Ekologiškas gyvenimo būdas – skatintina vertybė. Tačiau kartais įsigytas ekologiškas ploviklis visiškai neplauna. Todėl specialistai pataria skirti tuos gamintojus, kuriems ekologiškumo šūkiai tėra būdas daugiau parduoti, ir tuos, kurie patys tiki šiomis idėjomis. Jiems dažniausiai nerūpi nei blizgios etiketės, nei spalvingos reklamos – tik efektyvumas ir nauda aplinkai bei vartotojams.
Svarbu ne išorė, o turinys
Ekologiškų produktų parduotuvių tinklo „Livinn“ asortimento vadovė, knygos „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“ autorė Guoda Azguridienė pripažįsta, kad situacija, kai ekologišku produktu susigundęs pirkėjas lieka nusivylęs jo galimybėmis, ne tokia ir reta.
„Kaip ir kiekvienoje rinkoje, taip ir tarp ekologiškų švaros priemonių yra ir gerų produktų, ir ne itin gerų. Vis dėlto daugelis pirkėjų rinkdamiesi produktus pirmiausia galvoja apie kainą ir etiketę, o tik vėliau, pradėję juos naudoti, – apie veiksmingumą. Dalis gamintojų tuo naudojasi, tačiau netrūksta ir kitaip mąstančių verslininkų“, – tikina G. Azguridienė.
Pavyzdžiui, kompanijos „Almacabio“ vadovams rūpi tik tai, kaip sukurti efektyviausias valymo priemones nedarant jokios žalos aplinkai ir žmonėms. G. Azguridienė juokiasi: kartais susidaro įspūdis, kad įmonės tikslas – parduoti kuo daugiau savo produkcijos, o didesnis pelnas nėra tarp pagrindinių šios kompanijos prioritetų.
Oficialieji sertifikatai netenkino
„Mes jau daugybę kartų su jais kalbėjomės apie tai, kad jų tiekiamos produkcijos pakuotės galėtų būti patrauklesnės ir mažesnės, kad gaminius žmonės pirmiausia galėtų išbandyti įsigiję mažesnį kiekį. Tačiau jie užsispyrę savo švaros priemones pilsto į didelę tarą, pagamintą iš panaudoto plastiko, ir nieko nedailina vien tam, kad pirkėjui būtų gražiau“, – pasakojo „Livinn“ asortimento vadovė.
Dar vienas pavyzdys, puikiai iliustruojantis ištikimybę ekologijai, – nuolatiniai kompanijos ginčai su ekologiškus produktus sertifikuojančiomis institucijomis. Įmonės specialistai kruopščiai išstudijavo esamų standartų reikalavimus ir nusprendė, kad jie nepakankamai griežti, o procedūros – ne itin skaidrios.
Užuot gavę vieną iš oficialių sertifikatų ir ramiai sau dirbę, bendrovės vadovai vos nepadavė į teismą sertifikuojančių institucijų. Galiausiai į jas apskritai nusispjovė ir sukūrė savo sertifikatą – griežtesnį ir reiklesnį nei oficialieji.
„Šis sukurtas sertifikatas tikrai nėra parodomasis variantas. Jis yra patvirtintas patikimos nepriklausomos akreditavimo institucijos, kuri nuolat tikrina, kaip jo laikomasi, per metus atliekami du planuoti patikrinimai ir vienas, apie kurį iš anksto nepranešama“, – sakė G. Azguridienė.
Viskas prasidėjo nuo protesto
Iš kur tas „Almacabio“ noras nuolat maištauti ir elgtis priešingai, nei daro dauguma? Atsakymą į šį klausimą pateikia įmonės istorija. Bendrovę įkūrė trys studentai – chemikas, ekonomistė ir dizaineris. Jie susipažino 1970-aisiais Vokietijoje per kelis mėnesius trukusį protestą prieš naujos atominės elektrinės statybas. Trijulę vienijanti aistra aplinkosaugos idėjoms virto draugyste, o netrukus gimė ir idėja gaminti ekologiškus ploviklius, kurių pirmoji partija 1977-aisiais atsirado vieno iš bičiulių namų rūsyje.
Šiandien įmonė gamina daugybę įvairių ekologiškų švaros priemonių, kuriose visos plaunančiosios medžiagos yra tik augalinės kilmės.
„Šie gamintojai labai aiškiai formuluoja savo tikslus. Pirma, geras ekologiškas ploviklis turi būti ne mažiau efektyvus nei cheminiai analogai. Antra, jis turi nekenkti sveikatai – nedirginti odos, nekelti alergijų ir pan. Trečia, jis turi minimaliai veikti aplinką – kuo greičiau visiškai suirti, nekenkti vandenims, gyvūnams ir visai ekosistemai. Tai, kaip šių tikslų siekiama nesileidžiant į jokius kompromisus, iš tiesų daro įspūdį“, – sakė G. Azguridienė.
