Automobilių draudimo, taip pat ir transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo, atsiradimas bei vystymasis buvo smarkiai susijęs su automobilių atradimu bei jų panaudojimo didėjimu.
Sparčiai didėjantis automobilių skaičius lėmė tai, kad Europos valstybių greitu laiku buvo priimti automobilių eismo taisykles reglamentuojantys įstatymai. Pirmaisiais XX – ojo amžiaus metais beveik visos Europos valstybės jau turėjo savus, Anglijos bei Prancūzijos pavyzdžiu sukurtus, įstatymus. Tai daugiausiai buvo bendro pobūdžio įstatymai, numatantys automobilių registravimo bei numerių išdavimo tvarką, greičio bei kitus apribojimus. Ne užilgo buvo pradėta pastebėti, jog automobilių atsiradimas susijęs su rizikos svetimam turtui, gyvybei bei sveikatai padidėjimu. Dėl šios priežasties pamažu pradėjo atsirasti civilinę transporto priemonių atsakomybę reglamentuojantys įstatymai.
Nors transporto priemonių civilinė atsakomybė ir buvo įteisinta įstatymais, nemaža dalis vairuotojų finansiškai nebuvo pajėgūs atlyginti nukentėjusiųjų asmenų sveikatai ar turtui padarytą žalą. Ši problema buvo sprendžiama įvairiausiais būdais.
Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas daugelyje Europos valstybių buvo paskelbtas privalomu, pastebėjus, kad ne visi vairuotojai, padarę žalą tretiesiems asmenims ar jų turtui, yra pajėgūs patenkinti jiems keliamus civilinės atsakomybės reikalavimus, t.y. atlyginti padarytus nuostolius.
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas Lietuvoje pradėtas taikyti tik nuo 2001 metų. 2001 metų birželio 14 dieną buvo priimtas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kuriuo valstybė nustatė konkrečias draudimo dalyvių teises bei pareigas, kitas draudimo sąlygas. Tačiau šis įstatymas galiojo tik pora metų, nes Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, buvo reikalaujama, kad privalomasis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimas atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus. Dėl šios priežasties Lietuvoje 2004 metų kovo 5 dieną buvo priimtas naujasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra siejamas ne su konkrečiu asmeniu, bet su tam tikra transporto priemone. Taigi, draudimo įmonė atlygins ne tik transporto priemonės savininko, bet ir visų kitų asmenų, vairavusių apdraustąją transporto priemonę, padarytus nuostolius.
Draudimo objektas
Draudimo objektas – apdraustojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą.
Draudimo sutarties sudarymas
Draudimo sutartį sudaro draudikas ir draudėjas. Draudimo sutartis turi būti rašytinė. Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas. Šių polisų formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Draudimo sutartį privalo sudaryti Lietuvos Respublikoje registruotų ir šalies kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių savininkai.
Draudiminiai įvykiai:
Tai apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas dėl nukentėjusiems asmenims autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui ar turtui arba žalos asmeniui ar turtui atsiradusios kaip autoavarijos padarinys ir reikalavimo, pareikšto raštu arba žodžiu, atlyginti autoavarijos metu padarytą žalą pateikimas.
Draudimo išmokos nemokėjimo atvejai:
autoavarijos metu transporto priemonė nedalyvavo kelių eisme: ji buvo garaže, remonto dirbtuvėse ir t.t.;
žala dėl transporto priemonės ir joje buvusių daiktų sugadinimo ar dingimo atsirado ne autoavarijos metu ar ne kaip autoavarijos padarinys;
žala padaryta turtui nenustatytos transporto priemonės;
žala padaryta atsakingam už autoavarijos metu padarytą žalą vairuotojui;
apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ar kitaip apsvaigęs;
apdraustasis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ir dėl šios aplinkybės įvyko autoavarija.
Draudimo sumos
Transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė apdraudžiama atskiromis asmens ir turto draudimo sumomis. Šiuo metu minimali draudimo suma dėl žalos asmeniui yra 500 000 eurų, o dėl žalos turtui – 100 000 eurų.
Draudimo sutarties nutraukimas
Draudimo sutartį prieš terminą gali nutraukti abi draudimo sutarties šalys. Jei viena šalis pareiškia norą nutraukti Transporto priemonių valdytojų privalomos civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ji tai turi padaryti ne vėliau kaip 30 dienų iki norimos draudimo sutarties dienos. Jei ši sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, tačiau yra išskaičiuojamos draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidos. Tačiau jei draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, nes draudėjas iš esmės pažeidė draudimo sutarties sąlygas, draudėjui draudimo įmokos yra negrąžinamos.
