Lietuva dar kartą įrodė, kad Europoje yra nepralenkiama pagal šviesolaidinio interneto plėtrą. 2014 m. šio interneto naudotojų skaičius mūsų valstybėje padidėjo beveik 3 procentiniais punktais ir pasiekė 34,6 proc. Tai yra iki šiol geriausias rezultatas tarp 39 Europos šalių, kuriose praėjusių metų pabaigoje buvo atliktas tyrimas.
„Tokio pripažinimo Lietuva sulaukia jau šeštus metus iš eilės. Vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių šią lyderystę, – didelės investicijos į pažangią infrastruktūrą, – sako Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius. – Mūsų prioritetu ir toliau išlieka plačiajuosčio ryšio plėtra Lietuvoje, ypač kaimo vietovėse, siekiant sudaryti galimybę visiems šalies gyventojams naudotis spartesniu nei 30 Mbps plačiajuosčio ryšio tinklu.“
Susisiekimo ministerija kartu su partnere viešąja įstaiga „Plačiajuostis internetas“ įgyvendino „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ projektą, kurį iš dalies finansavo Europos regioninės plėtros fondas. Projekto vertė – per 22 mln. eurų. Taip pat baigia įgyvendinti projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN-2).
Planuojama, kad įgyvendinus RAIN-2 projektą, plačiajuosčio ryšio paslaugomis galės naudotis beveik 99 proc. šalies kaimiškųjų vietovių gyventojų. Bus nutiesta 5400 km šviesolaidinių kabelių linijų ir prie plačiajuosčio ryšio tinklo prijungta 950 Lietuvos miestelių ir kaimų.
Susisiekimo ministerijos parengto Naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. plano tikslas – plėtoti naujos kartos interneto prieigos infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka šios plėtros užtikrinti negali. Įgyvendinant šį planą, valstybė investuos į ilgalaikę pasyviąją infrastruktūrą – šviesolaidines linijas iki tam tikrų vietovių ir bokštų statybą, o aktyvinę įrangą ant šių bokštų įrengs ir paslaugas galutiniams vartotojams teiks elektroninių ryšių operatoriai.
Numatoma, kad 2020 m. naujos kartos interneto prieigos aprėptis, įvertinus visas galimas prieigos technologijas, padengs 100 proc. visų šalies namų ūkių.