NEGYVYBĖS DRAUDIMO PASLAUGOS ANALIZĖ

Atsižvelgiant į draudimo objektą, įstatyme numatytos dvi draudimo šakos: gyvybės draudimas ir ne gyvybės draudimas. Kiekviena minėta draudimo šaka įstatyme suskirstyta į draudimo grupes, pastarosios – į rūšis. DĮ nustatyta, kad draudimo įmonė, vykdanti ne gyvybės draudimą, negali vykdyti gyvybės draudimo ir atvirkščiai. Be to, numatyta, kad draudimo įmonė, užsiimanti kreditų draudimu, negali vykdyti kitose draudimo grupėse numatytų rizikų draudimo.

Įstatyme yra išskirtos tik bendresnės draudimo grupės. Draudimo įmonėms yra palikta laisvė formuoti ir vykdyti draudimą pagal konkrečias savo sukurtas draudimo rūšis, kurių gali būti labai daug ir labai įvairių. Čia svarbią reikšmę turi draudimo rūšies taisyklės, kurias nustato pačios draudimo įmonės. Draudimo rūšies taisyklės – tai pagal atskirą draudimo grupę draudimo įmonės nustatytos draudimo rūšies sąlygos, pagal kurias draudimo įmonė, turėdama Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos leidimą, vykdo savanoriškąjį draudimą. Taigi, gyvybės draudimo šakos grupėms priklauso šios draudimo rūšys:

1. Sutuoktuvinis ir gimimų draudimas.
2. Gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui.
3. Gyvybės draudimas ( kiek nenumatyta 1 ir 2 punktuose).

Visų išvardytų gyvybės draudimo šakos draudimo rūšių objektas susijęs su fiziniu asmeniu.
Antrajai – ne gyvybės draudimo šakai – priskiriamos tokios draudimo grupės:

1. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.
2. Draudimas ligos atvejui.
3. Sausumos transporto priemonių (TP), išskyrus geležinkelio TP draudimas.
4. Geležinkelio TP draudimas.
5. Skraidymo aparatų draudimas.
6. Laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) draudimas.
7. Vežamų krovinių draudimas.
8. Turto (išskyrus 3, 4, 5, 6, 7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų.
9. Turto draudimas nuo kitų žalų (išskyrus 8 punktą).
10. Sausumos transporto priemonių (TP) CA draudimas.
11. Skraidymo aparatų CA draudimas.
12. Laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) CA draudimas.
13. Bendrosios CA draudimas.
14. Kredito draudimas.
15. Laidavimo draudimas.
16. Finansinių nuostolių draudimas.
17. Teismo išlaidų draudimas.
18. Pagalbos draudimas.

Taigi, ne gyvybės draudimo šakos objektai yra materialusis ir finansinis turtas, fizinių asmenų interesai draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejais. Materialiuoju ir finansiniu turtu disponuoja tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Jie ir yra šių draudimo rūšių draudėjai. [67, 9].
Vaizdumo dėlei pateikiame 2002 m. pasirašytas draudimo įmokas ne gyvybės tiesioginiame draudime, neišskaičiavus perdraudikų dalies.

3 pav. 2002 m. pasirašytos draudimo įmokos ne gyvybės tiesioginiame draudime, neišskaičiavus perdraudikų dalies, Lt
Kaip ir ankstesniais metais draudimo rinkoje dominavo ne gyvybės draudimas, kuris sudarė 81,5% visų 2002 m. pasirašytų draudimo įmokų. Ne gyvybės draudimo rinka 2002 m. išaugo tik 1,2%. Konkurencija ne gyvybės draudimo sektoriuje taip pat yra intensyvesnė nei gyvybės.
Žemiau pateikiame lentelę, kurioje atsispindi draudimo kompanijų 2002 m. pasirašytos įmokos bei apmokėtos žalos, svarbios ne tik pačioms draudimo kompanijoms, bet ir draudėjams. Kaip matome 1 lentelėje, AB “Lietuvos draudimas” pasirašo daugiausia įmokų, bei daugiausia apmoka žalų. Antra vietą rinkoje užima ir pagal pasirašytas įmokas ir pagal apmokėtas žalas užima UAB “ERGO Lietuva ”.

1 lentelė

2002 m. pirmaujančių ne gyvybės draudimo bendrovių veiklos rezultatai, Lt

2002 m. dominavo transporto priemonių draudimas (Kasko) – 44 mln. Lt pasirašytų įmokų, turto draudimas – 36 mln. Lt, transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimas – 25 mln. Lt, muitinės garanto draudimas – 21 mln. Lt, bendrosios CA draudimas – 10,6 mln. Lt. [56, 1].

4 pav. Įmokų pasiskirstymas pagal draudimo rūšis
Daugiausiai pasirašyta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir ligos atveju – 286 000 sutarčių, muitinės garanto – 210 000, transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės – 161 000 ir turto draudimo – 152 000 sutarčių.