Laisvo laiko sampratos kaita (kaip keitėsi požiūris į laisvą laiką ir laisvalaikio infrastruktūra)

Laisvalaikio samprata nuo seniausių laikų buvo daugybę kartų modifikuota. Šiuo metu naudojama ši laisvalaikio samprata :

Laisvalaikis – tai laiko leidimo būdas, neįpareigojantis elgtis pagal iš šalies pateiktą modelį. Tai laikas, praleistas savo nuožiūra, arba tiesiog laisvas laikas, kurio metu priimami savarankiški sprendimai.

Laisvalaikio organizavimas ir sąsajos su rekreaciniais procesais

Laisvalaikio organizavimas siejamas su rekreacijos procesą nagrinėjančiomis teorijomis.

Rekreacija

Rekreacija – žmogaus sveikatos atgavimas, fizinių jėgų atkūrimas, susigrąžinimas, teigiamos emocinės, dvasinės, kultūrinės psichoemocinės būsenos, malonių pojūčių, išgyvenimų atkūrimo, atnaujinimo procesas.

Rekreacija kaip valstybės visuomenės vystymo funkcija

Šiuolaikinėje viešojo administravimo doktrinoje aiškiai išskiriama rekreacija kaip tam tikra visuomenės vystymo funkcija, šalia kitų visuomenės vystymo funkcijų, tokių kaip švietimas, mokslas, kultūra.

Valstybės funkcijos

 

Svarbu įvertinti tai, jog rekreacija suvokiama kaip svarbi valstybės funkcija, susijusi su kitomis ne mažiau svarbiomis visuomenės vystymo valstybinėmis funkcijomis.

Rekreacija kaip socializacijos procesas

Rekreacija, kaip reiškinys, gali būti apibūdinamas ir kaip socializacijos procesas, kurio metu individas tampa asmenybe. Socializacijos metu žmogus, veikiamas betarpiškos aplinkos ir pats įsijungdamas į įvairiarūšę veiklą, perima tautai, visuomenei būdingą kultūrą, atsirenka tuos ar kitus jos elementus.

Taigi, rekreacijos metu vyksta tam tikrų kultūrinių normų bei vertybių perdavimo – perėmimo procesas.

Šį procesą galima pavaizduoti:

 

 

Rekreacija – žmogaus ir aplinkos sąveikos procesas

Rekreacija turi būti suvokiama kaip žmogaus veiklumo, energijos išsaugojimo galimybė, atkreipiant dėmesį į tai, kad rekreacija susijusi ne vien tik su žmogaus fizinių jėgų susigrąžinimu, sveikatos atgavimu, poilsiu ir progomis. Ji turi būti suvokiama kaip tradicinė humanistinė filosofinė proceso sistema, padedanti spręsti laikmečio socialines problemas. Rekreacija turi būti ir kaip žmogaus individualių, malonių pojūčių, išgyvenimų diskretiška, malonumą teikianti aplinka. Todėl žmogaus rekreacijai būtina tam tikra aplinka. Labai svarbūs įvairūs moksliniai tyrimai, padedantys suvokti žmogų supančios aplinkos įvairiapusiškumą, įvairius aplinkos aspektus.

Todėl rekreacijos procesas turi būti suvokiamas kaip žmogaus ir aplinkos (darbo, būsto, ir aplinkos, skirtos rekreacijai) sąveikos procesas, veikiamas tiek žmogaus asmeninių savybių, tiek individualios charakteristikos ir žmogų supančią aplinką apibūdinančių vidinių bei išorinių faktorių.

Priklausomai nuo darbo sąlygų, ekonominės aplinkos, vystomos valstybės politikos, laisvalaikio organizavimo centrų, kultūrinių tradicijų ir kitų aplinkos kintamųjų kinta ir rekreacijos samprata. Svarbu atminti tai, jog rekreacijos procesas nepraranda savo svarbos – kaip tik, rekreacijos procesas tampa vis svarbesniu, kintant darbo ir kultūrinei aplinkai.

Rekreacijos procesas

Rekreacinės paslaugos bei jų organizavimas ir teikimas priklauso nuo:

1)      konkretaus individo asmenybės bruožų, individualių charakteristikų: socialinių, demografinių ypatumų, socialinio statuso, bendravimo elgesio stiliaus, bei tiesioginės įtakos individui turinčių veiksnių, bendrosios kultūros, subkultūros įtakos faktorių;

2)      rekreacijos procesas priklauso nuo tam tikslui individualiai pasirinktos ar parinktos, natūralios ar specialiai žmogui suprojektuotos rekreacinės aplinkos. Svarbu atminti, kad žmogaus rekreacinė aplinka, jos funkcinės paskirties tinkamumo suvokimas priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, tradicijų, įpročių, amžiaus, profesijos, socialinių, ekonominių, kultūrinių faktorių.

Žmogaus rekreacijos ir rekreacijos aplinkos sąveiką bei ją veikiančius faktorius galima suskirstyti į dvi grupes:

1)      žmogaus asmeninių savybių individualios charakteristikos; svarbiausios vadinamos asmeninės charakteristikos būtų šios: socialiniai, demografiniai veiksniai, prischofiziologiniai veiksniai, informuotumas, gyvenimo stilius.

2)      rekreacijos aplinkos situaciją apibūdinantys faktoriai. Rekreacinę aplinką apsprendžia politiniai – teisiniai veiksniai, socialiniai – ekonominiai kriterijai, socialiniai – psichologiniai aplinkos veiksniai, kultūriniai – etniniai veiksniai.

Ankstesnis straipsnisRenginio organizavimas
Kitas straipsnisŽmogaus gyvenamosios veiklos modelis: Laisvalaikio samprata

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here