Bendras (klinikinis) kraujo tyrimas (BKT) – pirminė sveikatos diagnozė. Tai paprasta, bet informatyvi analizė, kuriai gydytojas siunčia pacientą dėl bet kokios ligos. Pirminė diagnozė leidžia nustatyti pažeidimus organizme ir nustatyti teisingą paciento gydymo kursą. Kraujo tyrimai taip pat skiriami planinės medicininės apžiūros metu, taip pat prieš skiepijimą arba siekiant išsiaiškinti kontraindikacijas gydytis vaistais. Pavyzdžiui, esant mažam trombocitų kiekiui, pacientui draudžiama skirti antikoaguliantų, nes tai gali sukelti vidinį kraujavimą.
Kraujo tyrimas ir jo rodikliai
Klinikinei analizei imamas kapiliarinis (iš piršto) arba veninis (iš venos) kraujas. Yra pagrindiniai bendro kraujo tyrimo rodikliai ir jų normos. Nukrypimas nuo standarto yra signalas, kad yra pažeidimas, į kurį reikia atkreipti dėmesį.
BKT rodikliai:
Hemoglobinas yra pagrindinis raudonųjų kraujo kūnelių komponentas. Pagrindinė jo funkcija – pernešti deguonį iš plaučių į audinius, taip pat pašalinti iš organizmo anglies dvideginį.
Eritrocitai.
Trombocitai dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose.
ESR (nustato eritrocitų nusėdimo greitį).
Leukocitai yra kraujo ląstelės, kurių pagrindinė funkcija yra apsaugoti organizmą nuo pašalinių veiksnių.
Šių rodiklių normos vyrams ir moterims, vaikams ir suaugusiems skirsis, nes kraujo sudėtis turi savo ypatybes.
Svarbu ne tik matyti rodiklius, bet ir mokėti juos iššifruoti. Už tai atsakingas tyrimą užsakęs gydytojas.
Kokias ligas nustato bendras kraujo tyrimas?
Jei kuris nors iš rodiklių nukrypsta nuo normos, reikia atlikti kitus tyrimus, kad būtų patvirtinta galima diagnozė. Metodo ypatumas – ankstyvoje stadijoje nustatyti ligos požymius ir laiku suteikti pacientui medicininę pagalbą. Tačiau, remiantis viena bendra klinikine analize, gydymas neskiriamas.
Jei dėl diagnozės buvo nustatytas mažas hemoglobino kiekis, galima anemija, organizmo išsekimas, latentinis vidinis kraujavimas, geležies ar vitaminų trūkumas. Padidėjęs hemoglobino kiekis rodo įgimtas širdies ydas, dehidrataciją, inkstų ar kraujodaros organų sutrikimus.
Padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis rodo didelį steroidinių hormonų kiekį, eritremiją, inkstų arterijų stenozę. Mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis stebimas prastos mitybos, hemolizės, anemijos, ūmaus kraujo netekimo ar nėštumo metu.
Jei laboratoriniai rezultatai rodo baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus padidėjimą, tai rodo uždegimą ar infekciją. Padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis gali atsirasti dėl intensyvaus fizinio krūvio, menstruacijų metu, po vakcinacijos ar operacijos. Leukocitų sumažėjimas galimas sergant virusine infekcija, vaistais, sergant reumatinėmis ligomis, pavartojus priešvėžinius vaistus.
Trombocitų padidėjimas yra uždegiminių procesų, onkologinių kraujo ligų ar fizinio pervargimo pasekmė. Didelis trombocitų skaičius stebimas ir po operacijos, kai pacientui buvo skiriami hormoniniai vaistai. Mažas trombocitų skaičius yra susijęs su inkstų nepakankamumu, apsinuodijimu sunkiaisiais metalais, kraujo perpylimu, kepenų ar blužnies ligomis ir širdies vožtuvų protezavimu.
Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) didėja esant uždegimui, sutrikus inkstų funkcijai, infekcijoms ar hormoniniams sutrikimams. ENG padidėjimas taip pat stebimas nėštumo metu, po gimdymo. Šis rodiklis mažėja esant anafilaksiniam šokui ar kraujotakos nepakankamumui, eritremijai.
Bendras kraujo tyrimas yra pirminis tyrimas, kuris gali ir nenurodyti daugelio ligų, o tik parodo jų išsivystymo galimybę. Duoda analizę, kaip nurodė gydytojas, jei reikia ir kaip prevencines priemones.
