Nūdienos pasaulyje paplitusios įvairios kalbos, ypač anglų, todėl žmogui gali būti daug sudėtingiau sunkiai gali keliauti, mokytis ar bendrauti mokant vien gimtąją lietuvių kalbą. Pvz., daug mokslinių straipsnių, kuriose yra svarbios informacijos, prieinama anglų arba kitomis kalbomis. Kaip pasakė Johanas Volfgangas Gėtė „Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios“. Tuo norėta pabrėžti, kad užsienio kalbos yra svarbios kiekvienam žmogui ne tik dėl kitos kalbos vartojimo naudos, bet kad galėtume lengviau suprasti ir savąją kalbą. Mokyklose mokiniai dar pradinėse klasėse pradedami mokyti anglų kalbos, vėliau rusų, vokiečių ar prancūzų kalbų, tačiau neretai mokiniai susiduria su problemomis mokantis užsienio kalbų. Kiekvienas mokinys turi savo mokymosi stilių ir pasitaiko tokių mokinių, kurie susiduria su problemomis, kai bando išmokti knygose pateiktą informaciją. Vienas iš netradicinių užsienio kalbos mokymosi būdų yra filmų žiūrėjimo metodas, tačiau susiduriame su problema mūsų mokyklose nepriimtas kalbų mokymasis žiūrint filmus, todėl mes atlikome mokinių ir studentų apklausą apie užsienio kalbų mokymąsi taikant filmų metodą, kad išsiaiškintume, ar būtų verta šį metodą pritaikyti mūsų švietimo sistemoje.
Žvelgimas į besimokančiųjų užsienio kalbos perspektyvas žiūrint filmus
(Insight into Learners’ Perspectives on Watching Movies with L1 vs. L2)
Įvairiais tyrimais buvo nustatyta, kad supratimas, klausa gali būti skatinami naudojant vaizdus. Todėl, be to, kad filmai yra motyvuojanti žiniasklaidos priemonė, kadangi apima įvairias temas bei pateikiami su garso ir vaizdo stimulu, vaizdo įrašų privalumai kalbų mokymuisi yra jų vaizdas su garsu, kurie padeda perteikti veiksmo vietą ir visa papildomą informaciją, kaip paralingvistines savybes, kurios padeda gerinti supratimą, klausą.
Technologijoms tobulėjant, atsirado begalė variantų kaip gali žiūrėti filmus. Galima pritaikyti ne vien vaizdą ir garsą, bet pasitelkiami ir įvairių kalbų subtitrai, kad geriau suprasti filmą arba tam, kad mokytis kalbą. Tuomet iškyla klausimas ar naudoti žiūrinčiojo pirmąją ar antrąją kalbą.
Filmų panaudojimas atrodo ribotas kadangi begalė ankstesnių studijų buvo centruojamos į atsakymo ieškojima į klausimą kuria kalba, pirmąja ar antrąja, parašyti subtitrai padėjo bendram filmo supratimui klausantis, o ne į faktines įgyjamas kalbos žinias. Kaip Katchen (1996) ir Stempleski (2003) pastebėjo, dauguma mokytojų video medžiagą laiko vienu iš būdų gerinti besimokančiojo galimybę suprasti šnekamąją kalbą, video medžiaga yra išties vertingas autentiškos kalbos šaltinis kuris gali būti vertinamas mokantis kalbas.
Be to, šie tyrimai dėl subtitrų naudojimo buvo vykdomi kiekybinių metodu. Jie tyrinėjo galutinį produktą, o ne patį procesą. Buvo ir keli tyrimai, kurie naudojo kokybinį metodą, kad nustatyti besimokančiojo sąveiką su L1 ir/ar L2 subtitruotus filmus ir kurie, L1 ar L2 subtitrai gali patobulinti besimokančiojo kalbines galimybes. Net jei ir yra, panašu, kad šie tyrimai apriboti tiriant tik kaip besimokantysis sugeba panaudoti L1 subtitrus .
Todėl, šis tyrimo tikslas buvo įvykdyti kokybinį tyrimą kad išsiaiškinti besimokančiojo mokymosi procesus veikianti L1 ir L2 subtitrais. Šio tyrimo rezultatai gali būti pedagoginiu pamatu ne tik mokymui, bet ir CALL(computer assisted language learning) sistemos dizainui.
Kadangi buvo tiriama kinų grupė kuri mokėsi anglų kaip užsienio kalbą ir stebimi jų mokymosi procesai žiūrint filmus su L1 ir L2 subtitrai, buvo keliami 2 klausimai:
1. Kokia yra nauda ir nenauda žiūrint filmus su L1 subtitrais – kinų kalba?
2. Kokia yra nauda ir nenauda žiūrint filmus su L2 subtitrais – anglų kalba?
Rezultatai (L1 grupės)
Žodyno išmokimas
- Teigiami atsakymai: gali išmokti daugiau žodžių iš to ką girdi ir paskui perskaito subtitruose kinietiškai; gali išmokti žodžių tarimą su kinų vertimu; gali sužinoti nežinomų žodžių reikšmę.
- Neigiami atsakymai: nežino kaip žodis yra rašomas, nors žino kaip jis tariamas; negali taisyklingai parašyti angliško žodžio; per daug pasikliauna kinų vertimu; vertimas gali būti neteisingas.
Kalbos supratimas klausantis
- Subtitrai padėjo įsiminti lengvus sakinius; išmoksta sakinius kurie nebūtinai tą ir reiškia kaip galvoja besimokantysis; supranta pagrindinius žodžius subtitrų pagalba; supranta kai kuriuos sakinius bet nežino ar jie teisingi; gerina klausymosi įgūdžius.
- Nuolat skaito subtitrus ir negirdi kas kalbama; labiau susitelkia į kinų kalbą o ne į tai ką kalba; kai kalba per greitai, skaitomi tik subtitrai.
Tarimas
- Išmoksta jungiamuosius garsus ir dažniau kartojamus garsus; sužino kaip tariami pagrindiniai žodžiai; mokosi tarimo iš to ką girdi.
- Nežino kaip rašomas žodis, todėl ir nėra įsitikinę dėl tarimo; per greitai kalbama ir neišgirsta tinkamo sudėtingesnių žodžių tarimo; nematant žodžių išgirsta ne tuos žodžius.
Rezultatai(L2)
Žodynas
- Žino kaip rašomi žodžiai; kokiam kontekste naudojami išmokti žodžiai; tiksliai žino kas filme sakoma, nereikia spėlioti; gramatiškai teisingesnį vartojimą išmokstą; susiduria su naujais žodžiais; sužino šnekamosios kalbos žodžius bei terminus.
- Kartais nesupranta sakinių nors žino ir kiekvieną žodį juose; nesupranta siužeto ir prasme; nesupranta turinio kai per daug nežinomų žodžių; nežino žodžių reikšmių; kai kurių žodžių neįmanoma suprasti iš konteksto; nesusikoncentruoja į filmą.
Klausymasis
- Angliški subtiitrai padeda sužinot kiekvieną kalbančiųjų pavartotą žodį; gali pasitikrinti ar tai ką girdi yra teisingas žodis; su subtitirai gali klausytis tarimo ir intonacijos; sužino kai vartojami žodžiai, gali pasitikrinti žodžių rašybą.
- Tam, kad suprastų filmą turi susitelkti ties subtitrais; sužinai tik kaip rašomi ir tarimai o ne reikšmę; žemesnio lygio mokiniai nesupranta visiškai nieko; jei nesupranta subtitrų, nesupranta ir ką sako;
Tarimas
- Su subtitrais gali perskaityti ir išmokti teisingą tarimą iš to ką girdi; gali pataisyti netaisyklingą tarimą; išmoksta daugiau šnekamosios kalbos žodžių; išmoksta sudėtingų žodžių tarimą; kalba tampa daug natūralesnė; išmokstami tarti sujungti žodžiai;
- Žino kaip tariami, bet prasmės nesužino.
Išvados
Žiūrėjimas tiek L1, tiek L2 subtitrais turi savų pliusų ir minusų, bet b1 lygio mokiniams mokymasis su L2 subtitrais yra naudingas. L1 nelabai padeda pagilinti žinia, naudojant juos jie gali įgyti pradines kalbos žinias, sužinoti šiek tiek žodžių, tašiau, kad tikrai tobulėtų, turėdami tvirtus pagrindus turėtų žiūrėti filmus su L2 subtitrais. Jie padeda plėsti žodyną, išmokti taisyklingą tarimą ir geriau suprasti kalbą jos klausantis. Minusas žiūrint L2 yra tas, kad žiūrintysis dažniausiai pirmą kartą išgirdęs tarimą jo dar nesugebės atkartot. Geriausia kombinuoti filmų žiūrėjimas tiek L1 tiek L2 subtitrais, kad pasiekti geriausių rezultatų.
Apibendrinimas
Technologijoms tobulėjant, atsirado begalė variantų kaip žiūrėti filmus. Galima pritaikyti ne vien vaizdą ir garsą, bet pasitelkiami ir pirmosios(L1) ar antrosios(L2) kalbų subtitrai, kad padėtų suprasti filmą ar įsisavinti kalbą. Ankstesni tyrimai dažniausiai buvo atliekami kiekybiniu metodu ir labiau orientuoti į atsakymo ieškojimą kuria kalba, pirmąja ar antrąja, parašyti subtitrai padėjo bendram filmo supratimui klausantis, o ne į mokymosi procesus ir besimokančiųjų įgyjamas faktines kalbos žinias. Šis tyrimas buvo atliktas kokybiniu metodu, siekiant išnagrinėti dvidešimties B1 lygio besimokančiųjų, turinčių anglų kaip užsienio kalbą, reakcijas ir mokymosi procesus kai jiems buvo parodyti filmai su L1 (kinų) ir L2 (anglų) subtitrais. Šiuo tyrimu taip pat norėta patikrinti kiek besimokantieji įgyjamas žinias: žodyno, tarimo ir gebejimo suprasti kalbą klausantis. Besimokančiųjų atsakymai į atvirus klausimus ir jų pateikta ataskaita narių patikrinimo metu atskleidė, kad besimokančiųjų požiūriu, filmai subtitiruoti L2 buvo naudingesni. Šis tyrimas rodo, kad besimokantieji gali patobulinti savo rašybą, žodžių atpažinimo gebėjimus, naujų ir jau žinomų žodžių tarimą, šnekamosios kalbos supratimą bei intonacijų taikymą žiūrėdami filmus su L2 subtitrais.
Filmų leksikos apimtis (The lexical coverage of movies),
Kino filmų titrai kaip kalbų mokymosi priemonė
Nors kalbų mokymasis pasitelkiant filmų žiūrėjimą domina kai kuriuos žmones, tačiau apie šį mokymosi metodą nėra lengva rasti įvairios literatūros. Viena iš nedaugelio – tai Stuart Webb ir Michael P. H. Rodgers 2009 metais parašytas straipsnis „Filmų leksikos apimtis“. Šiame straipsnyje aprašomas tyrimas, kuriame yra analizuojami 318 filmų tekstai. Suskaičiuojama filmų trukmė, žodžių kiekis bei kiti duomenys. Dar yra išsiaiškinama kokio dydžio žodyną žmogus turi mokėti, kad būtų įmanoma suprasti 95 bei 98 procentus filmo teksto dalių. Šie du skaičiai yra svarbūs dėl to, nes kalbant apie teksto dalies žinojimą priimtinam supratimui specialistai dažniausiai pamini vieną iš jų. Išnagrinėta ir tai, jog mokant 2000 dažniausiai vartojamų žodžių grupių suprantama apie 90 procentų filmo teksto. Norint suprasti apytiksliai 95 procentus teksto reikia žinoti 3000 dažniausiai vartojamų žodžių grupių, o 98 procentams pakanka 7000 dažniausiai vartojamų žodžių grupių. Tokie duomenys rodo, kad didžiajai daliai kalbos suprasti užtenka sąlyginai nedaug žodžių, tačiau norint žinoti visą prasmę, reikia turėti dar didelės dalies žodyno. Nors tekstas yra laikomas adekvačiai suprantamu, kai yra mokama 90 – 99 procentai jo teksto, tačiau 95 procentai yra laikoma pakankamu supratimo lygiu, o 98 procentai idealiu. Taigi jeigu yra norima žiūrint filmą efektyviai mokytis jos kalbos, reikia turėti nors minimalų žodyno pagrindą.
Stuart Webb ir Michael Rodgers savo straipsnyje tai pat pateikė tai, jog filmų žiūrėjimas gali turėti didesnės įtakos atsitiktiniam leksikos mokymuisi nei knygų skaitymas. Tai įmanoma dėl to, kad žiūrint filmus žmogus pasitelkia ir vizualinį, ir garsinį informacijos priėmimo kanalą. Autoriai tai pat teigia, kad kuo daugiau žodžių yra kontekste, tuo daugiau šansų yra praplėsti savo žodyno žinias. Todėl užsienio kalbos mokymuisi labiau tinka filmai, kuriuose kalba vartojama plačiau ir yra turtingesnis žodynas. Tai pat paminima tai, kad vyresnio amžiaus vaikai geriau sugeba įsisavinti naujus žodžius, negu jaunesni. Taip dar kartą yra įrodoma, kad jau iš anksto turimas pradinis žodynas palengvina naujos informacijos įsisavinimo ir įsitvirtinimo procesą.
Šiame straipsnyje tai pat pateikiamos trys svetimų kalbų mokymosi kino pagalba strategijos. Pirmoji yra stengtis žiūrėti filmus su subtitrais, kurie būtų ta pačia kalba, kuria kalbama pačiame filme. Kadangi tokiu būdu tas pats tekstas yra ne tik girdimas, bet dar ir matomas, tai paprasčiausiai jį yra lengviau įsisąmoninti. Vis dėl to šis būdas labiau tinka mažiau patyrusiems žmonėms. Asmenys, kurie yra labiau įgudę kalboje, kaip tik turėtu pereiti prie kino be subtitrų, nes taip jie sau susidarytų aukštesnį mokymosi lygį. Antroji strategija – stengtis žiūrėti didesnį kiekį filmų. Dažna problema yra ta, jog viename filme gali būti per mažas kiekis nežinomų žodžių, kuriuos verta išmokti. Todėl norint praplėsti savo žodyną, gali prireikti kelių ar net keliolikos skirtingų filmų. O jeigu filme yra pakankamas kiekis naujos leksikos, tada yra naudinga tą patį filmą žiūrėti kelis kartus, kad naują informaciją besimokantis asmuo tikrai įtvirtintu. Paskutinioji strategija yra nuolatinis filmų žiūrėjimas. Jei žmogus taip daro kelis kartus į savaitę, tai jis įgauna įprotį nuolatos atnaujinti savo leksiką ir pripratina savo smegenis prie reguliaraus darbo. Taigi, žmonės kalbos mokymosi būdas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo jų pradinių sugebėjimų, tačiau bet kokio lygio asmuo turi dirbti pastoviai, jei yra siekiami geri rezultatai.
Kalbos mokymosi kokybė pasikeičia gana ryškiai, kai filmui suteikiami gimtosios kalbos subtitrai. Apie tokios rūšies kino naudą mokymuisi kalba Alina Baravykaitė 2007 metų straipsnyje „Kino filmų titrai kaip kalbų mokymosi priemonė“. Titruoti filmai turi didelį pranašumą, nes žiūrint juos tuo pačiu metu yra girdima originalo kalba bei matomas į gimtąją kalbą išverstas variantas. Tai netrukdo išgirsti užsienietiškų žodžių ir jų tarimo. Tuo tarpu žiūrint dubliuotą filmo variantą yra prarandama galimybė išgirsti kalbą, kurią bandoma išmokti. Tačiau titravimo būdu iškyla ir daug problemų. Viena iš jų – per trumpas laiko tarpas. Titrams perskaityti dažniausiai laiko užtenka tik vienam kartui. Dėl to beveik neįmanoma pasitikslinti informacijos jei tekstas nėra tiksliai suprastas. Be to, žiūrintysis nuolatos turi būti susikaupęs į titrus, todėl yra sunku girdėti originalią kalbą ir stebėti vaizdą. Kita iškylanti problema yra vertimo netikslumai. Dažnai nėra įmanoma išversti užsienio kalbos pažodžiui, todėl išverstas tekstas praranda skambius ir gražius posakius. Kartais dėl vertimo atsiranda teksto netikslumų, todėl atsiranda pavojus žodžius išmokti klaidingai. Taigi, nors titruoti filmai yra pranašesni už dubliuotus, tačiau jie turi gana daug stiprių trūkumų.
Užsienio kalbos subtitrai gerina kalbos suvokimą
(Foreign Subtitles Improve Speech Perception)
Paskelbtame, naujame tyrime, atviros prieigos žurnale PLoS One, Holger Mitterer (Max Planck psicholingvistikos) ir James McQueen (MPI ir Radboud universiteto Nijmegenas) buvo išnagrinėta, kaip galima pagerinti savo antrosios kalbos klausymo įgūdžius.
Mitterer‘is ir McQueen‘as bandė įrodyti, jog žmonės besiklausydami kalbos su įvairiais akcentais gali tobulėti. Tirti Olandijos studentai rodė progresą atpažįstant Škotijos ir Australijos anglų kalbą po trumpo 25 minučių filmo. Tuomet, kai filme rodė angliškus subtitrus kalbos mokymosi efektyvumas didėjo, tačiau panaudojus gimtosios kalbos subtitrus mokymosi veiksmingumas sumažėjo.
Tyrime, olandų studentai, kurie buvo susipažinę su Škotijos ir Australijos anglų ypatumais, žiūrėjo tą pačią Australijos serialo Kath & Kim sutrumpintą epizodą, kuriame vaizduojamas Škotijos narkomanas, Renton, ir jo draugai. Epizodas vaizduotas su angliškais subtitrais, olandų subtitrais ar be subtitrais. Po šio bandymo, dalyviai buvo paprašyti pakartoti kuo daugiau žodžių, kiek tik gali prisiminti iš 80 garso ištraukų, kuriose kalbėjo skirtingi serialo herojai, kuriuos pusė dalyvių buvo išklausę per filmo ištraukas, o kita pusė buvo nauji dalyviai, pirmą kartą klausėsi šio įrašo.
Mokslininkai nustatė, kad subtitrai anglų kalba davė geriausius rezultatus, kai buvo anksčiau girdėta medžiaga ir naujesnė, bet nors Olandų subtitrai taip pat buvo efektyvūs, kai epizodai išklausyti pakartotinai, bet juos išklausius pirmąjį kartą rezultatai buvo prasti. Dalyviai klausėsi serialo epizodų anglų kalba matydami Olandų subtitrus, todėl nustatyta, jog šie subtitrai padėjo dalyviams prisiminti daug žodžių, tačiau vis dėlto angliški subtitrai buvo efektyvesni.
Klausytojai gali naudoti žinias norėdami geriau suprasti kaip žodžiai turi skambėti, kuriuos jie gali išgirsti dažnai nesuprantamai. Visa tai susiję su subtitrais taip pat. Jei anglų kalbą girdime su škotišku akcentu, angliški subtitrai padeda klausytojui suprasti kokie žodžiai buvo ištarti. Toks filmų žiūrėjimo būdas lavina studentų klausą ir leidžia geriau suprasti kalbą su neįprastu akcentu. Palyginus olandų subtitrai nėra neteikia tokios naudos mokantis kalbos, nes filmas išverčiamas į gimtąją kalbą, o žodžiai užsienio kalba ir lieka neišgirsti, visiškai neatkreipia dėmesio į kalbos manieras.
Šio tyrimo išvados yra reikšmingos švietimui. Nuo tada, kai užsienio kalbų subtitrai padeda mokytis kalbų, padeda prisitaikyti ir suaugusiems gerinti klausymo įgūdžius. Žinoma, gimtosios kalbos subtitrai trukdo šiam kalbos mokymosi metodui, todėl norint lavinti užsienio kalbos įgūdžius reikia dažniau rinktis užsienietiškus subtitrus.
Apibendrinant galima teigti, norint gerinti antrosios užsienio kalbos klausymo gebėjimus reikia žiūrėti filmus su ne gimtosios kalbos subtitrais. Efektyviausia mokytis kalbos, kai filmuose rodomų subtitrų kalba sutampa su filmo įgarsinimu. Tačiau filme rodomi subtitrai, kurie išverčia filmą gimtąja kalba nėra naudingi norint išmokti geriau įsiklausyti ir išmokti užsienio kalbos.
Poveikis besimokantiems anglų kalbos, jų žodyno plėtra
(Effects Of Watching Captioned Movie Clip On Vocabulary Development Of Efl
(English-as-a-foreign-language) Learners)
Atliktas tyrimas, kuriame analizuojama asmens žodyno plėtra žiūrint filmus su subtitrais. 120 koledžo parengiamosios klasės studentai, kurie mokėsi anglų kalbos (kaip antrosios užsienio kalbos), dalyvavo tyrime. Likus dviem savaitėms iki tyrimo visi tiriamieji sprendė kalbos žinių skalę (VKS), kuri buvo priimta Wesche ir Paribakht (1996). Po mėnesio trukusių praktinių darbų, studentai vėl sprendė kitą VKS patikrinimą, sudarytą iš 20 žodžių. Dalyviai buvo suskirstyti į grupes. Grupė A (žiūrėjo vaizdo klipą su subtitrais), grupė B (žiūrėjo vaizdo klipą be antraščių). Testo analizė buvo naudota nustatyti, kuri grupė greičiau tobulėja kalbų mokymosi atžvilgiu. Rezultatai parodė, jog abiem grupėms turėjo gana didelę įtaką taikant filmų metodą. Nors grupė A patobulėjo labiau nei grupė B., tačiau grupių tobulėjimo skirtumas nebuvo ypač didelis.
Antraščių ir subtitrų naudojimas palengvina filmo supratimą ir leidžia nekreipti dėmesio į kalbos klausymą. Tačiau daugelis pedagogų ir mokslininkų tiki, jog televizija ar kokios nors rūšies vaizdinė medžiaga su antraštėmis leidžia plėsti žodyną ir išmokti naudingų užsienio kalbos frazių. Taip pat sakoma, kad žiūrovai yra palankiau nusiteikę suprasti, kas rodoma ir sakoma kokios nors televizijos laidos metu, kad subtitrai pateikiami (Danan, 2004). Daugelis dėstytojų rekomenduoja savo mokiniams žiūrėti kuo daugiau vaizdinės medžiagos su subtitrais tikėdami, kad tokiu būdu studentai matys tikslią kalbą, tokiu būdu gerins užsienio kalbos mokėjimo lygį.
Pagrindinis tikslas naudojant autentiškus filmus ir įterpiant taisyklingus žodžius į filmo kontekstą susidarys galimybė palengvinti žodyno plėtimąsi. Kartais kalbų mokymasis gali būti gana naudingas, kai užsienio kalba yra girdima ir vartojama ne tik pavyzdžiui klasėje. Be to dabartinis supratimas apie žodyną dažnai remiasi tikėjimu, jog išmokstant žodį reikia jį ne tik išgirsti, suvokti, bet ir pamatyti (Nation, 1990; Schmidt, 2001; Wesche & Paribakht, 1996). Pagrindinis tikslas šio tyrimo buvo nustatyti anglų kalbos mokymosi efektą naudojant antraštes ir įvairius testus. Tiksliau, buvo ištirta, kaip anglų kalba, pateikta filmo forma, su subtitrais ar be jų darys įtaką asmens žodyno tobulėjimui. Ankstesni tyrimai su subtitrais buvo orientuoti į klausymąsi ir skaitymą, vaizdinės medžiagos ištraukų suvokimą ar tiriamas progresas kalbų mokymesi.
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, jog vaizdo klipų žiūrėjimas padėjo studentams išplėsti žodyną ir kalbų žinias nepriklausomai nuo antraščių buvimo. Tai yra svarbi informacija norint išmokti kalbos jos intensyviai nesimokant mokykloje ar kitose mokymo institucijose. Kadangi rezultatai atskleidė, jog dalyviai padarė didelę pažangą besimokydami kalbos po filmų metodo taikymo, kai buvo sutelktas dėmesys filme buvo vien tik į prasmingus pokalbius ir reikšmingas kalbos frazes. Toks tobulėjimas kuris pastebėtas pagrįstas mintimi, jog žodyno plėtimasis yra ilgas procesas. (Wesche & Paribakht, 1996; Schmidt, 2001). Be to, negalima pamiršti, kad žodžių mokymasis reikalauja daug kartojimo įvairiomis situacijomis.(Horst, Cobb, & Meara, 1998; Nation, 1990; Schmidt, 2001).
Taigi šis tiriamasis darbas įrodo, jog žiūrint filmus su antraštėmis ar be jų padeda mokytis kalbos ir gerinti klausymo įgūdžius. Subtitrai sujungti su garso takeliu gali būti puiki alternatyva neturint galimybės kitaip lavinti kalbos klausymosi įgūdžius.
Išvados
Kalbų mokymasis taikant filmų metodą yra naudingas norint lavinti iškalbą, gerinti užsienio kalbos įgūdžius;
Filmų žiūrėjimo metodas, esant subtitrams ir be jų, yra efektyvus;
Šį metodą verta taikyti švietimo sistemoje, nes jis padeda mokiniams be didelių pastangų išmokti užsienio kalbos ir lavinti klausą;
Šis metodas padeda mokytis užsienio kalbas, ypač tada, kai rodomos antraštės ta pačia kalba, kaip ir filmo įgarsinimas. Tuomet asmuo įsiklauso ir gali pasitikslinti jei kokios nors frazės neišgirdo, titrų pagalba.
