetas;

– Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa;

Somatiniai emocinių būsenų atitikmenys

Taip psichologai vadina situacijas, kai, reaguodamas į tam tikrą dirgiklį, žmogaus organizmas išskiria kokį nors blogos sveikatos simptomą: pavyzdžiui, skauda galvą, pilvą. Tuo pačiu metu žmonėms nėra somatinių sveikatos sutrikimų. Tarkime, prieš kontrolinį nemėgstama tema vaikui kaskart pradeda skaudėti pilvuką.‍

Tokių būsenų priežastis – nesugebėjimas sąmoningu lygmeniu išreikšti savo jausmus: pasakyti, kodėl nenori kažkur eiti, ką nors daryti. Dėl to užslopintos emocijos išreiškiamos per skausmingą simptomą. Jei šią problemą spręsite su psichologu, vaikas tokiose situacijose galės atpažinti ir išsakyti savo jausmus, nustos skaudėti galvą ar pilvą.‍

Valgymo sutrikimai

Tai, pavyzdžiui, lėtinis persivalgymas. Jo priežastys dažniausiai slypi psichologinėse sąlygose: stresas ir nerimas. Pernelyg didelė priklausomybė nuo įvairių dietų taip pat gali būti priežastis kreiptis į psichologą, ypač jei maisto apribojimai eina į kraštutinumus: valgyti tik vaisius, valgyti minimalų kalorijų kiekį norint numesti svorio.‍

Didžiausios valgymo sutrikimų apraiškos yra anoreksija ir bulimija. Tai rimtos ligos, kurioms reikia ne tik psichologo, bet ir psichiatro įsikišimo.‍

Psichologo konsultacija Vilniuje https://www.psichologas.org/

Tai nėra baigtinis simptomų sąrašas. Pavyzdžiui, sudėtingais atvejais, susijusiais su priklausomybe, taip pat reikia dirbti su psichologu.

Psichinės būsenos

Dažni konfliktai

Santykiams vystytis svarbūs konfliktai, be jų neapsieina nė viena šeima. Bet jei kivirčai ir skandalai kyla kiekvieną dieną, prasminga pagalvoti apie kreipimąsi į specialistą.‍

Ilgalaikiai nuotaikų svyravimai, depresija

Jie apima:

– anhedonija – nesugebėjimas mėgautis tuo, kas anksčiau teikdavo laimės ar pasitenkinimo jausmą;

– padidėjęs nerimas, jei jo nesukelia koks nors konkretus įvykis arba jis išlieka per ilgai po trauminio įvykio;

– lėtinis dirglumas, ypač jei jis pradeda daryti įtaką gyvenimo ir santykių kokybei.‍

Kaltės jausmas dažnai trukdo ieškoti pagalbos esant depresijai. Žmogus galvoja: „Aš esu blogas, aš pats kaltas dėl to, kas su manimi vyksta, kaip aš galiu išleisti pinigus psichoterapijai“. Sunkiais atvejais trukdo ir jėgų trūkumas.‍

Blogos mintys

Jeigu žmogus jaučia ilgesį ar nesupratimą, kodėl jis gyvena pasaulyje, nemato gyvenimo prasmės – tai antivitalinės mintys. Jie labai greitai gali sukelti rimtesnes sąlygas – ir čia reikia kuo skubiau padėti.‍

Elgesio nukrypimai

Tai gali būti, pavyzdžiui, vaiko atsisakymas eiti į mokyklą, vagystės, polinkis į smurtą, pavojaus troškimas. Dažnai tėvai gėdijasi dėl tokių problemų kreiptis į psichologą. Jiems atrodo, kad tokio elgesio priežastis yra tai, kad jie nesusitvarkė su vaiko auklėjimu. Tačiau esmė dažnai slypi ne pedagoginiame apsileidime ar amoralume, o paslėptose psichologinėse problemose. Specialistas padės rasti šias problemas ir pašalinti jų priežastis.‍

Viktimizacija

Jei jūs ir jūsų vaikas nuolat atsiduriate tokioje situacijoje, kai Jus įžeidinėja ar tyčiojasi, arba tampate agresyvaus aplinkinių elgesio auka ir – kas labai svarbu – tokie atvejai reguliariai kartojasi, tai taip pat yra priežastis kreiptis psichologas. Viktimizacija dažniausiai yra ne atsitiktinumas ir ne sėkmės stoka, o tam tikra psichologinė būsena, kurią galima ištaisyti ir pagerinti situaciją.

Kur gauti kokybišką psichologinę pagalbą Vilniuje?

Tokiais atvejais privatūs psichologai konsultuojasi nemokamai:

  • Naujokas specialistas. Jei psichologas tik pradeda dirbti su klientais, jis gali pasiūlyti savo paslaugas nemokamai arba su nuolaida. Tokiu atveju greičiausiai jūsų paprašys rekomendacijos ar apžvalgos socialiniame tinkle.
  • Persikraustymas į naują gyvenamąją vietą. Jei terapeutas persikėlė gyventi į kitą miestą, jis gali vesti nemokamas konsultacijas klientų pritraukimui.
  • Globalios katastrofos. Daugelis psichologų siūlo nemokamą pagalbą nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, žmogaus sukeltų nelaimių, teroristinių išpuolių.

Yra miesto tarnybų, kuriose specialistai patvirtina savo kvalifikaciją ir gauna atlyginimą iš miesto biudžeto, tad čia konsultacijas galite gauti nemokamai:

  • Savivaldybių ir miestų psichologinės, pedagoginės ir medicininės bei socialinės pagalbos centrai.
  • Poliklinikos pagal gyvenamąją vietą; išsiaiškinkite, ar ten yra psichoterapeutas.‍

Kreipdamiesi dėl psichologinės pagalbos pas privačius psichologus ir psichoterapeutus pasitikrinkite specialisto kvalifikaciją, prašykite diplomų, papildomo išsilavinimo pažymėjimų, skaitykite atsiliepimus apie jų darbą.

Monikasliupiene.lt Koučingas, psichologas Vilniuje.

Ankstesnis straipsnisŠilumos siurbliai: taikymo sritys
Kitas straipsnisMaistas katėms: kaip rasti geriausią?