Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per maistą ir vandenį plintančios ligos kasmet nužudo apie 2 milijonus žmonių, daugelis iš jų – vaikai. Nesaugus maistas gali sukelti iki 200 ligų. Kaip išsaugoti maisto mokybę, išvengti maisto užteršimo ir nuo to išsivystančių ūminių ir lėtinių ligų buvo apžvelgiama Seimo narės, sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės surengtoje spaudos konferencijoje „Kiek saugus yra Jūsų maistas? Nuo ūkio – iki lėkštės, užtikrinkime maisto saugą“.
Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi eilę Lietuvos higienos normų, nustatančių kriterijus maistui ir maisto saugai. „Didelį dėmesį skiriame maisto higienos normoms, geriamojo vandens saugai ir kokybei, natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo bei patekimo į rinką reikalavimams. Ypatingą dėmesį skiriame maisto produktų ženklinimo reikalavimams. Tai labai aktualu žmonėms, kurie yra alergiški vienam ar kitam maisto produktui. Siekiame, kad ant nefasuotų maisto produktų (pvz. salotų, mišrainių ir panašių produktų) bei viešojo maitinimo patiekalų būtų nurodomi alergenai“, – naujus reikalavimus įvardijo Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė.
Nesveika mityba pridaro ne mažiau žalos nei nesaugus maistas. Mūsų maiste pernelyg daug cholesterolio, sočiųjų riebalų rūgščių, trans-riebalų, daug druskos ir cukraus. Tokio maisto vartojimas kaip tik ir lemia didžiausią gyventojų sergamumą – ateroskleroze, kraujotakos organų ligomis, vėžiu, nutukimu, cukriniu diabetu ir pan. Lietuvai tai ypač aktualu, nes nuo seno vyrauja tradicinė „valstietiška“ gyventojų mityba, kartu su vis mažėjančiu fiziniu aktyvumu. Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūra pagal pagrindines mirties priežastis jau daugelį metų išlieka nepakitusi – trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2013 m. sudarė 84 proc. visų mirties priežasčių.
Kaip teigia Sveikatos apsaugos ministrė, didelis dėmesys skiriamas jautriausiai mūsų visuomenės grupei – vaikų mitybai. Lietuvoje aktuali antsvorio nutukimo problema, mokiniai nepakankamai dažnai valgo daržoves ir vaisius. „Siekiant efektyviai pagerinti vaikų, esančių organizuotuose kolektyvuose maitinimą, patvirtintas „Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas“. Vaikai, būdami šiose įstaigose, privalo gauti tik šviežią (tą pačią dieną pagamintą), kokybišką bei sveikatai palankų maistą. Į vaikų įstaigas uždrausta tiekti riebius, saldžius, daug druskos turinčius ir kitokius menkaverčius bei sveikatai nepalankus maisto produktus ir gėrimus. Tiekiant maistą, pirmenybė taikoma produktams iš ekologinės gamybos ūkių, išskirtinės kokybės produktų gamintojų bei produktų, atitinkančių „Rakto skylutės“ ženklo kriterijus“, – reikalavimus vaikų maitinimui vardija ministrė R. Šalaševičiūtė.
Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusios Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovės Ingridos Zurlytės, saugus maistas turėtų tapti mūsų prioritetu. „Kiekvienas iš mūsų turėtume praktikuoti PSO 5 pagrindines saugaus maisto taisykles: laikytis švaros, atskirti žaliavą nuo pagaminto maisto, gerai termiškai apdoroti maistą, gaminti ir laikyti maistą saugioje temperatūroje, vartoti saugų vandenį ir šviežią maisto žaliavą“, – pagrindinius reikalavimus įvardijo I. Zurlytė.
Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Mitybos ir fizinio aktyvumo vedėjas Almantas Kranauskas įsitikinęs, kad žmonės dar nežino kaip tinkamai maitintis. „Deja, dar vyrauja emocinis mąstymas – žmonės linkę valgyti nesveiką, greito paruošimo, prisotintą kancerogeninėmis medžiagomis maistą, geria per mažai vandens. Saugus maistas yra pagrindinis dalykas, siekiant išvengti per maistą plintančių ligų. Tad būtina mokytis maitintis saugiai ir maistą pasirinkti išmintingai“, – įsitikinęs A. Kranauskas.
Daugiau informacijos – Pasaulio sveikatos organizacijos interneto svetainėje:
http://www.who.int/campaigns/world-health-day/2015/en/
