Kaip žengsite į pavasarį? Avalynės mados tendencijos

Pagal paskirtį odinė avalynė skirstoma į:

1.buitinę;

2.sportinę;

3.gamybinę.

Pagal modelio sudėtingumą avalynė skirstoma į:

1.masinę;

2.modelinę.

Masinė avalynė gaminama pagal tipinius, palyginti paprastus modelius, tradicinių sukirpimo būdų, nepuošta arba su nesudėtingomis puošmenomis.

Modelinė avalynė yra puošnesnė, elastinga ir lengva. Ji gaminama iš aukštos kokybės medžiagų, sudėtingesnių modelių su įvairiomis puošmenomis, šiuolaikinių madingų siluetų.

Pagal gamybos būdą avalynė skirstoma į:

1.mechaninės gamybos;

2.rankinės gamybos.

Rankiniu būdu avalynė gaminama pagal individualius užsakymus ir iš dalies modelinė.

Viršaus išorės detalių konstrukcija priklauso nuo:

1.formos;

2.sukirpimo sudėtingumo ir apdailos;

3.užsegimo ir kitų požymių.

Viršaus išorės detalių konstrukcija apibūdina avalynės modelį.

Pamušalo rūšis ir medžiaga priklauso nuo avalynės rūšies: aulų pamušalas (futoras), priekio pamušalas, pasiuvas (paklija) auliniuose batuose; ištisinis pamušalas – auliniuose batukuose, pusbačiuose, kurpaitėse ir kt.; dalinis pamušalas – paprastai vasarinėje avalynėje. Kai kuri avalynė gaminama be pamušalo. Pamušalo medžiaga įvairi: natūrali ir dirbtinė oda, medvilniniai, vilnoniai audiniai, natūralus ir dirbtinis kailis ir kt.

Avalynės modelis priklauso nuo antpirščio dalies formos ir matmenų, pakulnio formos, pločio ir aukščio.

Avalynė gaminama su skirtingo pločio antpirščiu – plačiu, vidutiniu, siauru ir ypač siauru; su įvairaus apvalumo antpirščiu – apvaliu, stačiakampiu (kare) ir smailiu. Pakulniai būna: pagal plotį – platūs, vidutiniai, siauri (ploni); pagal formą – tiesūs, į apačią platėjantys, į apačią siaurėjantys; pagal šoninio paviršiaus kontūrą – tiesūs ir įvairaus kreivumo laipsnio; pagal frontalinio paviršiaus formą – tiesūs ir lenkti.

Avalynės antpirščio ir pakulnio siluetai turi būti harmoningi, pavyzdžiui, avalynė turi plačius apvalius antpirščius ir palyginti plačius, į apačią platėjančius pakulnius arba avalynė turi smailėjančius antpirščius ir siauresnius pakulnius.

Pagal pakulnio aukštį avalynė gali būti gaminama: su žemu (iki 25 mm), vidutiniu (nuo 26 iki 45 mm), aukštu (nuo 46 iki 70 mm) ir labai aukštu (daugiau kaip 70 mm) pakulniu.

Pagal avėjimo sąlygas ir sezoną avalynė skirstoma į:

1.kasdieninę;

2.išeiginę ir kambarinę;

3.demisezoninę;

4.žieminę;

5.vasarinę.

Kasdieninė avalynė skirta avėti gatvėje. Išeiginei priskiriama daugiausia modelinė avalynė. Kambarinė avalynė yra minkšta, lengva, paprastos konstrukcijos, lengvai apsiaunama ir nusiaunama. Demisezoninėavalynė paprastai gaminama su guminiais padais, su natūralios arba dirbtinės odos viršumi. Šiai grupei priklauso: auliniai batai, aulinukai, auliniai batukai, pusbačiai ir uždaros kurpaitės.

korsetas
korsetas

Žieminė avalynė dėl uždaros konstrukcijos, blogai praleidžiančių šilumą medžiagų (pavyzdžiui, viršums – natūralios odos, fetras, vilnoniai, pusvilnoniai audiniai, dirbtinės odos; pamušalams – natūralus ir dirbtinis kailis; tarpinėms detalėms – veltinis ir kt.) pasižymi termoizoliacinėmis savybėmis. Padas daugiausia naudojamas akytosios gumos. Žieminei avalynei priklauso: fetro batai, aulinukai, žemi aulinukai, auliniai batukai, pusbačiai. Vasarinė avalynė yra lengva. Pagrindinės jos rūšys: sandaletai, vasarinės kurpaitės ir sandalai.

Avalynės dydis ir apimlumas turi svarbią reikšmę, prisitaikant avalynę pagal koją.

Pagal lytį ir amžių avalynė skirstoma į devynias grupes:

1.vyriška;

2.moteriška;

3.berniukų;

4.mergaičių;

5.mokyklinė;

6.vaikiška;

7.darželinė (mažylių);

8.lopšelinė;

9.kūdikių.

Vaikiška, darželinė ir kūdikių avalynė daroma kiek galima patogesnė, lengva ir elastinga. Kadangi vaikai labai jautrūs temperatūros svyravimams (peršalimui, perkaitimui), tai avalynėje turi būti sudarytas palankiausias mikroklimatas.

Pagal padų tvirtinimo metodą avalynė skirstoma į: klijuotinę, karšto vulkanizavimo, medvininę, sraigtinę, vininę, rantinę, rantinę – siūtinę, sandalinę, pusiau sandalinę, “Parko”, išverstinę, kraštinę, kombinuotų ir kt.

Pagal pado medžiagą avalynė būna su odos, paprastos ir akytosios gumos, kaučiuko, veltinio, fetro, gelumbės, plastikų taip pat kombinuotais (iš akytosios gumos su odos, veltinio, kamščio paklotu) padais.

Pagal viršaus spalvą avalynė skirstoma į juodą, baltą, rudą, šviesią (šviesiai pilką ir rusvą), ryškią (raudoną, bordo, mėlyną, žydrą, žalią, tamsiai pilką , geltoną ir t.t.), auksinės ir sidabrinės spalvos ir t.t.

Pagal viršaus medžiagą avalynė skirstoma į:

1.juchto;

2.chromo;

3.audinių ir neaustinių medžiagų;

4.audinių ir fetro;

5.dirbtinių odų.

Juchto avalynė – daugiausia sunki darbinė avalynė, skirta sunkioms dėvėjimo sąlygoms, atspari vandeniui. Gaminama iš karvenos, arklenos, kiaulenos juchto. Pagrindinės avalynės asortimentinės rūšys yra šios: auliniai batai (paprasti ir žvejų), pusilgiai batai, aulinukai, žemi aulinukai, auliniai batukai ir kt.

Chromo avalynė skirta avėti palankesnėmis sąlygomis. Ji palyginti lengva ir lanksti, pasižymi geromis higieninėmis savybėmis (higroskopiška, praleidžia prakaitą). Ši avalynė gražesnė, nes gamybai naudojamos įvairios aukštos kokybės, įvairių spalvų, atspalvių ir papuošimų odos.

Pagrindinės avalynės asortimentinės rūšys yra šios:

-auliniai batai,

-aulinukai,

-žemi aulinukai,

-auliniai batukai,

-pusbačiai,

-kurpaitės,

-sandaletai,

-pintinukės,

-vasarinės kurpaitės,

-sandalai,

-čiuviakai,

-kambarinės ir kelioninės kurpaitės (šliurės) ir kt.

Avalynė iš audinių, neaustinių medžiagų ir fetro yra lengva, higieniška, o avalynė iš vilnonių audinių, neaustinių medžiagų ir fetro šiltesnė, bet eksploatacinės savybės blogesnės už odinės, nes lengvai permirksta ir praleidžia drėgmę. Susidėvėjimo atsparumui padidinti kai kurios detalės daromos odinės. Pagrindinės audinių ir neaustinių medžiagų avalynės asortimentinės rūšys yra auliniai batai, aulinukai, žemi aulinukai, auliniai batukai, pusbačiai, kurpaitės, vasarinės kambarinės kurpaitės (šliurės) ir t.t.

ODINĖS IR GUMINĖS AVALYNĖS LAIKYMAS

Odinė avalynė ženklinama spaudais pade, pamušale, įdėtiniame vidpadyje ir kartais prisiuvama etiketė. Odinė avalynė turi būti laikoma patalpose, kurių santykinė oro drėgmė yra 55 – 70%. Avalynę reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, drėgmės, dulkių. Avalynę iš vilnonių medžiagų reikia saugoti nuo kandžių.

Guminę avalynę geriausia laikyti fabriko įpakavime, apsaugotuose nuo tiesioginių saulės spindulių, sausose, gerai vėdinamose patalpose.

Ankstesnis straipsnisKorseto raida nuo XV iki XVIII amžiaus
Kitas straipsnisAPRANGA

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here