Pradžia Dienoraštis Puslapis 198

Mūsų istorijos šaltinių rinkiniai

istorija

Istorijos mokslo naudojamosios medžiagos yra labai daug ir įvairios. Kad būtų visiems istorikams prieinama, jau iš seno ji visa grupuojama ir saugojama tam tikrose įstaigose. Pagal šaltinių rūšis yra steigiamos ir jų saugomosios įstaigos: atskirai renkami ir saugomi rašytiniai paminklai, atskirai medžiaginės kultūros paminklai, atskirai dvasinės kultūros palaikai.
Rašytiniai šaltiniai saugomi ir tvarkomi tam tikrose įstaigose, vadinamose, archyvais. Lietuvos istorijai svarbiausias yra buvusios didžiosios Lietuvos kunigaikštijos archyvas. Lietuvos archyvas buvo pradėtas organizuoti Algirdo laikais. Iš pradžių jis buvo valstybės ižde. Jame buvo saugomos įvairios sutartys su užsienio valstybėmis ir kiti svarbūs dokumentai. D. kunigaikščio Kazimiero laikais archyvą jau laikė ir kunigaikščio kanceliarijoje. Iš pradžių čia buvo saugomi tik valdovo dovanojimų raštai, vėliau tam tikrose knygose buvo surašomi ne tik dovanojimai, bet ir teismų sprendimai, seimų nutarimai ir kiti valdžios il- tai. Šitos nuorašų knygos buvo vadinamos Metrika. Tuo bildu visas susidaręs archyvas vadinamas Lietuvos Metrika. Į tą archyvą buvo kraunama medžiaga iki pat nepriklausomybės galo. Lietuvą užėmus rusams, jis buvo išvežtas į Rūdiją ir dabar yra Maskvoje.
Be šito Metrikos archyvo, senojoje Lietuvos valstybėje buvo dar teismų archyvų, kuriuose buvo saugomos ne tik teismų bylos, bet ir visokių sutarčių, testamentų ir kitokių piliečių dokumentų nuorašai. Mat, tada nebuvo notarų, ir visoki aktai, kad gautų juridinę galią, turėjo būti įrašyti į teismų knygas. Kol buvo gyva valstybė, visi tie archyvai buvo teismuose; Lietuvą užėmus rusams, jie buvo suvežti į Vilnių. Iš jų sudarytas vadinamasis Centralinis Vilniaus Archyvas, kurs tebėr ir dabar. Be to, iš senovės dar yra likusių miestų archyvų, kur buvo saugomi miestų valdybų (magistratų) raštai. Pagaliau labai daug visokių dokumentų yra prie bažnyčių, vienuolynuose ir senuose dvaruose. Nemaža dokumentų ir šiaip jau senų raštų yra privačių asmenų rankose. Dabar visi tie dokumentai renkami ir saugomi mūsų valstybės archyve, nes tik kartu su kitais dokumentais jie gali turėti didelę reikšmę, tuo tarpu kiekvienas skyrium dažnai mums nieko nepasako.
Rusų valdymo metu taip pat buvo atsiradusių archyvų; svarbiausi iš jų dabar yra Vilniuje. Juose surinkti Vilniuje buvusių rusų valdžios įstaigų dokumentai. Buvusios Kauno gubernijos įstaigų archyvai dabar saugomi Kaune, vadinamajame Centrą-liniame Valstybės Archyve. Iš kitų dabar Kaune esančių archyvų paminėtini dar Arkivyskupijos, Kauno miesto ir įvairių valdžios įstaigų archyvai.
Be archyvų, labai daug medžiagos dar saugoma prie didžiųjų bibliotekų, kurios visos turi ir rankraščių skyrių. Į dabartines bibliotekas pakliūva senovės kultūrinių įstaigų (pav., vienuolynų, mokyklų) ir privačių asmenų bibliotekos, kuriose rankraščiai buvo saugomi nuo senovės. Tuo būdu bibliotekose atsidūrė daugumas kronikų, metraščių, atsiminimų ir k. senų ir retų rankraščių. Bet bibliotekose esti nemaža ir šiaip jau dokumentų, ypač originalų, kurie surenkami iš privačių asmenų. Toksai rankraščių skyrius yra ir musų V y t a u t o D. U n i v e r s i t e t o B i b l i o t e k o j . Svetimų kraštų archyvai. Nė viena tauta neturi visos savo istorinės medžiagos savam krašte.

 Mūsų istorijos šaltinių rinkiniai
Mūsų istorijos šaltinių rinkiniai

Daug tos medžiagos visada esti saugoma kitų kraštų archyvuose ir bibliotekose: dalis jos ten atsiduria karo metu, o kita susidaro ten savaime, valstybėms bendraujant. Ir Lietuvos istorijos medžiagos didelė dalis yra svetur. Pav., dalis jos per karus buvo išvežta į Švediją; Rusija daug jos išvežė, užėmusi Lietuvą; unijos laikais nemaža jos pateko į Lenkiją, o vėlesniais laikais daug medžiagos ten išvežė sulenkėję mūsų dvarininkai. Pagaliau tų pačių dvarininkų nemaža jos išvežta j Prancūziją, Italiją ir Vokietiją. Mums itin svarbūs archyvai tų kraštų, kurie praeityje turėjo santykių su Lietuva. Čia visų pirma reikia paminėti R u s i j o s archyvus, kuriuose yra daug medžiagos ne tik iš Lietuvos išvežtos (pav., Lietuvos Metrika), bet ir susidariusios vietoje, nes šis kraštas, Lietuvos aimynas, visada turėjo su Lietuva daug visokių santykių. Nuo seniausių laikų Lietuva labai daug turėjo įvairių santykių ir su vokiečių ordinais, o vėliau—su vad. Prūsais,todėl labai daug medžiagos yra ypač K a r a l i a u č i a u s , Danc i g o ir B e r l y n o archyvuose. Taip pat nuo senų laikų Lietuvos valstybė turėjo daug reikalų su popiežiumi, todėl nemaža medžiagos yra ir V a t i k a n o ar c h y v e (iš tų laikų, kai buvo rūpinamasi Lietuvos krikštu, o vėliau — Lietuvos Bažnyčios organizavimu).
Bet daugiausia medžiagos yra Lenkijoje, V a r š u v o s ir K r o k u v o s archyvuose; ypač jos gausu iš tų amžių, kai Lietuva gyveno susirišusi, o vėliau unijoje su Lenkija. Be to, sulenkėję mūsų dvarininkai čia perkėlė savo šeimų dokumentus. Istorinių šaltinių spausdinimas. Archivuose esantieji svarbiausi šaltiniai, kad būtų lengvai prieinami istorikams, dabar specialiai spausdinami. Tuo būdu atskirais leidiniais i š s p a u s d i n t i i r L i e t u v o s i s t o r i j o s š a l t i n i a i : kronikos
su metraščiais, daugybė dokumentų, atsiminimų ir 1.1. Tik, deja, lig šiol viską spausdino svetimieji, kurie, turėdami savo tikslų, dažnai tendencingai parinkdavo šaltinius. Tik dabar nepriklausomoje Lietuvoje jau patys lietuviai pradeda spausdinti mūsų istorijos šaltinius. Bet ne prie visų šaltinių (ypač Lenkijoj ir Rusijoj)
tuo tarpu dar galima prieiti.

Senienos. Kaip renkami ir saugomi istoriniai rasto pamink hi pat saugomi ir archeologų surenkami medziagme kull:; Js p a l a L i . Jie aprašomi, sugrupuojami ir laikomi specialiuose m u z i e j u o s e . Vytauto D. Muziejus. Mūsų krašto senienos irgi išblaškytos po viso pasaulio muziejus, bet ypač daug jų yra Lenkijoj, Rusijoj ir Vokietijoj. Lietuvoje dabar kuriamas centralinis V y t a u t o D i d ž i o j o M u z i e j u s Kaune. Nemaža muziejų yra ir provincijoj (Klaipėdoj,
Šiauliuose, Panevėžy, Telšiuose, Kėdainiuose, Biržuose ir kitur). Dvasinės kultūros palaikai, arba tautosaka, taip pat yra renkama, rūšiuojama ir spausdinama. Spausdinami padavimai, dainos, pasakos, priežodžiai bei patarlės, papročių ir apeigų aprašymai ir t. t. Visa tai svarbu daugeliui kitų mokslų, bet tuo pasinaudoja ir istorikai. Pas mus tą darbą dabar tvaiko Tauto s a k o s T a r y b a i r T a u t o s a k o s A r c h y v a s .

Tautos istorija ir jos mokymosi tikslas

Tautos istorija

Tautos istorija ir jos mokymosi tikslas
Istorija yra praeities mokslas. Ji parodo, kaip žmonija gyveno seniau ir kuriuo būdu sukūrė dabartines savo gyvenimo formas. Tad istorija yra kartu ir dabarties mokslas. Parodydama, kaip susidarė dabartiniai kultūriniai, socialiniai ir politiniai santykiai, ji padeda ne tik juos suprasti ir įvertinti, bet ir šiek tiek numatyti, kaip gyvenimas plis toliau. Taigi iš jos galima pasimokyti ir ateities.

Yra bendroji žmonijos istorija ir atskirųjų tautų istorijos. Bendroji žmonijos istorija nagrinėja visos žmonijos kultūros raidą, tautų istorijos vaizduoja atskirų tautų praeitį. Vaizduodamas tautos praeitį, istorijos mokslas rodo, kad dabartinis jos gyvenimas nėra atsitiktinis, bet yra ištisus amžius ėjusios raidos vaisius. 2monių būdas, papročiai, paniūros j įvairius visuomeninius reiškinius priklauso nuo tų aplinkybių, kuriose tenka tautai gyventi. Todėl kiekvienos tautos būdas yra savotiškas. Istorija ir padeda suprasti savotiškąsias tautų savybes.
Mūsų tauta turi dabar daug įvairių — kultūrinių, socialinių, politinių ir tautinių — problemų, kurių visų šaknys glūdi praeityje. Todėl Lietuvos ir lietuvių tautos istorija turi parodyti senąją Lietuvos praeitį, turi išaiškinti, kaip susidarė dabartinės mūsų gyvenimo aplinkybės, kaip atsirado visos dabar sprendžiamosios problemos. Žodžiu, parodžiusi tautos praeities gyvenimo kelią, istorija turi padėti suprasti ir dabartį.
2. Šaltiniai mūsų praeičiai pažinti
Tikrąją tautos praeitj nelengva susekti. Istorijos mokslas tam dalykui turi naudotis įvairiausiais šaltiniais. Geriausias istorijos šaltinis yra likę senoviniai raštai.
Rašto paminklai Lietuvoje gana vėlyvi, nes senų senovėje lietuviai savo gyvenime apseidavo be rašto. Pačių pirmųjų rašytinių žinių apie lietuvius duoda svetimšaliai, kuriems tekdavo susidurti su lietuviais, — būtent skandinavai, vokiečiai, lenkaiir rusai. Šitų istorinių žinių randame jų kronikose, arba metraščiuose. Tai yra savotiškos senųjų laikų istorinės knygos. Pačioje Lietuvoje metraščių pradeda rastis tik XV amž. pradžioje.

Tautos istorija ir jos mokymosi tikslas
Tautos istorija ir jos mokymosi tikslas

Bet kronikų ir metraščių duodamos žinios yra labai nepilnos ir netikslios. Dažnai jų rašytojai papasakoja įvykius tendencingai, iškeldami savo artimuosius ir pažemindami nekenčiamuosius. Be to, dažnai tokie rašytojai, neturėdami tikslių žinių, daug ką iškraipo. Tiksliai jie aprašo tik tuos įvykius, kurie vyko patiems kronikų autoriams begyvenant, o apie anksčiau buvusius pripasakoja visokių pasakų. Kuriam nors laikotarpiui neturėdami žinių, jie prasimano visokių spėliojimų. Istorikai, norėdami atitaisyti jų prasimanymus ir klaidas, naudojasi dokumentais, kurie negali būti tendencingi, nes jie būdavo rašomi kokiam nors reikalui.
Lietuvoje iki Jogailos ir Vytauto laikų net didžiojo kunigaikščio dvare nėra buvę kanceliarijų, todėl tėra tik atsitiktinai išlikusių to meto raštų. Iš jų paminėtini kunigaikščių susirašinėjimai su užsieniais (jų ir jiems rašyti laiškai), sutartys su užsieniais, o nuo XIV amž. pabaigos jau pradeda rastis įvairių vidaus dokumentų: apdovanojimų, privilegijų, valdovų įsakymų, pranešimų iš provincijų ir t. t. Toliau tokių raštų vis daugėja. Nuo XV amž. vidurio didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje jau vedamos siunčiamųjų ir gaunamųjų raštų knygos, saugomi jų nuorašai. Tuo būdu susidarė tokių dokumentų archyvas, žinomas Lietuvos Metrikos vardu, kurs išliko iki mūsų laikų. Nuo XV amžiaus kanceliarijų ir raštų saugomųjų įstaigų, arba archyvų, jau pradeda rastis ir vyskupijose, prie bažnyčių, o vėliau — teismuose, kitose valstybės įstaigose ir bajorų dvaruose.
Be reikalinių raštų, istorijos mokslui dar labai svarbi senovės korespondencija (laiškai). Daug ką apie senovės žmonių gyvenimą pasako likę įstatymai, atskirų įvykių aprašymai ir veikėjų atsiminimai. Tiesa, atsiminimų autoriai dažnai įvykius aprašo subjektyviai ir tendencingai, todėl, norint susekti tiesą, reikia juos lyginti savitarpy arba su dokumentais. Be to, nuo XVI amž. spaudoje pradeda rastis atskirų poleminių brošiūrų, o nuo XVIII amž. vidurio jau pasirodo ir laikraščių, kuriuose suminimi visi svarbiausi įvykiai.
Dar labai didelę reikšmę istorikams turi įvairių svarbesnių įvykių aprašymai, pav., seimų dienoraščiai, derybų protokolai, dvarų inventorių sąrašai; sąskaitos, mokesčių knygos, muitinių knygos ir t.t. Pagaliau dar vienas neretas rašytinis šaltinis yra įvairūs užrašai ant pastatų, paminklų, kapų ir t. t.
Visais šitais šaltiniais naudojasi istorikai. Bet labai dažnai dar ir tų šaltinių esti per maža. Pasitaiko klausimų, į kuriuos negali atsakyti nė vienas rašytinis šaltinis. Tada istorikai griebiasi įvairių nerašytinių medžiaginės ir dvasinės kultūros palaikų.
Medžiaginės kultūros palaikai yra išlikę įvairūs senovės žmonių vartoti daiktai, įrankiai, ginklai, pastatai (pav., pilys ir piliakalniai), kapai ir t. t. Visais tais daiktais rūpinasi specialus senienų mokslas, kurs vadinasi archeologija. Archeologiniai radiniai (iškasenos) rodo, kaip žmogaus kadaise gyventa, kaip jo gintasi nuo priešų, su kuriais kraštais turėta prekybinių ir kitokių santykių; laidojimo būdas, kapų įrengimas ir juose randami daiktai rodo net ano meto žmogaus pažiūras į pomirtinį gyvenimą. Tuo būdu archeologinės liekanos papildo istorines žinias, randamas raštuose.
Tie laikai, kurie paliko rašto paminklų, vadinasi istoriniais laikais. Tačiau yra laikų, kurie nepaliko jokių rašytinių liudijimų apie žmonių gyvenimą. Tai priešistoriniai laikai. Priešistoriniams laikams pagrindinis šaltinis ir yra archeologų randamos ir tiriamos senienos, arba medžiaginės kultūros palaikai.
Dvasinės kultūros palaikai yra kalba, žodinė kūryba ir įvairūs papročiai bei apeigos. Kalba yra taip pat gana svarbus istorijos šaltinis. Joje atsispindi tautų savitarpio santykiai. Pavyzdžiui, jei mes, neturėdami kurio nors savo žodžio, vartojame svetimą, tai reikia manyti, jog ir jo žymimą daiktą būsime gavę iš svetimos tautos. Ir priešingai, jei svetima tauta kurį daiktą vadina lietuvišku vardu, tai ir tą daiktą ji bus pasiskolinusi iš lietuvių. Jei kelios tautos eilę daiktų vadina vienos kilmės žodžiu, tai iš to daroma išvada, kad tų tautų kada nors būta vienos tautos ir kad su tais daiktais jų susipažinta dar draugėj tebegyvenant. Tikras išvadas čia, žinoma, gali daryti tik kalbotyros specialistai. Jie labai daug padeda istorijai, nustatydami, be to, iš kurios kalbos yra kilę vietovardžiai. Jei, pav., kuriose srityse nuo senų laikų daugybė vietovardžių yra lietuviški, tai aišku, kad ten gyventa lietuvių, nors dabar jų ten ir nebebūtų. Taigi geografiniai vardai, kurių, kaip pastebėta, nepakeičia nė naujieji krašto gyventojai, yra labai geras krašto praeities liudininkas.
Nemažas istorinis šaltinis dar yra žodinė kūryba, arba tautosaka (folkloras), t. y. padavimai, dainos, pasakos, burtai, prietarai ir t.t. Tiesa, eidami iš kartos į kartą, tautosakos kūriniai labai kinta (pav., juose keičiami vardai) ir tuo būdu nutolsta nuo istorinės tikrovės. Tačiau kritiškasai tautosakos tyrinėjimo metodas gali surasti istorinės tiesos pagrindą ir tautosakoje. Todėl istorikai naudojasi įvairiais tautosakos kūriniais. Kai ką paaiškina ir tautoje likusios apeigos, papročiai ir prietarai. Mat, ir juos pagimdė tam tikros gyvenimo sąlygos, tam tikri įsitikinimai, tad ir jie yra senovės liudytojai. Reikia tik mokėti juos suprasti.
Kaip matome, istorikų naudojami šaltiniai yra labai įvairūs; jiems tenka naudotis net irkitų mokslų — archeologijos, kalbotyros ir t. t. — daviniais.

Lietuvos vaizdai

A 11167

Lietuvių kilmė

Lietuvių kilmė

Svarstymai apie lietuvių ir kitų baltų tautų kilmę istoriniuose šaltiniuose pasirodė gana anksti, tačiau ir mūsų dienomis tyrėjai negali pateikti aiškaus atsakymo į šį klausimą. Pirmosios pažiūrųų sistemos, šiandieną vadinamos romėniškąja ir gotiškąja lietuvių kilmes teorijomis, – legendine lietuvių tautos istorijos dalis. Romeniškoji teigė, kad lietuviai yra senovės Romos valstybes gyventojai, palikę gimtąją Italiją del Atilos vedamų hunų antpuolio ir po ilgų klajonių laivu pasiekę Lietuvos teritoriją. Pirmasis apie lietuvių kilmę iš romenų XV a. pirmojoje pusėje rado Lenkijos kronikininkas Janas Dlugodas (Jan Dlugosz). Veliau legenda buvo išplėtota Lietuvos Didžiosios Kuni gaikšltystės metraštyje (Bychovco kronikoje).

lietuvis
lietuvis

Gotiškąją lietuvių (tikriau prūsų kilmės versiją sukūrė vokiečių humanistas Erazmas Stella), 1518 Erazmas paskelbęs veikalą Apie prusrl kilmę, ku iame mėgino pagrįsti germanišką senųjų Prūsijos gyventojų kilmę. Stela remėsi Varmijos vyskupo Enejos Silviiaus Pikolominio (Enea Silvio Piccolomini), veliau Akmens omžious moters golvo (rekonsttukcija) tapusio f istoriko opi.zi,rr,Jiffiffiffi tų kilmes Jordano Gottl istorija. Jordanas apraie gotų genčių migraciją didžiojo tautų kraustymosi metu. Palikg gimtąją Jutlandiją, gotai kurį laiką gyeno Vyslos žiotyse ir iš tiesų buvo vakarinių balų genčių kaimynai. Po kurio laiko Pripetes pelkynų pakraiščiais jie patrauke Juodosios jūros šiaurinių pakrančių link. Dar veliau atsidūrė Italijoje. Pasak Stelos, dalis gotų genčių – alanai, herulai grįžo atgal prie Baltijos krantų ir čia apsigyveno.

Lietuvių kilmės hipotezės

Pirmosios moksliškai pagrįstos lietuvių kilmes hipotezės pasirode XIX a. pabaigoje XXa. pradž. Tuo hipoteze apie visų indoeuropiečių kalbų kilmę iš bendro kamieno. Šiou metu kalbotyros moksle Įsivirtino formuluota didžiosios indoeuropiečių migracijos ideja. Pradėtos jų protėvystės paieškos.

Lietuvių kalba – seniausia gyva indoeuropiečių kalba. Archajines mūsų kalbos ypatybes suartina ją su senosiomis indoeuropiečių tarmėmis – sanskritu (sen. Indijos gyventojų kalba), hetitų ar lotynų kalbomis. Istoriniu požiuriu šių dienų europiečių proteviai i Europą atklydo neseniai – prieš penkis ar šeišis tukstančius metų. Karingos indoeuropiečių genrys sunaikino vietines žemdirbiškas kulturas ir visiškai pakeitė etninį Europos veidą. Vakarų indoeuropiečių kalbos kilmės požiuriu dažiausiai yra jaunesnes už rytines indoeuropiečių kalbas. Todėl, ieškodami hipotetines indoeuropiečių tėvynės, tyrėjaiai savo žvilgnnius dažniausiai kreipia į rytus ar pietryčius.

XX a. pirmosios puses lietuvių kilmes hipotezės buvo kuriamos pagal vienodą schemą. Visos jos teigė, kad lietuvių proteviai prie Baltijos krantų atkeliavo per didžiąją indoeuropiečių migraciją. Labiau skyrėsi išeities taško pasirinkimas. Pvz., Jonas Basanavičius lietuvius kildino iš pietinių Balkanų, Vincas Krėvė – iš Indijos. Bene racionaliausiai šiame fone arodo kalbininkas Kazimieras Būga. Pasirėmęs dar XIX amžiuje pastebėtu faktu, kad baltiški vietovardžiai aptinkami gerokai toliau i rytus nei siekia etnografinės Lietuvos ribos, jis teige esą lietuvių tautinė bendruomenė formavosi atokiau nuo Baltijos jūlros. Prie Baltijos krantų lietuvių ir lavių proteviai esą atkeliavg tik VI-VII a., kai juos pradėjo spausti slavų gentys. Būgos teigimu, dabartines Lietuvos teritorijoje anksčiau rytuose gyvenusios finų-ugrų genrys.

Tačiau būta ir priešingos nuomonės. XiX a. pab. vokiečių archeologas ir kalbininkas Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger), derindamas archeologijos, kalbos ir geologijos duomenis, priejo prie išvados, kad baltai rytiniame Baltijos jūros pakraštyje gyrveno bent jau nuo velyvojo akmens amžiaus pra džios. Rytų Prūsijos archeologinių paminklų tyrimai ilgainiui leido galutinai atmesti hipotezę apie velyvą baltų atėjimą ir toliau i Rytų Pabaltijįi, tadiau tarp archeologų Vavo teiginys, kad seniausi krašto gyventojai buvo finai-ugrai, kuriuos vėlyvajame neolite išstūmė indoeuropiediai – baltų proreviai. Pastarųjų atejimas siejamas su virvelines keramikos ir laivinių kovos kirvių kulttros plitimu.

XXa. septintajame dešimtmetyje dideliuose šiauriniuose Rytų Pabaltijo plotuose buvo išskirta ankstyvojo neolito Narvos kulturų grupe. Archeologes Ninos Gurinos prielaidai, kad Narvos kulturos nešejai gaiejo buti baltai, nebuvo prirarta, taiiau visi sutiko, kad tai ne finų-ugrų kultura. Tyreju metesi i ir pradejo neigti bet kokią finų-ugrų kitą kraitutinumą itakų Rytų Pabal tijo archeologinems kulturoms. ši blaškymasileme tai, kad akmens amžiaus archeologiniai paminklai Lietu voje ilgąlaika iš esmes nebuvo ryrineri. XXa. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje situacija pasikeite, ir šiandien archeologai gali pateikti apibendrintą archeologinių kultūrų kaitos vaizdą.

MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS

Čiurlionis

Čiurlionis gyveno neilgai — vos 35 metus ir savo kūry­ bines galias plėtojo trijose plotmėse: muzikoje, dailėje, literatūroje. Muzikos mokėsi keliolika metų, o kaip tapy­tojas, mažai tesimokęs, dirbo tik šešetą. Literatūros nesi­
mokė jokioje mokykloje. Tačiau pasaulyje garsėja kaip
dailininkas, kartu prisimenant , kad buvo ir muzikas. Lite­
ratūrinis talentas daugeliui beveik nežinomas, o jis, nors
negausus, taip pat spalvingas.
Spalvingas ir raiškus jo paties paveikslas. „Atsime­
nu,—-rašo dailininkas M. Dobužinskis,— jo nepaprastas
mėlynas, tragiškas akis su įtemptu žvilgsniu […], gerą ir
nedrąsią šypseną” (MKC, 1938, p. 95). „Atsimenu jo skam­
bų juoką — ilgą, tęsiamą,— rašo sesuo Jadvyga,— […] ta­
čiau matydavome jį ir tylų, susimąsčiusį, sėdintį darželio
altanoje arba vaikščiojantį darželio takeliu. […] Tik nie­
kad nematėme jo užsirūstinusio ant savųjų” (Atsm, p.
16—17).
Jis „turėjo lygų, švelnų ir gana stiprų balsą. […]
Kalba jo buvo paprasta, bet raiški ir vaizdinga. […] Kal­
bėjo negreitai . Buvo gyvas, atviras, nuoširdus ir mėgo da­
lintis įspūdžiais. […] Būdavo kuklus, bendraudamas su
žmonėmis, ir nenorėdavo išsiskirti iš kitų” (ten pat, p. 15).
O išsiskyrė savo asmenybe, išsilavinimu, kūrybiniu inten­
syvumu ir originalumu. Išsiskyrė giliu žvilgsniu į gamtą,
žmogų ir visą visatą.
Kūrybinis išsiskyrimas — po jo mirties — sukėlė pate­
tiškų bangų, ir prasidėjo „kūryba” apie patį Čiurlionį — pakiliu tonu, aukštom frazėm, įvairiom prielaidom. Realus
Čiurlionis, kai sklaidai jo laiškus ir artimųjų atsiminimus,
atrodo paprastesnis. Tame paprastume stebina asmenybės
integralumas, kūrybinis veržlumas, herojiška grumtis su
gyvenimo kliūtimis ir optimistinis lyrinis nusiteikimas.

Čiurlionis
Čiurlionis

Kaip jis išaugo — kokioj prigimties dirvoj, kokių sukėlė
atgarsių ligi mūsų dienų, yra šios apybraižos tikslas. Ra­
šyta ji taip, kad suprastų kiekvienas, o svarbiausia, kad
pajustų kūrėją ir žmogų.

M. K. Čiurlionio laiškuose minima, kad stiklo negatyvai buvo saugomi ir retkarčiais iš jų spausdinamos fotografijos. Kyla klausimas, kur tie negatyvai dabar, ar išliko per dviejų karų audras ir visas negandas? J. Čiurlionytė atsiminimuose mini, kad Druskininkuose tarp kitų dailininko daiktų buvo saugoma ir „geroka krūva sąsiuvinių su juodais ceratiniais viršeliais… Turbūt tai buvo dienoraščiai. Šiandien, visa tai prisiminus, graužia sielvartas. Juk tuose sąsiuviniuose gal buvo neįkainojami turtai. Gal jie atskleistų labai svarbias jo dvasios paslaptis, gal kai kas paaiškėtų, ko mes nesugebame suprasti… Gal tie dienoraščiai atsiras, kaip atsirado Čiurlionio laiškų juodraščiai. O žinių apie dienoraščius tik tiek turiu, kad 1911 metų balandžio pabaigoje atvykęs iš Vilniaus Lietuvių dailės draugijos įgaliotinis išvežė visus Kastuko stalčiaus turtus kartu su paveikslais.“[19] Reikia manyti, kad kartu su dienoraščiais ir kitais daiktais buvo išvežti ir stiklo negatyvai, kurie vieną dieną gali išplaukti į paviršių kokio nors kolekcininko rinkinyje ar muziejaus saugykloje, jeigu nebuvo sunaikinti kaip nevertingi, o tokių pavyzdžių turime ir mūsų dienomis.

Restoranas „55º“

Restoranas „55º“
Restorano virėjai ruošia ir specialius karštuosius patiekalus, kuriuos retas yra ragavęs, o kitiems ir girdėti apie juos neteko. Tik tikrų zanavykų gaminama sausgarė ar suvalkietiški spirgai su „cibuliais” ir paršo smegenėlėmis yra pigūs ir gurmanų verti patiekalai. Sausgarei gaminti tikrų ketaus troškintuvų buvo ieškoma kaimuose pas gimines, pažįstamus.
Restoranas įrengtas XIX a. pabaigoje statytame name. Senajame restorano rūsyje galima grožėtis senų raudonų plytų skliautais, kurie anksčiau buvo užbetonuoti. Sienos papuoštos tapybos darbais, parodančiais visą samanės kelią nuo grūdo iki stalo. Norintieji pamatyti, koks Kaunas buvo prieš šimtmetį ar seniau, čia ras archyvinių, miesto istoriją menančių nuotraukų. Dvi tarpukariu dvelkiančios salės – klasikinė ir samanės, nuolatinių lankytojų vadinama „grūdų”, įrengtos naudojant autentiškas dvarininkų sodybos medžiagas ir apyvokos daiktus.
Restorane klasikiniais europietiškais ir ypatingais lietuviškais patiekalais gali vaišintis iki 80 svečių. Jiems siūlomas didelis įvairių rūšių vyno pasirinkimas.
Populiariausias Kauno restorano „55°” gėrimas – samanė. Valgiaraštis taip pat pritaikytas šiam lankytojų pomėgiui. Galima užsisakyti lašinių, dešros, agurkų, svogūnų užkandos ant lentelės, Ūkininkų užkandos – skilandžio ir kumpio su sūdytais ir rūkytais lašiniais.

ŠVČ. TREJYBĖS NEOGOTIKINĖ BAŽNYČIA

ŠVČ. TREJYBĖS NEOGOTIKINĖ BAŽNYČIA

Bažnyčia statyta 1902–1907 m. yra neogotikinė, kryžminio plano. Jos du fasadiniai bokštai, kaip paprastai, suskaidyti į penkis skirtingų aukščių tarpsnius. Virš porinių siaurų akustinių angų yra reljefiški apskritimo ornamentai baltame fone. Fasado centre yra didelė apskrita niša su laikrodžiu. Jurbarko bažnyčioje yra išlikusios dvi V. Grybo darbo gipsinės 1936 m. sukurtos skulptūros – „Šv. Petras“ ir „Šv. Povilas”, XX a. pr. šv. Kazimiero medinė skulptūra.

Kelionių pardavimo internetu Europoje analizė

Kelionių pardavimo internetu Europoje analizė

1.    INTERNETAS IR JO VAIDMUO RINKODAROJE

 

Šiuo metu internetas pakeitė nuomonę apie tai koks turi būti verslas. Rinkodaros plėtra per internetą yra glaudžiai susijusi su paties interneto plėtrą. Taip yra dėl to,kad interneto vartotojų atsiradimas tinkle suteikė galimybę įsigyti, mainų ir pardavimo informaciją, platinti reklaminius pranešimus ir t.t. Ir netrukus interneto rinkodarą tapo plačiai naudojama įvairiuose interneto atstovybėse. Interneto rinkodaros atsiradimas gali būti siejamas su 1990 – ųjų pradžia. Tuo metu buvo daugiausia teksto svetainių. Bet ir tada jų puslapiuose pradėjo platinti reikalingą informaciją apie paslaugas. Tačiau, laikui bėgant, svetainės pradėjo įgauti patrauklesnį įvaizdį ir platesnę prieigą. Interneto rinkodara taip pat  labai pasikeitė. [3, 37 psl].

Interneto rikodara pasikeitė ir tapo kažkuo daugiau negu prekių ir paslaugų skatinimo įrankių. Ir „Yahoo“, „Google“, „Microsoft“ dėka internetui pavyko pasiekti naują vystimosi lygį.

1996 metais atsirado pasiūlymai apie mokama paieškos sistemą. Tai savo ruožtu, padėjo reitingams augti. Tokias paslaugas pirmiausia pasiūlė „Google“, „Overture“, „Yahoo“. [1, 25 psl].

Interneto metodai tikrai veikia, nes galima ne tik palaikyti nuolatinį ryšį su klientais, bet taip pat greitai sekti statistiką. Be to, interneto rinkodarą – tai galimybė pasiekti didžiausią auditoriją. Taigi, galima daryti išvadą, kad interneto rinkodara yra būtina priemonė, skirta tiems žmonėms, kurie turi ką pasiūlyti visuomenei, bet nežino, kaip tai padaryti su minimaliomis investicijomis ir išlaidomis.

Internetas kaip pasaulinė informacinė sistema padarė tam tikrus pakeitimus. Pirmasis ir ko gero pagrindinis skirtumas tarp elektroninės komercinės rinkos ir įprastos rinkos yra tas, kad vartotojai ir gamintojai yra vienoje erdvėje, ir absoliučiai vienodomis teisėmis. Išsiaiškinti interneto vartotojo nuomonę apie siūlomą produktą ar paslaugą yra nesunku, ir tai galima padaryti labai greitai. Tai leidžia gamintojui lanksčiai keisti savo prekybos politiką besikeičiančiomis aplinkybėmis.

Internetas naudojamas prekiaujant šiose srityse: reklamos (informacijos platinimas apie produktą, elektroninių laiškų išsiuntimas, dalyvavimas konferencijose); pardavimų skatinimas, ryšiai su visuomene (internete pranešimai spaudai, informacijos teikimas visuomenei, atsakyti į klausimus, susijusius su organizacija ir jos produktais, ir t.t.), prekių ir paslaugų pardavimas internetu (elektroninė prekyba), marketingo tyrimai. [2. 1 psl.]

Su interneto rinkodaros pagalba galima padidinti pardavimus taip:

  • Įtraukti vartotojus į procesą, kuriant naujus produktus. Pavyzdžiui, dizaino studija online gali gauti informaciją iš pasirinktų vartotojų;
  • Tikslinių klientų atranka, kuriems siūlomos norimos paslaugos reikiamu laiku, tada reikia žiūrėti anksčiau įsigytų paslaugų sąrašą;
  • Reklamuojant geriau iliustruoti teikiamas paslaugas;
  • Apklausti vartotojus,kad padaryti jų nuomonės tyrimus.

          Naujausi pasaulio pasiekimai informacinėse ir ryšio technologijose atvėdė į elektroninę aplinką ekonominei veiklai, kuri savo ruožtu atvėrė naujas galimybes verslui ir kitų sričių socialinei bei ekonominei veiklai.

„Informacinių technologijų plėtra labai sumazino informacijos rinkimo ir platinimo kainą. Todėl, keičiasi išlaidos individualiuose įmonėse ir ištisose pramonės šakose. Visa tai gali gali pakeisti tradicinį verslą neatpažįstamai“[2. 5 psl.].

Šiandien, pasinaudojant internetų, vadybininkai gali rinkti ir analizuoti anksčiau nepasiekiamą  informaciją ir atitinkamai priimti efektyvesnius sprendimus. Kiekvienas vadovas turi būti informuotas apie vykstančius procesus įmonėje.

Prieš 15 – 20 metų niekas ne prognazavo ir net ne kalbėjo apie pardavimus per internetą arba apie interneto formavimasi kaip pagrindinio prekių ir paslaugų platinimo kanalo. Finansų rinka, taip pat buvo paveikta pokyčių bangos. Internetas leidžia vartotojams parduoti akcijas, gauti paskolas ir įsigyti draudimą tiesiogiai.

Turizmas internete tampa vienu iš efektyviausių rinkoje, kur daugiau nei pusė sandorių vyksta internetu. Aktyviai plečiasi versle rezervavimo sistema internete. Populiariausi kelionių organizatoriai: Tez Tour, Novaturas, Vegaturas. Nepriklausomos kelionių agentūros sėkmingai konkuruoja su tinklo struktūromis. Aktyviai daro pažangą internete ir pasaulinėse turizmo rezervavimo sistemuose.

Taigi internetas yra naudojamas praktiškai visiems pagrindiniams verslo procesams turizmo įmonėse, kaip komunikacijos ir rinkodaros įrankis, pradedant nuo paieškos ir klientų privyliojimo ir pabaigiant turizmo produkto formavimų.

Pagal lygius internete turisto ištekliai gali būti skirstomi taip: bendrosios paskirties  interneto svetainės, kuriuose yra turizmo skyrių. Dažniausiai susiduriama su turizmo skyriais katalogose, tarp kurių labiausiai populiarius yra skyrius „Aplink pasaulį“ „Mail.ru“ list.mail.ru/catalog/10894.html internetiniame pasaulyje. Čia yra nuorodos į daugiau nei 3000 puslapių apie turizmą, keliones, šalis, kurortus, kelionių organizatorius, ir jie skyrstomi į dešimtis subkategorijų, kurios labai palengvina reikalingų išteklių paiešką. Kuo daugiau žmonių šiandien užėjo į konkretų puslapį svetainėje, todėl yra didesnis jo reitingas, todėl lengviau tą puslapį rasti. Specialusis turizmo skyrius – Rambler – kelionės www.travel.rambler.ru skirtas turizmo įmonių reklamos talpinimui.Reklama šiame projekte labai efektynga  ir ne mažai kainuoja. Įmonė taip pat turi savo turizmo projektą Yandex turizmo reklamos platinimui HTML forma. Reklama tokiose svetainėse oficialiai turi didelį poveikį, nes turi daug lankytojų.

 

  1. SPECIALIZUOTI PORTALAI IR SVETAINĖS

 

         Turizmo portalus  galima būtų vertinti kaip internetines reklamos svetaines, kurios skirtos reklamuotojų paslaugų pardavimo skatinimui – kelionių organizatoriams ir kelionių agentūroms. Portalų pajamos gali būti ir reklama ir mokamas informacijos platinimas apie kelionių agentūras ir jų paslaugas, ir komisiniai, gauti iš kelionių agentūru už užsakymus iš serverio. Portale galima siųsti ir per specialiai sukurta forma, arba prašyti informacijos apie tinkamus pasiūlymus elektroniniu paštu. Paprastai tokie pasiūlymai atrodo kaip sakyniai nurodantis įmonės pardavėją, kurortą, viešbučio kategoriją, transporto rūšį, papildomas paslaugas, mažiausias arba didžiausias kainas ir t.t.

Turizmo specialistai portalus suskirstyto į dvi kategorijas:

Pirmoji kategorija – portalai, platinantys medžiagas, skirtas dalyvių profesiniam tobulėjimui ir vidutinės trukmės kelionių agentūros personalo bendravimui. Paprastai šių svetainių yra ant kelionių naujienų juostų. Kai kurie tinklapiai skelbia analitinius straipsnius apie verslą.

Antroji kategorija – tai kainų analizė gautu pasiūlymų iš kelionių operatorių. Kelionių rinka yra labai dinamiška, turi daug ypatingų pasiūlymų, o tai apsunkina eilinių kelionių agentūrų vadovų darbą stebint kasdieninius kainų pokyčius pas skirtingus operatorius. [5. 38 psl.]

 

 

2.1 INTERNETO SVETAINĖ VILNIUS – TOURISM.LT

 

              Šioje svetainėja galima rasti informacijos apie įdomiausias miesto lankytinas vietas, muziejus, kultūrinius renginius, pramogas. Užsisakykyti tradicinę arba teminę ekskursiją.

Didžiausias svetainės lankomumas būvo gegužės-birželio, lapkričio-gruodžio, o mažiausias sausio-vasario, liepos-rugpjučio mėnesiais. Labiausiai lankoma diena buvo birželio 23d., sulaukta 392 unikalių lankytojų(pagal unikalius IP adresus), ir rugsėjo 15 d. – 391. Mažiausiai lankomos dienos – rugpjučio 15 ir gruodžio 24 d.

Interneto svetainė 2010 metais buvo publikuota vokiečių ir rusų kalbomis. Šiuo metu iš viso svetainė palaikoma 5 kalbomis: lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų ir rusų. Lankomumą žiūrėti Lentelėje Nr. 1. Palyginimą 2009m. su 2010m. žiūrėti Lentelėje Nr. 2. [11]

 

  1. KELIONIŲ OPERATORIŲ INTERNETINĖS SVETAINĖS

 

         Pagrindiniai kelionių operatoriai pradėjo naudoti rezervavimo sistemą internetu savo įmonės viduje. Vadybininkas iš internete esančios kelionių bazės gali pasirinkti vieną iš pasiūlymų ir ivesti savo duomenys, informaciją apie turistus, kuri patenka į kelionių organizatoriaus vidaus duomenu bazę. Sistema automatiškai perskaičiuoja kainų pokyčius ir atlieka kitas funkcijas. Agentūra gali stebėti užsakymus, įvertinti viešbučių laisvas vietas, skrydžių ir t.t.

Turizmo agentūrų internetinės svetainės. Dauguma tarp šių svetainių yra internetinių parduotuvių – turizmo rinka interneto svetainėse.Pavizdžiui internetinė parduotuvė kuri tikrai veikia www.skrendu.lt.Kelionių pardavimo internetu Europoje analizė

Pagrindinis bruožas šios svetainės – išsamus kelionių paslaugų ir kiekvieno objekto aprašymas, tai lėktuvo bilietai arba traukinio, viešbučiai, automobilių nuomą ar draudimas. Natūralu, kad tokios išsamios informacijos teikimas yra neimanomas be naudojimosi duomenų baze internete. Šiuolaikiškas internetas leidžia pirkti kelionių paslaugas per internetą.

Naujai susiformavusios laisvosios rinkos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, dėl netobulos įstatyminės bazės ir atsiradusių spragų, nukenčia ir valstybė, ir vartotojai. Aviabilietų ir kelionių rezervavimo sistemos www.skrendu.lt kūrėjų komanda, bendradarbiaujant su elektroninių atsiskaitymų sistemų tiekėjais, savo vartotojams siūlo šiuolaikinius elektroninio atsiskaitymo makro mokėjimo būdus – automatizuotus atsiskaitymus, užtikrinant visišką saugumą naudojant duomenų kodavimo technologijas:

  • elektroninė bankininkystė – saugu, paprasta, greita, visą parą;
  • atsiskaitymai grynaisiais „Lietuvos spauda“ kioskuose – atsiskaitymai iki 2000 Lt už vieną mokėjimą, daug kioskų visuose Lietuvos miestuose, jokių eilių;
  • internetinės mokėjimo sistemos „Web Money“ ir www.e-gold.com  – automatizuoti atsiskaitymai.

www.skrendu.lt sistemos tikslas – neapsiriboti siauru el. verslo suvokimu ir savo vartotojams teikti kuo daugiau aviabilietų ir kelionių pasiūlymų bei supaprastinti rezervuotų paslaugų apmokėjimo būdus. [7]

Internetinės bankininkystės naudojimas leidžia sutaupyti laiko, nebereikia atvykti į banką, ir klientas gali 24 valandas per parą kontroliuoti savo saskaitą ir pagal besikeičiančią situaciją finansų rinkose nedelsiant reaguoti į šiuos pokyčius. Pavyzdžiui pirkti ar parduoti valiutą. Be to,     internetinės bankininkystės sistemoje galima stebeti savo kreditinese kortelese esančius pinigus.

Bene daugiausiai komplimentų sulaukė pernai rugpjūtį pasirodęs naujas tinklalapis MyTrips.lt – paprasta, aiškios struktūros ir, nesunku pastebėti, besiplečianti internetinė keliautojų bendruomenė.  Tinklalapio lankytojai čia dalijasi naudinga informacija apie keliones, o kūrėjai stengiasi kasdien pasiūlyti bent po vieną naują straipsnį apie įdomias pasaulio vietas. MyTrips.lt, kitaip nei daugelis panašių tinklalapių, siekia išlikti keliautojų zona ir nespausdina naujienų agentūrų pateikiamos informacijos ar komercinių straipsnių. Tinklalapis orientuojasi į originalius keliautojų pasakojimus, tačiau, tenka pastebėti, į jį savo rašinius perkelia vis daugiau keliautojų, tad kartais susidaro įspūdis, kad MyTrips.lt dubliuoja kitur spausdintus įspūdžius.

“Mintis sukurti MyTrips.lt kilo dėl to, kad pajutome tinklalapių, į kuriuos užsukęs galėtum gauti tikrai vertingos nekomercinės informacijos apie keliones, trūkumus”, – pasakoja MyTrips.lt, priklausančio keliems kelionių entuziastams, komandos narė Aušra. [8]

Tinklalapį Klajoklis.lt keliautojai randa už ką ir pagirti, ir papeikti. Jame daug naudingos informacijos keliautojams, bet trūksta susisteminimo, atgyvenęs dizainas. O Bonjour.lt gana aiškus išdėstymas, daug informacijos – nuo viešbučių sąrašų iki orų prognozių ar kelionių pasiūlymų. “Tinklalapio Klajoklis.lt išorė gali išgąsdinti, bet panaršęs tikrai atrandi naudingų dalykų, o Bonjour.lt – atvirkščiai, iš pirmo žvilgsnio atrodo populiarus ir turiningas, bet greitai supranti, kad turinys vis dar skystokas”, – toks yra Valdo Lopetos, patyrusio keliautojo ir viešųjų ryšių specialisto, vertinimas.

Daugiau kaip keturiasdešimt šalių išmaišiusiam V.Lopetai labiausiai patinka asmeniški, gal net vienai kelionei perteikti sukurti tinklalapiai, tokie kaip Dvieseazijoje.blogspot.com, 100dienu.lt, Kainorisidalintis.blogspot.com, Travel.blogas.lt. “Kai bandoma kurti tinklalapį, į kurį dedama ir įvairi turizmo rinkos informacija, tai jau virsta verslu”, – pastebi Valdas. Valdo ir Žydronės Crossroad.lt galima rasti viską – nuo maršruto iki kelionės smulkmenų ir be jokios iš kitų šaltinių perspausdintos informacijos. Tai tiesiog idealus gidas besirengiantiesiems į Lotynų Ameriką, po kurią pora keliavo penkiolika mėnesių.

Vis dėlto didėjanti keliautojų tinklalapių kiekybė toli gražu negarantuoja kokybės, netgi atvirkščiai. “Lietuvos tinklalapiuose prasidėjo masinė grafomanija. Nebesinori spraustis ir paskęsti tarp tokių naivių aprašymų, kaip važiavom, gėrėm, pamatėm ar nepamatėm – absoliučiai nenaudingos informacijos, įdomios gal keliems draugams. Jei būčiau tinklalapių administratorius, nebijočiau pasitelkęs reitingavimo sistemą valyti beviltiškus rašinukus”, – pastebi vis mažiau apie keliones rašantis Nomadas, nors jo kelionių aprašymus skaitant, kaip taikliai apibūdino vienas internautas, “nosyje – kvapai, akyse – vaizdai, širdyje – jaudulys”. [9]

 

  1. KOMPIUTERINĖS KELIONIŲ REZERVAVIMO SISTEMOS INTERNETE

 

       Viena didžiausių turizmo paskirstimo sistemų yra Amadeus. Duomenų bazėje yra informaciją apie internetu rezervavimą: viešbučių, skrydžių ir automobilių nuomą. Yra įvairių produktų iš „Amadeus“: Amadeus Air, Amadeus Cars, Amadeus Hotels, Amadeus Fares.

Galimas ekonomiškai efektyvus prisijungimo būdas prie sistemos „Amadeus“ internete. Noredami prisijungti prie sistemos turi būti užsakytas internetu www.amadeus.com produktas Atailcus Pro Web. Priega per standartinę interneto naršyklę, be papildomos programinės įrangos.

Kelionių agentūros darbas su sistema apima:

  • Paiešką pigiausių pasiūlymų pagal tarifus. Bet teikiant brangias paslaugas kompanija apsisaugo nuo rizikos. Pavyzdžiui, keleivis atsisako mokėti, arba perka bilietą su atvira data it t.t. Tais atvejais veikia Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA taryfai- tokie tarifai patys auksčiausi, todėl tinka visiems asociacijos nariams.
  • Laisvų vietų patikrinimas. Reikia atkreipti dėmesį, kad pigiausių pasiūlymų daugiau laukimo sąrašuose – tai jei keleivis neatvyksta tai atsiranda vieta ir vietoj jo gali skristi kitas žmogus.
  • Skrydžio užsakymas. Kodavimas reikalauja specialių vadybininko apmokymų.
  • Bilieto įforminimas ir jo apmokėjimo procedūros. Paprastai rezervavimo funkcijos, atsiskaitymo priemimas ir dokumentų įforminimas kelionių agentūrose atskirti vienas nuo kito. [10]

Webpoint yra įrankis, kuris leidžia svetainės lankytojams patiems pasirinkti maršrutą, datą ir padaryti rezervavimą be patyrusio kelionių konsultanto. Rezervavimo pabaigoje privaloma parašyti vardą, pavardę, telefoną ir elektroninio pašto adresą. Agentūra gavusi keliautojo duomenys susisiekia su juo aptarti apmokėjimą bei bilieto pristatymą.

Rezervavimas svetainėje, tai rezervavimas „Galileo“ sistemoje su visais privalomais laukais, ir beveik nieko nesiskiriantys nuo kelionių vadybininko rezervavimo išskyrus: laukus kur keleivių vardų sarašai, skrydžio segmentai; agentūros kontaktai – naudojami susisiekimui, keleivio kontaktai, elektroninis paštas skirtas agentūrai susisiekti su keleivių; laukas apie pasirinktą tarifą; laukas kur norimą atsiimti bilietą; gali būti papildomi laukai pagal agentūros reikalavimus.

 

  1. KELIONIŲ REKLAMA INTERNETE

 

        Reklama šiuo metu yra vieną iš labiausiai paplitusių komunikacijos įrankių įmonėse. Taip pat jį naudojama internete. Reklamos tikslais gali būti prekių apyvartą, platinimas ir prekės įvaizdis, imonės susipažinimas su paslauga, informacija apie paslaugos vertę, lankytojų į svetainę priviliuojimas. [3. 20 psl.].

Reklamoje daug ką lemia:

Spalvų schemą. Ryškios spalvos turi tendenciją būti veiksmingesnės nei raudona ir juoda.

Optimalu naudoti: geltona, oranžinė, mėlyna, žalia.

Animacija. Animuoti baneriai turi daug privalumų. Tarkime, kad reklama yra sudaryta iš 3 kadrų ir iš eilės keičiasi. Tokiu atveju, pirmasis kadras turi pritraukti dėmesį, o likusieji du turėtų buti apie interneto svetainę ir pritraukti lankytojus.

Parsisiuntimo greitis. Jei lėtai krausis, tai klientui atsibos laukti ir jis nebežiūrės reklamos.

Prekės ženklas reklamoje. Net jei vartotojas ne paspaudžia ant banerio, vis tiek bus naudinga. Kadangi jis pamatė svetainės pavadinimą ar logotipą šiandien, o rytoj kur nors jį pamatys, galų gale jis prisimins arba svetainės adresą arba įmonės pavadinimą ir galbūt vėliau jis užeis į svetainę.

Tekstas. Pavyzdžiui: „Dėmėsio! To dar nėra niekas pasiūles, patys geriausi pasiūlymai!“

Nemokamai. Pasiūlymai ko nors nemokamo: nemokama naujienų prenumeratą, nemokamos programos ir t.t.

 

  1. KELIONIŲ PARDAVIMO INTERNETU ĮMONĖS LIETUVOJE

 

6.1 Easy Travel

 

         EasyTravel yra registruotas prekinis ženklas, priklausantis bendrovei UAB „Travelonline Baltics”. Yra pirmasis kelionių užsakymo internetu tinklalapis Lietuvoje ir savo veiklą pradėjo 2005 metais. Per tą laiką jų paslaugomis pasinaudojo tūkstančiai klientų, kurie ir iki šiol sugrįžta ir toliau naudojasi jų paslaugomis bei rekomenduoja savo draugams.

Easy Travel tikslas – naudojant pažangiausias technologijas suteikti klientams greičiausią ir efektyviausią aptarnavimą kelionių pardavimo srityje bei pasiūlyti geriausiai jų pageidavimus atitinkančius kelionės sprendimus.

EasyTravel interneto svetainėje pateikiami detalūs siūlomų kelionių aprašymai, o moderni rezervacijos sistema leidžia vartotojams ne tik elektroniniu būdu užsisakyti norimą kelionę, bet ir redaguoti arba panaikinti pateiktus duomenis, tikrinti atliktų užsakymų būklę nepaliekant darbo ar poilsio vietos. Svetainėje galima surasti išsamią informaciją apie lankytiną šalį, sužinoti įvairių patarimų keliautojams, pasinaudoti žemėlapiais bei pasitikslinti orų prognozę. [6]

 

 

6.2 JUDĖK.lt

 

        Judek.lt yra kelionių pardavimo internetu tinklalapis Lietuvoje įkurtas 2007 metais, kuris priklauso UAB „Travelonline Baltics”. 2010 metais, kaip ir 2009 metais, su įmone keliavo beveik 5000 klientų. Įmonei už aukštus pasiekimus ir rodiklius UAB” Tez Tour” suteikė „VIP” kelionių agentūros statusą, o kitų kelionių organizatorių pardavimuose UAB „Travelonline Baltics” stabiliai laikėsi vienų daugiausiai parduodančių kelionių agentūrų saraše.

Ketvirtus metus iš eilės, pirmaujantis kelionių pardavimo internetu tinklalapis JUDEK.lt (www.judek.lt), atliko praėjusių metų poilsinių kelionių apžvalgą, bei pateikė 2011 m. prognozes. Išvadoms pateikti naudojami Judek.lt, LR Statistikos ir Turizmo departamento, Vilniaus ir Kauno oro uosto bei kelionių organizatorių pateikti duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesnės prognozės buvo itin tikslios ir atspindėjo realią būsimą situaciją. [6]

 

 

6.2.1  2010 metų apžvalga

 

        2010 metai buvo bene patys sunkiausi poilsinių kelionių rinkai tiek keliautojams, tiek kelionių agentūroms, tiek kitiems rinkos žaidėjams. Tai atsitiko dėl kelių priežasčių:
– ugnikalnio išsiveržimas balandžio mėnesį, kuris sutrikdė ne tik iškeliavusių galimybes grįžti, bet ir sukėlė pasaulinę paniką, kuri įtakojo ir lietuvių planus iškeliauti poilsiauti, nes jie atidėjo keliones arba visiškai atšaukė savo planus;

– karšta vasara Lietuvoje, kuri suteikė galimybę suplanuoti savo atostogos Lietuvoje arba artimose kaimyninėse šalyse, todėl sumažėjo kelionių paklausa į Turkiją, Ispaniją, Graikiją, Egiptą ar kitas šalis. Organizatorių pateiktais duomenis, vasaros metu pardavimai palyginus su 2009 m. kai kuriomis savaitėmis buvo sumažėję net iki 20%;

– kelionių organizatorių bankrotai, kurių garsiausiai nuskambėję yra UAB „Star Holidays” bei UAB „Novus Orbis”. Taip pat metų pirmoje pusėje savo veiklą sustabdė ir UAB „Oasis Travel”, kurie siūlė tiesioginius skrydžius ir keliones į Tunisą. Minėti įvykiai ne tik atnešė nuostolius kelionių agentūroms bei klientams, tačiau sukėlė baimę planuoti savo atostogas dėl nepasitikėjimo kelionių organizatoriais;
– metų pabaigos „desertu” tapo žinia apie ryklių išpuolius Egipto kurorte Šarm el Šeike. Įvertinant tai, kad Egiptas yra populiariausia žiemos atostogų kryptis, tai buvo dar vienas skaudus smūgis keliautojų ketinimams dėl sukeltos baimės, nes į šiuos įvykius pateko ir Lietuvos turistai, kas buvo gausiai informuota Lietuvos žiniasklaidoje. (Šiuo metu Egipto paplūdimiai jau atverti ir pavojus turistams negresia.)

– aukštos kelionių kainos paskutinį metų ketvirtį, kurias lėmė ribota pasiūla, nes rinkoje dėl ankstesnių kelionių organizatorių bankrotų teliko tik du stambūs poilsinių kelionių organizatoriai. Tai įtakojo, kad galutinai turistai, kurie norėjo keliauti, bet buvo apriboti biudžetai, visiškai atšaukė savo planus šiais metais kur nors iškeliauti. Dėl šios priežasties aktyviau pradėta siūlyti ir pirkti keliones iš kaimyninės Lenkijos ar Rygos, kur kelionių kainos buvo mažesnės.

– galiausiai situaciją vis dar įtakoja besitęsianti ekonominė krizė, kuri apkarpė gyventojų pajamas ir galimybes keliauti, nes išlaidos skiriamos pirmo būtino prekėms ir paslaugomis, kurių grupei kelionės nepriklauso. O taip pat situaciją blogino didelė gyventojų emigracija, kas iš esmės mažina potencialių turistų skaičiaus dydį.

„Taigi, didelis neigiamų naujienų ir įvykių skaičius 2010 metais tikrai nedžiugino turistų ir kelionių agentūrų, nes jis įtakojo tolimesnį poilsinių kelionių rinkos sumažėjimą vidutiniškai iki 15% ir pratęsė 2009 metais beveik 30% siekusį poilsinių rinkos kritimą”,- komentavo JUDEK.lt portalo vadovė p. Eglė Petraitytė. „Tai privertė dalį agentūrų pasitraukti iš turizmo rinkos arba balansuoti ties nuostolio riba, perplanuojant savo veiklą ir tikintis kitų geresnių metų”, -tęsė p. Petraitytė.
To pasekoje nebuvo naujų kelionių destinacijų bei sumažėjo skrydžių skaičius, kas įtakojo mažesnį nei pernai vietų skaičių lėktuvuose į poilsiautojų pamėgtas kryptis, todėl spalio mėnesį esami kelionių organizatoriai pasiūlė porą papildomų reisų į pamėgtą poilsiautojų Turkiją.
Teigiama 2010 metų turizmo naujiena yra Airijos aviakompanijos „Ryanair” bazės Kaune atidarymas, kuris nors tiesiogiai nėra susijęs su poilsinių kelionių rinka ir vykdomais čarteriniais reisais, tačiau suteikia turistams alternatyvą savarankiškai pigiau planuotis savo keliones skrendant tiesiogiai arba su persėdimu į Ispanijos, Portugalijos, Italijos ar kai kuriuos Afrikos kurortus pvz. Maroką. Taip pat sukuriama galimybė planuotis trumpas ir savaitgalines keliones į Europos miestus. Tokiu būdu turistai gali suplanuotus kelionės biudžetus skirti ne kelionių organizatorių paketams įsigyti, o išleisti pinigus savarankiškai sudėliotai kelionei. [6]

 

 

6.2.2 Populiariausios kryptys ir kainos

 

         Populiariausiomis kryptimis vasarą vienvaldiškai kaip visada išliko Turkija, Graikija, Ispanija. Po to sekė Egiptas, Tunisas, Bulgarija. Žiemos sezoną nustebino ne kaip visada paklausios Egipto, Tenerifės ir Tailando kryptys, bet kaip niekad ankstyvas ir vis besitęsiantis vasaros sezono kelionių į Turkiją pardavimas, kuris išties susilaukė iš keliautojų didelio susidomėjimo. „Esant sąlyginai aukštoms ir ne visiems prieinamoms kainoms į Egiptą, Tailandą, Tenerifę, žmonės itin domėjosi ir domisi bei perka keliones į Turkiją, nes siūlomos itin patrauklios kainos, kurios ypač priimtinos tiems, kas negalėjo iškeliauti 2010 metais. Juo labiau, kad išankstinių pardavimo metu avansas sudaro tik trečdalį kainos, o pats turistas už tą pačią kainą yra apdraužiamas neįvykusios kelionės draudimu, tad gali jaustis saugus.” -aiškino JUDEK.lt vadovė p. Petraitytė.

Judek.lt, kaip ir pernai primena, kad už Turkijos vizas nuo 2009 metų pabaigos nebereikia mokėti pinigų, todėl sumažėjo kelionių išlaidos šia kryptimi.

Vidutinė kelionės kaina į Turkiją 2010 m. sudarė 1600-1700 LT, kuri po „Star1 Holidays” bankroto pakilo iki 2000 Lt asmeniui. Internetu užsakant keliones vidutinė užsakymo kaina 2010 metais sudarė apie 1600 LT, tuo tarpu 2009 metais ji buvo apie 1400 LT. Taigi vidutinė užsakymo kaina internetu palyginus su 2009 metais ūgtelėjo apie 14%.

„Vidutinis kainos augimas internetu tiesiogiai susijęs su vidutine kaina rinkoje bei su turistų pasitikėjimu įsigyti keliones internetu, kas tampa įprasta, todėl nebijoma išleisti didesnių sumų užsakant keliones šiuo būdu,” -komentavo www.judek.lt vadovė Eglė Petraitytė.” Tai įrodo ir faktas, kad užsakančių internetu santykinė dalis 2010 metais Judek.lt portale akivaidžiai augo palyginus su 2009 metais”, – tęsė p. Petraitytė. [6]

 

 

6.2.3 Paskutinės minutės pasiūlymai

 

        2010 skirtingai nei 2009 metais kelionių organizatoriai nelepino paskutinės minutės pasiūlymais. Aktyvesnis paskutinės minutės pasiūlymų skaičius buvo pavasarį, kai vienas iš kelionių organizatorių pristatė naują prekinį pigių kelionių ženklą. Tačiau vėliau paskutinės minutės kainų dydis buvo aukštas arba jų visai nebūdavo arba būdavo taip trumpai, kad turistai nespėdavo sureaguoti.
„Daugelis turistų, kurie tikrai nori keliaut ir laukia paskutinės minutės pasiūlymų, jau kelintus metus iš eilės nukenčia ir vis dar nepasimoko, kad jeigu yra tinkamas ir priimtinas pasiūlymas išankstinių kelionių pardavimų metu, tokiu atveju reikia nelaukti, nes rizika, kad vietų neliks arba kainos pakils yra labai didėlė,- sakė p. Petraitytė.-„Toks laukimas tinkamas tik tiems, kurie bet kada gali iškeliauti arba/ir nesuplanavę savo atostogų bei jiems tinka nebūtinai kokybiškiausi viešbučiai. Kitais atvejais rekomenduojame taip nerizikuoti, nes praktika tik įrodo šių teiginių teisingumą”-tęsė JUDEK.lt vadovė. [6]

 

 

6.2.4  2011 metų prognozės

 

JUDEK.lt atkreipia į tai dėmesį ir prognozuoja, kad 2011 metais, jeigu išliks aukštis poilsinių kainų lygis, kuris yra pastaraisiais mėnesiais, didės savarankiškai planuojančių ir keliaujančių poilsiautojų dalis, kurie atskirai užsisakinės skrydžius ir viešbučius, taip siekdami sutaupyti. Šiam procesui sąlygas sudaro pigių avia linijų atsiradimas Vilniuje bei jų augimas ir stiprėjimas Kaune.
2011 metais kelionių organizatoriai vėl pasiūlė tiesioginę Maroko kryptį, kuri buvo nutraukta prieš dvejus metus. Tai suteikė galimybę praplėsti turistams savo atostogų žemėlapį ir paprasčiau nukeliauti į norimą šalį.

JUDEK.lt prognozuoja, kad nepaisant pagrindinių kelionių organizatorių planų didinti vietų skaičių poilsinėmis kryptimis iki 20-30%, pati poilsinių kelionių rinka pagal keliautojų skaičių šiais metais, lyginant su praėjusiais bus panaši. „Tokias prognozės teikiame todėl, kad iš esmės esamų organizatorių vietų skaičius didinimas yra susijęs ne su rinkos auginimu ir skatinimu, tačiau su rinkos pasidalinimu po 2010 metų organizatorių bankrotų”,- teigė JUDEK.lt tinklalapio vadovė.” Antra priežastis, pigių aviakompanijų atsiradimas Vilniuje, kaip, pavyzdžiui, Wizzair bei Kaune esamas „Ryanair” buvimas suteikia keliautojams alternatyvas. Trečia, emigracija mažina rinkos potencialą, o ekonominio atsigavimo poveikis bus juntamas tikėtina ne anksčiau ne nuo kitų metų antros pusės, kai poilsinių kelionių pardavimai bus praėję savo vasaros piką, kuris savo ruožtu priklausys vėlgi nuo kainų lygio. Jeigu kainų lygis bus aukštas siekiant organizatoriams maksimalaus pelno, kaip paskutiniais 2010 metų mėnesiais, tikėtis proveržio tikrai nėra prasminga”, – dėstė p. Petraitytė. [6]

                                        

 

6.2.5 Kelionių internetu pirkimo tendencijos

 

Kaip minėta, 2010 m. didėjo santykinė perkančių keliones internetu dalis. Tai vyksta dėl kelių priežasčių. Pirma, jau grįžtantys pakartotinai pirkti klientai, kurie paskatina tuo naudotis ir draugus. Antra, paprastumas ir greitis įsigyjant tokiu būdu keliones, nes nereikia niekur keliauti iš namų ar ofiso, o internete galima rasti pilnus viešbučių aprašymas, jau ten pabuvojusių turistų ir kelionių agentūrų rekomendacijas bei atsiliepimus, o atsiskaitymas ne tik paprastas, bet ir saugus, po kurio belieka atsispausdinti el.paštu gautus dokumentus. Trečia, kelionių organizatoriai patys pradėjo pripažinti ir skatinti šį būdą bei lavinti ir skatinti klientus. Galiausiai, rinkoje daugėjo kelionių agentūrų siūlančių keliones įsigyti internetu.

„Esam įsitikinę, kad 2011 rinkoje paaštrės konkurencija dėl keliautojų pritraukimo įsigyti keliones būtent šiuo būdu, nes į rinką daugiau investuoja tiek esami, tiek nauji žaidėjai.”- tvirtino p. Petraitytė.-„Tačiau manome, kad lengva ir pelninga tai nebus dėl didelių kaštų vystant veiklą internetu, konkurencijos, o turistai rinksis nebūtinai keliais litais mažesnę kainą siūlančius tinklalapius, tačiau žinomus ir patikimus ilgą laiką veikiančius kelionių internetu pardavimo tinklalapius bei išliks lojalūs nenorėdami rizikuoti savo pinigais,”- tęsė ji. [6]

 

  1. KELIONIŲ ORGANIZATORIUS EUROPOJE

 

        TUI didžiausias kelionių organizatorius Europoje, leidžia pasiūlyti patį plačiausią paslaugų spektrą:

  • poilsines ir pažintines keliones tolimuosiuose kraštuose;
  • užsakomųjų skrydžių aviabilietus pačiomis geriausiomis kainomis;
  • apgyvendinimą puikiai pažįstamuose kurortuose ir atokiausiuose pasaulio kampeliuose;
  • privačius namus ir apartmentus slidinėjimo mėgėjams visoje Europoje;
  • pervežimus, automobilių nuomą;
  • Deutche Bahn traukinių bilietus;
  • turistinių namelių-kemperių nuomą;
  • keliones laivais Europos upėmis;
  • golfo ir SPA keliones;
  • kruizus su TUI CRUISE, COSTA, NCL ir ROYAL CARRIBEAN
  • ir daugelį kitų produktų.

Visos kelionės prasideda Vokietijoje, Austrijoje arba Nyderlanduose. [12]

 

8.  ATVYKSTAMASIS IR IŠVYKSTAMASIS TURIZMAS EUROPOJE

 

         2010 m. kelionių agentūros ir kelionių organizatoriai aptarnavo 91,9 tūkst. užsieniečių (iš jų – 15,0 tūkst. Vienadienių lankytojų) ir 227,6 tūkst. Lietuvos gyventojų (iš jų – 3,9 tūkst. Vienadienių lankytojų). Lietuvoje apsilankiusių užsieniečių skaičius, palyginti su 2009 m., sumažėjo 21,9 procento, o išvykusių į užsienio keliones Lietuvos gyventojų – 29,9 procento.  (Atvykstamajį turizmą žr. Lentelėje Nr. 3.)

Daugiausia svečių buvo iš Vokietijos (25,8%), Rusijos (14,3%) ir Lenkijos (8,8%). Lietuviai daugiausia keliavo į Turkiją (25,6%), Egiptą (19,4%), Graikiją (9,6%), Ispaniją (6 %), Italiją (3,9%), Tunisą (3,6%) ir Prancūziją (2,7%). ( Išvykstamajį turizmą žr. Lentelėje Nr. 4.)

Kelionių tikslai.

Pagrindinis kelionių į Rusiją tikslas – apsipirkti (88%). Į Lenkiją vienadieniai lankytojai dažniausiai (75%) vyko apsipirkti, 10 procentų lankytojų vyko laisvalaikio, poilsio ir atostogų tikslais, 6 procentai – verslo reikalais. Didžiąją dalį (52%) kelionių į Baltarusiją taip pat sudarė kelionės, kuriu tikslas – apsipirkti, 37 procentai vienadienių lankytojų į Baltarusiją vyko lankyti giminių ir draugų. Į Latviją vienadieniai lankytojai dažniau vyko laisvalaikio, poilsio ir atostogų tikslais (47%), 28 procentai – verslo ir profesiniais tikslais. [10]

 

  1. ISIGYTOS PREKĖS IR PASLAUGOS INTERNETE

 

Nuo ketvirtadalio iki trečdalio 21-45m. amžiaus lietuvių per pastaruosius dviejus metus pirko lėktuvų bilietus avialinijų ar užsakomiesiems skrydžiams (30%), ėmė vartojimo kreditą dideliam pirkiniui (27%) ar pirko kažką internetu ar teleparduotuvėje (26%), ir beveik penktadalis pirko atostogų kelionės paketus (18%).

Jaunesnio amžiaus žmonės daugiau perka internetu keliones nei vyresnio amžiaus. Moterys, atrodo, šiek tiek daugiau negu vyrai pirko atostogų kelionių paketus, tuo tarpu vyrai daugiau pirko internetu per pastaruosius  dvejus metus. [11]

 

 

9.1 Problemos dėl paslaugų

 

Lietuviai turėjo problemų su produktais ir paslaugomis: su bankais ar kitais kreditų teikėjais (4%), avialinijomis ar užsakomųjų skrydžių kompanijomis (4%), pirkdami internetu (2%) ar iš kelionių operatorių bei kelionių agentūrų (2%).

Iš Lietuvos gyventojų, kurie įsigijo paslaugų ar naudojosi įvairių kompanijų paslaugomis, apytikriai vienas ar du iš 10 pareiškė turėję problemų. Didžiausią dalį problemų sudaro tos, apie kurias pranešė telekomunikacijų kompanijų klientai (21%). Tačiau taip pat turėję problemų pasisakė santykinai daug gyventojų turėjusių reikalų su avialinijomis ar užsakomųjų skrydžių kompanijomis (atitinkamai 13% ir 11%).

Iš vartotojų rinkų rezultatų suvestinės bei Europos  vartorojų centro statistikos matyti, kad perkantieji internetu dažniausiai skundžiasi dėl prekės pristatymo. Pernai 13% visų vartotojų, pirkusių elektroninėse parduotuvėse, patyrė problemų dėl prekės atvežimo – pirkinys juos pasiekė per vėlai arba iš viso nebuvo pristatytas. Tik nedidelė dalis skundų pateikta dėl to, kad pirkta paslauga nebuvo tokia kaip žadėta paslaugų tiekėjas negražįno pinigų. [11]

 

 

9.1.1 Problemų sprendimas

 

        Nepriklausomai nuo amžiaus, daugiau negu pusė (55%) tų, kurie patyrė problemų, pareiškė pretenzijas pardavėjui.

Tik 3 % vartotojų, susidūrusių su problemomis, ieškojo informacijos apie vartotojų teises. Santykinės mažumos kreipėsi pagalbos į nevyriausybinę vartotojų asociaciją (3%) ar į vyriausybinę vartotojų instituciją (2%), į draugus arba šeimą (2%) ar į advokatą (1%). Tik vienas iš 60 respondentų, turėjusių problemų dėl paslaugų, buvo pateikęs oficialų ieškinį. Vienas iš šešių problemas patyrusių vartotojų nedarė nieko (15%).

Užsiimantieji individualia veikla (12%),  auksčiausia išsilavinimo lygį turintys žmonės ir miesto gyventojai (po 5%), galima manyti, šiek tiek daugiau negu kiti ieškojo informacijos apie savo teises. Daugiausia nepasitenkinimą pardavėjui ar paslaugos teikėjui reiškė, tikėtina, fizinį darbą atliekantys darbininkai (71%). Vyrai, atrodo, dažniau negu moterys nieko nedarė situacijoje, kai jie turėjo problemų dėl produktų ar paslaugų(19%). [11]

 

10. KELIONIŲ PARDAVIMO INTERNETU PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

 

        Nagrinėdama interneto rinkodaros savybes ir privalumus supratau, kad iš tiesų užsiimti verslu internete tapo daug lengviau, paprasčiau ir pigiau.

Negaliu ne paminėti kokius privalumus jis teikia potencialiems pirkiejams ir pardavėjams. Kas verčia žmones apsipirkti internete ir naudotis elektroninę komerciją kasdieniniame gyvenime?Turėtume paminėti tris veiksnius – kainą, laiką ir tiesioginį kontaktą. Ir jie turi būti nagrinėjami kartu. Tik kartu šie veiksniai gali priversti klientą ( nesvarbu ar korporacija arba privatų asmenį), per internetą pirkti.

Interneto naudojimas atveria naujas galimybes ir naudą, palyginus su tradicine rinkodara. Internetas davė įmonėms galymybę pritraukti naujų klientų tik per dešimtis sekundžių kurias jis praleido priešais kompiuterio ekraną. Bet tuo pačiu metu jis leidžia vartotojui užeiti į konkurento svetainę. Esant tokiai situacijai, vartotojų dėmėsys didžiausia vertybė, o santykiai su klientais tai bendrovės kapitalas.

Elektroninė komercija leidžia net mažiausiems tiekėjams užsiimti verslu pasauliniu mastu. Todėl klientai taip pat turi potencialių tiekėjų, kurie siūlo reikalingus produktus ar paslaugas, nepaisant geografinės vietos. Tarp pardavėjo ir pirkėjo atstumas vaidina svarbų vaidmenį tik tada, kai prekę reikia pristatyti, tada reikia apmokėti transporto išlaidas.

Internetas suteikia galimybę sugaišti mažiau laiko ieškant partnerių, sprendimų priemimo, sandorių sudarymui, naujų produktų kūrimui ir kt.  Įmonės elektroniniu budu gali gauti išsamią informaciją apie kiekvieno kliento užklausas ir automatiškai teikti produktus ir paslaugas, pritaikytas individualiems poreikiams. Asmuo užsiimantis prekyba internete, paprastai susiduria su šiomis problemomis: nežinomas rinkos dydis, pirkėjų pasyvumas ir nepažystami vartotojai.

Anksčiau elektroninis paštas prekybos įmonėse buvo praktiškai vienintelė rūšys internete. Buvo naudojamas gana ilgą laiką, tačiau ir dabar vis dar yra aktualus.

Įmonės, siekiančios įgyvendinti savo produktus per tinklą taip pat turi daug privalumų:

Gebėjimas greitai reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas greitai pakeisti asortimentą, kainas, prekių aprašymus ir paslaugas; Klientų reakcijos analyzė į tam tikrus pasiūlymus leidžia gauti papildomos informacijos apie jų poreikius ir greitai atlikti reikiamus koregavimus reklamoje; Be to, negalima atmesti galimybės sutaupyti.

Visi šie veiksniai lemia, kad klientai vis labiau norės bendradarbiauti ir jie ateis  vėl ir vėl.

Tačiau kalbant apie interneto rinkodarą, galima rasti daug priežasčių, kad nemanyti jog tai priemonė kuri gali atnešti pelno. Štai tik keletas iš jų:

Veina iš pagrindinių priežasčių yra labai mažas interneto vartotojų skaičius. Dauguma vartotojų tiesiog mėgsta pasidomėti paslaugomis, bet ne pirkti.

Informacijos perteklius daugumoje svetainių apsunkina potencialių klientų priviliojimą ir išlaikymą. Jei svetainė lėtai kraunasi, taip pat informacijos perteklius, tikėtina, kad lankytojas ne taps klientų. Sprendžiant šią problemą yra labiau linkę padėti reklamos specialistai.

Taip pat reikia atkreipti dėmėsį į finansinių sandorių ir konfidencialios informacijos saugumą.

Imonės užsiimančios saugumu, apsaugo nuo galimu nuostolių dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo.

Profesionalių ekspertų trūkumas interneto rinkodaroje ir reklamoje veda prie prastos paslaugų kokybės.Vis dėlto, nepaisant visų sunkumų ir problemų, vis daugiau bendrovių pradeda pardavinėti per internetą.

Taigi, pagrindinės interneto rinkodaros funkcijos:

  • gebėjimas veikti ne konkrečioje teritorijoje arba rinkos vietoje;
  • per trumpą laiką sandorių įgyvendinimas, naujų paslaugų kūrimas ir t.t;
  • sandorio išlaidų mažinimas, įskaitant pridetines išlaidas (nuostolius nuo nepavykusio, neteisėto arba nesąžiningo sandorio) sumažinti riziką;
  • sumažinti naujų paslaugų parengimo ir įdiegimo laiką, sumažinti tarpininkų ir pardavimo išlaidas. [5]

Beveik visiškai automatizuoti visi verslo procesai, sumažinta neigiamų pasiekmių „žmogiškojo faktoriaus“ (Aš pamiršau patvirtinti paraiškos ne nusiunčiau faksu ir t.t.), aktyvus informacijos laiku pateikimas, būtinas agentūroms ( kainos, laisvos vietos ir kt.) Trūkumai: didelės pradinės išlaidos vystymuisi, truksta nustatytų verslo procesų, o kompiuteriai nuolat prijungti prie interneto. Reikia išlaikyti didelę duomenų bazę, sudėtingos programinės įrangos naudojimas ir brangus svetainės sukurimas.

            Pagrindinis privalumas keliautojams – gėbėjimas bendrauti su turizmo agentūros vadybininkų online režimu tiesiogiai, kas yra labai svarbu vartotojams. Klientų pasitenkinimas priklauso nuo teikiamos paslaugos saugumo, patikimumo, greičio, paprastumo, kokybės. Pasitenkinimas elektroninių būdų nusipirkta paslauga, tai skatina pakartoti pirkimus, taip pat sukuria pasitikėjimą elektroninių verslų. Tinkamai pritaikita sistema leidžia vartotojams pasirinkti ir užsakyti prekes neišeinant iš namų ar biuro. Tai suteikia klientui patogumo bei teigiamą poveikį. Jie galės gauti maksimalią informaciją apie prekes ir paslaugas. Tiesiogionio kontakto dėka pirkėjas išvengia itikinėjimų bei emocinio poveikio. Be to, dauguma klientų prieš atvykimą į kelionių agentūrą jau yra apsisprendė dėl kėlionės, tai žymiai palengviną agentūros vadybininkų darbą. Jei yra ryšis su vidine ofiso programą, tai ateinant turistui į biurą jau gali būti išduoti reikalingi dokumentai.

IŠVADOS

  1.  Lietuviai keliones internetu perka vis dažniau, tačiau vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio. Lietuvių, perkančių internetu, skaičius po truputį auga. Pagrindinės priežastys – didesnis vartotojų pasitenkinimas ir įsitikinimas, kad kainos internete mažesnės.
  2. 2010 m. kelionių pirkimas sumažėjo dėl nelaimingų atsitikimų kurortose, dėl „Starl Holidays“ bankroto ir dėl finansinės krizės.
  3. Jaunesnio amžiaus žmonės daugiau perka keliones internetu nei vyresnio amžiaus.
  4. Internetas tapo labai svarbus mūsų gyvenime. Nes galima greitai rasti  reikiama informaciją ir neišeinant iš namų nusipirkti paslaugą.
  5. Kėlionės internetu pirkti gėriau, nes sutaupoma laiko, nėra aplinkinių žmonių poveikio, įkalbinėjimų, gali kėlionę pasirinkti pats ir apmokėti neišeinant iš namų. Perkant kėliones internetų dažnai gaunama nuolaida.
  6. Kėlionių vadybininkams taip pat patogu kai keliautojas kėliones užsako internetu, nes nereikia atlikti papildomo darbo, ieškoti kėlionių, siūlyti, įtikinėti, bei daryti rezervavimą.

 

Lentelė Nr. 1

Svetainės lankytojų srautai pagal šalis ir miestus 2010m.

 

Lankytojai pagal šalis:Lankytojai pagal miestus:
1.Lietuva70,05 proc.1.Vilnius61,43 proc.
2.Lenkija3,65 proc.2.Kaunas4,19 proc.
3.Rusija2,76 proc.3.Alytus2,29 proc.
4.Vokietija2,75 proc.4.Ryga1,86 proc.
5.Latvija2,23 proc.5.Maskva1,55 proc.
6.D. Britanija2,04 proc.6.Klaipėda1,47 proc.
7.Suomija1,60 proc.7.Varšuva1,18 proc.
8.Prancūzija1,42 proc.8.Londonas0,91 proc.
9.Ispanija1,30 proc.9.Minskas0,75 proc.
10.Italija1,16 proc.10.Helsinkis0,66 proc.
11.Švedija1,12 proc.11.Sankt Peterburgas0,61 proc.
12.Norvegija1,06 proc.12.Talinas0,60 proc.
13.Baltarusija0,89 proc.13.Paryžius0,45 proc.
14.JAV0,85 proc.14.Oslas0,37 proc.
15.Estija0,83 proc.15.Madridas0,37 proc.
16.Danija0,82 proc.16.Berlynas0,30 proc.
17.Belgija0,71 proc.17.Panevėžys2,26 proc.
18.Nyderlandai0,64 proc.18.Milanas0,27 proc.
19.Ukraina0,36 proc.19.Alytus0,29 proc.
20.Šveicarija0,35 proc.20.Stokholmas0,26 proc.

 


Lentelė Nr. 2

Lyginant 2010m. su 2009m.  Lankytojų skaičius pagal šalis:

 

IšaugoSumažėjoLiko panašus kaip 2009 m.
Rusijos (ketvirtadaliu)LenkijosD. Britanija
PrancūzijosVokietijosItalijos
IspanijosSuomijos(beveik trečdaliu)JAV
BaltarusijosLatvijosNyderlandų
EstijosŠvedijos
DanijosNorvegijos
UkrainosBelgijos
Šveicarijos
Austrijos

 

Lentelė Nr. 3

Atvykstamasis turizmas, kai keliones organizuoja ir paslaugas teikia kelionių agentūros ir kelionių organizatoriai, pagal šalis.

Atvykusių užsieniečių skaičiusPalyginti su ankstesniais metais, padidėjimas, sumažėjimas(-), %Atvykudių užsieniečių skaičius

2008m.

2009m.

2010m.

2009m.

2010m.

Austrija

1947

3376

2460

73,4

-27,1

Belgija

872

400

658

-54,1

64,5

Bulgarija

10

32

24

3,2k

-25,0

Čekija

635

438

216

-31,0

-50,7

Danija

1242

709

423

-42,9

-40,3

Estija

2616

2589

1712

-1,0

-33,9

Graikija

192

235

597

22,4

2,5k

Ispanija

5656

3282

2779

-42,0

-15,3

Italija

7357

5427

4367

-26,2

-19,5

Jungtinė Karalystė

6818

3750

1596

-45,0

-57,4

Kipras

10

18

Kroatija

2

7

23

3,5k

3,3k

Latvija

1387

1411

1488

1,7

5,5

Lenkija

9461

11612

7154

22,7

-38,4

Liuksemburgas

7

7

15

0,0

2,1k

Malta

3

Nyderlandai

950

1263

989

32,9

-21,7

Portugalija

784

417

955

-46,8

2,3k

Prancūzija

5007

3839

3879

-23,3

1,0

Rumunija

9

45

59

5,0k

31,1

Slovakija

12

50

11

4,2k

-78,0

Slovenija

65

192

10

3,0k

-94,8

Suomija

4885

5746

3343

17,6

-41,8

Švedija

1962

1284

1083

-34,6

-15,7

Turkija

39

168

919

4,3k

5,5k

Vengrija

184

80

36

-56,5

-55,0

Vokietija

23617

24030

15346

1,7

-36,1

Kitos Europos šalys

603

1034

256

71,5

-75,2

Rusija

13178

15680

13087

19,0

-16,5

Baltarusija

4250

2529

3480

-40,5

37,6

 

 

Lentelė Nr. 4

Išvykstamasis turizmas, kai kelionės organizuoja ir paslaugas teikia kelionių agentūros ir kelionių organizatoriai, pagal šalis.

 

Išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius

Palyginti su ankstesniais metais, padidėjimas, sumažėjimas(-), %

Išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius

 

2008m.

2009m.

2010m.

2009m.

2010m.

Austrija

6574

7807

3454

18,8

-55,8

Belgija

2978

1782

1475

-40,2

-17,2

Bulgarija

2246

4549

3934

2,0k

-13,5

Čekija

10033

8596

3832

-14,3

-55,4

Danija

1438

1784

1030

24,0

-42,3

Estija

6448

7030

3476

9,0

-50,6

Graikija

23861

27296

21929

14,4

-19,7

Ispanija

10499

17631

13698

69,9

-22,3

Italija

17638

15250

8822

-13,5

-42,2

Jungtinė Karalystė

2210

2363

2606

6,9

10,3

Kipras

893

1561

67

71,4

-95,6

Kroatija

6988

7976

4781

14,1

-40,1

Latvija

6553

5046

2183

-23,0

-56,7

Lenkija

6066

7671

5091

26,5

-33,6

Liuksemburgas

87

74

144

-14,9

94,6

Malta

22

46

116

2,1k

2,5k

Nyderlandai

1686

2034

1148

20,6

-43,6

Portugalija

388

589

845

51,8

43,5

Prancūzija

11486

11220

6079

-2,3

-45,8

Rumunija

36

229

22

6,4k

-90,4

Slovakija

6424

6047

3046

-5,9

-49,6

Slovenija

292

411

234

40,8

-43,1

Suomija

4967

3988

2144

-19,7

-46,2

Švedija

4097

3718

2891

-9,3

-22,2

Turkija

35665

70835

58188

98,6

-17,9

Vengrija

4627

2949

1133

-36,3

-61,6

Vokietija

7196

6646

4376

-7,6

-34,2

Kitos Europos šalys

533

631

449

18,4

-28,8

Rusija

4483

3226

1723

-28,0

-46,6

Baltarusija

2404

718

1634

-70,1

2,3k

 

Advokatų profesinė etika ir civilinis procesas

advokatai

Advokatų profesinės kultūros pro­blema dabar yra labai aktuali dėl keleto priežasčių. Tei­sės ir teisėsaugos reforma Lietuvoje dik­tuoja būtinybę išanalizuoti ne tik aktualius nūdienos teisės reguliavimo princi­pus ir Lietuvos teisės tradicijų palikimą, bet ir ypač atkreipti dėmesį į etikos principų įtaką šiems ir kitiems svarbiems reiškiniams. Nepaisant to, advokatūrai šiandieną keliami di­deli reikalavimai. Reikėtų atkreipti dėme­sį, kad dėl pasyvios kultūros politikos ir kitų veiksnių šalyje, akivaizdus mo­ralinių ir dorovinių vertybių stygius, o tai pavojingai plinta ir teisininkų bendrijoje. Todėl Advokatūros ir kituose įstatymuose, kruopščiai saugomos ir puose­lėjamos klasikinės teisininko veiklos tra­dicijos, visa kultūrinė socialinė mūsų gy­venimo sankloda, kuri turi garantuoti šalies tei­sinių institucijų tobulėjimą, veiksmingą aukštų profesinės etikos standartų ir do­rovės normų diegimą į teisininkų praktiką. Garbinga ir itin atsakinga teisininko veik­la įpareigoja atkakliai ir kantriai ugdyti orumą, principingumą, savikontrolę. Tik aukštos dvasinės kultūros, mandagus ir gražiai besielgiąs ad­vokatas visada palieka inteligentiško ir pa­trauklaus žmogaus įspūdį bei palankiai nu­teikia kūrybingam profesiniam darbui. Ir atvirkščiai – pasipūtimas, žema elgesio kultūra, elementa­raus etiketo ir mandagumo taisyklių nepai­symas sukelia teisininkų tarpusavio įtam­pą ir nepagarbą arba stebinčių žmonių ironiją ir nuostabą. Taip skaudžiai nukenčia ir civilinėje byloje dalyvaujančio advokato arba net teismo profesinis prestižas. Būtent dėl šitų priežasčių advokatų etikos taisyklių bei jų laikymosi analizė tapo itin aktuali tema, kurią reikėtų išsamiai ,,ištirti”. Kadangi advokato profesijos specifika suponuoja ypatingą advokato ir advokato padėjėjo padėtį civiliniame procese, todėl etikos taisyklių problematika yra analizuojama civilinio proceso kontekste.

Siekiant detaliai aptarti šią temą, darbe bus naudojamas visų pirma lyginamasis metodas. Jo pagalba galima palyginti advokatų padėtį civiliniame procese su kitais teisininkais ir su kitų šalių advokatais. Norint išsamiai išanalizuoti pasirinktą temą, būtina naudoti sisteminį metodą, kuris reikalauja atsižvelgti į teisės sistemos suderinamumą ,ir su kurio pagalba galima rasti kolizijų ar net teisinių spragų. Neapsieta ir be istorinio metodo, kuris parodo etikos taisyklių vystymosi tendenciją bei Advokatų profesinės etikos kodekso priėmimo priežastis.

Šio darbo pagrindinis tikslas – numatyti ir suformuluoti advokato profesijos praktiniame darbe keliamus etikos reikalavimus. Svarbu apibrėžti pagrindinius advokato veiklos principus, be kurių ši ypatinga profesija negalėtų egzistuoti ir advokatai negalėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas. Nagrinėjant šį klausimą, neabejotinai bus paliesta nemažai norminių teisinių aktų bei specialiosios literatūros, kurios analizė padės suformuluoti atitinkamą nuomonę dėl advokato profesinės etikos taisyklių reikšmę ir aktualumą. Bus lyginamos įvairių teisininkų ir mokslininkų nuomonės, kas padės rasti optimaliausią poziciją.

 

1.Advokatų profesijos ypatumai

 

Esminis vaidmuo teisinių paslaugų srityje Europos šalyse tenka tam tikros teisininkų kategorijos atstovams – advokatams (advocaat, advocati, asianajaja, barrister ir kt.). Advokatų vaidmuo visuomenės gyvenime labai svarbus. Kad ji įgyvendintų, jie turi supras­ti savo santykius su teisine sistema. Tinkamai taikomos profesinės etikos taisyklės padeda šiuos santykius apibrėžti. Pagal Advokatūros įstatymo 1 straipsnį, advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą.

Advokatų veiklos sritis yra labai plati. Tačiau pagrindinė jų veikla – atstovauti klientų interesams teismuose. CPK 50 straipsnis aiškiai nurodo, kad atstovais pagal pavedimą teisme, o tai yra ir civiliniame procese gali būti advokatai bei advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Advokatai yra teisės specialistai, padedantys subjektui įgyvendinti savo teises civiliniuose bylose, atstovauti jo interesams teismuose. Subjektu čia suprantami visi fiziniai (konkretus žmogus) ir juridiniai (įmonės, įstaigos, organizacijos) asmenys. Labai svarbu, jog tarp atstovaujamojo ir atstovo susiklostytų pasitikėjimo grindžiami santykiai. Bendradarbiaudami su klientais, advokatai turi būti mandagūs, taktiški ir laikytis teisinės etikos normų. Konfidencialumas (klientų informacijos slaptumas ) yra pagrindinis advokatų veiklos principas. Atstovaudami savo kliento interesus, advokatai realizuoja teisinės gynybos principą. Šis darbas reikalauja greito mąstymo, geros iškalbos, teisinių procedūrų ir taisyklių išmanymo. Todėl daugelis advokatų specializuojasi tam tikroje srityje, kaip pavyzdžiui tarptautinėje teisėje, intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, tai yra gina klientų autorines teises meno, dizaino, muzikos srityje ir kompiuterinių programų gamyboje.

Kita jų funkcija – konsultuoti klientus įstatymais nustatytų teisių ir pareigų, bylos kėlimo ir sėkmingo ginčo išsprendimo klausimais. Advokatai pataria klientams oficialiųjų dokumentų, tokių kaip kontraktai ir sutartys, sudarymo klausimais. Kadangi beveik visiems procesiniams dokumentams surašyti yra taikomi tam tikri reikalavimai., paprastam žmogui yra labai sunku susiorientuoti tokioje reikalavimų gausybėje. Būtent todėl advokatai gali padėti inicjuoti civilinį procesą, taip pat jį tinkamai vesti. Taip pat jie nagrinėja klientų bankroto bylas, rengia klientų testamentus, užstato ir nuomos sutartis, kaip globėjai ar testamento vykdytojai tvarko palikimo reikalus.

Tačiau tai dar ne visos jo atliekamos funkcijos. Jie analizuoja užbaigtų bylų rezultatus, nagrinėja vienų ar kitų įstatymų taikymo aplinkybes. Analizuodami bylas, advokatai naudojasi teisinėmis bibliotekomis, kompiuterizuotomis programinėmis priemonėmis, kurios leidžia automatiškai atlikti teisinės literatūros paiešką ir sudaryti tipinius teisinius raštus.

Reikia paminėti, jog advokatai, turintys privačias įstaigas atlieka ir administracinį darbą. Jie vadovauja įstaigos darbui, samdo ir prižiūri personalą, rūpinasi įstaigos aprūpinimu medžiagomis ir priemonėmis.

Kiekvienoje Europos šalyje advokatų veikla turi savo ypatybių, kurios yra sąlygotos skirtingų tradicijų ir atspindi vienos ar kitos valstybės teisinės sistemos istorinę raidą. Paprastai advokatai sudaro atskirą profesinę kategoriją, kuri turi tam tikras išskirtines teises teisinių paslaugų srityje ir ypač atstovavimo teismuose požiūriu. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Graikija, ne tik atstovauti teismuose, bet ir kitas teisines paslaugas formaliai gali teikti tik advokatai. Tuo tarpu kitose šalyse teisinių paslaugų sritis yra labiau liberalizuota. Pavyzdžiui Suomijoje atstovauti visuose teismuose gali ne tik advokatai. Kai kuriose šalyse (Belgija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir kt.) išimtinai advokatams yra paliktas atstovavimas tik kai kuriuose teismuose.

Daugumoje Europos valstybių advokatai sudaro vieningą profesinę grupę, tačiau kai kur (Didžioji Britanija, Lenkija) ji yra padalinta dar bent į dvi kategorijas, kiekviena iš kurių turi specifinį vaidmenį teisinių paslaugų srityje.

Kaikuriose Europos šalyse advokatai išlaiko specifinį atskiros gildijos statusą, kas reiškia, kad ne kiekvienas teisininkas gali praktikuoti kaip advokatas. Paprastai advokato teisės ir vardas yra įgyjami ne tik sėkmingai baigus teisės studijas, bet dar ir atlikus tam tikrą praktiką bei išlaikius papildomus egzaminus. Šiuo požiūriu išsiskiria Ispanija, kur teisinio universitetinio išsilavinimo turėjimas yra faktiškai vienintelis reikalavimas asmenims, norintiems užsiimti advokato praktika.

Paprastai advokatai praktikuoja kaip nepriklausomi (self employed) asmenys, kurie gali asocijuoti savo veiklą su kitais partneriais. Tačiau advokatų bendros veiklos formos daugelyje šalių yra ribojamos (ypač kompanijų, kurios yra ribotos civilinės atsakomybės teisės subjektai) steigimo prasme. Net ir tais atvejais, kai ribotos atsakomybės advokatų firmos yra toleruojamos, dažnai išlieka neribota advokato atsakomybė jo konkretaus kliento atžvilgiu .

Faktiškai visose Europos valstybėse šalia advokatų tam tikras teisines paslaugas teikia ir kiti asmenys, dažnai net neturintys teisinio išsilavinimo, tačiau jų veikla paprastai yra apribota tik specialiomis sritimis. Dažniausiai jie negali arba gali tik tam tikrais atvejais atstovauti savo klientų teismuose.

 

  1. Advokatai – profesine veikla užsiimantys asmenys

 

Advokatų civilinės atsakomybės problemos Lietuvos teismų praktikoje dar nėra spręstos. Civilinės teisės doktrinoje šie klausimai dažniausiai nagrinėjami kartu su kitų profesine veikla užsiimančių asmenų – notarų, gydytojų, auditorių ir kitų atsakomybe.

Advokato ir advokato padėjėjo padėtis civiliniame procese ypatinga. Savo intelektine veikla, profesinėmis savybėmis jie ne tik teikia teisinę pagalbą klientams, atstovauja teisme jų interesams, bet ir padeda teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje. Reikia tei­sėtai ginti, gerbti ir garantuoti ne tik kliento teises, bet ir veikti teisingumo labui.

Profesine atsakomybe yra vadinama konkrečios profesijos asmenų atsakomybė už netinkamą savo profesinių pareigų vykdymą. Profesine veikla besiverčiantiems asmenims yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams.

Kyla klausimas, ar advokatų ir advokatų padėjėjų veikla gali būti priskirta profesinės veiklos kategorijai, jei taip, kokie kriterijai leidžia priskirti?

Jau pats advokato arba advokato padėjėjo statusas visuomenės akyse suponuoja nuomonę, kad šie asmenys turi specialių žinių ir praktinių įgūdžių, jais valstybė pasitikėjo su­teikdama teisę teikti teisines paslaugas asmenims. 1998 m. Teisinės sistemos reformos metmenų redakcijoje buvo nurodyta, kad teisinės pagalbos kokybei ir efektyvumui teisme užtik­rinti sudaromos sąlygos bei skatinama įgyvendinti nuostatą, kad fiziniams asmenims tei­smuose atstovautų advokatai. Toks įstatymo leidėjo pasitikėjimas grindžiamas atitinkamais kriterijais.

Advokatams (kaip ir kitiems profesine veikla besiverčiantiems asmenims) yra priva­loma turėti atitinkamą kvalifikaciją. Tam, kad asmuo galėtų būti pripažintas advokatu, visų pirma jis turi turėti teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Jei būsimasis advokatas neturi penkerių metų teisinio darbo stažo, tada turi atlikti ne trumpesnę  kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą.

Šie reikalavimai susiję su siekimu, kad būsimi advokatai turėtų geresnę kvalifikaciją, daugiau ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, kad jų teikiamos paslaugos ateityje taptų kokybiškesnės, būtų mažesnė profesinių klaidų tikimybė. Be atitinkamo išsilavinimo ir praktikos, kaip vieną iš pripažinimo advokatu sąlygų įstatymas numato ir kvalifikacinio egzamino išlaikymą. Jo metu patikrinamos būsimo advokato žinios, įgytos studijų ir advokato padėjėjo praktikos metu. Kaip viena iš advokatu tapusio asmens pareigų numatyta pareiga nuolat kelti savo kvalifikaciją. Minėti reikalavimai parodo, kad advokato profesinės veiklos pobūdis reikalauja specialaus profesinio pasirengimo, o tai apima tiek teori­nių, tiek praktinių dalykų išmanymą.

Advokatams ir advokatų padėjėjams, atstovaujantiems klientų interesams, būtina lai­kytis ne tik įstatymų, bendrųjų moralės reikalavimų, bet ir atitinkamų profesinio elgesio rei­kalavimų, suformuluotų Advokatų profesinės etikos kodekse. Tai taip pat laikytina viena iš profesinės veiklos ypatybių.

Sudėtingėjant ekonominiams santykiams, didžiąją dalį jų sureguliavus teisės normo­mis, daugeliui visuomenės narių, neturintiems teisinio išsilavinimo, sunku susigaudyti dau­gybės teisės aktų nuostatuose, tinkamai realizuoti savo teises patiems, be profesio­nalaus teisininko pagalbos. Todėl profesionalios teisinės paslaugos visuomenei yra būtinos.

Kitas kriterijus, kuriuo vadovaujantis galima advokatus priskirti prie profesine veikla besiverčiančių asmenų, yra reikalavimas prieš pradedant vykdyti profesinę veiklą apsidrausti civilinę atsakomybę. Advokatūros įstatyme nurodyta, kad minimali draudimo suma yra 100 000 litų vienam draudiminiam įvykiui. Senajame Advokatūros įstatyme buvo numatyta mažesnė 50 000 litų suma. Šis pakeitimas atsirado atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis ad­vokatų dirba su užsienio kompanijomis ir jų sudaromų sandorių sumos dažnai gerokai viršijo įstatyme numatytą minimalią draudimo sumą.

Minėti kriterijai leidžia teigti, kad advokato vykdoma veikla yra tikrai ypatinga, palyginti su kitomis veiklos rūšimis, jai yra taikomi griežti reikalavimai, todėl advokatai yra priskiriami prie profesine veikla besiverčiančių asmenų, kurių profesinė atsakomybė yra specifinė.

 

  1. Advokatų vaidmuo civiliniame procese

   Teisminis piliečių teisių gynimas – tai sudėtinga procesinių veiksmų visuma, ir čia svarbų vaid­menį atlieka advokatūra. Būtent advokatai atlieka atstovavimo civiliniame procese funkciją. Pirmaisiais Lie­tuvos nepriklausomybės atkūrimo metais advokatai daugiausiai dalyvavo baudžia­mosiose bylose, o dabar dėl įvairių prie­žasčių padėtis radikaliai pasikeitė, nors ad­vokato veikla civilinėse bylose dažnai yra sudėtingesnė, nes jai reikia daugiau profe­sinio atidumo ir fizinės ištvermės, laiko są­naudų. Kita vertus, dalyvaudamas, pavyzdžiui, civilinėse ūkinėse komercinė­se bylose, jis turi galimybę gauti gerokai didesnius honorarus negu baudžiamosio­se bylose. Todėl advokato darbo ir išlaidų, susijusių su jo profesine veikla, apmokėji­mas nepasiturinčių, nesugebančių ginti sa­vo teisių asmenų civilinėse bylose yra itin aktualus klausimas. Advokato, tei­kiančio teisinę pagalbą tokiose bylose, dar­bas turėtų būti apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų. Tada advokato teisinė pa­galba daugeliui piliečių būtų prieinames­nė, išsiplėstų jos mastai, kartu sustiprėtų ir teisinė šių piliečių interesų gynyba.

Atstovavimas civiliniame procese – tai specifinė veikla, reikalaujanti atitinkamos kvalifi­kacijos, atidumo, rūpestingumo, oratorinių sugebėjimų. Atstovas padeda ne tik šalims tinka­mai ginti savo interesus, bet ir teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą byloje. Pagal naująjį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) teisė atsto­vauti teisme pagal pavedimą paliekama numatant nedideles išimtis tik advokatams ir advokatų padėjėjams. Šiuo pasirinkimu įstatymų leidėjas dar kartą patvirtino, kad atstovavimas teisme yra svarbi visuomenei ir valstybei veikla, kurią vykdantys asmenys klientams turi ga­rantuoti kokybiškas paslaugas, o klaidos ar nepakankamo atidumo atveju – teisingą žalos atlyginimą. Taigi kalbant apie atstovavimą pagal pavedimą atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sutrumpėjo sąrašas asmenų, galinčių būti tokiais atstovais. Iš esmės yra dviejų rūšių atstovavimas pagal pavedimą: kai atstovas yra pašalinis asmuo ir kai atstovas nėra pašalinis asmuo. Jeigu atstovas yra pašalinis asmuo, fiziniam asmeniui gali atstovauti tik advokatai, tai yra įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą, ar jų padėjėjai. Šios sąlygos išimtis yra tik jei asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą atstovauja savo artimiesiems giminaičiams, sutuoktiniui arba sugy­ventiniui. Kita išimtis – profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos na­riams darbo teisinių santykių bylose. Taip pat vienas iš bendri­ninkų kitų bendrininkų pavedimu gali atstovauti teisme. Kitais atvejais kiti asmenys, net ir turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali atstovauti civilinėje byloje. Viena iš svarbesnių priežasčių tokiom išimtims – atstovo ir atstovaujamojo teisiniai santykiai pagal savo pobūdį yra fiduciariniai (pasiti­kėjimo), todėl atstovas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atsto­vauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Tai yra ne tik teisinė, bet ir profesinė mora­linė jo pareiga. Minėtas išlygas lemia ypa­tingi atstovo ir atstovaujamojo pasitikėjimo santykiai, grindžiami arba bendra teise (pareiga), arba giminyste, arba santuoka, arba aktyvesniu silpnesnės proceso šalies (darbuotojo) interesų gynimo poreikiu.

Iš kitos pusės atstovaujamojo civilinėse bylose pasirinkimo ribojimus lemia keletas priežasčių, o pirmiausiai tai, kad tik advokatai privalo drausti savo civiline atsakomybę, tik advokatūroje yra aiški savivaldos, taigi ir savikontrolės sistema, tai yra garbės teismas ir galiausiai advokatai yra išlai­kę reikiamus kvalifikacinius egzaminus, įrodančius, jog jų žinių pa­kanka konsultuoti. Advokatų padėjėjai atitinkamas teises turi todėl, kad už juos visiškai atsako advokatai – jų praktikos vadovai.

Tačiau šiuo atveju gali kilti klausimas, ar nėra ribojama asmenų pasirinkimo laisvės principas.

  1. Etikos taisyklių taikymas civiliniame procese

Vienas svarbiausių dalykų, skiriančių vieną profesiją nuo kitos, yra pačiu tos profesijos nariu sukur­tas ir įgyvendinamas profesinio elgesio kodeksas. Daugelio užsienio šalių teisininkai jau seniai vado­vaujasi etikos arba profesinio elgesio kodeksais dėl kelių priežasčių. Visų pirma, aiškus etikos kodeksas kelia teisininko pro­fesijos vertę, didina klientų pasitikėjimą, stiprina teisi­ninkų nepriklausomybę. An­tra, teisininkai, kurdami etikos kodeksus ir vadovaudamiesi jais mažina valdžios kontrolės būtinybę ir savo ruožtu saugo savo nepriklausomybę. Trečioji priežastis tokiam kodeksui atsirasti ir Lietuvoje buvo tai, kad dėl užsienio šalyse galiojančių etikos ko­deksų užsienio klientai, vers­lininkai, teisininkai tikisi, jog Lietuvos teisininkai taip pat vadovaujasi panašiu kodeksu, o jo nesant užsieniečiams gali atsirasti kliūčių imantis verslo ar kreipiantis teisinės konsultacijos Lietuvoje. Šias priežastis sustiprina ir profesijos reikalavimai bei finansinė nauda. Dėl išskirtinio teisininko profesijos santykio su teise ir advo­katu, sprendžiančiu klientų asmeni­nius reikalus ar verslo problemas, santykių su klientais teisininkai privalo turėti elgesio taisykles.

Ne visada lengva apibrėžti, koks elgesys yra tinkamas. Juo labiau, kad daugelyje šalių jis suprantamas skirtingai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose plačiai paplitęs sąlyginis mokestis, kai tam tikras procen­tas nuostolių atlyginimo sumos, kurią gauna advokatas iš kliento, laimėjęs bylą, vadovaujantis etikos taisyk­lėmis draudžiamas daugelyje Eu­ropos šalių.

Antra vertus, Europoje dažna praktika, kai vienos šalies advokatas, nesant kitos šalies atsto­vo, konsultuojasi su teisėju dėl bylos. Jungtinėse Amerikos Valstijose daž­niausiai draudžiama . Net ir toje pačioje šalyje gali įvykti įvairių pokyčių, verčiančių keisti ir papildyti profesinio elgesio taisykles.

Akivaizdu, kad teisininkų profesinės etikos kodeksas turi atsižvelgti į kiekvienos teisinės srities teisininkų veiklos ypatybes. Atkreipti­nas dėmesys, kad Advokatų profesinės etikos kodekso projekte (pir­mą kartą mūsų šalies istorijoje!) buvo bandoma kompaktiškai susisteminti, kodifikuoti vi­sų šalies teisininkų etikos pagrindines nuostatos. Bendras visų specialybių tei­sininkų etikos kodeksas veiksmingiau, kompaktiškiau harmonizuotų ir suderintų kiekvienam teisininkui reikšmingas etikos nuostatas. Pagaliau tokiu kodeksu teisinin­kui patogiau naudotis praktiškai. At­skirų specialybių teisininkų etikos taisyk­lių rinkiniai tik nepagrįstai susmulkintų bendruosius ir nedalomus visoms pagrin­dinėms teisininkų institucijoms būdingus principus. Tarybiniais laikais iš visų teisinės sistemos darbuotojų grupių etikos kodeksą turėjo tik advokatai. Toks advokatų, dažniau­siai atstovaujančių klientų interesams ginčuose su valstybe, išsiskyrimas, palyginti su prokurorais, kurie, kaip valstybės pareigūnai, buvo nuo jos priklausomi, tada buvo labai nau­dingas. Advokatai, turėdami savo etikos kodeksą ir patys jį įgyven­dindami, tapo labiau nepriklausomi, pakilo jų prestižas. Dabartinėje Lietuvoje prokurorai atstovauja pavieniams asmenims, bendrovėms ir jiems, kaip ir advokatams, reikia va­dovautis etikos kodeksu. Taigi jiems toks kodeksas irgi būtinas.

Reikia įvertinti specialius kiek­vienos srities darbuotojų santykius ir pareigas, taip pat etikos kodeksus de­rinti su skirtingais teisinės sistemos grupių poreikiais. Pavyzdžiui, proku­roro, sužinojusio faktą, padėsianti įrodyti kaltinamojo nekaltumą, pa­reiga visiškai skirtinga, nei advokato, išsiaiškinusio, kad jo klientas yra tikrai kaltas. Pavyzdžiui, teisėjams ar kitiems valstybės tarnautojams gali būti uždrausta dalyvauti politikoje, tačiau toks ribojimas advokatams netiktų. Kaip pavyzdį, galima pateikti argumentą, kad notarų etikos reikalavimai gali būti tokie patys kaip ir advokatų, tačiau galimos tik notarų veiklai būdingos situacijos.

Nors daugelio šalių tam tikros etikos taisyklės įvairuoja dėl teisinin­ko profesinės veiklos sričių arba keis­tinos dėl visuomeniniu pokyčių, tačiau yra bendrieji principai, kuriais grin­džiama teisinė etika.

Daugelis teisininko pareigų nurodyta Profesinio elgesio taisyk­lėse, materialinėje ir profesinėje teisėje. Advokatas taip pat vadovau­jasi asmeniniu sąmoningumu ir savo teisinės srities kolegų pritarimu. Jis turi siekti aukščiausio profesinio meistriškumo, tobulinti teisę ir savo pavyzdžiu reikšti darba­vimosi visuomenei idealus. Advokato, kaip kliento atstovo, teisinės sistemos elemento ir piliečio, pareigos dažniausiai yra suderinamos. Kai oponuojanti šalis gerai atstovaujama, advokatas gali uoliai atstovauti savo klientui ir ginti jo interesus, ir kartu siekti teisin­gumo. Taip pat jis gali būti tikras, jog kliento informacijos saugojimas atitinka visuomenės interesus, ir žmonės, žinodami, kad jų teisiniai įpareigojimai tvarkomi konfidencialiai, bus labiau linkę naudotis teisinėmis paslaugomis. Tačiau teisinėje praktikoje pasitaiko, kad advokato pareigos viena kitai prieštarauja.

Dažniausiai sudėtingų etikos problemų kyla dėl konflikto tarp jo pareigos klientui ar teisinei sistemai ir paties advokato kaip sąžiningo asmens, siekiančio likti teisingu ir kartu užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui, interesų. Juk advokatai ne visada atstovauja sąžiningų klientų interesus. Tačiau advokato, kaip kliento atstovo, negalima tapatinti su pačiu klientu. Jis gali turėti savo poziciją konkrečiu klausimu, tačiau etiniais sumetimais advokatas negali veikti priešingai savo atstovaujamojo interesams. Be to, profesinio elgesio taisyklės numato tokių kon­fliktu sprendimo būdus. Vadovau­jantis šiomis taisyklėmis, gali atsirasti daug sudėtingų profesinio diskretiš­kumo klausimų. Jie turi būti spren­džiami priimant profesionaliai tinka­mus ir morališkai teisingus spren­dimus vadovaujantis svarbiausiais taisyklėse nurodytais principais.

 

  1. Advokatų veiklos principų reikšmė

Visų pirma, reikėtų sufor­muluoti advokato profesijos praktiniame darbe keliamus reikalavimus. Čia būtina nurodyti, kad advokatas turi būti gerai iš­studijavęs įstatymus ir būti sąžiningas, kuk­lus, nepriekaištingai elgtis ne tik teismo procese, bet ir kitose įstaigose bei buityje.

Praktikoje dar būna atvejų, kai advoka­tas, neturėdamas pakankamai teisinių žinių arba gerai nepasirengęs bylai, negina rei­kiamai kliento interesų. Tokią gynybą tai­syklėse reikia smerkti ir nurodyti, kad už tai atsakoma drausmine tvarka.

Tais atvejais, kai advokatas nujaučia, kad jam nepakanka žinių patarimui duoti ar siūlomai bylai vesti, privalo atsisakyti nuo tokio pavedimo ir prašyti vedėją paskirti ki­tą. Žinoma tai nereiškia, kad sudėtingesnei bylai vesti visada reikalingas koks nors išgarsėjęs advokatas. Advokatas turi pasitikėti savo jėgomis. Tačiau kiekvie­nu konkrečiu atveju advokatas turi ir kri­tiškai vertinti savo žinias. Jeigu trūksta tei­sinių žinių arba praktinio darbo ir gyveni­mo patyrimo, tai geriau kurį laiką nevesti sudėtingų bylų, nes priešingu atveju nebus gerai įvykdyta gynybos funkcija. Reikėtų iš­vardyti visus atvejus,tiek įstatyminius, tiek etinius, kada advokatas negali priimti pa­vedimo. Praktikoje yra nemažai pavyzdžių, kai advokato populiarumas netolygus jo kvalifikacijai.

Reikėtų užfiksuot to­kį pagrindinį advokato veiklos principą, kad jo tikslas – ne pavestą bylą laimėti, o, ginant teisėtus kliento interesus, panaudoti visas teisėtas gynybos priemones ir būdus bylos aplinkybėms objektyviai ištirti ir tiesai nu­statyti. Iš šio svarbaus principo išplauktų, kad advokato veiksmai, kuriais siekiama iškraipyti teisėtas gynybos priemones bei bū­dus, būtų traktuojami kaip taisyklių pažei­dimas. Prie tokių veiksmų priskirtinas, pa­vyzdžiui, prašymas bylą atidėti, turint tikslų ją vilkinti. Dėl tokio advokato elgesio nu­kenčia priešingosios šalies interesai ir berei­kalingai eikvojama teismo lėšos bei laikas. O tokių pavyzdžių praktikoje pasitaiko.

Negali advokatas teismui pateikti rašy­tinių įrodymų, kurių išdavimo ar turinio tik­rumu pats abejoja. Tokių atvejų yra daž­niausiai civilinėse bylose, kai klientai netei­sėtai gauna įvairių dokumentų (pažymų, sąskaitų, aktų) ir pateikia advokatui. Su­prantama, kad advokatas negali atsakyti už neteisingus dokumentus, nežinodamas, ko­kiomis aplinkybėmis jie gauti, jis negali at­sakyti ir už žinias, kurias suteikia klientas.

Advokatas, atlikdamas profesines parei­gas, yra nepriklausomas įstatymų numaty­tose ribose. Tačiau, nors ir būdamas sava­rankiškas proceso dalyvis, jis turi tartis su atstovaujamuoju bylose dėl savo pozicijos, privalo supažindinti klientą su jo interesų gynybos sistema. Praktikoje kartais advokatai be pagrindo įgaliotojų neinformuoja, kaip gins jų interesus civilinė­se bylose.

Atstovaudamas kliento interesams civi­linėse bylose, advokatas turi taktiškai ir mandagiai elgtis su priešingąja šalimi ir jos atstovu. Kartais ginčą stengiamasi užbaigti taikos sutartimi. Šiuo reikalu vedamos tarp šalių derybos, ir šalys bei jų atstovai gauna žinių bei duomenų, kurių byloje iki tol nebuvo. Todėl reikėtų nustatyti, kad tais at­vejais, kai byla nebaigiama taikos sutarti­mi, advokatas per visą procesą negali remtis žiniomis, kurias jis sužinojo iš priešingosios šalies, kalbėdamasis dėl taikos sutarties su­darymo.

Taigi, remiantis šiais argumentais, svarbu paminėti ir aptarti Advokatūros įstatymo 5 straipsnį, kuris įtvirtina advokatų veiklos principus. Būtent jie vienaip ar kitaip atspindi jų profesinio elgesio normas ir parodo advokatų etikos taisykles.

 

  • Advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas

 

Teisininko profesijai būdin­ga savivalda. Kadangi advokatas irgi priskiriamas šiai kategorijai, jam tas principas taipogi yra taikomas. Nors savivalda būdinga ir kitoms profesijoms, advokato pro­fesija unikali, nes glaudžiai susijusi su valdžios ir įstatymų vykdymu. Šis ry­šys pasireiškia tuo, kad didžiausi tei­sinės profesijos įgaliojimai suteikti teismams. Kai advokatų veikla atitin­ka nustatytus profesinius reikala­vimus, mažiau galimybių valdžiai ją reguliuoti. Be to, savivalda taip pat padeda advokatams likti nepri­klausomiems nuo valdžios. Nepri­klausomi teisininkai – svarbi jėga, užtikrinanti, kad valdžia laikytųsi įstatymų.

Sąlygiška advokato auto­nomija suteikia atitinkamų savival­dos įsipareigojimų. Advokatai turi užtikrinti, kad jų savivalda yra visuo­menės labui, o konkrečiau – atlikti atstovavimo funkciją tų asmenų atžvilgiu, kuriems to labiausiai reikia. Visi advokatai atsako už Advokatų profesinės etikos taisyklių laikymąsi, privalo padėti vieni kitiems jų lai­kytis. Šių taisyklių pažeidimas kom­promituoja jų nepriklauso­mybę ir pažeidžia visuomenės, kuriai jie darbuojasi, interesus.

Advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra. Visi Lietuvos Respublikos advokatai vienijasi į juridinį asmenį, vadinamą Lietuvos advokatūra, kurios buveinė yra Vilniuje. Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių ir tai irgi parodo jos savarankiškumą nuo valstybinės valdžios. Lietuvos advokatūra koordinuoja advokatų veiklą, atstovauja advokatų interesams valstybės institucijose bei tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose; teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja advokatų veiklą bei atlieka daug kitų funkcijų. Advokatų taryba kaip Lietuvos advokatūros valdymo organas priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui, už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas.

Visa ši savarankiška sistema užtikrina advokatų nepriklausomumą nuo valstybinės valdžios institucijų, o tai yra prielaida tinkamai įgyvendinti jų pagrindinę funkciją – teikti teisinę gynybą asmenims.

 

  • Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija

 

Lietuvos advokatūros įstatymo 42 straipsnyje numatytas draudimas advokatui tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuoti savo profesinę veiklą Advokatui draudžiama reklamuoti advokato veiklą. Leidžiama tik tokia informacija, kai duomenys apie advokatą ar advokatų profesinę bendriją yra nurodomi informaciniuose ir kitokiuose leidiniuose, oficialiuose blankuose, vizitinėse kortelėse, ant reprezentacinių daiktų, taip pat kai advokatas ar advokatų profesinė bendrija įstatymų nustatyta tvarka nurodomi kaip paramos teikėjai. Gaunamų skundų dėl advokatų profesinės veiklos bei elgesio turinys rodo, kad ne visi advokatai laikosi Advokatūros įstatymo ir nevienodai taiko Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimus. Advokatų taryba pastaruoju metu vis dažniau gauna pranešimus, kuriuose reiškiamas pareiškėjų nepasitenkinimas kai kurių advokatų veiksmais, kuomet yra įkyriai siūlomos konkretaus advokato ar advokatų kontoros paslaugos, siunčiant raštus, lankantis teisminėse ir kitose valstybinėse ar nevalstybinėse institucijose, susitinkant su kitų advokatų klientais. Tokiuose raštuose, apsilankymų ar susitikimų metu pabrėžiamas vienų advokatų pranašumas prieš kitus, siūloma teikti teisinę pagalbą už mažesnį honorarą, negu tas, dėl kurio kitas advokatas yra susitaręs su tuo klientu, tai nurodant kaip privalumą.

Advokatų taryba nusprendė, jog savo veikloje jie privalo laikytis advokato profesijai keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad veiksmai, kuriais advokatai nurodo savo pranašumą, viešai lygindami save ar advokatų kontorą, kurioje jie dirba, su kitais advokatais ar advokatų kontoromis, tuo menkindami kitus advokatus ar advokatų kontoras arba siūlo suteikti teisinę pagalbą už mažesnį honorarą vietoje advokato, kuris jau yra susitaręs su klientu dėl teisinės pagalbos, žemina advokato vardą ir profesinį orumą, silpnina visuomenės pasitikėjimą advokatais.

Informacija apie advokato paslaugas, jų reklama­vimą – tai aktyvūs klientų paieškos būdai. Todėl advokato re­klamos formos ir būdai yra glaudžiai susiję su jo profesinės etikos garbės ir orumo klausimais, sąžininga ar nesąžininga konkurencija, tikrąja kvalifikacija ir kitais dalykais. Tačiau Lietuvos advokatūros praktika rodo, kad mes dar tik pradedame siste­minti tinkamus advokato reklamos pagrindus.

  • Advokatų tarpusavio santykiai

 

Savo kolegų atžvilgiu advokatas turi būti mandagus, taktiškas, draugiškas ir, esant reikalui, padėti profesinėje veikloje patari­mu arba net suteikti teisinę pagalbą, jeigu tai neprieštarauja kliento interesams.

Surašomuose dokumentuose advokatui neleidžiama savo kolegų pajuokti, įžeisti ar užgauti.

Klientas turi teisę pasirinkti bet kurį ad­vokatą, todėl praktikoje atsitinka, kai ad­vokatas priima bylą, kuri anksčiau buvo pa­vesta kitam advokatui. Šitokiais atvejais vi­suomet reikia informuoti apie tai kolegą, visapusiškai išsiaiškinti su klientu atsisaky­mo priežastis ir priimti pavedimą. Taip pat reikėtų išsiaiškinti tiek su kolega, tiek su klientu, jeigu buvo atliktas koks nors dar­bas, ar už tai yra užmokėta advokatui. To­kios taisyklės įrašymas praktikoje pašalin­tų dar vis pasitaikančius nesusipratimus.

Šiame taisyklių skyriuje reikėtų nurody­ti, kad advokatas civilinėse bylose gali kal­bėtis bylos klausimais su priešingąja šalimi, tik apie tai informavęs jos advokatą, o jeigu priešingoji Šalis advokato neturi, tai visai ne­rekomenduojama kalbėti dėl ginčo dalyko. Toks reikalavimas pašalintų praktikoje pa­sitaikančius atvejus, kai priešingąją šalį ad­vokatas neteisingai informuoja apie bylą ir turimus įrodymus, siekdamas įbauginti prie­šininką ir gauti iš jo naudingų nuolaidų.

Reikėtų įrašyti taisyklėse tokį, mano su­pratimu, labai svarbų principą, kad advoka­tas civilinėse bylose negali pateikti teismui nė vieno dokumento, iš anksto nesupažin­dinęs su jo turiniu priešingosios šalies advo­kato. Čia išimtis gali būti tik tada, kai jis pats tokius dokumentus gauna prieš pat posėdį arba žino, kad byla dėl kokių nors priežas­čių bus tikrai atidėta ir priešingosios šalies advokatas spės susipažinti su tuo dokumen­tu. Kaip žinoma, praktikoje būna atvejų, kai, negalėjus laiku susipažinti su šalių pateikia­mais teismui dokumentais, bylos atidedamos ir tuo užvilkinamas jų išnagrinėjimas. Toks reikalavimas drausmintų advokatus ir pa­greitintų bylų išnagrinėjimą.

 

  • Advokatų veiklos teisėtumas

 

Advokato profesinės veiklos teisėtumas yra vienas svarbiausių principų, lemiančių advokato ir kliento bendra­darbiavimą (Advokatūros įstatymo 5 str.). Tačiau tenka pri­pažinti, kad praktikoje advokatas susiduria su pačiomis įvairiausiomis problemomis šiuo aspektu. Tik įsiteisėjęs teismo sprendimas nustato, kuri ginčo šalis yra teisi. Tai reiškia, kad bet kokiu atveju advokatas gali ginti net ir kaltą šalį. Be to, kai tame pačiame rajone yra per daug advokatų, kyla konkurencinė įtampa dėl klientų, o tai riboja advokato, gyvenančio tik iš teikiamų teisinių paslau­gų, pasirinkimą. Susitikęs su advokatu, klientas paprastai išdėsto savo tikslus ir uždavinius, kuriuos įgyvendinti siekia, naudodamasis jo pagalba teisme ar kitoje institucijoje. Pasi­taiko klientų, nurodančių priemones, kurių advokatas turėtų imtis, jam atstovaudamas. Tačiau advokatas, būdamas lais­vas ir nepriklausomas teisininkas, korektiškai, bet principin­gai turi ginti savo poziciją – netaikyti neetiškų kliento inte­resų gynybos būdų ir jokiu būdu neremti įstatymui priešta­raujančių reikalavimų. Advokatas privalo išmokti kantriai ir mandagiai paaiškinti klientui, kad būtent jo siūloma pozicija klientui iš tiesų gali padėti ir stiprinti teisingumą.

Teisiškai vertinant advokato ar advokato padėjėjo veiksmus atsižvelgtina į specifinę advokatūros padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises bei teisėtus inte­re­sus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas.

Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams yra taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Advokato ar advokato padėjėjo veiklai taikomi ne vien tik žmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įsta­tymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidi­mas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų pačią teisingumo įgyvendinimo idėją.

Vienas iš advokatų veiklos Lietuvos Respublikoje principų yra įstatymų ir profesinės etikos taisyklių laikymasis. Etikos taisyklės taikomos taip pat ir advokato padėjėjams. Advokatų profesinės etikos kodeksas reikalauja, kad advokatas ar advokato padėjėjas tiksliai ir nenukrypstamai laikytųsi įstatymų, būtų aukštos moralės ir nepriekaištingo elgesio. Todėl nepakanka įvertinti advokato veiklą tik įstatymų aspektu, bet būtina jo veiksmus vertinti ir profesinę etiką reguliuojančių normų kontekste. Konstatavimas, kad advokato ar advokato padėjėjo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, todėl baudžiamosios teisės prasme jo veiksmai yra neprie­kaištingi, automatiškai dar nereiškia, kad nebuvo pažeisti ir profesinės etikos reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą galima taikyti drausmines sankcijas (taip pat pačias griežčiausias – išbraukimą iš advokatų ar advokatų padėjėjų sąrašo) advokatui ar advokato padėjėjui yra ne tik įstatymų, bet ir profesinės etikos taisyklių pažeidimas. Siekiant užtikrinti tinkamą asmenų, norinčių tapti advokatais, profesinį pasirengimą, yra nustatyta privaloma advokato praktika. Asmuo, įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašą, neįgyja advokato teisinio statuso, nes advokatu laikomas ir juo gali vadintis tik asmuo, įrašytas į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą. Tačiau asmens įrašymas į advokatų padėjėjų sąrašą reiškia, kad jis yra saistomas advokatų profesinės etikos taisyklių reikalavimų. Ši nuostata yra esminė, nes Advokatų profesinės etikos kodekso taisyklės taikytinos ne visiems teisininkams, o tik advokatams ir advokatų padėjėjams.

Advokatų profesinės etikos kodekso 1 punktas reikalauja, kad advokatas ir advokato padėjėjas savo funkcijas vykdytų dorai, sąžiningai ir rūpestingai. Advokato ir advokato padėjėjo pareigos būti sąžiningu sudėtinė dalis yra teisingos informacijos apie save atskleidimas savo klientams ir kitiems asmenims. Teisinę pagalbą teikiantis asmuo, nepriklausomai nuo to, kokiame statuse – advokato ar advokato padėjėjo – jis veiktų, turi pareigą visais atvejais įvardyti savo tikrąjį statusą – advokato ar advokato padėjėjo, nes tai tiesiogiai siejasi su teisines paslaugas teikiančiojo įgaliojimais. Šis reikalavimas logiškai išplaukia tiek iš Advokatų profesinės etikos kodekso reika­lavimų, tiek ir bendros pareigos elgtis sąžiningai. Asmenys, turėdami reikalą su save advokatu ar advokato padėjėju įvardijančiu asmeniu, suvokia ir žino, kad juos konsultuoja ne bet koks teisininkas, o teisininkas, kuriam taikomi Advokatūros įsta­tymo ir advokato profesinės etikos reikalavimai. Tokia informacija kartu suponuoja kliento ar kito asmens pasitikėjimą advokatu ar advokato padėjėju, jo kvalifikacija ir atitinkama profesine etika. Jeigu asmuo, faktiškai esantis advokato padėjėju, tokiu savęs aplinkiniams neįvardija, tai jis ne tik elgiasi nesąžiningai neatskleisdamas apie save teisingos informacijos, bet ir pažeidžia profesinę etiką, nes pateikia netikslią ir klaidinančią informaciją.

Kiekvienam privalu laikytis įstatyme nustatytų draudimų. Advokatas ir advokato padėjėjas, būdami teisinės sistemos dalis, savo veikloje ne tik turi laikytis įstatymo, bet ir patys ginti įstatymo dvasią, teisingumo ir teisėtumo idealus. Įstatymo reikalavimų nepaisymas diskredituoja advokato profesiją ir žemina jos prestižą. Advokatas ar advokato padėjėjas, pažeidęs imperatyvius įstatymo reikalavimus, negali teisintis nei įstatymo ar profesinės etikos taisyklių nežinojimu, nei nepakankamu įstatymo detalumu. Įstatymo ir profesinės etikos taisyklių nuostatas advokatas ar advokato padėjėjas privalo žinoti ex officio. Dėl šių priežasčių imperatyvių įstatymo normų, draudžiančių advokato padėjėjui atlikti gynėjo funkcijas, pažeidimas laikytinas profesijos prestižą žeminančiu poelgiu .

 

  • Kliento paslapties neatskleidimas

 

Šis advokatų veiklos principas dar vadinamas konfidencialumo pareiga.

Konfidencialumas – yra pagrindinė ir svarbiausia advokato teisė ir pareiga, reiškianti tai, kad visa informacija, gauta apie asmenį, laikoma slapta ir negali būti platinama. Advokatas turi klientui garantuoti, kad suteikta informacija bus saugoma kaip advokato profesinė paslaptis. Visų pirma advokato profesinę paslaptį sudaro pats kreipimosi į advokatą faktas. Tuo labiaiu advokatas neturėti atskleisti niekam sutarties su klientu sąlygų, nes kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis ir kliento pavedimu advokato surinkti duomenys yra konfidenciali informacija, kurios atskleidimas suponuoja advokatui atitinkamą atsakomybę. Klientas gali leisti advokatui atskleisti tam tikrą informaciją, bet tai jis turi išreikšti aiškiai ir nedviprasmiškai. Šios pareigos nesilaikymas yra sunkus etinis advokato pažeidimas. Apie tai paliudija faktas, jog konfidencialumo įsipareigojimams senatis netaikoma. Konfidencialumo pareigos sudėtinė dalis – advokato teisė iš savo kolegų, advokato padėjėjų, kitų savo ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų, kitų asmenų, kuriuos pasitelkia teikdamas teisines paslaugas, reikalauti laikytis tokių pačių konfidencialumo įsipareigojimų ir už tai atsako. Šis principas reiškia, kad negalima apgaule ar kitokiu nesąžiningu būdu išreikalauti iš advokato atskleisti šią informaciją.

Vadovaudamasis šiuo principu, advokatas ar advokato padėjėjas privalo nekomentuoti advokatūroje turimos konfidencialios informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo nepatikrintos ar kitų advokatų turimos konfidencialios informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios ir sutikimo

 

 

  1. 5 Lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas

 

Lojalumas klientui ir konflikto vengimas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas kiekvieną advokatą įpareigoja sąžinin­gai vykdyti savo profesines pareigas, laikytis įstatymų, duo­tos priesaikos ir nustatytų profesinės etikos nuostatų. Šios pareigos labai svarbios sėkmingai advokato veiklai, nes jos nuteikia rūpestingą advokatą kruopščiam, atsakingam ir ati­džiam darbui konsultuojant, atstovaujant arba ginant savo klientą. Advokato darbas, nepaisant to, ar jis atstovauja klientui didelėje ir garsioje byloje ar nesudėtingame ginče, reikalauja plačios teisinės erudicijos, darbštumo, stiprios valios, kantrybės, principingumo, išmintingo lankstumo ir daugelio kitų neeilinių savybių. Tačiau profesionalus ad­vokatas, būdamas savo kliento patarėjas, beveik parapsichologas, niekada netaps aklu jo interesų gynėju. Juk prak­tika rodo, kad šie interesai toli gražu ne visada būna teisėti ir pagrįsti. Kita vertus, kategoriškai vertindamas klientų rei­kalavimus, advokatas taip pat gali suklysti. Neretai teismas nesutinka su jo nuomone bei išvadomis. Tokiu atveju tenka pripažinti itin nepageidaujamą etikos pažeidimo atmainą – advokatas, užuot padėjęs savo klientui, jam pakenkia. Nei tarp teisėjo ir advokato, nei tarp kelių advokatų negali būti tokio didelio pasitikėjimo, kuris tiesiog būtinas subtiliai bendraujant advokatui ir jo klientui. To­dėl visiškas atstovaujamojo civilinėje bylo­je pasitikėjimas savo advokatu, pastarojo profesinės veik­los laisvė ir nepriklausomumas, teikiant klientui teisinę pa­galbą, nepažeidžiant įstatymų ir profesinės etikos normų, yra bene svarbiausia advokato tei­kiamų teisinių paslaugų sąlyga. Kliento iniciatyva pasi­rinktas nepriklausomas ir kvalifikuotas advokatas privalo principingai ginti jam patikėtus žmonių interesus, naudoda­mas tik teisėtas priemones bei būdus.

Advokatūros praktika rodo, kad besąlygiškas, men­kai motyvuotas ir „aklas” kliento interesų palaikymas nieko gero negali duoti nei advokatui, nei klientui. Tai neretai pas­tarajam padaro net nepataisomos žalos. Tokią meškos pa­slaugą advokatas dažnai padaro ir dėl nekorektiško, atkak­laus, nesuprantančio įstatymų, kitų sudėtingų teisės aktų bei pervertinančio savo galimybes kliento spaudimo. Kita ver­tus, patikimiems kliento bei advokato santykiams kenkia, jei interesantas būna drovus, neryžtingas, linkęs be pagrindo at­sisakyti (visai ar iš dalies) savo teisėtų reikalavimų. Tokiais atvejais advokatas privalo kantriai ir įtaigiai aiškinti klientui esamą padėtį ir galimus žalingus padarinius. Taigi reikiamai neįvertintas ir paviršutiniškas kliento pozicijos palaikymas kenkia advokato prestižui ir orumui, kelia teismo nepasiti­kėjimą jo kompetencija.

CPK 51 straipsnis suteikia teisę proceso šalims pasirinkti vieną iš šių alternatyvų: vesti bylą savarankiškai, per atstovą ar kartu su atstovu. Advokatas privalo sąžiningai vykdyti savo profesines pareigas, tiksliai ir nenukrypstamai laikytis įstatymų, būti aukštos moralės ir nepriekaištingo elgesio. Aukšti advokato sąžiningumo ir atidumo, vykdant profesines pareigas, standartai nulemia išvadą, kad, kol nėra įrodyta priešingai, laikoma, jog advokatas ex officio tinkamai vykdo savo profesines pareigas.

Viena iš advokato profesinių pareigų, atstovaujant klientą, yra tinkamai pranešti jam apie bylos eigą ir jos rezultatus . CPK 118 straipsnis nedraudžia šalims siųsti pranešimus ir šaukimus šalies ar jos advokato nurodytu adresu. Advokatas privalo vykdyti kliento pavedimus pagal jo nurodymus. Jeigu advokatas yra gavęs kliento pavedimą savo adresu priimti visą klientui siunčiamą korespondenciją, susijusią su pavedimo vykdymu, advokatas turi vykdyti kliento valią ir informuoti teismą, kad korespondenciją klientas pageidavo gauti per advokatą. Teismas paprastai neturėtų kištis į advokato ir kliento abipusiu pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius. Tačiau tais atvejais, kai teismui kyla pagrįstos abejonės, kad šalis apie proceso eigą nėra informuojama tinkamai, siekdamas įgyvendinti pareigą pranešti proceso šaliai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą), padėti jai realizuoti savo procesines teise, perduoti procesinius dokumentus, , teismas savo iniciatyva privalo įsitikinti, ar šalis yra tinkamai informuojama apie proceso eigą.

 

  1. 6 Nepriekaištingas elgesys

 

Advokatūros įstatymo 7 straipsnyje nustatytos asmens pripažinimo advokatu sąlygos. Viena tarp tų sąlygų yra asmens nepriekaištinga reputacija (Advokatūros įstatymo 7 str. 4 p.). Teismas taip pat teisingai nurodė, kad šio įstatymo 9 straipsnis apibrėžia nepriekaištingos reputacijos sąvoką. Šio straipsnio 5 punkte parašyta, kad asmuo, pareiškęs norą būti pripažintas advokatu, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu pareiškėjo elgesys ar veikla, kuria jis verčiasi, nėra suderinama su Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimais. Advokatų profesinės etikos taisyklės detalizuoja advokato profesinių pareigų vykdymą. Aplaidumas darbe ir vienkartinis šiurkštus proceso teisės normų pažeidimas, už kuriuos advokatas gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn, yra darbo tvarkos taisyklių nesilaikymas bei pavestų pareigų neatlikimas, kurie negali būti tapatinami su profesine dorove. Teismas pabrėžė, kad, sprendžiant nepriekaištingos reputacijos aplinkybes, turi būti išsamiai apsvarstytas asmens elgesio ar veiklos suderinamumas su Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimais. Apsileidimas darbe neginčytinai paneigia asmens nepriekaištingą elgesį, o proceso normų šiurkštus pažeidimas leidžia suabejoti ir asmens kvalifikacija, pareigos tiksliai ir nenukrypstamai laikytis įstatymų tinkamu vykdymu. Esant tokioms aplinkybėms poelgiai, už kuriuos jis gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn, neabejotinai menkina pasitikėjimą tokiu asmeniu.

Tačiau nepriekaištingas advokato elgesys neabejotinai reiškia ir jo tinkamą elgesį civilinės bylos nagrinėjimo metu. Nurodyto advokatų profesinės etikos taisyklėse pagrįstai sakoma, kad advokatas visada ne tik turi vadovautis įstatymu, išlaikyti profesinę kompetenciją, nepasiduoti spaudimui iš šalies, bet ir būti kantrus. Pavyzdžiui, visai negalima pateisinti, kai nag­rinėjant bylą šalių ginčuose teisme advokatas pateikia klausimus ar­ba kalba nedraugišku tonu, susinervinęs. Tokiais praktiškai gana dažnais atve­jais teisėjui įsiterpti tiesiog būtina. Paga­liau reikia pripažinti, kad ypač slegiamą įspūdį visiems besiklausantiems teisme palieka advokato ilgos, ne­įtikinamos kalbos, kuriose apstu nereikš­mingų, neturinčių jokios teisinės reikšmės prieštaravimų ir smulkmeniško aplinkybių detalizavimo. Tai tiesiog erzina teismą, žlugdo visas teisininko pastangas laimėti bylą.

Advokato veikla ren­kant, tiriant ir vertinant faktinius duome­nis, įrodymus, taip pat formuojant teisinę poziciją civilinėje byloje paprastai įgauna vienokio ar kitokio procesinio dokumen­to (ieškininio pareiškimo, atskirojo ar ka­sacinio skundo, paaiškinimo ) for­mą. Kvalifikuotai ir tinkamai parengtas procesinis dokumentas teigiamai veikia ir visą teismo darbą. Savaime suprantama, rašyti gražia, aiškia, literatūrine kalba tie­siog būtina. Jo sura­šomi teisiniai aktai turi būti taisyklingi, lo­giški, aiškūs, dalykiški, pagrįsti įstatymu. Taip pat pageidautina, kad jų formuluotės ir sakiniai būtų lakoniški, preciziški, vaiz­džiai tariant grakštūs. Tačiau šie teisinin­kai ypač daug dėmesio turi skirti bendrai prasminei rengiamų nurodytų procesinių dokumentų intonacijai ir stiliui. Ir štai ko­dėl., reikia akylai stebėti, kad šie dokumen­tai vienokiu ar kitokiu aspektu negriautų teismo, prokuratūros ir advokatūros au­toriteto, nediskredituotų teisininkų, neže­mintų kitų byloje dalyvaujančių asmenų orumo. Netinkamų, dviprasmių, niekina­mų, įžeidžiamų žodžių, kreipinių ar barba­rizmų vartojimas juose, be abejonės, pa­žeidžia teisininko etiką ir elementarias kul­tūringo bendravimo normas. Deja, kol kas toli gražu ne visi teisininkai, tarp jų ir advokatai, suvokia šio tikrai sun­kaus teisinės kūrybos žanro – taisyklingų teisinių aktų surašymo – svarbą. Apskritai advokatas, reikšdamas pagarbą procesiniam oponen­tui ir visiems kitiems, su kuriais bendrauja vykdydamas savo profesines priedermes, kartu stiprina visos teisinės kultūros įvaiz­dį, pelno žmonių simpatijas ir pagarbą. Taktiškumas, delikatumas, tolerancija ir nuoširdumas teisinės kūrybos požiūriu visada praturtina ir įvairų apskritai sudėtin­gą profesinį bendravimą, teismo ir kitų tei­sėtvarkos institucijų darbą. Tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidi­mas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų pačią teisingumo įgyvendinimo idėją.

Būtinai reikia paminėti, kad advokatas, atlikdamas savo profesines pareigas teisin­gumo ar kitose valstybinėse įstaigose, visa­da turi elgtis su tų įstaigų darbuotojais man­dagiai ir taktiškai, atsiminti, jog jie pagal įstatymą yra tarsi tarpininkas tarp tų įstai­gų, į kurias jis kreipiasi, ir piliečių, kuriuos atstovauja ar kurių teisėtus interesus gina. Todėl vien tik profesinė pareiga įpareigoja advokatą gerbti tas įstaigas, su kuriomis jis susiduria, vykdydamas iš konsultacijos gau­tus pavedimus. Netaktiška, nemandagu ir šiurkščiai pažeidžiama etika, kai advokatas žada klientui panaudoti pažintis ar drau­giškus santykius su teismo, prokuratūros ar kitų žinybų darbuotojais. Toks advokato el­gesys kenkia teisingumui.

 

7.Advokato ir kliento etiškas bendradarbiavimas

 

7.1 Advokato profesionalumo prielaidos

 

Taktiškas advo­katas visada sugeba paprastai, natūraliai ir kultūringai elgtis su klientais, nemoralizuoja, nesigiria, kad „veda tik dideles bylas”, nesiekia kliento palankumo tuščios ir negarbingos retorikos priemonėmis. Kategoriškai atsisakydamas ginti kliento interesus nedorais ir nesąžiningais būdais, kvalifi­kuotas advokatas vengia dviprasmiškų patarimų, tiesiogiai ar netiesiogiai prieštaraujančių įstatymo reikalavimams. Ben­draudamas su klientu, advokatas pastarąjį konsultuoja, sura­šo teisinius raštus, apskritai bendrauja taip, kad jo akyse advokatų, teisininkų ir kitų asmenų orumas, profesinė kvali­fikacija nebūtų menkinami, juodinami ar kitaip diskredituojami. Savaime suprantama, advokatas apskritai negali apsi­imti vesti bylą, jei klientas reikalauja lai­kytis tokios gynybos pozicijos, kuri aiškiai prieštarauja by­los aplinkybėms. Atsisakyti bylos jis taip pat turėtų, jei ji sudėtinga ir advokatas suvokia, kad tinkamai atlikti pavedi­mo nepajėgs pavyzdžiui dėl praktinio patyrimo stygiaus, pasirinktos specializacijos, ligos ar tiesiog didelio profesinio krūvio. Taip pat prieš priimdamas pavedimą ginti arba atstovauti kliento interesams, advokatas privalo atidžiai išsiaiškinti, ar nėra kliūčių dalyvauti byloje. Advokatų profesinės etikos kodek­so 17 straipsnyje numatyti trylika atvejų, kai draudžiama advokatui priimti pavedimą.

Kartu su klientu kruopščiai analizuodamas faktines ir tei­sines bylos aplinkybes, advokatas preliminariai nustato op­timalią atstovavimo poziciją. Profesinės ir kūrybinės jo pastangos turi būti sutelktos į vieną tikslą – kliento interesus ginti kvalifikuotai, principingai, stropiai ir visiškai pasišventus savo darbui. Praktika rodo, kad jei tei­sininkas nuolat puoselėja tokį požiūrį į savo pareigą, juo klientas nuoširdžiai pasitikės, o pats teisininkas sulauks di­desnės ar mažesnės sėkmės, gindamas patikėtus interesus, pelnys populiarumą ir gerą vardą visuomenėje. Savaime su­prantama, kad tik labai išsilavinęs, darbštus ir talentingas advokatas pajėgia išradingai, sumaniai teisiškai modeliuoti ir kvalifikuoti įvairius teisinius santykius, įrodymus, daly­kiškai ir konstruktyviai bendrauti su klientu. Beje, nuolat keliantis profesinę kvalifikaciją teisininkas, privalo gerai iš­mokti bent elementaraus bendravimo su žmonėmis ir įgyti psichologijos žinių. Be abejo, kliento manieros, vidinė ir kal­bos kultūra, motorika, iš kurios galima spręsti apie jo tem­peramentą, išvaizda, inteligencija, elgesys streso situacijoje ir kitos savybės pastabiai advokato akiai padeda palyginti greitai sudėlioti psichologinį kliento portretą. Galima teigti, kad ši aplinkybė dažnai anksčiau ar vėliau lemia kliento ir advokato bendradarbiavimo sėkmę arba nesėkmę, apskritai jų santykių perspektyvas.

Advokatas, matydamas, kad kliento argumentai nepakankami arba nepagrįsti, privalo pastarajam siūlyti nekelti bylos, atsisakyti pretenzijų kitiems asmenims ir panašiai. Bet negalima pateisinti advokato, skubančio klientui garantuoti sėkmingą bylos baigtį, net jei jis ir mato, kad kliento reikalavimai arba atsikirtimai pagrįsti ir teisingi. Trumpai tariant, jis privalo klientui mandagiai, korektiškai ir taktiškai paaiškinti, kad netgi esant perspektyviai teisinei pozicijai, bylos baigtį lems tik įsiteisėjęs teismo sprendimas. Galima pateikti daug pavyzdžių, kai apipil­tas pažadais ir siekiantis bet kokia kaina laimėti bylą klien­tas bei jo advokatas vėliau patirdavo skaudžių nusivylimų, psichologinių traumų, skundų, priekaištų ir panašiai. Papras­tai prieš tai klientas būdavo advokato pernelyg optimistiškai nuteiktas dėl bylos baigties, nekantravo, nesugebėjo objek­tyviai vertinti savo teisinių galimybių byloje. Taigi advoka­tas privalo motyvuotai ir įtikinamai informuoti klientą apie bendrą bylinėjimosi strategiją ir taktiką, kuri optimaliai ati­tiktų kliento interesus. Todėl jis kantriai ir atidžiai turi kon­sultuoti klientą visais aktualiais bylai teisiniais klausimais, nustatyti tikruosius jo reikalavimus ir ketinimus bei jų įgyvendinimo galimybes bei tikimybes. Būtina turėti omenyje, kad teisininkas prognozes ar išvadas klientui turi išdėstyti labai tiksliai ir apgalvotai. Kitaip, joms nepasitvirtinus, tikrąja to žodžio prasme bus palaidoti geri kliento ir advo­kato santykiai, psichologiškai traumuojami abu partneriai.

Praktika rodo, kad klientai dažnai nutyli teisiniu požiūriu svarbias aplinkybes arba tiesiog joms neteikia reikšmės, nepalan­kius faktus, neobjektyviai, sau naudingai komentuoja įrody­mus ir panašiai. Pavyzdžiui, civilinėje byloje pagal kliento pateiktus įrodymus advokatui reikia nustatyti ieškinio reika­lavimų arba atsikirtimų į juos variantus bei apimtis. Taigi šiuo labai svarbiu advokato ir kliento bendradarbiavimo lai­kotarpiu dėl jų nesutarimų, nesugebėjimo iki galo ir aiškiai nustatyti teisinę poziciją jau lemiamos būsimos klaidos, ku­rias vėliau be nuostolių sunku ištaisyti.

Pasitaiko, kad klien­tas kreipiasi į advokatą teisinės pagalbos tik gavęs teismo šaukimą atvykti į teismo posėdį. Tokiomis aplinkybėmis ad­vokatas privalo itin atidžiai ir rūpestingai susipažinti su by­los medžiaga, tai yra ieškinio pareiškimu, kitais dokumentais, ci­vilinėje byloje patikrinti, ar teisingai nurodytas ieškinio pa­grindas ir kvalifikuotas ginčas. Čia labai svarbūs gerai advokato parengti ir išsamūs pokalbiai su klientu. Jie gali duoti naudos tik kruopščiai išstudijavus bylą, kitą teisi­nę medžiagą. Be abejo, advokatas, visapusiškai įvertinęs kliento pateiktus įrodymus, gali jam pasiūlyti keisti pirminę teisinę poziciją, kuri, advokato nuomone, neatitinka bylos aplinkybių, neteisingai aiškina įstatymą.

Advokatas, modeliuodamas kliento ieškinio reikalavimus, privalėtų siūlyti jam santūrias formuluotes ir vengti dirbtinai aukš­tinti tikrą ieškinio dydį. Nuosaikūs reikalavimai dažnai pa­deda siekti sėkmingos bylos baigties, o „išpūsti” nieko negelbėja, nes teismui trukdo suvokti net pagrįstą ir teisėtą ieš­kinio dalį. Be abejo, šios ir kitos sveiko proto bei padorumo normos taikomos ir atsakovui, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

 

7.2 Advokato būtinos asmeninės savybės

 

Praktika rodo, kad sąžiningam ir kvalifikuotam advokatui beveik visada lengviau bendrauti su klientu. Tai padeda išvengti klaidų, kolizijų bei konfliktų. Kita vertus, šią dviejų proceso dalyvių partnerystę žlugdo paviršutiniškas, nedrausmingas ir atsainus advokato požiū­ris į savo profesinę pareigą. Labai kenkia pasyvus ir nekryptingas advokato dalyvavimas bylos nagrinėjime, konfliktiš­kas kliento būdas, atkaklus brukimas savo atstovui neetiškų ar neįmanomų tikslų bei priemonių šiems tikslams pasiekti ir kita. Advokatas privalo taip parengti savo klientą, kad jis pats galėtų kultūringai ir dalykiškai dalyvauti teismo posė­dyje nagrinėjant bylą ,o ypač tiriant įrodymus, aiškinant bylos aplinkybes, o prireikus – lakoniškai komentuojant teisės ak­tus, drausmingai vykdant nustatytas teismo proceso taisyk­les. Paprastai, jei klientas nekompetentingai komen­tuoja vieną ar kitą įstatymą, tai sukelia neigiamą teismo re­akciją, trukdo jo darbą. Tik taktiška ir mandagi kliento elgsena, aiškūs ir teisingi parodymai sukelia pagarbų proce­so šalių ir teismo dėmesį. Advokatas privalo užtikrinti, kad jo klientas susilaikytų nuo šiurkščių komentarų, kitą šalį įžei­džiančių posakių, kuriuos, deja, dažnai girdimos teismuose. Gerą įspūdį palieka tik lakoniški ir gerai apgalvoti klientų paaiškinimai, nors dažniausiai žmonės teismuose labai jau­dinasi ir nesugeba tinkamai kalbėti. Kiekviena byla indivi­duali ir nepakartojama, todėl kvalifikuotas advokatas, atlik­damas pavedimą, stengiasi dirbti netipiškai. Klientui būtina paaiškinti teisėtus individualius būdus ir priemones, kurio­mis advokatas siekia sėkmingo bylinėjimosi rezultato. Ant­raip klientas norom nenorom gali sutrukdyti siekti šio tikslo.

Tyrinėjimai rodo, kad jei advokatas laiku ir kvalifikuotai duoda patarimą, vėliau kyla mažiau nepagrįstų konfliktų bei ginčų, o kartais tai teismo dalyviams padeda kilusius nesklan­dumus išspręsti gera valia. Negalima pamiršti, kad jeigu ad­vokatas padaro klaidų, rengdamas bylą teismui, jis turi pa­kankamai daug teisinių priemonių jas ištaisyti, nepakenkda­mas kliento interesams, tai yra pakeisti ar pakoreguoti ieškinio pagrindą ar jo kainą. Tačiau klaidinga konsultacija gali klientui sukelti kur kas sunkesnių padarinių. Pavyzdžiui, klientas praleidžia ieškinio senaties pažeistai subjektyviajai teisei apginti terminą, kuris, advokato nuomone, buvo pra­leistas, nors jis buvo nutrauktas atsakovui pripažinus šią tei­sę. Taigi tik atidžiai ir visapusiškai išaiškinęs fakti­nes bylos aplinkybes, advokatas gali teikti patikimus bei tiks­lius teisinius patarimus. Gavęs teisingą advokato patarimą, klientas gali tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir išvengti įstatymo reikalavimų nepaisymo. Lojalumas – konstruktyvių advokato ir kliento santykių pagrindas, todėl išsamius patarimus jis turi duoti atsakingai, susikaupęs ir vengti sudėtingų teisinių terminų. Beje, jei advokatas, pasikalbėjęs su klientu, pamato, kad jo teisinėje po­zicijoje esama esminių spragų ir prieštaravimų, jis turėtų atsi­sakyti pavedimo.

7.2 Advokato ir kliento tarpusavio pasitikėjimo santykiai

Sėkmingą advokato ir kliento bendradarbiavimą lemia subtilus, individualus tarp jų atsiradęs psichologinis ryšys ir gebėjimas sukurti abišalio pasitikėjimo atmosferą. Spren­džiant sudėtingas asmeninio gyvenimo problemas, vien tik formalaus profesinio bendradarbiavimo tikrai nepakanka. Čia būtinas dviejų žmonių „dvasios, tikslų, minčių, jausmų, ke­tinimų artumas'”. Praktika rodo, kad kvalifikuotas, sąžinin­gas ir nuoširdus advokatas, sugebantis laikytis profesinio eti­keto taisyklių, gana greitai įgyja populiarumą ir autoritetą tarp žmonių. Juk klientai dažniausiai ateina pas advokatą pra­šyti teisinės pagalbos jau turėdami žinių apie jo profesines ir asmenines savybes, kvalifikaciją, drąsą, principingumą, re­putaciją ir panašiai. Kokiomis priemonėmis ir būdais advo­katui pasiseka užmegzti dalykinius ryšius su klientais, api­brėžti gana sunku, nes kiekvieno teisininko psichologinių, metodinių, organizacinių priemonių arsenalas itin asmeniš­kas ir individualus. Svarbiausia, kad šios priemonės neprieštarautų profesinės etikos taisyklėms. Tačiau asmeniniai advokato ir kliento santykiai negali peržengti nustatytos etinės ribos. Antraip kyla pavo­jus, kad klientas dėl kokių nors priežasčių kaip pavyzdžiui pralaimėjus bylą, pasikeitus bylinėjimosi aplinkybėms, gali parašyti skundą.

Labai svarbu, kad advokato ir kliento santykiai būtų kul­tūringi ir korektiški. Taip pat būtina nuosekliai laikytis aukštų profesinės etikos ir psichologijos standartų. Etikos taisyklių laikymasis kiekvieno teisininko veikloje rodo jo profesinę brandą, sugebėjimą kultūringai elgtis ne tik su kolegomis, bet ir su kitais žmonėmis. Todėl etinių-dorovinių nuostatų tyrinėjimai civilinėje teisenoje yra stiprus stimulas kelti kultūrinį teisėtvarkos institucijų veiklos lygį, tobulinti teisėjų, advo­katų, prokurorų ir kitų teisininkų santykius, jų profesinį meist­riškumą bei kvalifikaciją ir taip didinti teisininko prestižą visuomenėje.

Praktika rodo, kad labai svarbus pirmasis advokato ir kliento susitikimas, dar vadinamasis „pirmasis įspūdis”. Man­dagios, gražios, santūrios ir korektiškos advokato manieros, sugebėjimas dalykiškai išklausyti klientą, aiškiai ir tiksliai argumentuoti savo išvadas, tvarkinga išvaizda bei kitos jo profesinio etiketo savybės daro gerą įspūdį bet kuriam klientui. Kita vertus, familiarus advokato elgesys, gyrimasis savo įtaka, ryšiais su įtakingais asmenimis, profesiniu meistrišku­mu ir garantijos, kad byla baigsis palankiai, dažnai akimirks­niu sužlugdo dalykiško bendradarbiavimo su klientu perspek­tyvas. Analizė rodo, kad galiojantis Lietuvos advokatų pro­fesinės etikos kodeksas yra nepilnas ir neapima visų galimų etinių advokato ir kliento santykių subtilumų. Tačiau sugebėjimas principingai, ramiai ir motyvuotai paaiškinti klien­tui itin svarbių šio kodekso 21 ir 22 straipsnių esmę (pavyz­džiui, esant neteisėtų reikalavimų, advokatas privalo paaiš­kinti klientui, kad šis gali pasirinkti: atsisakyti neteisėtų reikalavimų arba sutartį dėl gynybos ar atstovavimo nutraukti; kad jis tik teisėtomis priemonėmis ir būdais sieks, kad teis­mas priimtų kuo palankesnį sprendimą, tačiau negali garantuoti bylos baigties) daugeliui mažesnį profesi­nį patyrimą turinčių advokatų padėtų išvengti nelengvų dile­mų ne tik su klientais, bet ir savo sąžine. Be to, nereikia pa­miršti, kad priimdamas pavedimą, advokatas privalo atsi­žvelgti į savo profesinę patirtį, žinias, specializaciją, gebėjimą tinkamai analizuoti, spręsti vienus ar kitus sudėtingus teisi­nius, ekonominius, apskaitos ir mokesčių, finansinius, audi­to, techninius ir kitokius klausimus.

Be abejo, geru advokatu gali tapti tik ypatingos dvasinės kultūros teisininkas, išsiugdęs subtilias žmogiškąsias ir pilie­tines savybes. Silpnavalis, nervingas, nekantrus, neatidus, ne­santūrus teisininkas vargu ar pelnys nuoširdžią žmonių pagar­bą ir pasitikėjimą. Advokatui paprastai tenka dirbti konfliktiš­kose sąlygose, kurios kelia emocinius stresus bei stiprius išgyvenimus. Tačiau jis privalo sugebėti visiškai neparodyti savo emocijų ir valingai, kultūringai bei ramiai vykdyti savo sunkias profesines pareigas.

Pabrėždami kiekvieno kliento svarbą svarbu žinoti jo profesinę, visuomeninę ar finansi­nę būklę, asmeninio gyvenimo problemas, net jo vertybes (life time value). Pastebima , kad žmonės nelabai linkę suteikti infor­macijos apie save, o jeigu ir suteikia, tai dažnai klaidingos. O advokato ir kliento sėkmingų santykių kertinis akmuo – žinios apie klientą, lei­džiančios užmegzti pasitikėjimo santykius bei padidinti tikimybę laimėti bylą. Advokatui svarbu pažinti kiekvieną savo klientą, suprasti jo interesus bei atitinkamai patarti dėl atitinkamų gynimosi būdų. Svarbiausia praturtinti sa­vo žinių apie klientą bagažą bei imtis konkrečių veiksmų, pagrįstų jau turima informacija santykiams su klientais to­bulinti.

 

8. Civilinės atsakomybės taikymas advokatams

8.1 Civilinės atsakomybės samprata

Asmenims, besiverčiantiems profesine veikla, taip pat ir advokatams, už netinkamą profesinių pareigų atlikimą, sukėlusį asmenims žalą (nuostolius), jų reikalavimu yra taikoma civilinė atsakomybė.

Advokatas, atstovaudamas kliento interesams teisme, turi įvairaus pobūdžio pareigų, dėl kurių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo klientas gali patirti žalą. Pavyzdžiui, advokatui nekvalifikuotai surašius ieškinį ir netinkamai suformulavus ieškovo reikalavimus, ieškinys gali būti atmestas, o klientas prarasti teisę kreiptis į teismą antrą kartą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba advokatui be svarbių priežasčių nepateikus įrodymų parengiamojoje stadijoje, vėliau teismas gali atsisakyti juos priimti, o bylą išspręsti pagal esamus įrodymus, arba advokatui praleidus apeliacinio apskundimo terminą be svarbiu priežasčių, kliento ne­tenkinantis sprendimas nebegali būti peržiūrėtas nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Šie ir kiti panašūs advokato arba advokato padėjėjo veiksmai yra pagrindas klientui pareikšti ieš­kinį dėl žalos atlyginimo. Neneigiant Lietuvos advokatų kvalifikacijos, žala klientams neretai būna padaroma, todėl reikia ieškoti kitų priežasčių, kodėl nekeliamos tokio pobūdžio bylos.

  • Asmuo, kuris spręsdamas savo pagrindinę problemą samdosi advokatą, patiria
    nemažai išlaidų: žyminis mokestis, apmokėjimas už teisinę pagalbą, mokesčiai ant­stoliams ir kita. Susidūręs su advokato nekompetentingumu žmogus dažniausiai nutraukia atstovavimo sutartį ir samdosi kitą advokatą, kuris pabaigtų savo kolegos darbą, ir net nesusimąsto apie tai, kad inicijuoti dar vieną bylą dėl žalos atlyginimo iš blogai savo pareigas atlikusio advokato.
  • Lietuvoje yra palyginti nedaug advokatų ir dažniausiai jie vienas kitą pažįsta. Todėl
    klientas, svarstydamas, ar verta inicijuoti bylą, dažnai pagalvoja apie advokatų tarpu­savio solidarumą, tai yra koks advokatas imsis bylos prieš kitą advokatą, o jei ir imsis,
    bus rimtas pagrindas abejoti jo nešališkumu. Tai, kad kilus rimtesniam konfliktui tarp advokato ir kliento advokatas stengiasi taikiai išspręsti ginčą dar jam nepasiekus teismo, taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl to­kios bylos nepasiekia teismo.
  • Tai, kad nėra teismų praktikos šios kategorijos bylose ir galimos įrodinėjimo proble­mos, taip pat stabdo šios kategorijos bylų atsiradimą.

Analizuojant kitų valstybių (JAV, Vokietijos, Prancūzijos) teismų praktiką galima teigti, kad tokio pobūdžio bylų Lietuvoje anksčiau ar vėliau tikrai atsiras. Todėl civilinės atsakomy­bės taikymo advokatui pagrindų, taip pat galimų problemų, su kuriomis ateityje susidurs tei­smai, analizė turi ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį civi­linė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuosto­lius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

 

8.2 Civilinė sutartinė atsakomybė

 

Advokatų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus ir ypatumus lemia jų profesinės veiklos specifiškumas. Asmenų, užsiimančių profesine veikla, profesinės pareigos pagal jų atsiradimo pagrindus gali būti skirstomos į dvi rūšis: profesinės pareigos, numatytos įsta­tyme ar kitame akte (pvz., profesinės etikos kodekse), ir pareigos, numatytos sutartyje su klientu. Atsižvelgiant į tai, kokia pareiga pažeista, skiriamos dvi civilinės atsako­mybės rūšys: deliktinė ir sutartinė.

Klientas, susidūręs su tam tikra teisine problema, visuomet turi apsispręsti, ar jis savo interesams teisme atstovaus pats, ar kreipsis pagalbos į advokatą. Klientas gali pasirinkti advokatą, kuris atstovaus jo interesams. Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis numato, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Ši sutartis dažniausiai vadinama teisinės pagalbos, atsto­vavimo ar kita sutartimi. Tačiau pagal CK nuostatas ši sutartis laikytina pavedimo sutartimi.

CPK 57 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi. Taigi šiai sutar­čiai yra būtina rašytinė forma. Rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmės nurodytos CK 1.93 straipsnyje, t. y. rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti.

Advokatas, imdamasis atitinkamos bylos, turi įvertinti savo sugebėjimą atstovauti šios kategorijos byloje, kad išvengtų vėlesnių nesusipratimų su klientu. Advokatūros įstatymo 40 straipsnyje numatyta advokato teisė dėl svarbių priežasčių atsisakyti sudaryti teisinių pa­slaugų sutartį, tačiau jis nedelsdamas apie tai turi informuoti klientą. Taigi teisinių pa­slaugų teikimas konkrečiam klientui nėra advokato pareiga, todėl advokatas jausdamas, kad neturi atitinkamos kvalifikacijos, yra labai užimtas kitose bylose, išankstinį neigiamą kliento požiūrį į save, nesusitarus dėl advokatą tenkinančio honoraro dydžio, jausdamasis pavargęs fiziškai ir emociškai ar susiklosčius kitoms aplinkybėms, kad išvengtų vėlesnių konfliktinių situacijų su klientais, gali atsisakyti sudaryti teisinės pagalbos sutartį. Pasitaiko, kai advokatai, pradėję vykdyti pavedimą, vėliau dėl neaiškių priežasčių jo atsisako, o klientas ne tik kad neatgauna sumokėtų pinigų, bet yra priverstas tai pačiai bylai samdytis kitą advokatą.

Pasirašius sutartį, tarp advokato ir kliento atsiranda specifiniai santykiai ir advokatas kaip skolininkas privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kuo sąžiningiau, atsižvelgiant į visas etikos taisykles. Kadangi advokatą ir klientą dar prieš vykdant pareigas sieja atitinkami sutartiniai santykiai, tai ir civilinė atsakomybė bus sutartinė. Sutartinė civilinė atsakomybė turi būti taikoma pagal CK 6 knygos XXII skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnių nuostatas. CK 6.246-249 straipsniai įtvirtina keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėti veiksmai, priežastinis ry­šys, kaltė, žala (nuostoliai). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė nega­lima.

Neteisėti veiksmai gali pasireikšti aktyviu elgesiu (pvz., nekvalifikuotas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas) arba neveikimu (pvz., apeliacinio skundo nepadavimas). Sutar­tinė atsakomybė atsiranda dėl netinkamo sutartinės prievolės įvykdymo arba jos neįvyk­dymo. Vertinant, ar tinkamai įvykdyta prievolė advokato profesinėje veikloje, priežastis gali būti ir tai, kad klientai dažnai pasitenkina tuo, kad pagal jų skundą Lietuvos advokatų tarybai advokatui buvo pritaikyta drausminė atsakomybė, būtina atsižvelgti ir į sutartyje su klientu įtvirtintos prievolės specifiką. Civilinės teisės doktrinoje pagal skolininko pareigos vykdymo pobūdį prievolės skirstomos į prievoles pasiekti tam tikrą rezultatą, užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį ir prievoles ką nors garan­tuoti. Šiuo atveju yra svarbi prievolių užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį rūšis. Ši prievolių rūšis nėra susijusi su tam tikro api­brėžto rezultato siekimu. Vykdydamas savo pareigą skolininkas turi būti maksimaliai atidus, uolus, apdairus ir rūpestingas, tačiau iš jo, skirtingai nei prievolėje pasiekti rezultatą, nerei­kalaujama konkretaus iš anksto apibrėžto rezultato. Todėl šiuo atveju labai svarbu, kad advokatas elgtųsi sąžiningai ir kaip galima geriau atliktų savo pareigą atsižvelgiant į visas etikos taisykles. Klientas, pavesdamas advo­katui tinkamai atstovauti jo interesams teisme, negali iš jo reikalauti, kad šis būtinai laimėtų bylą, nors dažniausiai būtent to iš advokato ir tikimasi. Nesėkmės atveju klientas, įrodinė­damas sutartinės prievolės netinkamą įvykdymą ar neįvykdymą, turės nurodyti ne tai, kad advokatas pralaimėjo bylą ir todėl pažeidė sutartį, o tai, kad advokatas aplaidžiai, nerūpes­tingai atstovavo kliento interesams, nepateikė teismui reikalingų dokumentų, neakcentavo svarbių aplinkybių, galbūt suklaidino teismą, pateikdamas išgalvotus faktus, nepabrėžė svarbių aplinkybių, nusižengė pro­fesinės veiklos taisyklėms bei standartams, ir tai buvo ieškinio atmetimo priežastis ir tuo pačiu nebuvo lojalus savo klientui. Taigi ad­vokato pareiga yra veikti atidžiai ir rūpestingai. Aiškinantis, ar yra pažeista prievolė užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį, reikia atsižvelgti į prievolės prigimtį, sutartyje su­formuluotas advokato pareigas ir jų pobūdį, sutarties kainą ir kitas sąlygas, prievolės vyk­dymo aplinkybes, leidžiančias lyginti advokato elgesį su menamo protingo asmens elgesio standartu.

 

8.3 Etikos taisyklių pažeidimas – civilinės atsakomybės pagrindas

 

Pabrėžtina, kad tinkamą sutartinės prievolės įvykdymą apibrėžia ne tik sutartis, bet ir tam tikrą profesinę veiklą reglamentuojančios nor­mos ir taisyklės, jeigu skolininkas veikia kaip profesionalas. Todėl konstatuoti netinkamą prievolės įvykdymą galima ir kai prievolės vykdymas neatitiko skolininko profesinei veiklai nustatytų profesinės etikos ir elgesio standartų. Vadinasi, ar advokatas tinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę, bus sprendžiama ne tik analizuojant atitinkamas sutartyje iš­vardytas pareigas, bet ir atitinkamas Advokatų profesinės etikos kodekso nuostatas. Taip pat jei advokatas nepažeidė sutartyje įtvirtintų pareigų, bet elgdamasis neprofesionaliai pa­žeidė atitinkamas Etikos kodekso nuostatas ir dėl to klientas patyrė žalą, advokatui taip pat gali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Pagal civilinę teisę neteisėtumas apima ne tik teisi­nės pareigos pažeidimą, bet ir pačių šalių nustatytos pareigos bei bendro pobūdžio reikala­vimų (moralinės pareigos) pažeidimą.

Analizuojant Advokatų profesinės etikos kodekso nuostatas, pažymėtina, kad ne visų jų pažeidimas turi vienodą įtaką advokato santykiams su klientais ir jo profesinės veiklos ko­kybei, taigi ne visos jos gali sukelti civilinę atsakomybę. Pavyzdžiui, tokie advokato veiksmai kaip advokatūros savivaldos institucijų nurodymų nevykdymas, nesąžininga konkurencija su kitais advokatais, netvarkinga advokato išvaizda darbo metu arba nemokėjimas advokatų veiklos privalomų įmokų yra kodekso nuostatų pažeidimas, tačiau neturi tiesioginės įtakos atidžiam ir rūpestingam kliento pavedimo vykdymui, todėl negali būti pagrindas civilinei at­sakomybei atsirasti, tačiau tai yra rimtas pagrindas iškelti advokatui drausminę bylą ir pa­skirti drausminę nuobaudą. Taigi vertinant advokato kaip profesionalo netinkamą veiklą bū­tina atsižvelgti į tas Advokatų profesinės etikos kodekso nuostatas, kurios reglamentuoja advokato santykius su klientu ir institucijomis, kuriose advokatas vykdo pavedimą, o ne į tas, kurios reglamentuoja jo santykius su kitais advokatais ir savivaldos institucijomis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad procesinę pareigą įrodyti neteisėtus veiksmus turi ieškovas, nes neteisėti veiksmai nėra preziumuojami. Taigi klientas, pateikęs ieškinį advokatui dėl nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kuo pasireiškė advokato neatidus ir nerūpestingas elgesys, dėl kurio atsirado žala.

Skirtingai nuo galiojusios subjektyviosios kaltės sampratos, CK įtvirtina objektyviąją kaltės sampratą. Tai reiškia, kad atsakymas į klausimą, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas turi būti pateikiamas ne vertinant jo psichikos, psichologinę būklę, o jo elgesį remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartu. Jeigu apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, žalos padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad advokato ar advokato padėjėjo atidumas ir rūpestingumas yra lyginamas ne su eilinio žmogaus, o su tos srities specialisto, turinčio normalią kvalifikaciją, galimo elgesio tokioje pat situacijoje modeliu. Vertinant ar asmuo kaltas, reikia turėti omenyje, kad atidumo, atsargumo, rūpestingumo, apdairumo standartai nėra vienodi. Todėl kaltės klausimą privalu spręsti atsižvelgiant į prievolės pobūdį, šalių tarpusavio santykius, žalos padarymo aplinkybes, teisės aktuose, profe­sinės etikos taisyklėse ir kitokiuose šaltiniuose nustatytus elgesio standartus.

Pažymėtina, kad Lietuvos civilinės teisės doktrina įtvirtina skolininko kaltės prezumpciją, kuri taikoma ir sutartinėje, ir deliktinėje civilinėje atsakomybėje. Taigi ieškovas neprivalo įrodyti advokato kaltės vykdant pavedimą, nes ji yra preziumuojama. Tačiau advokatas, gin­damasis nuo jam pareikšto ieškinio, privalo įrodyti savo nekaltumą. Jei jis sugebės tai įro­dyti, ši prezumpcija bus paneigta.

8.4 Žalos atlyginimo būtinumas

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuo­stoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuo­stolių atlyginimu. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Advokatui yra taikomas bendrasis visiškos atsakomybės principas, t. y. jis turi atlyginti ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir netiesioginius (negautas pajamas). CK numato, kad ša­lys savo susitarimu gali apriboti savo atsakomybę ar susitarti iš viso jos netaikyti. Bet ši ga­limybė advokato ir kliento santykiams, negali būti pritaikyta, nes CK 6.252 straipsnis numato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nu­statančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį. Advokatas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka visiškai atsako už savo, savo padėjėjų, sekretorių ir kitų darbuotojų kaltais veiksmais klientui padarytą žalą teikiant teisinę pagalbą. Advokatūros įstatymo 20 straipsnio 9 dalis numato, kad dėl advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtų veiksmų vykdant advokato veiklą padarytą žalą atlygina draudikas išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs advokatas atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą. Ši norma, yra imperatyvi, ir jos šalių susitarimu keisti negalima.

Advokatas įstatymų nustatytais atvejais klientui turėtų atlyginti ne tik turtinę, bet ir ne­turtinę žalą. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nurodytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama. Pavyzdžiui, Advokatūros įstatymo 39 straipsnyje numatyta advokato pareiga saugoti jam profesinės veiklos metu patikėtas žinias. Advokatui pažeidus šią pareigą, klientas įgis teisę reikalauti atlyginti ne­turtinę žalą, nes tokiais veiksmais advokatas pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą pagal CK 2.23 straipsnį.

8.5 Priežastinio ryšio būtinumas

Priežastinis ryšys taip pat yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. CK 6.247 straips­nyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal savo ir civilinės atsakomybės pobūdį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio apibūdinimas leidžia teigti, kad CK yra įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio doktrina. Taigi norint konstatuoti priežastinį ryšį būtina įrodyti, kad advokato elgesys buvo pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. Priežastinis ryšys nėra preziumuojamas, todėl jo buvimą turi įrodyti ieškovas.

Sutartinė civilinė atsakomybė gali pasireikšti tiek nuostolių atlyginimu, tiek netesybo­mis. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp advokatų ir klientų sudaromose sutartyse nesusitariama dėl netesybų. Tačiau nei CK, nei Advokatūros įstatymas to daryti nedraudžia. Taigi šio po­būdžio sutartyse gali būti numatyti delspinigiai (pvz., už sutartyje numatyto termino parašyti ieškinį praleidimą) arba bauda (pvz., už neatvykimą be svarbių priežasčių į teismo posėdį). Sutartinę civilinę atsakomybę nuo deliktinės skiria ir kiti požymiai, pavyzdžiui, skirtingi ieški­nio senaties terminai, skirtinga kaltės reikšmė, sutartinės atsakomybės atveju solidarioji at­sakomybė galima tik įstatymo ar sutarties numatytais atvejais, skiriasi atsakomybė už tre­čiųjų asmenų veiksmus ir kita. Reikia pripažinti, kad šios atsakomybės rūšys turi daugiau panašumų nei skirtumų.

Advokatūros įstatyme numatyta, kad klientas ir advokatas gali išspręsti kilusį ginčą dėl teisinių paslaugų teikimo alternatyviu ginčų sprendimo būdu, t. y. kreipdamiesi ne į teismą, o į Lietuvos advokatūros advokatų tarybą ar jos sudarytą organą, kuris turi teisę priimti reko­mendacinius sprendimus . Tokio ginčų sprendimo būdo senajame Advokatūros įstatyme ne­buvo.

Išvados

Advokatūra tai demokratijos vertybė. Nei demokratinės sistemos , nei jos teisinės sistemos negalima įsivaizduoti be advokatūros. Didžiai išsilavinusio, orios laikysenos, inteligentiško advokato veikla yra ne tik žmogaus teisių ir laisvių garantas, bet teigiamai veikia visuomenės kultūrą.

  • Advokato profesijos specifika reikalauja išskirtinio etinio ir dorovinio jų išsilavinimo

Sąžiningas, orus ir garbingas advokatų bendravimas, be abejonės, patikimai garantuoja jų profesinio meistriškumo kilimą, stabilų teisingu­mo kultūros ugdymą, teismuose nagrinė­jamų bylų auklėjamąjį poveikį. Apskritai mes galime ir turime pasiekti, kad kiekvie­no praktikuojančio advokato prestižą, ge­rą vardą lemtų ne tik profesinė kompeten­cija, sąžiningumas, išorinis jo reprezentatyvumas, bet ir gebėjimas dirbti visuome­nei, puoselėti teisingumo idealus, geras pro­fesinės etikos principų ir tradicijų išmany­mas ir nuoseklus jų taikymas profesinėje veikloje, asmeniniame gyvenime. Taigi advokatai, principingai ir atkak­liai vykdydami savo pareigas, niekados ne­gali pažeisti įstatymų, teisinių ir etikos stan­dartų, tarp jų Europos Bendrijos teisininkų etikos kodekso (1988 m.) taisyklių. Esama pagrindo teigti, kad tinkamai parengtos etikos normos (taisyklės) padeda ugdyti teisininkų, jų tarpe ir advokatų, ir visos visuomenės pasitikėjimą teise ir savo valstybe. Šios taisyklės padeda savo pareigas atlikti taip, kad bet kuris žmogus, kurio teisių ir teisėtų inte­resų gynyba priklauso nuo teisės normos taikymo, matytų prieš save nepriklausomą, sąžiningą ir savo valstybei dorai tarnau­jantį teisininką.

  • Advokatų profesinės etikos kodekso priėmimą lėmė daugelis svarbių priežasčių

Daugelis advokatų darbo veiklos klausimų yra reglamentuoti kodeksuose ir nuostatuose. Šiuose įstatymuose yra numatytos priemones ir būdai teisėtiems piliečių interesams ginti. Tačiau labai didelė advokatų darbo dalis ilgą laiką nebuvo niekur reguliuojama arba reguliuojama tik advokatų praktikoje susiformavusiomis elgesio taisyklėmis, kurių turinys atitinka bendrus etikos ir dorovės principus. Todėl be rašytinių advokato profesinių taisyklių, praktikoje susiformavusios etikos ir dorovės principus bei elgesio taisykles kiekvienas advokatas dažnai suprasdavo ir vertino nevienodai. Praktinėje veikloje ši problema buvo ne taip lengvai išsprendžiama, būdavo sudėtingų situacijų ir ne visuomet buvo lengva greit susiorientuoti, kaip reikia teisingai pasielgti. Todėl priėmus Advokatų profesinės etikos kodeksą, advokatams daug aiškiau suprantama, kaip reikia pasielgti vienu ar kitu atveju, kai jo darbo veikla nereglamentuojama įstatymo.

  • Etikos kodeksų reikšmė didėja

Galima prieiti išvados, kad dėl besikuriančios visuomenės vis didėja bendravimo su klientais reikalavimai. Todėl ypač svarbios tampa etikos kodekso taisyklės bei advokatų veiklos principai. Kadangi advokatai labai dažnai susiduria su interesų konfliktais. Bylose visada yra dvi šalys, taigi pasireiškia kova dėl teisės, kova dėl tiesos, nes teisė siekia tiesos ir remiasi tiesa. O advokatas yra ne tik savo kliento tarnautojas, bet ir tiesos, teisingumo ir teisėtumo tarnautojas. Jo darbo tikslas yra viešo pobūdžio ir pasireiškia teisingumo siekimu. Todėl aiškinant interesų konfliktus, būtina atsižvelgti į tris svarbiausius advokatų veiklos principus: nepriklausomumą, lojalumą savo klientui ir konfidencialios informacijos išsaugojimą. Etikos kodeksai orientuoja teisinėje sistemoje kylančius klausimus spręsti nepažeidžiant profesinio advokatų moralumo, o kartu ir tobulinti teisinę kultūrą. Tačiau etikos kodeksų vaidmuo priklauso nuo jo apimties, jo vietos etikos sistemoje bei nuo sudarytų prielaidų spręsti esmines problemas ir konfliktus laikantis profesinio moralumo.

Rachat voiture HS : reprise simple et rapide

Le rachat d’une voiture HS est un processus simple et rapide qui peut vous aider à reprendre la route en un rien de temps. Il s’agit de racheter votre voiture auprès du concessionnaire ou du prêteur auprès duquel vous l’avez initialement achetée. Ce processus est souvent utilisé lorsqu’un client a pris du retard dans ses paiements ou a eu des difficultés à effectuer des paiements en raison de difficultés financières. Le rachat de votre voiture peut être un excellent moyen de vous remettre sur la bonne voie avec vos finances et de conserver votre véhicule.

Comment faire un rachat rapide et facile de votre voiture HS

Si vous cherchez à racheter votre voiture HS, le processus peut être simple et rapide. Voici quelques étapes pour vous aider à démarrer :

  1. Recherchez la valeur de la voiture. Avant de commencer le processus de rachat, il est important de rechercher la valeur marchande actuelle de votre voiture HS. Cela vous aidera à déterminer un prix équitable pour le véhicule et à vous assurer que vous ne le payez pas trop cher.
  2. Contactez le propriétaire précédent. Une fois que vous avez déterminé la valeur de votre voiture HS, contactez l’ancien propriétaire et faites-lui savoir que vous êtes intéressé à la racheter. Assurez-vous de leur fournir toutes les informations nécessaires sur le véhicule, telles que sa marque, son modèle, son année et son état.
  3. Négocier un prix. Après avoir discuté des détails de la voiture avec l’ancien propriétaire, négociez un prix équitable pour les deux parties. Assurez-vous de prendre en compte les réparations ou l’entretien qui pourraient être nécessaires avant de pouvoir le faire sortir du terrain.
  4. Finalisez les documents et le paiement. Une fois que vous vous êtes mis d’accord sur un prix, finalisez tous les documents et effectuez le paiement du véhicule. Assurez-vous de conserver tous les documents liés à l’achat au cas où il y aurait des problèmes sur la route.

En suivant ces étapes, vous pouvez effectuer un rachat rapide et facile de votre voiture HS. Faire vos recherches au préalable vous aidera à vous assurer que vous obtenez une offre équitable sur votre achat et que tout se passe bien pendant le processus.

Que rechercher lors de l’achat d’une voiture HS d’occasion

Lors de l’achat d’une voiture HS d’occasion rachatvotrevoiture.com/, il est important de prendre le temps de bien inspecter le véhicule. Voici quelques points clés à considérer lors de l’évaluation d’une voiture HS d’occasion :

  1. Examinez l’extérieur de la voiture pour tout signe de dommage ou de rouille. Vérifiez les bosses, les rayures et autres imperfections. Assurez-vous que tous les feux et signaux fonctionnent correctement.
  2. Inspectez l’intérieur de la voiture pour tout signe d’usure. Recherchez des taches, des déchirures ou d’autres dommages au rembourrage et aux tapis. Assurez-vous que tous les boutons et boutons sont en bon état de fonctionnement.
  3. Testez la voiture pour vous assurer qu’elle fonctionne bien et que tous les systèmes fonctionnent correctement. Faites attention à la façon dont il accélère, freine et gère les virages.
  4. Demandez à un mécanicien qualifié d’inspecter la voiture pour détecter tout problème potentiel ou problème qui pourrait ne pas vous être visible. Cela vous aidera à identifier les problèmes potentiels avant d’acheter le véhicule.
  5. Demandez un rapport d’historique du véhicule afin de voir s’il y a eu des réparations majeures ou des accidents dans le passé. Cela vous donnera une idée de la façon dont il a été entretenu au cours de sa durée de vie.

En prenant ces mesures, vous pouvez vous assurer que vous obtenez une voiture HS d’occasion de qualité qui vous servira bien pour les années à venir.

Conseils pour obtenir la meilleure offre sur une voiture HS rachetée

  1. Faites des recherches sur le véhicule : avant d’acheter une voiture HS rachetée, il est important de faire des recherches approfondies sur le véhicule. Vérifiez le rapport d’historique du véhicule pour vous assurer qu’il n’a pas été victime d’un accident majeur ou qu’il n’a pas eu de problèmes mécaniques majeurs. Consultez également les avis sur le modèle et la marque de la voiture pour avoir une idée de sa fiabilité et de ses performances.
  2. Obtenez une inspection avant achat : Faites inspecter le véhicule par un mécanicien qualifié avant de l’acheter. Cela vous aidera à identifier les problèmes potentiels qui pourraient devoir être résolus avant d’acheter la voiture.
  3. Négociez le prix : N’ayez pas peur de négocier avec le vendeur le prix de la voiture. De nombreux vendeurs sont prêts à baisser le prix demandé s’ils savent qu’ils font affaire avec un acheteur informé qui sait ce qu’ils recherchent.
  4. Considérez les options de financement : Si vous n’êtes pas en mesure de payer la totalité de la voiture, envisagez des options de financement telles qu’un prêt ou un crédit-bail. Cela peut vous aider à étaler les paiements dans le temps et à faciliter le rachat d’une voiture HS.
  5. Demandez des garanties : de nombreux vendeurs offrent des garanties sur les voitures HS rachetées, alors assurez-vous de vous renseigner à leur sujet lors de la négociation d’un accord. Cela peut vous assurer que votre voiture sera couverte en cas de réparations ou de pannes imprévues.

Les avantages de racheter une voiture HS par rapport à l’achat d’une nouvelle

Lorsqu’il s’agit d’acheter une voiture, de nombreuses personnes sont confrontées à la décision d’acheter une voiture neuve ou d’occasion. Bien que l’achat d’une nouvelle voiture puisse sembler être le choix évident, il y a plusieurs avantages à racheter une voiture HS par rapport à l’achat d’une nouvelle.

Tout d’abord, le rachat d’une voiture HS est souvent beaucoup plus rentable que l’achat d’une nouvelle. Les voitures d’occasion sont généralement beaucoup moins chères que leurs homologues plus récentes, et elles peuvent être trouvées à une fraction du prix. De plus, les voitures d’occasion sont souvent assorties de primes d’assurance et de frais d’immatriculation moins élevés, ce qui les rend encore plus abordables.

Un autre avantage du rachat d’une voiture HS est qu’il est souvent plus facile de trouver des pièces pour les réparations. Étant donné que les voitures HS existent depuis un certain temps, leurs pièces sont facilement disponibles et peuvent être trouvées à divers endroits. Cela facilite la recherche des pièces dont vous avez besoin pour les réparations sans avoir à attendre qu’elles soient expédiées par le fabricant.

Enfin, le rachat d’une voiture HS peut également être bénéfique en termes de fiabilité. Étant donné que ces voitures existent depuis un certain temps, elles ont eu le temps de résoudre les problèmes de conception et d’ingénierie. Cela signifie qu’ils sont souvent plus fiables que les modèles plus récents et peuvent durer plus longtemps avec un entretien approprié.

En conclusion, il y a plusieurs avantages à racheter une voiture HS plutôt qu’à en acheter une neuve. Non seulement ils sont généralement beaucoup plus rentables, mais ils s’accompagnent également de primes d’assurance et de frais d’inscription moins élevés. De plus, les pièces pour les réparations sont plus faciles à trouver et elles ont tendance à être plus fiables que les modèles plus récents. Pour ces raisons, le rachat d’une voiture HS peut être une excellente option pour ceux qui recherchent un véhicule abordable et fiable.

Conclusion

Le rachat de voiture HS est un processus de récupération simple et rapide qui peut vous aider à reprendre la route rapidement. C’est un moyen efficace de remettre votre voiture en état de marche sans avoir à vous soucier d’en acheter une nouvelle. Avec les bonnes informations et les bons conseils, vous pouvez vous assurer d’obtenir la meilleure offre possible lorsqu’il s’agit de racheter votre voiture HS.